Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelis J. K. pagal Vilkaviškio apskrities liaudies teismo 1946 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį buvo prievarta išvežtas (ištremtas) iš Lietuvos Respublikos į Rusijos TFSR Archangelsko sritį pataisos darbų koloniją dėl pasipriešinimo okupaciniam režimui, politinių, socialinių ir kilmės motyvų.

2. Pareiškėjas nurodo, kad daugiau kaip 10 metų gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV) ir planuoja kreiptis dėl JAV pilietybės įgijimo, tačiau nenori prarasti Lietuvos Respublikos pilietybės, todėl pradėjo aiškintis, ar tapęs kitos valstybės piliečiu, galėtų išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę. Teigia, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) numato eilę išimčių, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiu. Anot pareiškėjo, nagrinėjamu atveju jam galėtų būti taikomas Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktas, nes jis yra J. K. vaikaitis, kuris atitinka Pilietybės įstatymo 1 dalies 2 punkto sąlygą, t. y. jis Vilkaviškio apskrities liaudies teismo 1946 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal RTFSR Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 61 straipsnio 3 dalį dvejiems metams laisvės atėmimu su asmeninių, pilietinių ir politinių teisių atėmimu trejiems metams; tuo pagrindu bausmę atlikti buvo prievarta išvežtas (ištremtas) į Rusijos TFSR Archangelsko sritį pataisos darbų stovyklą. Taigi, pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos jam būti kartu ir kitos valstybės piliečiu.

3. Anot pareiškėjo, siekdamas išsiaiškinti minėtas aplinkybes, jis kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, suinteresuotas asmuo) su prašymu atsakyti į klausimus ar pareiškėjas, įgijęs JAV pilietybę, gali likti Lietuvos Respublikos piliečiu, bei ar pakanka pateiktų dokumentų įrodyti faktą, jog J. K. okupacinių režimų institucijų, teismo nuosprendžiu buvo prievarta iškeldintas iš Lietuvos dėl politinių, socialinių motyvų ir pasipriešinimo okupaciniam rėžimui; tačiau Migracijos departamentas nurodė, kad 1948 m rugpjūčio 6 d. TSRS Vidaus reikalų ministerijos išduotoje pažymoje Nr. 8184 nėra nurodyta pataisos darbų stovyklos vieta.

4. Aiškina, kad, siekdamas surinkti įrodymus apie senelio J. K. kalinimo vietą, kreipėsi į Lietuvos ypatingąjį archyvą, kuris 2021 m. liepos 29 d. pateikė pažymą Nr. P2-1796, kurioje nurodyta, jog nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose, duomenų apie J. K. kalinimą Archangelsko srityje, paleidimą iš kalinimo, draudimą ar leidimą grįžti gyventi Lietuvos TSR, nerasta. Pažymoje taip pat pateikta informacija, kad archyve yra MVD Bartininkų vls. skyriaus 1947 m. sausio 8 d. raštas, kuriame pažymima, kad J. K. buvo suimtas, tiksli suėmimo vieta nenurodyta ir po suėmimo pakartotinai surašytas jam priklausęs turtas. Pareiškėjo teigimu, jo senelio kalinimo faktą patvirtina TSRS vidaus reikalų ministerijos pataisos darbų stovyklos П-1 1948 m. rugpjūčio 6 d. pažyma Nr. 8184, išduota J. K., paleidžiant jį iš įkalinimo vietos, kurioje, be kita ko, nurodoma, kad jis vyksta į Lietuvos Alytaus miestą, jam išduota maisto dešimčiai parų ir 132 rubliai traukinio bilietui į Alytų įsigyti.

5. Be to, pareiškėjas pareiškime nurodo, kad kreipėsi į Rusijos vidaus reikalų ministerijos Archangelsko srities valdybos viršininką su prašymu patvirtinti J. K. kalinimo vietą, tačiau atsakymo negavo. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neturi kitų galimybių (ne teismo tvarka) patvirtinti fakto, jog jo senelis J. K. pagal Vilkaviškio apskrities liaudies teismo 1946 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį buvo prievarta išvežtas (ištremtas) iš Lietuvos Respublikos į Rusijos TFSR Archangelsko sritį pataisos darbų koloniją dėl pasipriešinimo okupaciniam režimui, politinių, socialinių ir kilmės motyvų, kreipiasi su prašymu į teismą.

6. Anot pareiškėjo, šiuo metu nėra išlikę dokumentų, patvirtinančių aplinkybę, jog jo senelis prievarta išvežtas į Rusijos TFSR Archangelsko sritį pataisos darbų stovyklą, tačiau šią aplinkybę patvirtina tai, jog J. K. grįžęs iš tremties vietos pasakojo savo artimiesiems, kaimynams apie kalėjimą Rusijos Archangelsko srities pataisos darbų kolonijoje; be to, grįžęs po tremties į Lietuvą, J. K. negalėjo apsigyventi (duomenys neskelbtini), nes gyvenamasis namas ir visas ūkis buvo konfiskuoti. Pažymi, kad 1989 m. spalio 6 d. Lietuvos TSR Aukščiausio Teismo pareiškėjo mamai M. S. išduotas J. K. reabilitavimo pažymėjimas Nr.8-52/89, kuriame nurodyta, kad J. K. Vilkaviškio rajono liaudies teismo 1946 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal RTFSR BK 61 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir laisvės atėmimo vietose buvo iki 1948 m. rugpjūčio 6 d.; be to, 1995 m. spalio 20 d. Vilkaviškio rajono valdybos sprendimu Nr. 66 pareiškėjo motinai M. S. buvo atstatyta nuosavybės teisė į turėtą J. K. (duomenys neskelbtini) esantį gyvenamąjį namą bei ūkinį pastatą.

7. Pareiškėjo D. S. atstovas teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti; iš esmės palaikė pareiškime nurodytą poziciją. Pakartotinai pažymėjo, kad šiuo atveju neišlikę tiesioginių įrodymų, galinčių patvirtinti faktą, jog pareiškėjo senelis J. K. buvo išvežtas (ištremtas) į Rusiją atlikti jam paskirtos bausmės nuo 1946 m. iki 1948 m., t. y. išnaudotos visos galimybės gauti tai patvirtinančius duomenis, tuo labiau atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją tarp Lietuvos ir Rusijos. Anot atstovo, šią aplinkybę, pirmiausiai, patvirtina į bylą pateikta TSRS vidaus reikalų ministerijos pataisos darbų stovyklos 1948 m. rugpjūčio 6 d. pažyma Nr. 8184, išduota J. K., paleidžiant jį iš įkalinimo vietos, kurioje, be kita ko, nurodoma, kad jis vyksta į Lietuvos Alytaus miestą, jam išduota maisto dešimčiai parų ir 132 rubliai traukinio bilietui į Alytų įsigyti; tai patvirtina, jog buvo važiuota iš toli; pažyma surašyta tik rusų kalba. Be to, šią aplinkybę patvirtino ir byloje apklaustos liudytojos. Aiškino, kad J. K. buvo nuteistas pagal RTFSR BK 61 straipsnio 3 dalį, t. y. už veiką, nukreiptą prieš valdymo tvarką (atsisakymas vykdyti valdžios prievoles); anot atstovo, pareiškėjo senelis buvo stambus ūkininkas ir priešinosi valdžiai, nestojo į kolūkį, todėl valdžia jį nubaudė/nuteisė, viską atėmė ir išvežė (ištrėmė) į Rusiją, Archangelsko sritį; šiuo atveju išvežimas atlikti bausmės prilyginamas ištrėmimui.

8. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškimą prašo jį nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant Migracijos departamento atstovui.

9. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neišnaudojo visų galimybių gauti dokumentus, patvirtinančius juridinę reikšmę turintį faktą. Anot suinteresuoto asmens, pareiškėjas savo prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo grindė tuo, kad kreipėsi į Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos Archangelsko srities valdybos viršininką dėl patvirtinimo, jog J. K. buvo kalinamas šios srities pataisos darbų stovykloje, tačiau atsakymo negavo; kita vertus, anot suinteresuoto asmens, pareiškėjas nenurodė kokiu pagrindu mano, jog duomenys apie asmenis, 1948 m. kalintus Archangelsko srities pataisos darbų stovykloje, šiuo metu turėtų būti Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos Archangelsko srities valdybos žinioje, o ne perduoti Rusijos Federacijos archyvams. Teigia, kad teismui nėra pateiktas susirašinėjimas su Rusijos Federacijos valstybinėmis institucijomis.

10. Be to, suinteresuotas asmuo pažymi, kad 1948 m. rugpjūčio 6 d. pažymoje Nr. 8184 yra nurodyta informacija apie J. K. kalinimą, o pareiškėjo senelis yra J. K.. Taip pat kad Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo pažymoje nurodyta, jog J. K. atliko laisvės atėmimo bausmę, tačiau ištremtas nebuvo.

11. Liudytoja M. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra J. K. duktė. Aiškino, kad po karo jos abu tėvus suėmė, motina grįžo maždaug po metų, o tėvas grįžo tik 1948 m. iš Sibiro, Archangelsko srities (bent jau taip pasakojo J. K.), kur buvo išvežtas ir kalintas; po grįžimo į Lietuvą šeima turėjo keisti gyvenamąją vietą, tuometinė valdžia iš šeimos viską atėmė; vėliau jos tėvas buvo reabilituotas.

12. Liudytoja J. A. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos ir K. šeimos buvo kaimynės; ji atsimena, kad J. K. dažnai kalbėdavo su jos tėvu ir pasakojo, jog kalėjo Sibire, Archangelske; teigė nežinanti dėl ko J. K. buvo nuteistas, galimai dėl to, jog nestojo į kolūkius.

13. Liudytoja G. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad K. šeima ir jos šeima buvo kaimynai; girdėjo (iš savo tėvų ir kitų), jog J. K. apie 2 metus kalėjo Sibire, dėl to jį vadino Sibiriaku.

Pareiškimas tenkintinas.

14. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas D. S. yra J. K., J., gim. (duomenys neskelbtini), anūkas; pareiškėjo motina M. S. yra J. K. duktė. Pagal pareiškėjo rašytinius paaiškinimus ir iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad pareiškėjas yra deklaravęs savo išvykimą į JAV, kur, anot pareiškėjo, siekia įgyti JAV pilietybę.

15. Nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 13 d. raštu kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu atsakyti į klausimus ar pareiškėjas, įgijęs JAV pilietybę, gali likti Lietuvos Respublikos piliečiu, bei ar pakanka pateiktų dokumentų įrodyti faktą, jog J. K. okupacinių režimų institucijų, teismo nuosprendžiu buvo prievarta iškeldintas iš Lietuvos dėl politinių, socialinių motyvų ir pasipriešinimo okupaciniam rėžimui; Migracijos departamentas atsakyme nurodė, kad pateiktoje 1948 m rugpjūčio 6 d. TSRS Vidaus reikalų ministerijos išduotoje pažymoje Nr. 8184 nėra nurodyta pataisos darbų stovyklos vieta, be to, niekur nėra nurodyta, jog J. K. buvo prievarta iškeldintas iš Lietuvos.

16. Nustatyta, kad Lietuvos ypatingasis archyvas 2021 m. liepos 29 d. pažymoje Nr. P2-1796 nurodė, jog nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie J. K. kalinimą Archangelsko srityje, paleidimą iš kalinimo, draudimą ar leidimą grįžti gyventi Lietuvos TSR, nerasta; be kita ko, nurodyta, jog J. K. buvo suimtas už veikas, numatytas RTFSR BK 61 straipsnio 3 dalyje, po suėmimo pakartotinai aprašytas jam priklausęs turtas.

17. Pareiškėjas į bylą pateikė TSRS vidaus reikalų ministerijos pataisos darbų stovyklos 1948 m. rugpjūčio 6 d. pažymą Nr. 8184, kuri išduota J. K. (pažymos vertime klaidingai nurodoma, jog J.), gim. (duomenys neskelbtini), J. sūnui, nuteistam Lietuvos TSR Vilkaviškio apskrities Liaudies teismo 1946 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 61 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu dvejiems metams su pilietinių teisių atėmimu trejiems metams, paleidžiant jį iš įkalinimo vietos; pažymoje, be kita ko, nurodoma, kad jis vyksta į Lietuvos TSR Alytaus miestą; jam išduota maisto dešimčiai parų ir 132 rubliai traukinio bilietui į Alytų įsigyti.

18. Nustatyta, kad Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas 1989 m. spalio 6 d. išdavė reabilitavimo pažymėjimą, kuriame nurodė, jog J. K., J., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nuteistas Vilkaviškio rajono liaudies teismo 1946 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal RTFSR BK 61 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams; laisvės atėmimo vietose jis buvo iki 1948 m. rugpjūčio 6 d., bei kuriuo J. K. buvo reabilituotas, pripažįstant, jog J. K. buvo neteisėtai represuotas, yra nekaltas ir jam atkuriamos visos pilietinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. pažymėjimo Nr. (8.3)-3R-15 duomenys). 1995 m. spalio 20 d. Vilkaviškio rajono tarybos sprendimu J. K. dukrai M. S. atstatytos nuosavybės teisės į jos tėvo valdytą nekilnojamąjį turtą.

19. Nustatyta, kad pareiškėjo motina M. S. 2022 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į Rusijos vidaus reikalų ministerijos Archangelsko srities valdybos viršininką su prašymu patvirtinti J. K. kalinimo vietą, kuris 2022 m. gruodžio 22 d. atsakyme nurodė, jog nėra/neturi informacijos apie J. K., J., gim. (duomenys neskelbtini), areštą, teistumą, kalinimą, vykdytas politines represijas, ištrėmimą.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

20. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444-445 straipsniai). Pagal CPK 455 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010).

21. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir šalių bei liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad J. K., J. sūnus, gim. (duomenys neskelbtini), buvo nuteistas Lietuvos TSR Vilkaviškio apskrities Liaudies teismo 1946 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 61 straipsnio 3 dalį (dėl pasipriešinimo prieš valdymo tvarką, t. y. pagal bylos duomenis, labiausiai tikėtina, jog jis atsisakė vykdyti valdžios primestas prievoles – šiuo atveju, būdamas ūkininkas, stoti į kolūkį), laisvės atėmimu dvejiems metams su pilietinių teisių atėmimu trejiems metams. Taip pat nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose jis buvo iki 1948 m. rugpjūčio 6 d., kai buvo išleistas. Kita vertus, pareiškėjas (ir jo šeima) neturi jokių tiesioginių rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti aplinkybę, kur J. K. atlikinėjo minėtą bausmę, todėl iš esmės dėl to ir kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog kiekviena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009).

23. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, siekiant protingo įsitikinimo apie faktus, proporcingai įvertintinas laiko veiksnys, nes neprotinga siekiant susiformuoti įsitikinimą apie senokai buvusius faktus visuomet reikalauti tiek įrodymų, kiek reikalaujama dėl ką tik įvykusių faktų, nes jų objektyviai negali būti tiek išlikę. Tačiau bet kokiu atveju protingas teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu turi išlikti, todėl įrodymų turi būti pakankamai tam, kad susiformuotų vidinis teismo įsitikinimas faktų buvimu arba nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011).

24. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo grindžiamas dokumentais ir duomenimis, nurodytais šio sprendimo 14-19 punktuose, taip pat liudytojų parodymais. Teismo vertinimu, byloje pateiktų netiesioginių įrodymų visetas pagrindžia, kad, labiausiai tikėtina, pareiškėjo senelis J. K. bausmę pagal Lietuvos TSR Vilkaviškio apskrities Liaudies teismo 1946 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį atliko būtent Rusijoje, Archangelsko srityje, ten esančioje Pataisos darbų stovykloje. Šią aplinkybę, teismo vertinimu, patvirtina bylos įrodymų visuma, be kita ko, TSRS vidaus reikalų ministerijos pataisos darbų stovyklos 1948 m. rugpjūčio 6 d. pažyma Nr. 8184, išduota J. K., paleidžiant jį iš įkalinimo vietos, kurioje, be kita ko, nurodoma, kad jis vyksta į Lietuvos TSR Alytaus miestą; jam išduota maisto dešimčiai parų ir 132 rubliai traukinio bilietui į Alytų įsigyti, t. y. pakankamai ilgai kelionei (tai vienareikšmiškai patvirtina, jog bausmę jis atlikinėjo toli už Lietuvos ribų), taip pat nuoseklūs liudytojų parodymai.

25. Be to, teismas, iš esmės sutikdamas su pareiškėjo pozicija, pažymi, kad Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d., tai asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų. Iš esmės ta pati sąvoka nurodyta ir Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neteisėtas (ką patvirtino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, J. K. reabilitavus) J. K. nuteisimas už veikas, nukreiptas prieš sovietinę valdžią, ir išvežimas atlikti bausmės už Lietuvos ribų – šiuo atveju į Rusiją, Archangelsko sritį, prilyginamas asmens ištrėmimui.

26. Įvertinęs pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytus pareiškėjo paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjo senelis J. K. pagal Vilkaviškio apskrities liaudies teismo 1946 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį buvo prievarta išvežtas (ištremtas) iš Lietuvos Respublikos į Rusijos TFSR Archangelsko sritį pataisos darbų koloniją dėl pasipriešinimo okupaciniam režimui, politinių, socialinių ir/ar kilmės motyvų.

27. Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2 ir 4 punktuose nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir/arba nurodyto asmens palikuonis. Atitinkamai juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas Lietuvos Respublikos pilietybei išsaugoti įgyjant kitos valstybės pilietybę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 514, 516 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) senelis J. K., J., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Vilkaviškio apskrities liaudies teismo 1946 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį buvo prievarta išvežtas (ištremtas) iš Lietuvos Respublikos į Rusijos TFSR Archangelsko sritį pataisos darbų koloniją dėl pasipriešinimo okupaciniam režimui, politinių, socialinių ir/ar kilmės motyvų.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietybei išsaugoti įgyjant kitos valstybės pilietybę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.