Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-08-22 · Civilinė byla Nr. e2-19616-845/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-22
Bylos Nr.
e2-19616-845/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13932-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lijana Visokavičienė
Ieškovas
UAB „Sergel“
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-19616-845/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13932-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sergel“ ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Sergel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. G. 132,16 Eur skolą, 196,94 Eur netesybas ir 11,89 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio įstatymines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, įteikdamas procesinius dokumentus atsakovui A. G., pirmiausia išnaudojo visas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatytas įteikimo galimybes (procesinius dokumentus siuntė atsakovo deklaruotos vietos adresu; tikrino duomenis apie atsakovo darbovietę). Tik išnaudojęs galimybes procesinius dokumentus įteikti atsakovui nurodytais būdais, teismas įteikė atsakovui procesinius dokumentus CPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu. Atsakovui nepateikus tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovui pareiškus prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y., įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenys patvirtina, kad pradinė kreditorė UAB „Bitė Lietuva“ ir atsakovas A. G. 2010 m. sausio 26 d. sudarė Viešojo judriojo ryšio abonentines sutartis, pagal kurias UAB „Bitė Lietuva“ įsipareigojo teikti atsakovui elektroninių ryšių paslaugas, o atsakovas įsipareigojo naudotis UAB „Bitė Lietuva“ teikiamomis paslaugomis ir laiku mokėti už paslaugas. Tuo pagrindu pradinė kreditorė UAB „Bitė Lietuva“ išrašė atsakovui laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėn. iki 2010 m. gegužės mėn. PVM sąskaitas faktūras. Nustatyta, kad 2018 m. spalio 31 d. pirminė kreditorė UAB „Bitė Lietuva“ pagal reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 18-0268LT perleido savo reikalavimo teises pagal sutartį ieškovui UAB „Sergel“. Ieškovo teigimu, atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs nei su pradine kreditore UAB „Bitė Lietuva“, nei su ieškovu UAB „Sergel“, todėl yra skolingas 132,16 Eur skolos. Byloje duomenų, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą ieškovui būtų padengęs, nėra (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Ieškovas siuntė atsakovui pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija, tikslu susigrąžinti skolą ikiteismine tvarka, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį, naujasis kreditorius, pateikdamas skolininkui reikalavimą, privalo pateikti reikalavimo perleidimo sutartį. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pranešus skolininkui apie reikalavimo perleidimą ieškinio pareiškimu ir kartu pateiktus cesijos sutartį, reikalavimo teisės perleidimas sukelia jam teisinius padarinius nuo ieškinio priedų gavimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Taigi laikytina, kad cesijos būdu ieškovo įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka šioje civilinėje byloje laikytinas tinkamu atsakovo informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1192-232/2013).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Kadangi atsakovas nevykdo savo sutartinės prievolės, t. y. atsiskaityti su ieškovu už suteiktas mobilaus ryšio paslaugas, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir jam iš atsakovo priteistina 132,16 Eur skola ir 196,94 Eur netesybos už neišbūtą pagal sutartį laikotarpį operatoriaus tinkle (Sutarties 16.3. punktas) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis).

CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovas įgijo teisę į delspinigius dėl pradelsto atsiskaitymo pagal Viešojo judriojo ryšio abonentinės sutarties 10.8 punktą. Kadangi atsakovas savo sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, tai ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo 11,89 Eur (132,16 Eur x 0,05 % x 180 d. = 11,89 Eur) delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovui, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (340,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), bei 0,23 Eur už komisinį mokestį sumokėtą AB „Swedbank“, iš viso priteistina 15,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Valstybei iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 5,37 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 96 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnis, 279 straipsnis, 285-286 straipsniai, tesimas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Sergel“, į. k. 125026242, naudai 132,16 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus 16 ct) skolą, 196,94 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus 94 ct) netesybas, 11,89 Eur (vienuolika eurų 89 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (340,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,23 Eur (penkiolika eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,37 Eur (penkis eurus 37 centų) sumą už procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Visokavičienė