Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei N. B., dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo ir jo atstovės vertinimu, šalių šeimyninis gyvenimas nesusiklostė ir santuoka iširo dėl jų charakterių, asmenybių, interesų skirtumo. Kadangi nei vienas iš sutuoktinių neieškojo kompromisų, nesistengė išsaugoti šeimos, mano, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taip pat nurodė, kad santuoka galėtų būti nutraukta ir abipusiu susitarimu, tačiau atsakovė ignoruoja ieškovą, slapstosi, nors neprieštarauja santuokos nutraukimo procesui, tačiau atsisako pasirašyti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neteikia informacijos dėl jos galimų kreditorinių įsipareigojimų ir pan.

Ieškovo atstovė pažymėjo, kad šalys santuokos metu neįgijo nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių, nei kitokio pobūdžio kilnojamojo turto. Santuokos metu bendro ūkio šalys nevedė, jų santuoką galima laikyti formalia. Ieškovas kreditorinių įsipareigojimų neturi. Atsakovės kreditoriniai įsipareigojimai nežinomi, nes atsakovė tokios informacijos neteikia. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra sveiki, darbingi asmenys, todėl gali save išlaikyti patys. Dėl to išlaikymo iš atsakovės ieškovas nereikalauja ir pretenzijų dėl vienas kito išlaikymo neturi. Nutraukus santuoką, N. B. ieškovas prašo palikti santuokoje įgytą B., ieškovui palikti pavardę B.

Atsakovė N. B. byloje atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovei procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas į byloje paskirtą posėdį įteikti viešo paskelbimu būdu (b.l. 25, 44). Jokių prašymų, pareiškimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai patvirtina byloje pateiktas santuokos liudijimas.

Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Ieškovas nurodė ieškinyje ir teismo posėdžio metu jo atstovė paaiškino, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės – dėl charakterių nesuderinamumo, interesų skirtumo, t.y. dėl aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad sutuoktiniams pritrūko lojalumo vienas kito atžvilgiu, dėl ko jų bendras gyvenimas nutrūko (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). Kaip nustatyta, šalių santuoka buvo sudaryta ieškovui atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, šalys nuo santuokos sudarymo iš esmės nevedė bendro ūkio ir negyveno santuokinio gyvenimo. Dėl santykių nutrūkimo ieškovas nekaltina išskirtinai atsakovės, mano, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes kompromisų neieškojimas, charakterių, asmenybių, interesų skirtumas, nulėmęs šeimos iširimą, yra dviejų sutuoktinių problema.

Atsakovė atsiliepimo nepateikė, prieštaravimų nereiškė. Byloje nesant jokių duomenų, jog santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės, spręstina, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes nedėjo pastangų siekti šeimos darnos, paremtos abipusiu sutarimu ir pagarba. Todėl pripažintina, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje. Ieškovo reikalavimas tenkintinas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas po santuokos nutraukimo prašė N. B. palikti įgytą – B. pavardę, V. B. – B. Atsakovė savarankiško reikalavimo nereiškė, prieštaravimų nepateikė. Todėl, ieškovo prašymu, po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina B., o ieškovui – B. pavardė.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Šalims nereiškiant prašymo, išlaikymas jiems nepriteistinas.

Dėl santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas.

Nustatyta, kad šalims gyvenant santuokoje, šalys registruotino nekilnojamojo turto neįgijo (b.l. 7-8, 10). Ieškovo teigimu, po santuokos sudarymo su atsakove, jie neįgijo kreditorinių prievolių. Asmeninių kreditorių ieškovas taip pat neturi. Todėl pripažintina, kad nutraukiant santuoką, dalintino turto bei kreditorinių įsipareigojimų nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovui V. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (100 proc.) (b.l. 5-6). Pagal byloje pateiktą antrinės teisinės pagalbos pažymą, valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 111,07 Eur. Atsižvelgiant, kad ieškinio reikalavimai tenkinti, iš atsakovės N. B. valstybei priteistina 111,07 Eur atstovavimo išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsakovei išaiškintina, kad šias išlaidas ji turi sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) sumokant į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Iš atsakovės N. B. valstybei priteistinas ir 31 Eur žyminis mokestis nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas paduodant ieškinį (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniu, 392 straipsniu, 399 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo V. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės N. B. (iki santuokos sudarymo J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui V. B. palikti prigimtinę pavardę – „B.“, atsakovei N. B., santuokos sudarymo metu turėtą pavardę – „B.“.

Išlaikymo iš šalių viena kitai nepriteisti.

Priteisti iš atsakovės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 111,07 Eur (vieną šimtą vienuolika eurų, 07 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą

Priteisti iš atsakovės N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 31 Eur (trisdešimt vieno euro) žyminio mokesčio, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.