- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-13
- Bylos Nr.
- e2YT-4508-277/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00422-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Baliulis
- Pareiškėjas
- I. L.
- Advokatai
- Konstantinas Mironovas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. L. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti byloje asmenys S. L. (S. L.) ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo atnaujinti praleistą terminą (duomenys neskelbtini). mirusio J. L. palikimui priimti. Nurodo, kad yra J. L. vaikaitė ir siekia pagal įstatymą paveldėti jo palikimą. Po J. L. mirties liko palikimas – neišmokėta kompensacija už valstybės išperkamą žemę. Palikėjas testamento nepaliko. Palikimas paveldimas pagal įstatymą. Pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą palikėjo duktė, o pareiškėjos motina N. L. palikimo nepriėmė. Palikimo atsiradimo metu pareiškėja buvo nepilnametė, neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti paveldėjimo civiliniuose santykiuose. Jos vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą galėjo atstovas pagal įstatymą – motina N. L., bet ji savo nepilnamečių vaikų vardu palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl J. L. palikimo priėmimo nepadavė. Pareiškėja apie senelio palikimą sužinojo tik 2019 metais gavusi Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro notarės pranešimą apie J. L. paveldėjimo bylą. Pareiškėja mano, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas gali būti atnaujintas.
Suinteresuoto asmens S. L. gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, o paskirti kuratorių nėra galimybės, nes pareiškėja to neprašo, todėl procesiniai dokumentai jam įteikti viešo paskelbimo būdu. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.
Suinteresuoto asmens – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Gautas atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija yra pradėjusi J. L. palikimo priėmimo procedūras, bet pareiškėjos pareiškimo neginčija. Prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra ir nagrinėti bylą Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkinamas.
Pateikti dokumentai – pareiškėjos gimimo liudijimas, N. L. gimimo liudijimas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. birželio 20 d. raštas Nr. A133-2584/19(2.4.1.65-TD1) dėl N. L. santuokos ir ištuokos, valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro 2019 m. birželio 12 d. pažyma Nr. GR.1A-5901 apie N. L. asmens duomenis, J. L. mirties liudijimas, Ignalinos rajono 2-ojo notaro biuro notarės D. Šerėjienės 2019 m. gegužės 10 d. raštas Nr. S-61 – patvirtina, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) mirusio J. L. antros eilės įpėdinė pagal įstatymą – vaikaitė.
Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnį palikimui įgyti įpėdinis turėjo jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. 1964 m. Civilinio kodekso 588 straipsnio 1 dalis numatė, kad šio kodekso 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Pareiškėja palikimo atsiradimo metu ir per visą įstatymo nustatytą laikotarpį palikimui priimti buvo nepilnametė. Pagal įstatymą nepilnamečiai negali patys atlikti paveldėjimo procedūrų – priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą. Tai už juos turi padaryti atstovai pagal įstatymą (tėvai, globėjai, rūpintojai). Pareiškėjos atstovas pagal įstatymą buvo jos motina N. L., kuri privalėjo užtikrinti vaikų teisių į palikimą įgyvendinimą (1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 65 straipsnio 2 dalis), bet to nepadarė.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos, kurios susiję su pareiškėjų, prašančių pratęsti terminą palikimui priimti, interesais, kai šie yra nepilnamečiai, nagrinėtinos ne tik individualaus, bet ir viešojo intereso aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Nepilnamečių paveldėjimo atveju jų turtinių teisių apsauga yra ne tik privatus, bet ir viešas interesas, todėl jo tinkama apsauga yra įpareigoti rūpintis ne tik nepilnamečio artimieji, bet ir valstybės institucijos bei pareigūnai, kurie prireikus turi imtis būtinų veiksmų nepilnamečių teisėms įgyvendinti. Minėta, kad pareiškėja buvo nepilnametė per visą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Būdama nepilnametė, neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti paveldėjimo civiliniuose santykiuose, todėl terminas palikimui priimti praleistas ne dėl jos kaltės. Tai, kad pareiškėjos motina, kaip jos atstovė pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo ir valstybės institucijos bei pareigūnai nesiėmė priemonių vaiko teisėms užtikrinti, neturėtų lemti pareiškėjos teisės paveldėti praradimo. Teismas sprendžia, kad, esant aptartoms aplinkybėms, terminas palikimui priimti pareiškėjai turi būti atnaujintas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 578, 582 straipsniais,
nutaria:
Atnaujinti I. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), šešių mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) po jos senelio J. L. mirties, termino pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.