- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-04
- Bylos Nr.
- 2A-472-605/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-06230-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- UAB „Kaminta“
- Atsakovas
- UAB „Agentus“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės
sekretoriaujant Juventai Blaževičiūtei, dalyvaujant apelianto (ieškovo) atstovui adv. Evaldui Rapolui, atsakovo atstovams Sauliui Jonaičiui ir adv. Evaldui Skurvydui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kaminta“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimo už akių panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-10970-615/2010 pagal ieškovo UAB „Kaminta“ ieškinį atsakovui UAB „Agentus“ dėl nuostolių, baudos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė (1 t., b.l. 3-12) priteisti iš atsakovo UAB „Agentus“ 32730,00 Lt skolos, 1636,50 Lt baudos, 8,28 procentų dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas su atsakovu 2008-11-26 sudarė statybos subrangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti vidaus patalpų dažymo darbus daugiabučiame name, esančiame adresu K. Donelaičio g. 81a, Kaune, sutartus darbus pradėti, atlikti, užbaigti laiku bei priduoti kokybiškai atliktus. Ieškovas ir atsakovas pasirašė atliktų darbų aktus, pažymas apie atliktus statybos ir remonto darbus ir išlaidas laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. viso už 139630,36 Lt sumą su PVM. Ieškovas atsakovo darbo trūkumus pastebėjo iš karto po atliktų darbų aktų pasirašymo ir apie tai žodžiu informavo atsakovą. Vėliau, 2009 m. lapkričio 10 d., buvo sudarytas statinio apžiūros aktas, kurio tikslas - atlikti butų Nr. 308, 406, 506, 607 ir 608, esančių gyvenamajame name adresu K. Donelaičio g. 81 a, Kaune, apdailos darbų ekspertizę. Būtent nurodytuose butuose vidaus patalpų dažymo darbus atliko atsakovas. 2009 m. lapkričio 10 d. sudarytame statinio apžiūros akte įvardintas apdailos darbų - sienų ir lubų glaistymo, dažymo - įvertinimas, nurodyti rekomenduojami atlikti darbai defektams pašalinti, taip pat, pridedamos defektų nuotraukos bei lokalinė sąmata 32730,00 Lt sumai, kas laikytina tiesioginiais ieškovo nuostoliais. Be to, Subrangos sutarties 3.4 p. numato, kad subrangovas įsipareigoja apmokėti už atliktus darbus ir mokėti 5 proc. šių darbų vertės baudą tuo atveju, jei subrangovas atsisako arba laiku nepašalina defektų, o juos pašalina genrangovas, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovui 1636,50 Lt dydžio baudą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 25 d. sprendimu už akių (2 t., b.l. 21-25) ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „Kaminta“ 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Atsiliepimas
Sprendime už akių nurodyta, jog iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų (1 t., b.l. 23-25, 31- 45), atsakovo kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų rašytinių įrodymų (1 t., 111-161) matyti, kad ieškovas ir atsakovas 2008-11-26 sudarė statybos subrangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame K. Donelaičio g. 81a, Kaune, atlikti vidaus patalpų dažymo darbus, o ieškovas įsipareigojo šiuos darbus priimti ir už juos sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 2.2 punkte buvo numatyta, kad darbų kaina yra nustatoma pagal faktiškai atliktų darbų kiekius ir suderintas atskirų darbų kainas. Atsakovas atliko darbus ir juos perdavė ieškovui, o ieškovas šiuos darbus priėmė ir pasirašė atliktų darbų aktus bei pažymas apie atliktus statybos ir remonto darbus ir išlaidas. Atliktų darbų aktuose ieškovas UAB „Kaminta“ jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo terminų ir kokybės nenurodė. Tik kitoje civilinėje byloje UAB „Agentus“ pareiškus ieškinį UAB „Kaminta“ dėl užmokesčio už atliktus darbus priteisimo, UAB „Kaminta“ pareiškė UAB „Agentus“ rašytines pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės. Kadangi atliktų darbų aktuose jokie darbų trūkumai aptarti nebuvo, šalių pasirašytoje sutartyje užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau atskirai numatyta nebuvo, ieškovas neteko teisės remtis akivaizdžių trūkumų faktu (CK 662 str. 2 d., 662 str. 3 d.). Ieškovas savo reikalavimus ieškinyje grindė ta aplinkybe, kad jo nurodomi atsakovo atliktų darbų trūkumai nebuvo akivaizdūs ir ieškovas juos pastebėjo vėliau. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį šios aplinkybės nepripažino. Nurodė, kad visos ieškovo pretenzijos (kurių atsakovas nepripažįsta) yra reiškiamos dėl akivaizdžių trūkumų, kuriuos ieškovas būtų galėjęs nustatyti normaliai priimant darbus, jeigu šie darbų trūkumai būtų buvę. Nurodė, kad pretenzijos dėl tariamų sienų ir lubų dažymų defektų (atsilupę dažai, netolygus sienų ir lubų padengimas dažais ir pan.), kurie, jeigu jie būtų buvę, būtų vizualiai matomi, jų nustatymui net nebūtų reikėję naudoti specialių priemonių. Kiekvienas apdairus ir rūpestingas užsakovas (ieškovas yra didelę patirtį turinti statybinė įmonė) tokius defektus darbų priėmimo metu neabejotinai būtų pastebėjęs. Tokiu būdu civilinėje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas ir dėl to, ar ieškovo nurodomi atsakovo atliktų darbų trūkumai yra akivaizdūs ir ar ieškovas - didelę patirtį turinti statybinė įmonė - šiuos trūkumus (jų buvimo atveju) galėjo ir turėjo pastebėti darbų priėmimo metu. Įrodinėdamas aplinkybę, kad jo nurodomi atsakovo atliktų darbų trūkumai nebuvo akivaizdūs ir jų pastebėti priėmimo metu ieškovas neturėjo galimybės, ieškovas turėjo teisę civilinėje byloje prašyti teismo paskirti nepriklausomą ekspertizę, ekspertams užduodant klausimą - galėjo ar negalėjo ieškovo nurodomi darbų trūkumai būti pastebėti darbų priėmimo metu. Tačiau ieškovas šia savo procesine teise nepasinaudojo, nei ieškinio rezoliucine dalimi, nei dubliko rezoliucine dalimi nepriklausomos ekspertizės paskirti neprašė. Priešingai, teismui pateiktu ieškiniu ieškovas sutiko, kad byloje būtų priimtas sprendimas už akių, jei atsakovas nepateiks paruošiamojo procesinio dokumento, t.y. tuo atveju, jei atsakovas nepateiks tripliko (1 t., b.l. 11), o teismui pateiktu dubliku ieškovas šios savo pozicijos nepakeitė. Įvertinęs šią aplinkybę ir šalių civilinėje byloje pateiktus sprendime aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus, teismas laikė, kad ieškovas byloje neįrodė aplinkybės, kad jo nurodomi atsakovo atliktų darbų trūkumai nebuvo akivaizdūs ir negalėjo būti pastebėti darbų priėmimo metu (CPK 12 str., 178 str.). Atliktų darbų aktuose jokie darbų trūkumai aptarti nebuvo, šalių pasirašytoje sutartyje užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau atskirai numatyta nebuvo, todėl akivaizdžių trūkumų faktu ieškovas remtis teisės neteko (CK 662 str. 2 d., 3 d.). Kadangi ieškovas civilinėje byloje neįrodė, kad jo nurodomi darbų trūkumai nebuvo akivaizdūs ir negalėjo būti pastebėti darbų priėmimo metu, o teisės remtis akivaizdžių trūkumų faktu ieškovas yra netekęs pagal įstatymą, ieškinys atmestas kaip neįrodytas. Be to, ieškovas civilinėje byloje nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas butuose Nr. 308, 406, 506, 607 ir 608, esančiuose K. Donelaičio g. 81a, Kaune, atliko kokius nors atsakovo darbų taisymo darbus, nors pats teigia trūkumus pastebėjęs iš karto po atliktų darbų aktų pasirašymo, o ieškinys byloje pareikštas dar 2010-04-12, t.y. ieškovas civilinėje byloje nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis turėjo konkretaus dydžio nuostolius, ką teismas laikė atskiru ir savarankišku pagrindu ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas apeliaciniu skundu (2 t., b.l. 30-36) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1. Dėl procesinių teisės normų pažeidimo. Teismas nepagrįstai byloje taikė sprendimo už akių institutą. Pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas sprendimą už akių, nepasisakė, ar pakanka byloje įrodymų tam, kad būtų priimtas teisingas sprendimas sprendžiant kilusį šalių ginčą. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad bylos esmei atskleisti yra būtina ekspertizė, negalėjo priimti sprendimo už akių ir tuo apriboti ieškovui teisę įrodyti savo reikalavimus. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, ir tuo pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo teisės normas (LR CPK 176-185 str.). Kauno miesto apylinkės teismas nepasisakė dėl ieškovo pareikšto prašymo byloje išreikalauti įrodymus, kurie būtų galėję patvirtinti apie šalių sudarytos Subrangos sutarties vykdymą. Ieškovas dublike aiškiai nurodė, kad 2010-08-19 įvyko apžiūra butuose Nr.506, 607, 608, 308 ir 406. Šioje apžiūroje dalyvavo atsakovo iniciatyva kviestas antstolis bei ginčo šalių atstovai, tačiau atsakovas ieškovui nepateikė turimų su ginčo objektu įrodymų, todėl ieškovas išreiškė prašymą šiuos įrodymus išreikalauti iš atsakovo. Teismas neatsižvelgė ir į tas aplinkybes, kad dar 2009 m. rugpjūčio - lapkričio mėn. atsakovas UAB „Agentus“ dalį savo atliktų darbų trūkumų pašalino, bei nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo pateiktų įrodymų: užsakovo UAB „Domus Baltija“ 2009 m. rugpjūčio 20 d. pranešimo; 2009 m. rugpjūčio 27 d. užsakovo UAB „Domus Baltija“, projekto valdytojo UAB „Būsto sprendimai“ ir rangovo UAB „Kaminta“ sudaryto apžiūros akto; 2009 m. lapkričio 9 d. tarp UAB „Domus Baltija“ bei UAB „Agentus“ sudaryto atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto, kuris patvirtina faktą, kad tam tikruose butuose buvo atlikti dažymo darbai bei įrodančio, kad atsakovas atliko tam tikrų vidaus patalpų dažymo darbų trūkumų šalinimą savo lėšomis; 2010 m. lapkričio 9 d. tarp užsakovo UAB „Domus Baltija“, projekto valdytojo UAB „Būsto sprendimai“ ir rangovo UAB „Kaminta“ pakartotinio apžiūros akto, kuriame konstatuoti atsakovo pašalinti vidaus patalpų dažymo darbų trūkumai, tačiau aiškiai įvardinti ir nepašalinti sienų ir lubų dažymo defektai. 2. Dėl Subrangos sutarties netinkamo vykdymo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas dėl sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo. Teismas apsiribojo konstatavimu, kad aktuose nebuvo nurodyti defektai, kuriuos ieškovas turi ištaisyti, tačiau nevertino tų aplinkybių, kad tarp šalių susiklosčiusiuose santykiuose niekada nebuvo eliminuota galimybė atsakovui vėliau nei buvo sudarytas atliktų darbų aktas pareikšti reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas UAB „Agentus“ įsipareigojo šalinti defektus darbų bei darbų garantinio laikotarpio metu, kurio terminas skaičiuojamas nuo darbų perdavimo atsakovui momento (LR CK 6.698 str. 2 d.). Atsakovas UAB „Agentus“, vykdydamas vidaus patalpų dažymo darbų atlikimą, pastoviai šalindavo savo darbo trūkumus, ką įrodo 2009 m. birželio - lapkričio mėnesiais nuolat vykdyti defektų taisymo darbai, kuriuos patvirtina ir 2009 m. spalio 28 d. apžiūros aktas bei 2009 m. lapkričio 9 d. pakartotinis apžiūros aktas, patvirtinantis, kad atsakovo atlikti sienų ir lubų dažymo defektai yra pašalinti. Ieškovas stengėsi bendradarbiauti su atsakovu, vystė vienas kitu pasitikinčių verslo subjektų santykius, savo pareigas realizavo tinkamai, taip pat ir atsakovui suteikė galimybes savo įsipareigojimus atlikti tinkamai, ištaisyti darbo trūkumus, gavęs pažadą esamus bei būsimus defektus taisyti be prievartos ar specialių raginimų, pasirašė ir atliktų darbų aktus. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas neturėjo teisės reikšti pretenzijų dėl netinkamai atliktų darbų ir kad jų tinkamai nereiškė. Vien tai, kad ieškovas priėmė atsakovo atliktus darbus ir priėmimo metu nenurodė darbų trūkumų, nes jų nesimatė ir negalėjo matytis, dar nereiškia, jog darbai atlikti kokybiškai ir ieškovas praranda teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl konkretaus dydžio nuostolių. Ieškovas teismui pateikė užsakovo UAB „Domus Baltija“ pranešimą bei sąmatas dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo (butuose 506 ir 608), duomenis, kad užsakovas UAB „Domus Baltija“ šalina defektus ir likusiuose butuose. Dėl susiklosčiusios situacijos ieškovas turi sunkumų ir dėl bendradarbiavimo su UAB „Domus Baltija“, todėl ir šiuo metu negali pateikti visų įrodymų dėl galutinių nuostolių, susijusių su Subrangos sutarties netinkamu vykdymu. 3. Dėl sutartinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo baudą pagal Subrangos sutarties 3.4. punktą. Jame buvo numatyta, kad Subrangovas įsipareigoja apmokėti už atliktus darbus ir sumokėti 5 % šių darbų vertės baudą tuo atveju, jeigu Subrangovas atsisako arba laiku nepašalina defektų, o juos pašalina Genrangovas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Agentus“ (2 t., b.l. 40-48) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsakovui nepateikus tripliko, ieškovui prašant priimti sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių ir ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovas savo apeliaciniame skunde nurodo faktines aplinkybes, kurių nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Pats ieškovas pripažįsta, kad atliktų darbų priėmimo - perdavimo metu jokių darbų trūkumų nebuvo. Toks ieškovo prisipažinimas yra laikytinas įrodymu, kuris neginčijamai patvirtina, kad atsakovas darbus atliko tinkamai ir kad darbų priėmimo metu jokių defektų nebuvo ir jokių pretenzijų dėl darbų kokybės ieškovas nereiškė. Atsakovas nuolat ragino ieškovą sumokėti skolą, ieškovas nuolat žadėjo ją sumokėti, tačiau savo pažadų nevykdė. Ieškovas šioje byloje nurodė klaidingas bylos aplinkybes ir 2009-11-09 atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktu siekė įrodyti visai kitokias aplinkybes, o ne tas, kurias iš tikrųjų šis aktas patvirtina. Kito subrangovo UAB „Jonavos apdaila“ padarytus defektus ieškovas nepagrįstai bando priskirti atsakovui, kas patvirtina atsakovo nesąžiningumą. Atsakovas pagrįstai sustabdė garantinių defektų ištaisymą iki ieškovas sumokės įsiskolinimą, nes ieškovas, kuris turi įvykdyti prievolę pirmiau, iki šiol savo prievolės nėra įvykdęs. Taigi, ir ieškovo reikalavimas dėl nuostolių priteisimo yra visiškai nepagrįstas. Ieškovas sutarties 3.4 punkto pagrindu neturi teisės reikalauti sumokėti baudą, kadangi tam nėra būtinų sąlygų, o ieškinio reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra išvestinis iš kitų reikalavimų, todėl atmetus kitus ieškinio reikalavimus, turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino bylos esmės – ar ieškovo nurodomi atsakovo atliktų darbų trūkumai buvo akivaizdūs ir ar ieškovas turėjo galimybę juos pastebėti darbų priėmimo metu. Pirmosios instancijos teismas tiksliai bei detaliai neišsiaiškino ir nenustatė, ar atsakovo darbai atlikti nekokybiškai ir ar ieškovas turėjo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija, laikydama pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus arba jų, tai yra - užsakovo UAB „Domus Baltija“ 2009 m. rugpjūčio 20 d. pranešimo; 2009 m. rugpjūčio 27 d. užsakovo UAB „Domus Baltija“, projekto valdytojo UAB „Būsto sprendimai“ ir rangovo UAB „Kaminta“ sudaryto apžiūros akto; 2009 m. lapkričio 9 d. tarp UAB „Domus Baltija“ bei UAB „Agentus“ sudaryto atliktų darbų priėmimo - perdavimo akto; 2010 m. lapkričio 9 d. tarp užsakovo UAB „Domus Baltija“, projekto valdytojo UAB „Būsto sprendimai“ ir rangovo UAB „Kaminta“ pakartotinio apžiūros akto - visiškai nevertino, konstatuoja, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Respublikos CPK 176-185 str.). Be to, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovas po atliktų darbų akto pasirašymo turėjo galimybę pareikšti reikalavimą pašalinti trūkumus.
Dispozityvus CK 6.662 straipsnio 3 dalies pobūdis lemia, kad pagal šią teisės normą užsakovo teisės reikšti pretenzijas dėl rangos darbų trūkumų ribojimas galimas tik tada, kai šalių sudaryta sutartis nenustato ko kita. Šiuo atveju subrangovas yra prisiėmęs atsakomybę už darbo atlikimą sutarties sąlygomis per garantinį periodą ir įsipareigojęs savo sąskaita pašalinti darbų trūkumus, kurie atsiranda per garantinį laikotarpį (Subrangos sutarties 3.2 punktas, I tomas, b.l.23-25). Taigi, esant šalių susitarimui dėl subrangovo pareigos šalinti per garantinį laikotarpį atsiradusius darbų trūkumus, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju užsakovui nenurodžius trūkumų, jis nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai neakivaizdūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Universali arena“ v. UAB „Sofritas“, bylos Nr. 3K-3-431/2009).
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismas, vadovaudamasis proceso kooperacijos principu, turėjo bendradarbiauti su bylos dalyviais ir imtis priemonių, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai (CPK 8 str.). Pažymėtina, jog proceso koncentracijos principas negali nusverti teisingumo įgyvendinimo principo (CPK 6, 7 str.), abu šie principai tarpusavyje turi sąveikauti ir tarnauti civilinio proceso tikslų, įtvirtintų CPK 2 straipsnyje, įgyvendinimui. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, bylos grąžinimas būtent pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atitinka ir kasaciniame teisme formuojamai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta Beecham Group p.l.c. v. I.Kalinin ir kt. byloje Nr. 3K-3-1103/2003, kat. 80,82,94.2,90., 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta A.Petrauskas v. E.Šuliokas byloje Nr. 3K-3-760/2003, kat. 15.2.2.6; 15.2.27).
Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.; 327 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.,
nutaria:
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 25 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.