- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-10
- Bylos Nr.
- e2-3691-838/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01515-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Giedrė
- Ieškovas
- A. A.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos Klaipėdos miesto savivaldybėje
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos Klaipėdos miesto savivaldybėje atstovei R. S.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui V. K. dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos Klaipėdos miesto savivaldybėje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1.1. Ieškovė ieškiniu prašo neterminuotai apriboti tėvo V. K. valdžią nepilnametės dukters M. A., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį, kuria patvirtintas išlaikymo išieškojimas iš V. K. dukrai M. A., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur iki pilnametystės ir padidinti išieškomą iš V. K., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei M. A., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 Eur iki jos pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka.
1.2. Nurodo, kad atsakovu V. K. susituokė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini) M. A. ((duomenys neskelbtini)). Santuoką nutraukė bendru sutarimu - (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai sprendimu patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti dukters išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės bei įsipareigojo kartu rūpintis dukters auklėjimu, priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu. Tačiau nuo teismo sprendimo priėmimo dienos atsakovas visiškai nusišalino nuo dalyvavimo dukters auklėjime, ugdyme ir lavinime, neteikia jokio materialinio išlaikymo, nebendrauja su ja jokiomis ryšio priemonėmis, buvo susitikęs tik kelis kartus. Atsakovo nedomina dukters sveikata, ugdymo aplinkybės, jis dukters gyvenime visiškai nedalyvauja. Yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas nes per nurodytą laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo sumokėjo tik 4009 Eur lėšų dukters išlaikymui, nors turėjo sumokėti 11075,74 Eur.
1.3. Dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo nurodė, kad atsakovas savo elgesiu, t.y. visišku nebendravimu, nesidomėjimu dukra, nepalaikymu kontakto ir emocinio ryšio, kenkia dukters auklėjimui ir asmenybes formavimuisi, mergaitė jaučiasi kalta, kad tėtis su ja nebendrauja, jaučia nuoskaudą, kad jis pažadėjo susitikti ir neatvažiavo. Atsakovas nelanko dukters nei per šventes, nesusitinka ir nepaskambina per gimtadienį. Dukra neturi jokio ryšio ir su giminaičiais iš atsakovo puses, t.y. jai formuojasi ydingas požiūris į šeimą, tarpusavio santykius. Atsakovas yra mergaites tėvu tik formaliai, t.y. dokumentuose, o faktiškai ji jo neturi, todėl neterminuota, apribojus atsakovui tėvo valdžią (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, atsiras galimybė dukrai paaiškinti, kad tėtis su ja nesusitiks, jai jokios įtakos nepadarys, savo elgesiu neįskaudins.
1.4. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nurodė, kad, apribojus tėvų valdžių, tėvai netenka asmeninių teisių - teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų, dalyvauti jį auklėjant, bendrauti ir matytis su vaiku, jei tai kenkia jo interesams, tačiau lieka pareiga jį išlaikyti. Šiuo atveju atsakovas išlaikymą dukrai teikė nereguliariai, nemokėjo teismo sprendimu nustatyto išlaikymo, nors yra jaunas ir darbingas asmuo. Bendru susitarimu nustatyta 200 Eur išlaikymo suma šiai dienai yra per maža, neatitinkanti nei vaiko poreikių, nei ekonominės situacijos. Ieškovės gaunamos pajamos - 1429 Eur „į rankas“. Valstybės mokama išmoka - 96,25 Eur per mėnesį, dukra lanko Klaipėdos licėjų, kuriame mokslas yra mokamas ir per metus kainuoja 7200 Eur. Pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, padidėjo vaiko poreikiai ir išlaikymo dydis.
2.1. Institucija, pateikė išvadą, kurioje pažymėjo, kad išklausė vaiko nuomonės ir vaikas, paklausus, ar norėtų bendrauti su tėčiu, susitikti su juo, jeigu jis vieną dieną pagaliau prisimintų (duomenys neskelbtini) ir atvažiuotų pas ją, pasiūlytų nueiti į žaidimų aikštelę, kavinę ar šiaip kur nors, (duomenys neskelbtini) atsakė, kad sakytų tėčiui „ne“, tikrai su juo nevažiuotų niekur, ji lauktų mamos, kol atvažiuos mama. O jeigu tėtis ją paimtų už rankos, ji šauktųsi pagalbos ir mokytojos jai tikrai padėtų. (duomenys neskelbtini) nori būti tik su mama.
2.2 Tarnybos vertinimu, atsakovas V. K. turi ne tik teisę, bet ir pareigą tinkamai auklėti savo vaiką, rūpintis jo vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu tam, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai. Tačiau šiuo metu atsakovas neįgyvendina tėvo valdžios, su dukra nebendrauja, nesimato, nesirūpina jos poreikiais, nesidomi dukters ugdymosi procesu, taigi jo elgesys gali būti vertinamas kaip priešingas vaiko interesams ir tuo pagrindu turi būti sprendžiamas klausimas dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.
2.3. Tarnybos vertinimu, ieškinyje prašoma priteisti išlaikymo suma nepilnametei M. A., atitinka nepilnametės interesus, kadangi dabartinio vaikui teikiamo išlaikymo galėtų pakakti tik būtiniesiems minimaliems vaiko poreikiams tenkinti.
3. Teismo posėdžio metu šalys ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
4.1. atsakovas V. K. yra nepilnametės dukters M. A., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Civilinė būklės įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).
4.2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, patvirtintas išlaikymo išieškojimas iš V. K. dukrai M. A., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur iki pilnametystės.
4.3. Atsakovo V. K. vardu registruotas žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), trys žemės sklypai (duomenys neskelbtini), ( visi - (duomenys neskelbtini)).
4.4. Ieškovės vardu registruotų nekilnojamojo turto objektų nėra
4.5. Atsakovas pavedimais nuo 2019 m. spalio 18 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d. dukters išlaikymui pervedė 4009 Eur. Yra vykdomas išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas priverstine tvarka, skola 10000 Eur.
4.6. Ieškovė dirba AB (duomenys neskelbtini), jos vidutinė mėnesio alga – 1429,59 Eur.
4.7. Šalių dukra lanko UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) klasę, mokslas mokamas – 7200 Eur per metus ( (duomenys neskelbtini) Mokymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)).
5. Esant nurodytoms aplinkybėms, pateiktais rašytiniais įrodymais bei ieškovės ir jos atstovės teiktais paaiškinimais teismo posėdžio metu konstatuotina, kad atsakovas tinkamai nuolat nesirūpina/nenori rūpintis dukra M. A.. Atsakovas neužtikrina dukrai materialinės gerovės, jos neugdo bei nesirūpina ja. Pažymėtina, kad atsakovas nededa pastangų ir nekeičia savo elgesio nepilnametės dukters atžvilgiu. Byloje esantys duomenys patvirtina faktą, kad atsakovas yra įsiskolinęs dėl išlaikymo teikimo dukrai, atsakovas nesistengia palaikyti tėvo ir vaiko santykį.
Dėl tėvų valdžios apribojimo
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).
9. Tėvai neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios ribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (ar motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu, laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.
10. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus teisinius kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovui V. K. tėvo valdžią nepilnametės dukters M. A. atžvilgiu. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo savo dukters priežiūros, auklėjimo, išlaikymo jai neteikia, vaiku nesidomi, jo nelanko. Toks atsakovo, kaip tėvo pareigų nevykdymas – nebendravimas su dukra, nesidomėjimo jos kasdienybe ir sveikata stoka, vertintina kaip atsakovo veikimas priešingai vaiko interesams. Byloje nenustatyta duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad atsakovo padėtis gali iš esmės pasikeisti. Atsakovas buvo informuotas apie teismui pateiktą ieškinį, jį ignoravo, jokių procesinių dokumentų neteikė, nesidomėjo bylos eiga, neteikė paaiškinimų. Todėl atsakovo neterminuotas tėvo valdžios apribojimas jo nepilnametės dukters atžvilgiu yra teisėta ir teisingiausia priemonė, nes užtikrina vaiko teises ir interesus augti bei vystytis saugioje aplinkoje. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas.
11. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdo įstatymo numatytų tėvo pareigų savo dukrai ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, ieškovės reikalavimas tenkinamas ir atsakovui V. K. neterminuotai apribojama tėvo valdžia.
13. Apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jų teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Išnykus neterminuoto apribojimo pagrindams, t. y. pasikeitus situacijai ir atsakovui pakeitus gyvenimo būdą bei elgesį, doru elgesiu siekiant nepilnamečio vaiko palankumo savo atžvilgiu, priimant Tarnybos pagalbą, vykdant rekomendacijas ir galimą veiksmų planą, atsakovas gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Kartu atsakovui išaiškintina, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai pakeitė savo elgesį; 2) tėvai gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
14. Įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaiką (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pagal civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 išaiškino, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas.
15. Ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį, kuria patvirtintas išlaikymo išieškojimas iš V. K. dukrai M. A., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur iki pilnametystės ir padidinti išieškomą iš V. K., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei M. A., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 Eur iki jos pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
16. Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.
17. Byloje atsakovas neapteikė jokių įrodymų apie finansinę padėtį, išlaikytinius. Tik iš byloje pateiktos institucijos išvados nustatyta, kad atsakovas turi sūnų D. K., gimusį (duomenys neskelbtini), tačiau jis su mama nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo išvykimą į Daniją. Taip pat nustatyta, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto.
18. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą, ieškovės prašymas tenkinamas ir keičiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo dalis, kuria patvirtintas išlaikymo išieškojimas iš V. K. dukrai M. A., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur iki pilnametystės ir padidinti išieškomą iš V. K., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei M. A., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 Eur iki jos pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2024 m. kovo 5 d.) iki M. A. pilnametystės. Išlaikymo dydis indeksuojamas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise skirtina ieškovė A. A. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
19. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).
20. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
22. Bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai – bylose dėl išlaikymo priteisimo (CPK 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškinys dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo yra tenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 41 Eur žyminis mokestis ((150 Eur x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc. = 41 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis)).
23. Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
24. Šiuo atveju ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo sumokėjo 218 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad buvo sumokėtas ir įskaitytas per didelis žyminis mokestis, ieškovei grąžintinas 177 Eur žyminio mokesčio.
25. Teismas patyrė 16,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2024 m. liepos 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo V. K. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 5 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 400-406 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
- neterminuotai apriboti tėvo V. K. valdžią nepilnametės dukters M. A., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu;
- pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo dalį, kuria patvirtintas išlaikymo išieškojimas iš V. K. dukrai M. A., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur iki pilnametystės ir padidinti išieškomą iš V. K., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei M. A., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 Eur iki jos pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
- Priteisti iš atsakovo V. K. 41 Eur žyminio mokesčio ieškovei A. A.;
- Priteisti iš atsakovo V. K. 16,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662).
Ieškovei A. A. grąžinti 177 Eur žyminio mokesčio dalį (sumokėtą dvejais pavedimais: 2024-03-04 Dok. Nr. 1334 ir 2024-03-04 Dok. Nr. 1333, ZM85576). Žyminio mokesčio grąžinimą vykdo Valstybinė mokesčių inspekciją.
Sprendimo dalis dėl tėvų neterminuoto valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.
Civilinę bylą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo priėmimo perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.