Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodoma, kad Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. TS-98 Rokiškio rajono savivaldybės taryba sutiko perimti Rokiškio rajono savivaldybės nuosavybėn 54/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausiusias likviduotai ir iš juridinių asmenų registro išregistruotai AB „J. N.". Pastatą Rokiškio rajono savivaldybė valdo, naudoja ir disponuoja bendrosios nuosavybės teise Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK), 4.72 straipsnio 1 dalis.

Daugiabutis namas (bendras pastato plotas 1600,81 kv.m.) nuosavybės teise priklauso: 54/100 dalys viso namo - Rokiškio rajono savivaldybei, 45/100 dalys juridiniam ir fiziniams asmenims (Lietuvos ir užsienio piliečiams).

Pastatas yra Juodupės miestelio centre, avarinės būklės, netinkamas gyventi ir eksploatuoti, gadina kraštovaizdį ir kelia pavojų aplinkinių gyvybei ir sveikatai. Ekspertizės akte nurodytas, kad statinio savininkas privalo imtis priemonių, kad nedelsiant neatidėliotinai turi būti įrengtos laikinosios apsaugos priemonės dėl trečiųjų asmenų grėsmės gyvybei ar sveikatai, kurios užtikrintų, kad pašaliniai asmenys negalėtų patekti į avarinės būklės statinį aš šalia jo ir kad krintančios nuo statinio konstrukcijos nesužalotų žmonių - visu pastato perimetru, ne mažiau kaip du metrus nuo statinio privalo būti įrengta laikina tvora. Visos pirmo aukšto statinio angos privalo būti tvirtai uždengtos, užsandarintos (langai, durys);taip pat imtis priemonių statinio avarinei būklei pašalinti arba statinį griauti.

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 19 d. įsakymu (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendro naudojimo objektų administratoriumi paskirtas AB Rokiškio butų ūkis ir vykdo administratoriaus pareigas .Minėta bendrovė 2019 m. rugpjūčio 21 d. surašė Statinio apžiūros aktą, kuriuo konstatavo visus pastato konstrukcijų ir jų dalių pažeidimus; 2019 m. rugsėjo 11 d. suorganizavo pastato bendraturčių susirinkimą, kurio metu informavo bendraturčius apie pastato būklę, ekspertizės paslaugų pirkimą ir Rokiškio rajono savivaldybės ketinimą griauti pastatą; aptvėrė tvora pavojų keliantį pastatą.

2019 m. rugsėjo 11 d. bendraturčių susirinkimo metu keli dalyviai siūlė savo nuosavybę neatlygintinai perduoti savivaldybei, kad ji lengviau galėtų spręsti namo klausimą, gyventojai norėtų atsisakyti savo turto. Visiems daugiabučio namo gyventojams, pastato bendrasavininkiams, UAB „Rokiškio butų ūkis“ išsiuntė sutikimo dėl daugiabučio namo griovimo formas. Dalis namo bendraturčių pasirašė, jog sutinka, kad avarinės būklės daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini) ,kuriame bendraturčiui nuosavybės teise priklauso butas, būtų nugriautas. Kiti bendraturčiai sutikimų nepateikė, nors apie susirinkimą buvo informuota spaudoje, o sutikimo formos išsiųstos turimais bendraturčių adresais pagal Gyventojų registro deklaruotą gyvenamąją vietą, todėl dalies bendraturčių nuomonė dėl pastato nugriovimo savivaldybei nežinoma.

Už pastato priežiūrą, saugumą bei jo būklę privalo atsakyti visi pastato bendraturčiai. Rokiškio rajono savivaldybės nuosavybe pastatas tapo tik 2019 metais jau būdamas avarinės būklės. Rokiškio rajono savivaldybė nuosavybės teise valdo 54/100 dalis pastato. Savivaldybei šis pastatas nereikalingas. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos nurodymu UAB „Rokiškio butų ūkis“ aptvėrė pastatą tvora, kiti bendraturčiai pastato apsauga nepasirūpino, neįgyvendina savininko pareigų - savo butais nesirūpina ir jų neprižiūri, dauguma išvykę gyventi kitur, yra užsienio piliečių, kurie net negyveno nuosavybės teisę įsigytuose butuose, 5 bendraturčiai yra mirę, jų turto paveldėjimo teisės bylos pradėtos, tačiau paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti (paveldėtojų sutikimai dėl pastato griovimo gauti).

Ieškinyje nesprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, todėl teismo neprašo įvertinti Savivaldybės administracijos, nei administratoriaus, nei bendrabučio butų savininkų veikimo ar neveikimo įtakos avarinės pastato būklės susidarymui.

Daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra avarinis pastatas, fiziškai susidėvėjęs ir dėl galimos jo dalių ar jo viso griūties kelia didelį pavojų jame ir arti jo esančių žmonių gyvybei ir sveikatai, o taip pat aplinkai, tuo labiau, kad nepaisant aptvėrimo, vis tiek išlieka galimybė pastate ir aptvertoje jo teritorijoje lankytis atsitiktiniams asmenims, tarp jų ir vaikams. Pastato keliamas pavojus negali būti pašalintas kitaip, kaip tik tą pastatą nugriaunant. Pastato kapitalinis remontas arba rekonstrukcija negalimi. Iš pateiktų įrodymų daro išvadą, kad yra visos Statybos įstatymo 40 straipsnio 4 punkte numatytos sąlygos, reikalingos patenkinti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, reikalavimą dėl pastato nugriovimo: avarinis pastatas yra fiziškai susidėvėjęs ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus kitomis racionaliomis bei ekonomiškai pagrįstomis priemonėmis negali būti pašalintas, todėl prašo ieškinį patenkinti.

Atsakovai V. I., A. I. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jiems buvo pranešta tinkamai. Byloje jie pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jiems statinys ar jo dalis nepriklauso, prašė ieškovo tikslinti ieškinį, juos pašalinant iš atsakovų, įrodymų paaiškinimuose nurodytoms aplinkybėms pagrįsti - neteikė (popierinės bylos 2t., b.l.34).

Atsakovė J. C. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jai buvo pranešta tinkamai. Iš jos atstovo buvo gauti rašytiniai paaiškinimai ir prašymas nagrinėti bylą atsakovei ir jos atstovui nedalyvaujant. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė teismo prašė ieškinį tenkinti - leisti nugriauti statinį - gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) be bendraturčių sutikimo; priimant sprendimą, aprašomojoje sprendimo dalyje nurodyti, kad Rokiškio rajono savivaldybė ginčo pastato savininke tapo 2002 metais 2002-10-15 Turto pardavimo be varžytinių akto Nr. 38 ir 2002-10-16 Perdavimo - priėmimo akto pagrindu; pasisakant apie aplinkybes ir priežastis nulėmusias ginčo objekto dabartinę būklę aprašomojoje sprendimo dalyje konstatuoti, kad pastato būklę nulėmė pagrinde (perėmus didžiąją pastato dalį) Rokiškio rajono savivaldybės veiksmai (neveikimas);aprašomojoje sprendimo dalyje konstatuoti, kad pastato griovimas tai turi būti vykdomas ieškovės lėšomis arba šių aplinkybių nevertinti visiškai. Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad nors Rokiškio rajono savivaldybė 54/100 dalių pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), registraciją viešajame registre atliko 2021-05-31 Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. TS-98 pagrindu, tačiau juridiniai šio pastato paėmimo nuosavybėn sandoriai yra 2002-10-15 Turto pardavimo be varžytinių aktas Nr. 38 ir 2002-10-16 Perdavimo - priėmimo aktas. Realiai Rokiškio rajono savivaldybė didžiosios dalies (54/100 dalių) ieškinyje nurodyto pastato savininke tapo dar 2002 metais, todėl nuo 2002 metų ji įgijo tokių objektų bendrasavininko teises ir pareigas. Rokiškio rajono savivaldybė nuo 2002 metų turėjo rūpintis bendrojo naudojimo patalpų, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės - ir kitokios įrangos priežiūra kartu su kitais bendrasavininkais. Atsakovės nuomone, ieškinyje nurodytas pastatas Rokiškio rajono savivaldybės nuosavybe tapo dar pastatui nesant avarinės būklės. Ieškovė, būdama didžiosios dalies turto savininke, kuriai pagal jos vykdomas funkcijas akivaizdžiai keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, nuo 2002 m. nesiėmė jokių veiksmų tinkamai bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, pati nesilaikydama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio, didžiąja dalimi prisidėjo prie ieškinyje įvardintų aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių ginčo objekto dabartinę būklę. Nesuprantama, kodėl būdama didžiausia ginčo objekto bendraturte, Rokiškio rajono savivaldybė neorganizavo bendrijos steigimo, kodėl pastato administratorių paskyrė tik 2017 m. spalio 9 d., kodėl neorganizavo bendraturčių susitikimo, jai priklausančio turto tinkamos būklės palaikymo. Rokiškio rajono savivaldybė nėra paprastas objekto bendraturtis o viešojo administravimo funkcijas turintis subjektas, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai, kuris turi vadovautis ir viešojo administravimo principais, o savivaldybei priklausantį turtą valdyti efektyviai ir ekonomiškai naudingai. AB Rokiškio butų ūkis yra Rokiškio rajono savivaldybės kontroliuojama įmonė (Rokiškio rajono savivaldybei priklauso daugiau negu 70% šios įmonės akcijų). Atsakovė kelia klausimą, ar AB Rokiškio butų ūkis, tapęs ginčo pastato (daugiabučio namo) bendro naudojimo objektų administratoriumi ėmėsi kokių nors veiksmų, informuoti didžiausią bendrųjų patalpų bendraturtį - Rokiškio rajono savivaldybę (kuri yra ir didžiausia šios įmonės akcininkė) apie susidariusią pastato būklę. Tuo pačiu atsakovė nurodė, jog ekspertizės akto Nr. 19-21E nekvestionuoja ir ekspertizės akto išvadų neginčija, todėl ieškinio reikalavimo leisti nugriauti statinį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) be bendraturčių sutikimo, kuris suformuluotas ieškinio rezoliucinėje dalyje, atsakovė neginčija su šiuo reikalavimu sutinka.

Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Lietuvos skyrių bylą prašė nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog Rokiškio rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. TS-98 Rokiškio rajono savivaldybės taryba nutarė perimti Rokiškio rajono savivaldybės nuosavybėn 54/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 4(duomenys neskelbtini)), priklausiusias likviduotai ir iš juridinių asmenų registro išregistruotai AB „J. N.". Pastatą Rokiškio rajono savivaldybė valdo, naudoja ir disponuoja bendrosios nuosavybės teise CK 4.72 straipsnio 1 dalis. Daugiabutis namas (bendras pastato plotas 1600,81 kv.m.) nuosavybės teise priklauso: 54/100 dalys viso namo - Rokiškio rajono savivaldybei, 45/100 dalys juridiniam ir fiziniams asmenims (Lietuvos ir užsienio piliečiams).

Atsakovė J. C. rašytiniuose paaiškinimuose teigia, jog turtas į ieškovės nuosavybę perėjo daug anksčiau, t.y. 2002 metais, nes juridiniai šio pastato paėmimo nuosavybėn sandoriai yra 2002-10-15 Turto pardavimo be varžytinių aktas Nr. 38 ir 2002-10-16 Perdavimo - priėmimo aktas. Iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Archyvo skyriaus pateiktų dokumentų matyti, kad 2002-06-19 AB “J. N.“ likvidacinė komisija nutarė bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini)AB “J. N.“ priklausančią 54/100 dalį nurašyti ir neatlygintinai perduoti Rokiškio rajono savivaldybei. Likviduojamos AB “J. N.“ komisijos pirmininkas yra surašęs pardavimo iš varžytinių aktą Nr.38, kuriuo neatlygintinai perduoda, o Rokiškio rajono savivaldybės taryba , atstovaujama mero G. M., priima 54/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) 2002-10-16 yra surašytas turto perdavimo aktas, tačiau nei pardavimo iš varžytinių aktas, nei turto perdavimo-priėmimo aktas nėra pasirašytas Rokiškio rajono mero, todėl negalima sutikti jog turtas perėjo į ieškovės nuosavybę 2002 metais. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad tuo metu meras turėjo teisę veikti tarybos vardu ir būti įgaliotas pasirašyti dokumentus dėl ginčo pastato dalies perėmimo Rokiškio rajono savivaldybės nuosavybėn. Pagal tuo metu galiojančio Vietos savivaldos įstatymo nuostatas savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba ir tik savivaldybės taryba buvo įgaliota priimti sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, nustato šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, išskyrus atvejus, kai ji nustatyta įstatymuose. Iš minėto įstatymo nuostatų darytina išvada, kad tik savivaldybės taryba savo sprendimu galėjo nuspręsti priimti perduodamą turtą savo nuosavybėn , o tokio sprendimo tuo metu nebuvo priimta. Įvertintina ir tai, jog minėti dokumentai buvo parengti likviduojamos AB „J. N.“ atstovų. Tik aukščiau minėtu 2019 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. TS-98 Rokiškio rajono savivaldybės taryba nutarė perimti Rokiškio rajono savivaldybės nuosavybėn 54/100 dalis ginčo pastato .Pagal aiškinamąjį raštą prie 2019 m. balandžio 29 d. sprendimo matyti, kad jo tikslas sutikti perimti savivaldybės nuosavybėn avarinės būklės 54/100 pastato dalis, kad būtų teisinis pagrindas imtis pastato likvidavimo procedūrų .Jau ir minėtame rašte nurodoma, kad dar 2002-10-15 likviduojamos AB „J. N.“ likvidacinės komisijos pirmininkas kreipėsi su prašymu pasirašyti turto priėmimo ir perdavimo aktą, tačiau Rokiškio rajono savivaldybėje tokie aktai nebuvo pasirašyti.

Iš pateikto ekspertizės akto matyti, kad neužtikrinta, jog krituliai nuo stogo nepatektų ant išorės laikančių sienų, perdangų pamatų; augalija auga šalia pastato sienų ir pamatų bei juos ardo; apie pastatą nėra įrengtos nuogrindos, gruntas mirkomas ir šaltis turi galimybę kilsnoti pagrindus bei pamatus; savalaikiai nebuvo sutvarkyta bituminė stogo danga, lietaus surinkimo sistema ir pakeistos/suremontuotos drėgmės ir šalčio paveiktos laikančios statinio konstrukcijos (išorės mūro sienų dalys, laikančios sąramos). Pagal STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė" pastato - daugiabučio gyvenamojo namo, pastatyto iš plytų mūro arba mišrių konstrukcijų gyvavimo trukmė normalaus naudojimo sąlygomis yra 100 metų. Statinio normalus naudojimas - prevencinių ir kitų priemonių visuma, siekiant užtikrinti statinio naudojimo paskirtis reikalavimus per visą jo gyvavimo trukmę. Šios priemonės apima statinio valdymą, tinkamos būklės palaikymą, atnaujinimą, instaliavimą ir atskirų statinio dalių pakeitimą. Pastatas pastatytas 1967 metais, jis yra virš 50 metų amžiaus, kas sudaro virš 50 procentų norminės statinio naudojimo trukmės, kai statinį tinkamai prižiūrėjus ir reikiamu laiku atnaujinus atskiras jo dalis, statinys galėjo tarnauti ir gyvuoti visą gyvavimo trukmę.

Kadangi pastatas nebuvo tinkamai prižiūrimas, jo būklė tapo avarine, dėl ko statinio savininkams ekonomiškai netikslinga remontuoti statinį.

Ekspertizės akte nurodoma, kad statinio savininkas privalo imtis priemonių:

-nedelsiant neatidėliotinai turi būti įrengtos laikinosios apsaugos priemonės dėl trečiųjų asmenų grėsmės gyvybei ar sveikatai, kurios užtikrintų, kad pašaliniai asmenys negalėtų patekti į avarinės būklės statinį aš šalia jo ir kad krintančios nuo statinio konstrukcijos nesužalotų žmonių - visu pastato perimetru, ne mažiau kaip du metrus nuo statinio privalo būti įrengta laikina tvora. Visos pirmo aukšto statinio angos privalo būti tvirtai uždengtos, užsandarintos (langai, durys), kad pašaliniai asmenys negalėtų patekti į statinį;

-imtis priemonių statinio avarinei būklei pašalinti arba statinį griauti teisės aktų nustatyta tvarka.

Ekspertizės akte taip pat teigiama, kad statinio būklė atitinka STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 1 priede „Statinio avarinės būklės požymiai” nurodytus avarinės būklės požymius ir yra avarinė, pastatas nėra tinkamas gyventi ir eksploatuoti. Statinio laikančios konstrukcijos neatitinka esminio statinio reikalavimo „Mechaninis atsparumas ir pastovumas reikalavimų, t.y. apkrovos, galinčios statinį veikti statybos ir naudojimo metu. nesukeltų šių pasekmių: didesnių deformacijų nei leistinos, žalos kitoms statinio dalims, įrengimams ar sumontuotai įrangai. Konkrečiu atveju pastato išorinių sienų mūre stebima mūro siūlių ir plytų erozija; mūro stulpai, laikantys sąramas, suirę 14 plytos ir didesnio gylio; dalyje pastato nukritę mūriniai karnizai; gelžbetoninės laikančios sąramos suirusios; mūras tarpuangiuose pavojingai „kabo“; virš suirusių sąramų atremtos gelžbetoninės perdangos ir stogo denginio plokštės, galima statinio perdangos plokščių griūtis; rūsio laiptų sijose atsivėrę išilginiai plyšiai. Pastato išorės sienos ir išorės durys bei langai, stogo danga fiziškai nusidėvėję, praleidžia į pastatą drėgmę ir šaltį, neatitinka esminių statinio reikalavimų „Energijos taupymas ir šilumos saugojimas“ bei „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“. Įvertinus visų statinio konstrukcijų fizinio nusidėvėjimo būklę bei galimus pažeistų konstrukcijų remonto kraštus - ekonomiškai netikslinga statinį remontuoti, todėl statinio savininkui (naudotojui) rekomenduojama statinį nugriauti teisės aktų nustatyta tvarka.

Rokiškio rajono savivaldybės ir jos vykdomosios institucijos – savivaldybės administracijos direktoriaus, kuriam pavaldi savivaldybės administracija, teisinė padėtis ginčo objekto atžvilgiu yra dvejopa: Rokiškio rajono savivaldybės administracija pagal Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo naudojimo priežiūrą privalantis atlikti viešojo administravimo subjektas, o kaip šio pastato patalpų bendrasavininkė Rokiškio rajono savivaldybė pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 73 dalį kartu yra ir minėto pastato naudotoja. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 74 ir 76 dalių nuostatas statinio naudojimo priežiūra yra techninėmis, organizacinėmis ir viešojo administravimo priemonėmis viešojo administravimo subjekto atliekama kontrolė, kurios tikslas – nustatyti, ar statinio techninė priežiūra atitinka šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Tuo tarpu statinio techninė priežiūra Statybos įstatymo 2 straipsnio 75 punkte apibrėžiama kaip statinio naudotojo organizuojama šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių priemonių visuma, užtikrinanti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę. Be to, pagal Statybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalį, paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį ar įvykus statinio avarijai, statinio naudotojas arba statinio techninis prižiūrėtojas privalo imtis priemonių žmonėms apsaugoti ir kitų Statybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių. Taigi ieškovė vienasmeniškai privalėjo atlikti (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio pastato naudojimo priežiūrą, o kartu su kitais šio pastato patalpų savininkais – dar ir organizuoti jo techninę priežiūrą.