Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. B., atstovaujamo A. B., ir A. B. ieškinius atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, dėl Lietuvos Respublikos teismų institucijų tyčinio civilinės bylos Nr. 2-12-714/2013 išnagrinėjimo vilkinimo ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimo bei diskriminacijos vykdymo, neginant nuosavybės teisių ir dėl padarytos žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai V. B., atstovaujamas A. B., ir A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, kuriuo prašo iš Lietuvos Respublikos priteisti V. B. – 516 315 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o A. B. – 386 565 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas V. B. ir A. B. patyrė 100 000 Lt neturtinę žalą, kurią grindžia velionės A. A. – Beržinienės turto įtraukimu į ieškovui A. B. inkriminuojamu nusikaltimu įgyto 102 750 Lt turto ir civilinio ieškinio sudėtį baudžiamojoje byloje Nr. I-105/2005 ir civilinės bylos išnagrinėjimo vilkinimu tikslu suvaržyti ir neleisti veiksmingos teisinės gynybos. Neturtinę žala pagrindžia ir turto negrąžinimas ir turto arešto aktų originalų sunaikinimas, suvaržymas ir trukdymas jo velionei žmonai paveldėti sesers turtą turto apyrašo sudarymo pagrindu, išvogimas civilinėje byloje Nr. 2-2649-221/2009 ir sunaikinimas išduotų įgaliojimų bei neteisėtas trukdymas atstovauti civilinėse bylose.

pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei. Iš CK 6.272 straipsnio 2 dalies normos darytina išvada, kad joje nustatyta valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės tuo atveju, kai jie padaryti vykdant teisingumą, o ne už žalą, padarytą kitais teisėjo ar teismo pareigūnų veiksmais. Skirtingai nuo CK 6.272 straipsnio 1 dalies normos, pagal šio straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tada, kai vykdomas teisingumas pagal Civilinio proceso normas. Toks aiškinimas paremtas šios CK 6.272 straipsnio 2 dalies normos nuostata – „nagrinėjant civilinę bylą“. Nagrinėjamos bylos kontekste ši įstatymo nuostata apima ne tik bylos nagrinėjimą, bet ir atitinkamo teismo sprendimo priėmimą. Teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą;

Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-00105-579/2005 ieškovas buvo nuteistas. Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 11d. nutartimi apkaltinamasis nuosprendis paliktas nepakeistu. Minėtoje baudžiamojoje byloje L. K. buvo pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 18 d. sprendimu už akių (c.b. Nr.2-2649-221/2009) tenkino ieškovės L. K. ieškinį ir pripažino, kad ieškovo ieškinyje minimi daiktai yra L. K. nuosavybė. Todėl žala negali kilti iš įsiteisėjusių teismo sprendimų;

ieškovas išreiškia tik savo subjektyvią nuomonę, kuri neparemta įrodymais, kad teismai priimdami jam nepalankius sprendimus padarė žalą. Taip pat ieškovas nurodo, kad neteisėtus veiksmus įrodo civilinės bylos Nr.2-2649-221/2009 eiga ir medžiaga bei baudžiamosios bylos Nr. 1-15-831/2009 eiga ir medžiaga. Tačiau ieškovas nenurodo kokie konkretūs įrodymai iš šių bylų pagrindžia neteisėtus veiksmus, kaltę. Todėl neįrodžius ir nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovo reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žala neturėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Iš bylos medžiagos ir informacines sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2133-560/2014 ieškovų V. B. ir A. B. ieškinys tuo pačiu pagrindu buvo paliktas nenagrinėtu 2013 m. lapkričio 11 d. ir 2014 m. sausio 21 d. nutarčių pagrindu.

Iš ieškovų ieškinių turinio darytina išvadą, kad ieškovai kaip savo teisių pažeidimą, dėl kurio jiems padaryta turtinė ir neturtinė žala, nurodo tyčinį Jurbarko rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1-714/2015 vilkinimą, nesuteikiant veiksmingos teisinės gynybos ir diskriminacijos vykdymą.

Iš informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-12-714/2013 (dabar 2-1-714/2015) nėra išnagrinėta. LITEKO duomenys rodo, kad ši byla Jurbarko rajono apylinkės teisme buvo gauta 2012 05 22 iš Kauno apygardos teismo, tačiau ją greitai išnagrinėti po bylos persiuntimo teismas neturėjo galimybės dėl ieškovų ieškinio tikslinimo, jų prašymo stabdyti, mirusios ieškovės pakeitimo jos teisių perėmėju, nušalinimo teisėjui bei bylos išsiuntimo Vilniaus apygardos teismui. Dabartiniu metu bylos nagrinėjimas yra atnaujintas dėl įrodymų rinkimo, posėdis paskirtas 2015-04-09. Ieškovas neįvardina konkrečių neteisėtų veiksmų, kuriais teismas tyčia vilkina bylos nagrinėjimą. Bendro pobūdžio teiginiai, kad bylos vilkinimą patvirtina bylos eiga ir medžiaga negali būti laikomi tinkamu ir pagrįstu ieškinio pagrindimu. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą 2-1-714/2015 tyčia vilkina bylos nagrinėjimą,

Taigi, ieškovų teiginiai, kad Jonavos rajono apylinkės teismas organizuotai kartu su Kauno apygardos teismu tyčia vilkino ieškovų ieškinio priėmimą ir išnagrinėjimą tam, kad daryti įtaką Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. I-105/2005 eigai, prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Taip pat ieškovas nurodo, kad neteisėtus veiksmus įrodo civilinės bylos Nr.2-2649-221/2009 eiga ir medžiaga bei baudžiamosios bylos Nr. 1-15-831/2009 eiga ir medžiaga. Tačiau ieškovas nenurodo kokie konkretūs teisėjų procesiniai sprendimai pažeidžia jų teises, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų teismų neteisėtus veiksmus ir jų kaltę. Kiti ieškovo argumentai dėl teismų neteisėtų veiksmų nepatvirtinti jokiais įrodymais.

Pagal CK 6.272 str. 2 d. civilinė atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei. Kaltė turi būti konstatuota įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovui tenka pareiga įrodyti ir kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Taigi, nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo Valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškovų reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žala turi būti atmestas.

Teismas sutinka su Lietuvos Respublikos atstovo argumentais, kad ieškovai išreiškia tik savo subjektyvią nuomonę, kuri neparemta įrodymais, kad teismai priimdami jam nepalankius sprendimus padarė žalą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškinį atmesti.

Ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.