Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-07-14 · Administracinė byla Nr. I-1747-505/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-07-14
Bylos Nr.
I-1747-505/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Daina Kukalienė
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1747-505/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00760-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 51.4;55.1.1
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 14 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė,sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

nedalyvaujant pareiškėjui G. K., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. K. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas savo skunde (b. l. 4-6) nurodė, kad jam 2016 m. spalio 11 d. Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN) nutarimu Nr. 5/48-852 paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15-ai parų. Nutarime nurodyta, jog pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 20 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – vartojo alkoholį, t. y. savo veiksmais pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorė 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. N-14 panaikino pareiškėjui skirtą nuobaudą. Pareiškėjo manymu, nagrinėjamu atveju yra CK 6.271 straipsnio prasme viešosios atsakomybės sąlyga – valdžios institucijos (Kybartų PN) neteisėti veiksmai. Dėl perkėlimo į kamerų tipo patalpas pareiškėjas patyrė neturtinę žalą: fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Perkeltas į kamerų tipo patalpas pareiškėjas neturėjo teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų, paskambinti telefonu, neleidžiama apsipirkti parduotuvėje, leidžiama tik vieną valandą pasivaikščioti. Prabuvus 15 parų kamerų tipo patalpoje pareiškėjui pablogėjo sveikata, kadangi serga cukriniu diabetu ir pirmine arterine II laipsnio hipertenzija. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjas daro išvadą, jog valdžios institucijos atlikti neteisėti veiksmai ir jam padaryta žala yra siejama priežastinio ryšio. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų pataisos namų, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 12-14).

Nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 23.00 val. įtarus, kad pareiškėjas gali būti vartojęs alkoholį, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, pareigūnas atsinešė apsvaigimui patikrinti alkoholio kiekio matuoklį, tačiau pareiškėjas apsvaigimą tikrintis atsisakė, todėl buvo paimtas šlapimo mėginys. 2016 m. spalio 7 d. gauta specialisto išvada, kad pareiškėjo šlapime rasta 1,89 proc. (promilės) etilo alkoholio. Savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorė 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. N-14 panaikino pareiškėjui paskirtą nuobaudą, kadangi vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalimi ir Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 205 ir 206 punktais, pareiškėjui turėjo būti sudaryta galimybė apsiginti, t. y. pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl padaryto pažeidimo, tačiau tokia galimybė nebuvo sudaryta.

Atsakovės atstovo nuomone, nors ir buvo nustatyti Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalies ir Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 205 punkto reikalavimų pažeidimai, tačiau nuobauda paskirta pagrįstai, kadangi pareiškėjas nevykdė įstatymų reikalavimų, nesilaikė nustatytų elgesio taisyklių, vartojo alkoholinių gėrimų surogatus.

Pažymėjo, kad pareiškėjas iš esmės neapibūdino ir nekonkretizavo patirtos neturtinės žalos, tiesiog nurodė patyręs fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, dėl to pablogėjusią sveikatą. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo pablogėjusią sveikatą. Prašė skundą atmesti.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 29-30).

Atlikto tarnybinio tyrimo metu nustatyta, kad įtarūs, jog pareiškėjas gali būti vartojęs alkoholį, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, pareigūnas atsivedė apsvaigimui patikrinti alkoholio kiekio matuokliu, tačiau pareiškėjas tikrintis alkoholio kiekio matuokliu, atsisakė, todėl buvo paimtas šlapimo tyrimo mėginys. Tyrimo rezultatai parodė, jog pareiškėjo šlapime rasta 1,89 promilės etilo alkoholio. Nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 20 d. vartojo alkoholinių gėrimų surogatus ir tuo pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, kuris nustato nuteistiesiems draudimą įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones.

Atsižvelgiant į tarnybinio tyrimo duomenis buvo padaryta išvada, jog pareiškėjui turėjo būti sudaryta galimybė apsiginti, t. y. pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl padaryto pažeidimo, tačiau tokios informacijos dokumentinėje medžiagoje nerasta.

Kalėjimų departamento direktorius 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. N-14, panaikino paskirtą nuobaudą, nes BVK 143 straipsnio 2 dalis ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 ir 206 punktai nustato, jog pareiškėjui turėjo būti sudaryta galimybė apsiginti - pateikti rašytinį pasiaiškinimą dėl padaryto pažeidimo - tačiau tokia galimybė nebuvo sudaryta.

Manytina, jog Kalėjimų departamento direktorius, panaikindamas paskirtą nuobaudą, atstatė pareiškėjo patirtą moralinę žalą ir tai vertintina kaip pakankamu žalos atlyginimu. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą sieja su Kybartų pataisos namų 2016 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 5/48-852, kuriuo neteisėtai jam paskirta nuobauda, ir dėl to patirtais išgyvenimais kamerų tipo patalpoje atliekant neteisėtu nutarimu paskirtą nuobaudą.

Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kaip jau buvo minėta, vienas iš atsakomybės elementų – neteisėtumas. Siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). „<...> neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatydamas neteisėtus veiksmus, bendrąją pareigą elgtis rūpestingai ir atidžiai aiškina siaurai, t. y. ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų: „Viešojoje teisėje veikia bendrasis teisinio reguliavimo principas ,,galima tai, kas leista“, pagal kurį viešosios teisės subjektai negali laisvai pasirinkti savo elgesio varianto, jie turi tik tokius įgalinimus, kurie jiems suteikti konkrečių įstatymų, ir savo veikloje negali peržengti šių įgalinimų ribų. Viešojo administravimo subjektų veiksmai, atlikti viršijus įstatyminių įgalinimų (kompetencijos) ribas (ultra vires), yra pagrindas tokius veiksmus laikyti neteisėtais. Viešąjį administravimą vykdančių subjektų veikloje bendroji pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai negali būti priešpastatoma pareigai laikytis šią veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir juos vykdyti. Ar viešosios teisės subjektas elgėsi pakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi būti vertinama pagal tai, kaip tiksliai jis laikėsi jo veiklą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų.“ (2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, jog viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Taigi, pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjos atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šiame Kodekso straipsnyje nurodytos nuobaudos.

Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis, kurio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Šio straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, jog nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 punkte nustatyta, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti, o 206 punkte nustatyta, jog jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui Kybartų PN direktoriaus pavaduotojo, vykdančio direktoriaus funkcijas 2016 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 5/48-852 paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų už LR BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų pažeidimą, už tai, kad pareiškėjas vartojo alkoholį (b. l. 15-16).

Nesutikdamas su jam skirta nuobauda, pareiškėjas apskundė ją Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (b. l. 32-33).

Pareiškėjo 2017 m. spalio 13 d. skundo pagrindu Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos buvo atliktas tarnybinis patikrinimas bei 2016 m. gruodžio 29 d. surašyta tarnybinio tyrimo išvada Nr. LV-4837 „Dėl nuteistojo G. K. skundo“ (toliau – ir Išvada) (b. l. 46-48). Šioje Išvadoje, įvertinus faktines įvykio, už kurį pareiškėjui buvo skirta nuobauda, aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, buvo nustatyta, kad paskirta nuobauda skirta netinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes bei neužtikrinus teisės apsiginti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorė 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. N-14, vadovaudamasi Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalimi ir atsižvelgdama į Išvadą, panaikino Kybartų PN direktoriaus pavaduotojo, vykdančio direktoriaus funkcijas 2016 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 5/48-852 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ nuteistajam G. K. skirtą nuobaudą (b. l. 45).

Teismo nuomone, Išvadoje konstatavus, jog nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalies, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 punkto reikalavimų pažeidimas ir nuobauda pareiškėjui skirta netinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes bei neužtikrinus teisės apsiginti bei Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. N-14 panaikinus pareiškėjui skirtą nuobaudą, yra pagrindas konstatuoti, kad Kybartų PN pareigūnai, tirdami pareiškėjo galimai padarytą pažeidimą ir priimdami 2016 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 5/48-852, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalies ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 punkto nuostatas, skirdami nuobaudą nuteistajam, netinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes bei neužtikrinus teisės apsiginti.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas nepagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs bausmės atlikimo režimo pažeidimą.

Nustačius, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. veikiant neteisėtai, spręstinas klausimas, ar tokiais veiksmais pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad dėl paskirtos nuobaudos patyrė fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Perkeltas į kamerų tipo patalpas pareiškėjas neturėjo teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų, paskambinti telefonu, neleidžiama apsipirkti parduotuvėje, leidžiama tik vieną valandą pasivaikščioti. Prabuvus 15 parų kamerų tipo patalpoje pareiškėjui pablogėjo sveikata.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nors į bylą nepateikta įrodymų apie pareiškėjo sveikatos būklę jam ginčo laikotarpiu atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, ir iš karto po jos atlikimo, tačiau iš Medicinos dokumentų išrašo matyti, jog pareiškėjas nuo 2010 m. serga arterine hipertenzija, nuo 2013 m. – cukriniu diabetu, pastoviai vartoja vaistus, insulino preparatą (b. l. 10), todėl, atsižvelgiant į pareiškėjui diagnozuotos ligos pobūdį, tikėtina, kad neteisėtai skirta nuobauda, dėl to patirtas stresas, išgyvenimai galėjo turėti įtakos pareiškėjo sveikatos būklei ir pasireikšti kraujospūdžio pakilimu ir pan.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, kamerų tipo patalpose nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu, apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų.

Atsižvelgiant į šias teisės normų nuostatas, akivaizdu, kad pareiškėjas, kalėdamas ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose dėl jam taikytų su bausmės atlikimo režimu susijusių ribojimų, negalėjo bendrauti su šeimos nariais, dėl to, teismo nuomone, galėjo patirti skunde nurodytų išgyvenimų.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (nepagrįsto patalpinimo į kamerų tipo patalpas, socialinių ryšių ribojimo) bei pareiškėjui atsiradusios neturtinės žalos (sveikatos sutrikimų, išgyvenimų, nepatogumų) yra priežastinis ryšys.

Bet neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK1. 138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).

Nagrinėjamu atveju įvertinus pažeidimo trukmę – pažeidimas truko neilgai (15 parų), nenustačius, kad dėl minėto pažeidimo pareiškėjui būtų kilę ypatingos neigiamos pasekmės, pavyzdžiui, išgyvenimai, sukrėtimai, sveikatos sužalojimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą, nenustačius, kad pareiškėjo teisės būtų pažeistos negrįžtamai, įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti tik jo teisės į paskirtos nuobaudos pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Tokiu būdu pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą pažeidimo padarymo aplinkybių įvertinimą bei teisės apsiginti užtikrinimą, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. K. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą tinkamą pažeidimo padarymo aplinkybių įvertinimą bei teisės apsiginti užtikrinimą.

Kitos skundo dalies netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Daina Kukalienė