Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2012-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-86-780/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-10
Bylos Nr.
1-86-780/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nukentėjusysis
V. J., P. S., G. S.
Kaltinamasis
V. M.
Advokatai
Žanas Arsenijaus Dzemidas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-86-780/2012Teisminio proceso Nr. 1-72-1-(duomenys neskelbtini)-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.3.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; 1.1.10.1.; (S) 1.2.25.4.6.; 2.3.6.4.5.
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 10 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Linai Petrauskienei, dalyvaujant prokurorui Aleksui Jurčiui, nukentėjusiesiems V. J., P. S., G. S., nukentėjusiojo P. S. įstatyminei atstovei L. J. J., Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ramunei Gurevičienei, kaltinamajam V. M., jo gynėjui advokato padėjėjui Žanui Arsenijui Dzemido, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Lazdijų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, našlys, dirbantis Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2011 m. rugsėjo 27 d. apie 14 val. 45 min. Lazdijų r. sav., Krosnos sen., Krasenkos k. teritorijoje, kelio Krosna-Lazdijai 2 kilometre, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 19, 133 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, būdamas neblaivus (kraujyje rasta 1.16 promilės etilo alkoholio), neatsižvelgė į važiavimo ir kelio sąlygas, vietovės reljefą, nesiėmė visų būtinų priemonių keleivių saugumui užtikrinti, nepasirinko važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, todėl nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į pakelės šlaitą ir apvirto, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio keleivis S. S., kurio mirtis įvyko nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų lūžimais, stuburo krūtininės dalies lūžimu, dauginiais vidaus organų plyšimais, nukraujavimu į kūno ertmes bei trauminiu šoku, bei automobilio keleivei V. J., dėl kaklinio II stuburo slankstelio danties lūžimo, krūtininių IV, V, VI stuburo slankstelių kūnų suspaustinių lūžimų, kairio raktikaulio petinio galo lūžimo, nosies kaulų lūžimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, o automobilio keleiviui P. S., dėl galvos sumušimo su poodine hematoma galvos kairėje pusėje buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo 27 d. jis L. J. namuose išgėrė pusę puodelio alaus ir 2-3 stikliukus degtinės, o po to savo automobiliu vežė S. S., jo anūką P. S. ir V. J. į Krosnos miestelį. Važiuojant pradėjo lyti, o pravažiavus kelio posūkį ir važiuojant per kelio įdubą jo automobilį sumėtė, ratai užvažiavo ant kelkraščio ir jam nesuvaldžius automobilio, jis apsivertė. Galvoja, kad važiavo apie 70-75 km/h greičiu, bet į spidometrą nežiūrėjo. Avarijoje žuvo S. S. ir buvo sužaloti kiti keleiviai. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė, dalį žalos nukentėjusiajam G. S. atlygino, kitą dalį nukentėjusiems atlygins, nes įsidarbino.

Nukentėjusioji V. J. patvirtino, kad 2011 m. rugsėjo 27 d. eidama pro šalį ji paprašė, kad kaltinamasis pavežtų ją iki Krosnos miestelio ir šis sutiko. Ji sėdėjo galinėje sėdynėje ir kalbėjo su šalia sėdėjusiu S. S.. Staiga išgirdo trenksmą, o po to atsipeikėjo sėdėdama šalikelėje. Kaip įvyko avarija ji nesuprato, kokiu greičiu važiavo kaltinamasis ji nežino. Jai lūžo kaklo, stuburo slanksteliai, tačiau civilinio ieškinio kaltinamajam nereiškia.

Nukentėjusysis P. S. patvirtino, kad 2011 m. rugsėjo 27 d. grįžęs iš mokyklos namuose rado kaltinamąjį, savo tėvus ir senelį S. S.. Kartu su seneliu ir kaltinamuoju išvažiavo į Krosnos miestelį. Automobilį vairavo kaltinamasis, o pakeliui jie paėmė V. J.. Kaltinamajam važiuojant apie 100 km/h greičiu jo automobilį sumėtė ir automobilis apsivertė. Jis susitrenkė galvą, o jo senelis žuvo. Galva buvo ištinusi ir skaudėjo apie mėnesį laiko, gydėsi vaistais, galvą skauda dar ir dabar.

Nukentėjusiojo P. S. įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė L. J. J. patvirtino, kad 2011 m. rugsėjo 27 d. kaltinamasis būdamas pas ją namuose rankose turėjo alaus skardinę, bet nematė ar iš jos gėrė, taip pat patvirtino, kad jos sūnus P. S. išvažiavo su kaltinamuoju ir savo seneliu S. S., o po to jai pranešė apie įvykusią avariją. Dėl avarijos metu patirtos galvos traumos sūnus mėnesį laiko gydėsi, gėrė raminamuosius vaistus, blogai miegojo, jie ne kartą važinėjo pas medikus į Alytų, galvos skausmai dar ir dabar kartojasi, sūnus tapo nervingas ir irzlus. Dėl patirtų gydymo ir kelionių pas medikus išlaidų ji reiškia 1 000 Lt dydžio ieškinį turtinei žalai atlyginti, o dėl sūnaus patirtų išgyvenimų ir nepatogumų – 2 000 Lt dydžio ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis G. S. patvirtino, kad matė kaip 2011 m. rugsėjo 27 d. kaltinamasis išgėrė alaus, bet nematė kaip gėrė degtinę. Jo tėvas S. S. ir sūnus P. S. išvažiavo su kaltinamuoju į Krosną, o po kiek laiko jis sužinojo, kad įvyko avarija ir jo tėvas žuvo, o sūnus buvo sužeistas. Dėl išlaidų laidojant tėvą jis pareiškė 5 000 Lt dydžio ieškinį turtinei žalai atlyginti, o dėl tėvo netekties – 5 000 Lt dydžio ieškinį neturtinei žalai atlyginti, tačiau kaltinamasis atlygino jam 6 000 Lt žalos, todėl prašo priteisti likusią žalos dalį - 4 000 Lt.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad automobilis VW Golf, v.n.ž. (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugsėjo 27 d. rastas kelio Krosna-Lazdijai 2-ame kilometre apvirtęs ant šono, o šalia jo ant dešinio kelkraščio rastas S. S. lavonas (b. l. 4-10).

Apžiūros protokole užfiksuoti ir aprašyti automobilio VW Golf, v.n.ž. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 11-17).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad S. S. mirtis įvyko nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų lūžimais, stuburo krūtininės dalies lūžimu, dauginiais vidaus organų plyšimais, nukraujavimu į kūno ertmes bei trauminiu šoku. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti autoįvykio metu atsitrenkiant į automobilio salono detales bei galimai suspaudžiant krūtinės ląstą (b. l. 30-36).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad V. J. nustatytas kaklinio II stuburo slankstelio danties lūžimas, krūtininių IV, V, VI stuburo slankstelių kūnų suspaustiniai lūžimai, kairio raktikaulio petinio galo lūžimas, nosies kaulų lūžimas, kurie galėjo būti padaryti autoįvykio metu atsitrenkiant į automobilio salono detales. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 39-41).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad P. S. nustatytas galvos sumušimas su poodine hematoma galvos kairėje pusėje, kuris galėjo būti padarytas autoįvykio metu atsitrenkiant į automobilio salono detales. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 43-44).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad V. M. kraujyje rasta 1,16 promilės etilo alkoholio (b. l. 77).

Teismo posėdžio metu ištirti ir aukščiau nurodyti bei visiškai sutampantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. M., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 19, 133, punktų reikalavimus, t. y. dėl nusikalstamo nerūpestingumo nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų saugumui, vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesiėmė visų būtinų priemonių keleivių saugumui užtikrinti, nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir kelio sąlygas, vietovės reljefą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į pakelės šlaitą ir apvirto, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobiliu važiavęs keleivis S. S. žuvo, keleivei V. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o keleiviui P. S. - nežymus sveikatos sutrikdymas. Todėl V. M. veika atitinka visus BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir kaltinamajame akte kvalifikuota teisingai. Nors nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas neblaivaus vairuotojo, numatytas BK 281 str. 2 d., o nežymus sveikatos sutrikdymas užtraukia tik administracinę atsakomybę, tačiau šiuo atveju esant kelių teisės normų konkurencijai pagal jų apimtį, pagal teisės teorijoje suformuotas taisykles taikoma ta teisės norma, kuri apima daugiau požymių, nes kaltinamajam tais pačiais veiksmais padarius kelis teisės pažeidimus daugiau požymių turinti norma leidžia teisingai taikyti atsakomybę. Tokią teisės taikymo taisyklę formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2011 m. spalio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-433/2011).

V. M. yra neteistas (b. l. 115), padarė neatsargų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis), kaltu visiškai prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra, administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas tik du kartus ir abu už smulkius, nepavojingus pažeidimus (b. l. 116-118), atlygino nukentėjusiajam G. S. didesnę padarytos žalos dalį (b.l. 148), charakterizuojamas kaip ramaus lėto būdo, paslaugus ir savo elgesiu nekeliantis jokių problemų, slaugo sergančią savo motiną (b. l. 106-107, 149), nukentėjusiųjų atsiprašė ir šie neprašo skirti kaltinamajam griežtos bausmės. Įvertinus šias aptartas aplinkybes V. M. skirtina vienintelė sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė artima jos minimumui, nes atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir jo savikritišką požiūrį į padarytą nusikaltimą, bei jo pastangas sušvelninti padaryto nusikaltimo pasekmes nukentėjusiesiems, teismas sprendžia, kad toks bausmės dydis bus pakankamas pasiekti bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo principą.

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Iš aptariamų, BK 41 straipsnio 2 dalyje ir 75 straipsnio 1 dalyje normų turinio matyti, kad bausmės paskirtis yra daugialypė, todėl sprendžiant klausimą, ar ji bus tinkamai realizuota, atidėjus bausmės vykdymą, būtina kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Nors teismų praktikoje tokie atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip nesudarantys galimybės tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad taikyti BK 75 straipsnį yra teismo teisė ir spręsti ar yra pagrindas atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą, kiekvienu atveju gali teismas, kurio išvados turi būti pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (2010 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-454/2010). Tai reiškia, kad BK 75 straipsnio taikymas priklauso nuo kiekvienoje konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumos ir kaltinamojo asmenybės.

Šiuo atveju V. M. padarė neatsargų nusikaltimą, dėl savo veikos prisipažino ir nuoširdžiai galisi, atsiprašė nukentėjusiųjų ir atlygino gana didelę dalį žalos, niekada nebuvo teistas, praeityje kelių eismo taisykles yra pažeidęs tik du kartus, tačiau šie pažeidimai nebuvo šiurkštūs ir pavojingi, seniūnės apibūdinamas išskirtinai teigiamai, slaugo labai garbingo amžiaus sergančią savo motiną, įsidarbino ir gaudamas pajamas turi galimybę atlyginti likusią dalį žalos nukentėjusiesiems, patys nukentėjusieji nereikalauja realios laisvės atėmimo bausmės, nes ji nepadėtų jiems greičiau gauti žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo asmenybę, ir jo elgesį tiek iki nusikaltimo, tiek po jo, teismas sprendžia, kad tiek šis baudžiamasis procesas dėl padaryto nusikaltimo, tiek įstatyme numatytos bausmės vykdymo atidėjimo ir jo sąlygų pažeidimo galimos pasekmės, bus efektyvi poveikio priemonė, kuri padės sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų ir jis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nusikaltimų nedarys. Todėl bausmės tikslai šioje byloje bus pasiekti bausmės vykdymą atidėjus maksimaliam terminui ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, atimančią galimybę vairuoti transporto priemones, bei įpareigojimą (BK 75 straipsnis).

Pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis.). Nustatyta, kad V. M. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti transporto priemonę, šia teise naudojosi būdamas neblaivus, sukėlė sunkias pasekmes, todėl siekiant užkirsti kelią panašiems nusikaltimams ateityje jam taikytinas uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemonę maksimaliam laikotarpiui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

Nukentėjusiojo G. S. civilinis ieškinys dėl neatlygintos 4 000 Lt žalos dalies tenkintinas, nes 5 000 Lt išlaidos, susijusios su žuvusio tėvo laidojimu yra patirtos dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, o su šių išlaidų dydžiu kaltinamasis sutinka, be to, nukentėjusysis neteko savo tėvo ir patyrė dvasinius išgyvenimus, kurie įvertinti pinigais, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d. pripažintini neturtine žala, o CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo. G. S. prašomas priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, yra pakankama ir teisinga kompensacija už jo patirtus išgyvenimus, su šiuo dydžiu sutinka kaltinamasis. Viso iš kaltinamojo priteistina 10 000 Lt žalos atlyginimo, tačiau jam atlyginus 6 000 Lt žalos, nukentėjusiajam priteistina likusi ieškinio dalis, t.y. 4 000 Lt.

Nukentėjusiojo P. S. įstatyminės atstovės civilinis ieškinys tenkintinas, nes 1 000 Lt dydžio išlaidos vaistams įsigyti ir kelionės išlaidos pas medikus yra patirtos dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, o su šių išlaidų dydžiu kaltinamasis sutinka, be to, P. S. tiek nusikaltimo metu, tiek po nusikaltimo jautė fizinį skausmą, dėl patirtos galvos traumos patyrė nepatogumų, jam teko gydytis medikamentais, sutriko normalus miegas, jaučia galvos skausmus iki šiol, tapo irzlus ir nervingas, neteko savo senelio. Visos šios aplinkybės, įvertintos pinigais, pripažintinos neturtine žala, kuri atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Todėl civilinė ieškovė pagrįstai reikalauja nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos atlyginimo, o jos prašomas priteisti 2 000 Lt neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, yra pakankama ir teisinga kompensacija už jo patirtus išgyvenimus ir nepatogumus, su šiuo dydžiu sutinka kaltinamasis. Viso iš kaltinamojo priteistina 3 000 Lt žalos atlyginimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kaltinamojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėjas

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 6 dalyje ir nuteisti jį terminuotu laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Remiantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti V. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d., vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Remiantis BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Remiantis BK 75 str. 2 d. ir 67 str. 2 d. paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 3 (trejus) metus vairuoti kelių transporto priemones.

Nukentėjusiojo G. S. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo V. M. nukentėjusiajam G. S. 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo P. S. įstatyminės atstovės L. J. J. civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo V. M. nukentėjusiajam P. S. 3 000 Lt (tris tūkstančius litų) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, pavedant šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio motinai L. J. J..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas šarka