- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-10-16
- Bylos Nr.
- e1-1550-1072/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35552-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- V. A.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-35552-20 ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta –(duomenys neskelbtini), teistas: 2018 m. gruodžio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnio pagrindu, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d.; 2019 m. liepos 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi pratęstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu V. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose – įvykdymo terminas, nurodant, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. A. mušdamas ar kitaip smurtaudamas žmogui nežymiai sutrikdė sveikatą:
o būtent, jis 2020 m. rugsėjo 4 d. apie 18.50 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (girtumas nenustatytas), tyčia vieną kartą įspyrė ant sofos sėdinčiam J. G. į dešinę koją, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam J. G. poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
I. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis V. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pilnai prisipažįsta kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė, jog 2020 m. rugsėjo 4 d. apie 18.50 val., Ukmergės nakvynės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), fojė, vieną kartą tyčia įspyrė J. G. į dešinę koją ir taip sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. J. G. sėdėjo ant sofos priešais televizorių, o V. A. priėjo ir jam įspyrė, spyrė dėl ankstesnių nesutarimų. Prieš įvykį buvo išgėręs dvi stiklines alaus. Daugiau nieko pakomentuoti negali. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi. Šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvena už 200 eurų, kuriuos gauna iš Užimtumo tarnybos (b. l. 107-109, 115-116).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. A. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Nukentėjusysis J. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. rugsėjo 4 d., 18.30 val. sėdėjo (duomenys neskelbtini) namų fojė ir žiūrėjo televizorių. Šalia jo sėdėjo vyras vardu A., pavardės nežino, tų pačių nakvynės namų gyventojas, o ant fojė esančio fotelio netoliese sėdėjo V. A.. Jie žiūrėjo televizorių. Apie 18.50 val. iš niekur nieko, nes jokio konflikto, ginčo nebuvo, V. A. pašoko ir pribėgęs vieną kartą jam, sėdinčiam ant sofos, spyrė į dešinę koją ir nubėgo. Dėl spyrio į koją labai stipriai suskaudo koją, nes pataikė į priekinę kojos dalį, šiek tiek aukščiau čiurnos, o toje vietoje jam yra liga „rožė“. Išgirdusi, kad kilo konfliktas, atėjo nakvynės namų budėtoja R. K. ir išvarė V. A. iš nakvynės namų, nes šis buvo neblaivus. Jokio konflikto, ar ginčo nebuvo, kodėl V. A. jam spyrė paaiškinti negali (b. l. 21-22.)
Liudytojas A. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo meru, parodė, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. valandų tiksliai pasakyti negali, bet tuo metu per televizorių rodė žinias, kurios eina nuo 18.30 val. iki 19.30 val. Jis sėdėjo (duomenys neskelbtini), kur gyvena, fojė ir žiūrėjo televizorių. Kartu ant sofos sėdėjo J. G., ant fotelio sėdėjo V., pavardės nežino. Jie taip pat yra nakvynės namų gyventojai. J. G. sėdėdamas ant sofos jam atrodo užsnūdo, nes galva buvo pasvirusi į šoną, jis buvo užsimerkęs. Jam atrodo, jie buvo blaivūs, bet šito patvirtinti ar paneigti negali. V. priėjo prie J. G. ir kažkaip prie jo pasilenkė, A. P. pagalvojo, kad nori kažko paklausti, bet V. kojos viršūne J. G. bakstelėjo į koją. Į kurią koją pasakyti negali, nepastebėjo, bet jam atrodo, kad jokio stipraus spyrio nebuvo ir tikrai nestipriai jį užkabino. Kodėl V. taip padarė, nežino, nes jokio ginčo, konflikto ar kivirčo nebuvo. Tuo metu atėjo nakvynės namų budėtoja ir V. liepė išeiti iš nakvynės namų (b. l. 45-46).
Liudytoja R. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra socialinio darbuotojo padėjėja dirbanti (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 4 d. matė kaip į (duomenys neskelbtini) parėjo J. G.. Parėjęs šis atsisėdo ant sofos (duomenys neskelbtini) fojė ir žiūrėjo televizorių. Taip pat matė, kaip į (duomenys neskelbtini) tą dieną parėjo ir V. A.. Nei vieno iš jų girtumo tą dieną alkotesteriu netikrino, kadangi nei vienas iš jų jai nepasirodė esantis neblaivus. Kažkuriuo momentu, jai būnat koridoriuje, maždaug už 50 metrų nuo fojė esančios sofos išgirdo šūktelėjimą. Kieno tas šūktelėjimas buvo nesuprato. Gal J. G.. Išgirdusi šūktelėjimą atėjo į fojė pasižiūrėti kas nutiko. Atėjusi į fojė pamatė J. G., neatkreipė dėmesio, ar šis sėdėjo ant sofos ar stovėjo. J. G. pasakė, kad V. A. spardosi, bet konkrečiai nieko nepasakė daugiau, nei kaip spardosi, nei į kur įspyrė. Kai atėjo į fojė V. A. joje jau nebuvo. Ji jų konflikto tikrai nematė (b. l. 50-51).
Iš protokolo – pareiškimo nustatyta, kad J. G. 2020 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą, pranešdamas, kad būnant Ukmergės nakvynės namuose, jam į koją įspyrė V. A. ir pabėgo (b. l. 6-8).
Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo nustatyta, kad įėjus į (duomenys neskelbtini) patenkama į fojė. Kairėje pusėje prie sienos stovi televizorius, o virš jo ant lubų yra vaizdo kamera. Kairėje pusėje matoma grotuota siena, grotos uždengtos medžiaga, paliktas įėjimas į tolimesnes patalpas. Įėjimo kairėje pusėje stovi fotelis. Prie priešakinės sienos stovi du foteliai ir sofa. Kitų nusikalstamos veikos požymių nematyti (b. l. 16-18).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvados Nr. G2548/2020(01) nustatyta, kad J. G. padaryta poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas kietu, buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, prieš 3-6 paras iki apžiūros (b. l. 42).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu URKP_kam1_arestine_20200904183459.avi.nustatyta: vaizdo įraše (duomenys neskelbtini)., bendrojo naudojimo patalpa, kurioje ant minkštasuolių, kaip žinoma, sėdi nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo byloje J. G.. Šalia nukentėjusiojo sėdi vyras su ramentu. Toje pačioje patalpoje, toliau nuo minėtų vyrų krėsle sėdi raudonos spalvos megztiniu vilkintis vyras, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos, įtariamasis nusikalstamos veikos padarymu V. A.. Toliau matoma, kaip V. A. prieina prie J. G., šiek tiek palinksta į priekį, iškelia dešinę ranką sugniaužtą į kumštį į viršų, po ko nuleidžia ir vieną kartą dešine koja įspiria sėdinčiam J. G. į dešinę koją (b. l. 58-62).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis V. A. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą kitam asmeniui – J. G. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. A. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme (b. l. 121-126).
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Teismas, skirdamas kaltinamajam V. A. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamojo teistumas yra neišnykęs (b. l. 81-83), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 84-90), yra bedarbis (b. l. 91). V. A. atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, V. A. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 72² straipsnio nuostatomis, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas nukreiptas prieš kitų asmenų sveikatą. Kadangi kaltinamasis V. A. metų laikotarpyje jau yra atlikęs baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (b. l. 81-83), ši priemonė jam pakartotinai neskirtina.
V. A. kartu su bausme skirtini BK 48 straipsnio 3 dalies 4 punkte, 5 dalies 2 punkte ir 6 dalyje įtvirtinti draudimai ir įpareigojimai.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu (b. l. 118-120) paskirta kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.
BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinis diskas (b. l. 59) – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, V. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 straipsnio 4 punktu, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, bausmės vykdymo laikotarpiu skirti įpareigojimus ir draudimus:
- be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
- tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti;
- uždrausti bendrauti ir artintis prie J. G..
V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinį diską – palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamasis, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.