Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-10-16 · Civilinė byla Nr. 2A-460-544/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-16
Bylos Nr.
2A-460-544/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Jonaitienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
V. L.
Išvadą teikia
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos VTAT
Kategorijos
  • 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-460-544/2009

Teisėja Birutė Mėlinauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 74.2.4; 78.2.1; 114.11; 125,1:

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. spalio 16 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Jonaitienės, sekretoriaujant Lolitai Kudabienei, dalyvaujant ieškovei A. S., atsakovui V. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-187-223-09 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui V. L., institucija, teikianti išvadą byloje – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos VTAT, dėl išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jų nepilnametei dukrai E. L., gim. 2006-11-02, materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt iki jos pilnametystės, indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant ieškovei šiomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise, taip pat priteisti iš atsakovo 6600 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2006-11-02 iki ieškinio pareiškimo, nustatyti dukros E. L. gyvenamąją vietą su ja. Nurodė, kad šalys yra nepilnametės dukters tėvai. Dukra nuo gimimo gyvena su ja. Atsakovas pakankamo išlaikymo vaikui neteikė, todėl prašo priteisti įsisikolinimą po 300 Lt už 22 mėnesius. Atsižvelgdama į teismų praktiką ir atsakovo galimybes, mano, jog jis dukros išlaikymui kas mėnesį turi mokėti po 400 Lt, nes dukros poreikiai ir pragyvenimo lygis auga. Jos turtinė padėtis šiuo metu itin sunki, nes nedirbo dėl vaiko priežiūros, šiuo metu įstojo mokytis ir vaiką išlaiko tik tėvų padedama. Kas mėnesį būtinų vaiko poreikių tenkinimui reikia apie 800 Lt, kurių pusę privalo sumokėti atsakovas. Jis slepia savo tikrą turinę padėtį, tačiau yra jaunas, sveikas, darbingas žmogus, turintis specialybę, taigi, turi imtis priemonių, kad gautų savo galimybes, amžių ir specialybę atitinkiančias pajamas.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: nustatė nepilnametės E. L. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo dukters išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-09-01 iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, o ieškinį dalyje dėl įsiskolinimo atmetė. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove byloje ginčo nekilo ir teismas šį reikalavimą patenkino (CK 3.174 str. 2 d.). Iš byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad ieškovės pajamos yra vidutiniškai 846 Lt, atsakovo - vidutiniškai 2786 Lt per mėnesį. Ieškovė nekilnojamojo ar didesnės vertės kilnojamojo turto neturi, o atsakovas nuosavybės teise valdo butą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 45 000 Lt, motociklą „Kawasaki“ ir automobilį „Ford Mondeo“. Įvertinęs šalių pajamas ir turtą, teismas konstatavo, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Teismas įvertino, kad atsakovas moka 640 Lt kas mėnesį paskolai grąžinti, taip pat teikia teismo priteistą išlaikymą kitai dukrai Inetai, gim. 1998-07-17, po 300 Lt kas mėnesį. Kadangi Panevėžio apylinkės teismo 2008-06-03 sprendimo, kuriuo priteistas minėto dydžio išlaikymas, kai atsakovas tegavo 664,64 Lt pajamas per mėnęsį, neapskundė, teismas sprendė, jog atsakovas buvo pajėgus teikti išlaikymą dukrai Inetai po 300 Lt per mėnesį, nes šiuo metu atsakovo pajamos didesnės. Teismas pripažino, kas mėnesį vaiko išlaikymui visutiškai reikia apie 600 Lt. Įvertinęs visas aplinkybes teismas sprendė, jog iš šios sumos atsakovas, atsižvelgiant į jo geresnę turtinę padėtį, turi padengti 400 Lt. Iš šalių, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų turinio teismas sprendė, jog po vaiko gimimo ir iki ieškinio pareiškimo šalys palaikė artimus santykius, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Ieškovė pripažino, kad atsakovas teikdavo išlaikymą vaikui. Todėl padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė reikalavimo dėl įsiskolinimo priteisimo pagrįstumo ir šioje dalyje ieškinį atmetė.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-06-11 sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo ir iš jo dukters E. L. išlaikymui priteistą išlaikymą sumažinti iki 250 Lt per mėnesį iki dukros pilnametystės. Nurodo, kad toks sprendimas yra dalinai neteisėtas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nepagrįstas teismo sprendimo motyvas priteisti iš jo didesnį išlaikymą tuo pagrindu, kad, gaudamas mažesnes pajamas, jis neskundė teismo sprendimo, kuriuo iš jo kitai dukrai Inetai buvo priteistas 300 Lt išlaikymas, nes šis teismo sprendimas buvo skundžiamas ir ginčijamas (Panevėžio apygardos teismo byla Nr. 2A-348-227/2008). Teismas neteisingai konstatuoja, kad jo pajamos šiuo metu „žymiai išaugo“, nes jos išaugo nežymiai. Išaugusiomis pajamomis negalima vertinti lėšų skirtų komendiruotėms, nes jos skirtos jo pragyveniamui būnant komandiruotėse vežant krovinius užsienyje. Todėl mano, kad minimas LAT Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 punktas neapima išmokų, kokamų darbutoojui tarnybinių komandiruočių metu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą, nes apeliantas nenurodo argumentų, kodėl jis turėtų teikti mažesnį išlaikymą dukrai. Panevėžio miesto apylinkės teismas nustatė, ir to atsakovas neginčija, kad jo pajamos yra apie 3000 Lt per mėnesį, jis turi nekilnojamojo turto, nuslėpė, kad turi garažą. Jo materialinė padėtis yra žymiai geresnė nei jos. Teismo sprendimas atitinka formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šiuo klausimu. Pats atsakovas kitoje byloje pripažino, kad dukrai Enrikai reikalingas 800 Lt išlaikymas periodinėmis išmokomis per mėnesį. Atsakovo argumentas, kad jis apskundė ankstesnį teismo sprendimą, kuriuo iš atsakovo dukrai Inetai buvo priteistas išlaikymas po 300 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį, esminės reikšmės neturi.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-06-11 sprendimas keistinas dalyje dėl žyminio mokesčio ir išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnametei šalių dukrai E. L., gim 2006-11-02, priteisimo priteistą išlaikymą sumažinant iki 300 Lt per mėnesį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliaciniu skundu skundžiama teismo sprendimo dalis dėl nepagrįstai didelio išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo. Apeliantas apeliacinės instancijos teismo posėdyje patikslino, jog sutinka, kad ginčijamu sprendimu iš jo priteistas išlaikymas būtų sumažintas iki 300 Lt per mėnesį.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, kad materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3. 192 str.). Tačiau teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl išlaikymo dydžio nustatymo, proporcingumo principo taikymo, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą civiliniame procese, dėl ko priteisiamo iš atsakovo išlaikymo dydį nepilnametei dukrai Enrikai nustatė nepagrįstai didelį ir neatitinkantį atsakovo turtinės padėties bei neužtikrinantį lygios išlaikymo sumos abiems atsakovo nepilnamečiams vaikams (CPK 185 str., 263 str. 1 d., CK 3.298 str. 2 d.). Apeliacinio skundo argumentai iš dalies vertinti pagrįstais. Byloje nustatyta, kad atsakovas turi du nepilnamečius vaikus: Enriką, gim 2006-11-02, ir Inetą, gim. 1998-07-17, kuriuos proporcingai savo turtinei padėčiai ir būtiniems vaikų poreikiams privalo išlaikyti abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK3.192 str.). Teis­mas, spręs­da­mas klau­si­mą dėl vai­kų iš­lai­ky­mo dy­džio, tu­ri nu­sta­ty­ti kon­kre­taus vai­ko po­rei­kius ir abie­jų vai­ko tė­vų tur­ti­nę padė­tį (LAT Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 8 p.). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 9 p.). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis nu­sta­to­ma at­si­žvel­giant į vi­sų rū­šių gau­na­mas pa­ja­mas, lė­šas ban­kuo­se, kre­di­to įstai­go­se, kil­no­ja­mą­jį ir ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą, ver­ty­bi­nius po­pie­rius, ju­ri­di­nius as­me­nis (in­di­vi­du­a­lias įmo­nes ir kt.) bei jų tur­tą. Nu­sta­tant pro­por­cin­gu­mą tarp vai­ko po­rei­kių ir tė­vų tur­ti­nės pa­dė­ties turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad vai­ko iš­lai­ky­mo dy­dis tu­ri ati­tik­ti pro­tin­gus vai­ko po­rei­kius ir tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį (CK 3.192 str. 2 d.). Nu­sta­tant pro­por­cin­gu­mą tarp tė­vų tur­ti­nės padėties tu­ri bū­ti nu­sta­ty­ta kiek­vie­no iš tė­vų da­lis iš­lai­ky­mo prie­vo­lė­je ir kon­kre­tus iš­lai­ky­mo dydis (CK 3.192 str. 3 d., LAT Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 11p.). Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti, ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Kai tėvų turtinė padėtis yra sunki, teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 str. 1 d.). Sprendžiant dėl šalių turtinės padėties ir kiekvieno iš jų finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius svarbu atsižvelgti ir į tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 str. 1 d., 3.192 str. 1, 2 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 200-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; 2008-10-22 nutartis, priimta A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008 ir kt.).

Šioje byloje teismas nustatė, kad dukters Enrikos poreikiams reikalinga 600 Lt per mėnesį, ir to šalys neginčija (b. l. 98). Bylos duomenys patvirtina, kad kad nepilnametė Enrika gyvena su ieškove. Iš byloje pateiktos pažymos apie ieškovės darbo užmokestį už 2008-11 mėn. – 2009-01 mėn. matyti, kad ji gavo 2540,22 Lt (vidutiniškai 846,74 Lt per mėnesį) pajamų (b. l. 80), neturi nekilnojamo turto, gyvena pas savo tėvus. Iš pažymos apie atsakovo pajamas matyti, kad jis per 2009 m. 01 mėn. – 04 mėn. gavo 10 871,34 Lt (vidutiniškai 2717,87 Lt per mėnesį) pajamų, turi už gautą ir iki šiol neišmokėtą paskolą pirktą butą, dvi transporto priemones, garažą. Atsakovas priteistą vaikams išlaikymo dydį ginčija vadovaudamasis netinkamai įvertinta jo turtine padėtimi, ir jo argumentus teisėjų kolegija vertina iš dalies pagrįstais. Vienu iš argumentų, kodėl teismas nustatė būtent tokį išlaikymo dydį, buvo tas, kad atsakovas, esant mažesnėms darbo pajamos, neskundė teismo sprendimo, kuriuo iš jo buvo priteistas 300 Lt išlaikymas kitai dukrai Inetai. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad jis teismo sprendimu priteistą minėtą išlaikymą ginčijo remdamasis savo neteisingai nustatyta turine padėtimi (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-348-227/2008). Todėl tokiu arguemntu vadovautis teismas neturėjo pagrindo. Teismas teisingai nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės ir kad atsakovo darbo užmokestis yra apie 2786 Lt (b. l. 86). Tačiau iš pažymos apie darbo užmokestį matyti, kad dienpinigiai, kurie mokami atsakovui komandiruočių metu vežant krovinius užsienyje, sudaro apie 2200 Lt. LAT Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54 pažymėta, kad tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt., lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą. Pagal CPK 739 str. 1 p., 2 p., išieškojimas iš sumų, kurios mokamos darbuotojui kaip kompensacijos, kai nesilaikoma normalių darbo sąlygų, taip pat iš išmokų, mokamų darbuotojui, vykstančiam į komendiruotę, išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus negalimas. Tačiau šios atsakovo gaunamos sumos – dienpinigiai - vis tiek apibudina jo turtinę padėtį, nes iš šių išmokų jis save išlaiko ir tenkina savo poreikius komandiruočių metu, o atitinkamai likusi darbo užmokesčio dalis gali būti skiriama kitiems poreikiams, tame tarpe – ir vaikų išlaikymui. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad dienpinigių dydis neįrodo jo geresnės turtinės padėties, pagrįstas tik iš dalies. Apeliacinės instancijos teismui pateikta atsakovo darbovietės 2009-10-12 pažyma bei 2009-07-27 įsakymas, iš kurių matyti, kad atsakovui 2009-09-02 yra įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą DK 129 str. pagrindu Tai patvirtina, kad artimiausiu metu atsakovo turtinė padėtis keisis blogėjimo linkme. Nors atsakovo turtinė padėtis šiuo metu geresnė nei ieškovės, tačiau jis turi dvi išlaikomas nepilnametes dukras, kurioms turėtų teikti panašaus dydžio materialinį išlaikymą. Atsakovo dukra Ineta, kuriai teismo sprendimu priteistas 300 Lt išlaikymo dydis, yra 11 metų amžiaus. Dukra Enrika yra tik 3 metų amžiaus ir byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad ji turi sveikatos problemų ar kitokių specialių poreikių, kurių tenkinimui reiktų didesnių išlaidų. Todėl neteisinga, kad vyresnio amžiaus vaikui, kurio poreikiai didesni vien dėl amžiaus, būtų teikiamas mažesnis išlaikymas, negu kitam mažamečiam vaikui. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, negu ją nustatė teismas, nes byloje nėra duomenų, kurie duotų pagrindą pagrįstai manyti, kad atsakovas turi kokių nors kitokių pajamų ar turto, kad slepia ar neteisingai nurodo duomenis apie savo turtinę padėtį. Atsakovui, kaip ir ieškovei, po suteiktro išlaikymo vaikams turi likti lėšų jų pačių normalių ir būtinų poreikių tenkinimui. Atsižvelgtina ir į šiuo metu susidariusią šalyje ekonominę situaciją, nedarbo lygį ir gresiantį atsakovo atleidimą iš darbo. Todėl pagrįsti apelianto argumentai, kad teismas, nustatydamas priteisiamo išlaikymo dydį iš atsakovo, pažeidė išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai principą ir priteisė iš apelianto nepagrįstai didelio dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai (CK 3.192 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pagal minėtus bylos duomenis atsakovas turi ir gali dukters Enrikos išlaikymui teikti po 300 Lt kas mėnesį išlaikymą perdiodinėmis išmokomis. Atsiradus papildomoms vaikų priežiūros išlaidoms ar pasikeitus šalių turtinei padėčiai, priteisto išlaikymo dydis suinteresuotų asmenų prašymu gali būti pakeistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 06 23 nutarimas Nr. 54 “Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje”).

Pakeitus skundžiamą sprendimą, atitinkamai sumažintina iš atsakovo valstybei priteista žyminio mokesčio suma (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 3 p.). Kitos išlaidos nekeičiamos ir nepriteisiamos, kadangi teismo sprendimas lieka priimtas ieškovės naudai (CPK 93 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnametei dukrai ir žyminio mokesčio priteisimo pakeisti ir iš atsakovo V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo dydį nepilnametei dukrai E. L., gim. 2006-11-02, (a. k. (duomenys neskelbtini) sumažinti iki 300 (trijų šimtų) Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o priteistą valstybei žyminį mokestį – iki 108 (vieno šimto aštuonių) Lt. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėBirutė ValiulienėBirutė Jonaitienė