- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- A2.6.-384-298/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00185-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Pažeidėjas
- S. U.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis,
dalyvaujant S. U.,
išnagrinėjęs S. U. (S. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, nebausto administracine tvarka, vedusio, dirbančio, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. U. 2015 m. vasario 3 d., 17.40 val., Vilniaus r., Parudaminio k., vairavo automobilį „O. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatyta 1,43 promilės) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus,
t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikystėje jo tėvas gėrė, todėl jis nevartoja alkoholinių gėrimų. 2015-02-03 jis buvo Parudaminio kaime pas draugą. Turėjo pasilikti ten porai dienų ir šildyti katilą. Niekur jis neketino važiuoti. Jis pasiėmė su savimi šunį. Tą dieną vyrai gėrė alų iš skardinių. Vyrai pasiūlė ir jam išgerti. Porą kartų jis atsisakė, tačiau jie vis siūlė jam išgerti, tai tam, kad jie nesikabinėtų jis išgėrė su jais dvi skardines alaus. Prieš tai jis buvo palikęs pas T. J. savo automobilį „O. A.“, nes ketino jį parduoti, o pastarasis pasiūlė jam padėti tą padaryti. 2015-02-03 jam paskambino T. J. ir pasakė, kad atvyktų, nes atėjo kažkokie užsieniečiai, tamsūs ir gadina jo automobilį, reikia viską išsiaiškinti. Jis jautėsi gerai, tai atsisėdo už vairo ir nuvyko. Jį sustabdė policija. Jo darbui reikalinga teisė vairuoti, nes jis visur važinėja. Prašo teismo skirti didžiausią baudą, bet neatimti teisės vairuoti. Nebuvo ko prašyti, kad jį pavežtų. Du vyrai buvo be automobilio. T. J. negalėjo užtikrinti jo automobilio apsaugos. Pastarasis norėjo būti užtikrintas, kad ne jis mokės už jo automobilio sugadinimą. Po to T. J. tą automobilį pataisė, o jis jį pardavė. Jis nežino, kiek kainuotų atvykti pas T. J. su taksi, turbūt daug.
L. T. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad turi dirbtuvėles ir pasiėmė pardavinėti S. U. automobilį. Buvo įdėtas į internetą skelbimas. Automobilis „O. A.“ stovėjo pas jį aikštelėje. 2015-02-03 atvyko kažkokie asmenys apžiūrėti minėtą automobilį. Tai buvo ne lietuviai. Jie žiūrėjo automobilį, kažką darė su pavarų dėže ir sugadino ją. Jis pasakė jiems, kad tai ne jo automobilis ir turi paskambinti šeimininkui. Jis paskambino S. U.. Pastarasis pasakė, kad yra toli, bet pasistengs atvažiuoti. S. U. nesakė, kad yra išgėręs. Rėkdamas jis sakė, kad pastarasis atvažiuotų, nes tie žmonės buvo įžūlūs. Jis tikėjosi, kad S. U. atvažiuos. Būtų jo kaltė ir jis turėtų atsakyti už automobilį. S. U. neatvažiavo. Jis pasiėmė suremontuoti automobilį už savo pinigus. Suremontavo jį nemokamai ir pardavė. Tai jam kainavo 900 litų be jo darbo. Jis nežinojo, kad S. U. tą dieną buvo išgėręs. Jei pastarasis pasakytų, kad yra išgėręs alkoholio, tai jis sakytų jam, kad atvyktų su taksi. Jis patyrė šoką, todėl šaukė S. U., kad jis atvyktų.
Motyvuojamoji dalis
Pažeidimas įrodytas: S. U. paaiškinimu pažeidimo tyrimo metu, kad su pažeidimu sutinka ir dėl jo labai gailisi; administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, asmens blaivumo testo rezultatu, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, kurie patvirtina, kad buvo pastebėtas ir sustabdytas patikrinimui po kelią vingiuojantis automobilis. Nustatyta, kad automobilį vairavo S. U.. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus jam nustatytas 1,43 promilės neblaivumas.
Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą S. U. pripažino padaręs pažeidimą ir dėl jo gailėjosi. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad veikė esant būtinajam reikalingumui, kad jam pranešė, jog niokojamas jo automobilis ir jis skubėjo ten nuvažiuoti. Teismui jis nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad automobilis iš tiesų buvo apgadintas ir jam būtinai reikėjo ten nuvykti. Teismo posėdžio metu įvykio aplinkybes patvirtino S. U. draugas T. J.. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad būtent pastarasis ir galėjo imtis veiksmų, kad būtų apsaugotas S. U. turtas. ATPK 17 str. yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos - tai 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi buti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N63_ 884/2010). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad buvo kilusi pavojinga situacija, kuriai pašalinti nebuvo kitos galimybės kaip tik padaryti ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Be to, išnagrinėjus surinktą medžiagą nenustatyta, kad S. U. pateikta įvykio versija atitinka tikrovę, todėl negalima konstatuoti, kad pažeidimas buvo padarytas esant būtinoje reikalingumo sąlygoms. S. U. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir vairuodamas neblaivus kėlė didelę grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir turtui, nors jo nurodytoje situacijoje galėjo imtis ir kitų priemonių galimai grėsmei pašalinti, tačiau pasirinko padaryti teisės pažeidimą.
S. U. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
S. U. prašė netaikyti jo atžvilgiu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad jokių ypatingai jo atsakomybę švelninančių aplinkybių iki bylos nagrinėjimo neatsirado. S. U. pažeidimo padarymo metu jau dirbo, žinojo, kad tinkamam jo darbo atlikimui jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas ir turėjo suvokti savo veiksmus vairuodamas būdamas neblaivus. Šiuo atveju nėra pagrindo S. U. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. ir paskirti jam mažesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą. Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, į pažeidėjo asmenybę, šeimos ir turtinę padėtį, kuris administracine tvarka nebaustas, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina mažiausia sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta piniginė nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trumpiausiam laikui.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
S. U. (S. U.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. ir skirti 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
1) vadovaujantis ATPK 330 str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos;
2) bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.