- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-25
- Bylos Nr.
- I-5391-244/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00049-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- K. P.
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. P. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba), priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad konvojuojant jį iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Kauno miesto areštinę, nebuvo leista nueiti į tualetą. Be to, automobiliuose nebuvo saugos diržų, o pareigūnai nesaugiai elgėsi su turimais šaunamaisiais ginklais, kurie galėjo iššauti ir sužeisti asmenis. Automobiliuose, kuriais konvojuojami asmenys, buvo šalta ir drėgna, todėl jais vežami asmenys galėjo susirgti. Konvojuojamas tokiomis sąlygomis, K. P. jautė diskomfortą, o matydamas nesaugiai laikomus ginklus, buvo įsitempęs.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta pareiškėjui K. P. nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime paaiškino, kad Viešojo saugumo tarnyba asmenis konvojuoja specialiaisiais automobiliais, kuriuose yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo ir apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai: po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Visas Viešojo saugumo tarnybos tarnybinis transportas naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimais su paskirties nurodymu bei kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Šie dokumentai išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenims konvojuoti, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikties Konvojavimo taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės), 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama asmenims konvojuoti. Pažymėjo, kad automobiliuose „Volkswagen Crafter“, kurių valstybiniai Nr. EDL 149, EDL 150 ir EFS 558 yra įrengti saugos diržai. Kadangi visos Viešojo saugumo tarnybos transporto priemonės yra teisės aktų nustatyta tvarka registruotos ir atitinka joms keliamus techninius reikalavimus, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir K. P. teisės.
Į tualetą konvojuojamieji, jiems patiems prašant, verdami pasikeitimo punktuose ir apie tai pažymima konvojaus kelionės žiniaraštyje. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad konvojuojamieji pasikeitimo punktuose buvo vedami į tualetą.
Nurodė, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus bei jo teises, ir jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį fizinei bei psichinei sveikatai, konvojaus metu jo viršininkui galėjo pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų žodinių ar raštu surašytų skundų, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems asmenų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ar išnagrinėti skundo, jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią asmuo konvojuojamas, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų, kad jos pareigūnai, konvojuodami K. P., būtų pažeidę Konvojavimo taisyklių reikalavimus.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad Viešojo saugumo tarnybos konvojus yra ginkluotų pareigūnų grupė, vykdanti užduotį saugiai pervežti suimtuosius ir nuteistuosius ar saugoti juos teismo posėdyje. Šaunamasis ginklas yra sudėtinė pareigūno uniformos ginkluotės dalis. Nurodė, kad per 25 metus nuo Viešojo saugumo tarnybos įkūrimo konvojuojant, teismuose saugant konvojuojamuosius, patruliuojant ar viešose vietose saugant objektus nėra buvę, kad ginklas atsitiktinai iššautų. Pažymėjo, kad automobiliuose nėra šalta ir drėgna.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų konvojavimo sąlygų, atlyginimo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje K. P. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Viešojo saugumo tarnybos darbuotojų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl neleidimo nueiti į tualetą, saugos diržų nebuvimo, nesaugaus šaunamųjų ginklų laikymo bei automobiliuose esančio šalčio ir drėgmės jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 1 000 Eur.
Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, remdamiesi konvojavimo paraiškomis, pareiškėją 2015-09-10, 2015-09-21, 2015-10-05, 2015-10-19, 2015-11-02, 2015-11-19, 2015-12-02 ir 2016-01-06 konvojavo planiniu maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius (b. l. 9–40). K. P. buvo konvojuojamas automobiliais „Volkswagen Crafter“, kurių valstybiniai Nr. EDL 149, EDL 150, EFS 558, EFS 559, FUV 253 ir FUV 254. Iš transporto priemonių registracijos liudijimų matyti, kad automobiliai „Volkswagen Crafter“, kurių valstybiniai Nr. EDL 149, EDL 150, EFS 558, EFS 559, FUV 253 ir FUV 254, priskiriami M₂–CWK tipui ar kategorijai (b. l. 42, 45, 48, 51, 54, 57). Vadovaujantis Valstybinės kelių inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų 8.2 ir 15.6.3 punktais, šios transporto priemonės yra skirtos keleiviams vežti, jos turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams, o techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė ne didesnė kaip 5 t; šių transporto priemonių kėbulai yra pritaikyti kaliniams vežti. Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) patvirtina, kad nurodytos transporto priemonės „Volkswagen Crafter“, kuriomis buvo konvojuojamas pareiškėjas, atitinka techninius reikalavimus (b. l. 43, 46, 49, 52, 55, 58). Iš pateiktų automobilių kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamiesiems pervežti, schemų matyti, kad juose yra po 14 kėdžių su atlošais, bagažo skyriai, langai, įrengti vėdinimo liukai, apšvietimo lemputės ir šildymo sistemos (b. l. 41, 44, 47, 50, 53).
Vairuotojų, vežančių keleivius ir krovinius, pareigos numatytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnyje. Keleivius leidžiama vežti tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją žmonėms skirtose vietose (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Reikalavimus, kurių turi laikytis transporto priemonių, vežančių keleivius (krovinius), vairuotojai, ir keleivių (krovinių) vežimo tvarką užtikrinant eismo saugumą nustato Kelių eismo taisyklės (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnio 4 dalis). Kelių eismo taisyklėse nėra nustatyta šiai bylai reikšmės turinčių žmonių vežimo tam pritaikytose priemonėse nuostatų. Administracinėje byloje nebuvo nustatyta, kad Viešojo saugumo tarnyba, naudodama minėtus automobilius žmonėms pervežti, pažeistų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad sunkvežimiai, kuriais jis buvo konvojuojamas, teisiniu požiūriu negali būti naudojami asmenims konvojuoti bei kad jų būklė yra netinkama.
Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nurodyta, kad specialiajame automobilyje turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Administracinėje byloje esantys Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus 2014-05-12 dirbtinės apšvietos matavimo protokolas Nr. F-A-167 (b. l. 59–60) ir 2014-05-12 ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolas Nr. F-M-175 (b. l. 61–62) patvirtina, kad buvo tikrinta sunkvežimių atitiktis nustatytiems reikalavimams ir automobiliai, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas ginčo laikotarpiu, Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus reikalavimus atitiko. Atsižvelgiant į specialiojo transporto pritaikymą kaliniams vežti bei tai, kad jie atitiko techninius reikalavimus, darytina išvada, kad įrengtos vėdinimo ir šildymo sistemos turėjo užtikrinti pakankamą temperatūrą bei drėgnumą automobilio kamerose, jog asmenys nebūtų kankinami. Taigi, pareiškėjo teiginiai dėl šalčio ir drėgmės automobiliuose atmestini kaip nepagrįsti.
Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus vykdant konvojavimą, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės. Šių taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Įvertinus automobilių schemas bei jais vežamų nuteistųjų skaičių, konstatuotina, kad Konvojavimo taisyklių 109 punktas nebuvo pažeistas.
Konvojavimo taisyklių 134 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Lydimo į tualetą konvojuojamojo priešakyje saugiu atstumu nuo jo eina konvojuotojas, o konvojuojamajam iš paskos – konvojaus viršininkas arba jo padėjėjas. Nors pareiškėjas tvirtino, kad jam nebuvo leista nueiti į tualetą, tačiau šių teiginių nepagrindė: nenurodė, kada prašė leisti nueiti į tualetą, kokie pareigūnai netenkino prašymo ir pan. Iš kelionės žiniaraščiuose esančių išrašų matyti, kad asmenys buvo vedami į tualetą (b. l. 10, 14, 18, 22, 26, 30, 34, 38).
Konvojavimo taisyklių 146 punkte nenustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą bei Kelių eismo taisykles, saugos diržais privaloma prisisegti tuo atveju, kai jie yra įrengti. Atsakovės atstovė nurodė, kad pareiškėjas buvo konvojuotas ir automobiliais, kuriuose yra saugos diržai. Teismas neturi pagrindo abejoti Viešojo saugumo tarnybos pateikta informacija. Kadangi privalomo saugos diržų įrengimo automobiliuose teisės aktai nenustato, neteisėti Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiksmai nebuvo nustatyti.
Konvojavimo taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Taigi, pareigūnai turėjo teisę nešiotis ginklus, kad galėtų užtikrinti saugų asmenų pristatymą į paskirties punktus. Pareiškėjo teiginiai, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai nesaugiai laikė ginklus, nėra pagrįsti. Manydamas, kad jo teisės konvojuojant buvo pažeistos, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu įkalinimo įstaigų ar Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnams. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Konvojaus vykdymo planinių maršrutų dokumentacijoje konvojuojamųjų nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Pareiškėjas teismui nepateikė pareigūnų veiksmų neteisėtumo įrodymų.
Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo privalo susitaikyti su jo teisių ribojimais bei įvairiais nepatogumais. Pagrindu teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis). Vadinasi, nuteistasis turėtų patirti ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Jokių panašių aplinkybių dėl asmens konvojavimo nebuvo nustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, priteisti neturtinės žalos atlyginimą. K. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė
Pareiškėjo K. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.