Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bitana“ atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-385-527/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medienos staklės“ ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Bitana“, L. A., R. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį, kuriame ji prašo panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus 2015 m. birželio 3 d. sutikimą Nr. 5ST-95-(14.5.5) „Dėl geležinkelio privažiuojamojo kelio, esančio nesuformuotame valstybinės žemės plote, perleidimo“; pripažinti negaliojančia 2015 m. birželio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 4914) ir taikyti restituciją natūra; įpareigoti atsakovę UAB „Bitana“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sutvarkyti statybvietę, pašalinant joje esančias statybines medžiagas ir/ ar šiukšles bei atstatant veją žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje – 0,5934 ha, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys – leisti ieškovei sutvarkyti statybvietę, pašalinant joje esančias statybines medžiagas ir/ ar šiukšles bei atstatant veją žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje - 0,5934 ha, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės UAB „Bitana“. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Bitana“ nuosavybės teise priklausantį geležinkelio privažiuojamąjį kelią Nr. 18, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Sprendė, kad ieškovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė ketina perleisti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Įvertino aplinkybę, kad atsakovė dėl šio geležinkelio privažiuojamojo kelio sugadinimo pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. 1-31-527/2017, o civilinėje byloje Nr. e2-46-217/2017 atsakovė pareiškė ieškinį dėl įpareigojimo pašalinti kliūtis veikti šiam geležinkelio keliui. Nebuvo pagrindo išvadai, kad, nepritaikius arešto, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.Atskirajame skunde dėl 2017 m. sausio 24 d. nutarties ieškovė nurodė, kad UAB „Bitana“ sudarė taikos sutartį su UAB „Baldai jums“, kuri patvirtinta Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1105-490/2016. Šia taikos sutartimi UAB „Bitana“ įsipareigojo iki 2017 m. kovo 31 d. geležinkelio privažiuojamąjį kelią Nr. 18, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinti į dvi dalis ir jas įregistruoti atskirais daiktais, o UAB „Baldai Jums“ įsipareigojo vieną kelio dalį nupirkti. Jei teismas netaikys laikinųjų apsaugos priemonių, UAB „Bitana“ galės perleisti nuosavybės teisę į dalį ginčo objekto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi iš dalies sutiko su ieškovės atskirojo skundo argumentais, pasinaikino Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo iš naujo. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB „Bitana“ nuosavybės teise priklausantį geležinkelio privažiuojamąjį kelią Nr. 18, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Nustatė, kad ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiu sandorį dėl to paties nekilnojamo turto objekto, kurį kitoje byloje taikos sutartimi atsakovė UAB ,,Bitana“ įsipareigojo padalinti į dvi dalis, iki nustatyto termino jas įregistruojant Nekilnojamojo turto registre, o UAB „Baldai Jums“ įsipareigojo geležinkelio privažiavimo kelio dalį nuo UAB „Baldai Jums“ nuomojamos žemės sklypo ribos iki geležinkelio privažiavimo kelio Nr. 18 galo nupirkti iš UAB „Bitana“. Sprendė, kad įvykdžius taikos sutartį ir atsakovei iš ginčo turto suformavus du naujus nekilnojamojo turto objektus ir perleidus dalį šio nekilnojamojo turto UAB „Baldai Jums“, būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi ieškovei tektų tikslinti arba reikšti naujus reikalavimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Bitana“ prašo panaikinti nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė klaidina teismą, kad ieškovė nežino apie geležinkelio kelio Nr. 18 buvimą jos išsinuomotame žemės sklype. Nuomos sutartyje yra vietos schema, kurioje pažymėtas geležinkelio kelias Nr. 18, esantis ir ieškovės išsinuomotame žemės sklype. Ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nepateikia duomenų apie bendro 21 ha žemės sklypo pertvarkymą. Taip stengiasi paveikti baudžiamosios bylos procesą, kurioje ieškovės direktorius kaltinamas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, bendrovei civilinis ieškinys pareikštas dėl geležinkelio kelio tyčinio sunaikinimo.Patenkinus ieškinį, daikto nuosavybė būtų grąžinta L. A. ir R. A.. Ieškovės pareigos geležinkelio kelio Nr. 18 atžvilgiu niekaip nepasikeistų, kas įrodo, kad pritaikytas turto areštas nereikalingas. Ieškovė siekia trukdyti atsakovei ginti savo teises nuo ieškovės neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų, maksimaliai padidinti finansinę naštą.

Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutartį palikti galioti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Apeliantė nepateikė jokių argumentų, kad procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ir (ar) atsakovė pagal jai pareikštus reikalavimus negalėtų būti atsakinga. Preliminarus ieškovės reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis būtinas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo įvertinimui. Teismas įvertino, kad UAB „Bitana“ sudarė taikos sutartį su UAB „Baldai jums“, patvirtintą Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1105-490/2016. Jei teismas panaikintų taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pagal taikos sutartį UAB „Bitana“ galės perleisti nuosavybės teisę į dalį ginčo objekto. Ieškovė, be kita ko, prašo grąžinti nuosavybėn ginčijamo sandorio pagrindu perleistą turtą ankstesniems savininkams. Siekiant užkirsti galimybę ginčo turtą perleisti, teismas pagrįstai šiam turtui taikė areštą. Svarbu išlaikyti turto stabilumą.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad taikyta laikinoji apsaugos priemonė yra proporcinga ir nevaržo atsakovės daugiau, nei būtina teisėtam tikslui – ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui – pasiekti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio dalį atsakovė taikos sutartimi įsipareigojo parduoti. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Specializuotas transportas“ v. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, bylos Nr. 2-1868/2010). Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja taikant laikinąsias apsaugos priemones laikytis proporcingumo principo bei suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta byloje Šveicarijos įmonė „Apatit Fertlizers S.A.“ v. AB „Lifosa“, bylos Nr. 3K-3-146/2002, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Z. v. UAB „MC Wealth Management“, bylos Nr. 2-1319-330/2015). Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad, neareštavus ginčo dalyku esančio nekilnojamojo turto, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų. Teismo sprendimas yra priimamas dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tam tikro konkretaus reikalavimo įvykdymui užtikrinti, todėl jos taikomos arba atsakovo, kuriam reiškiamas tas reikalavimas, turtui, arba konkrečiam turto objektui, dėl kurio yra kilęs ginčas. Nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus 2015 m. birželio 3 d. sutikimu Nr.5ST-95-(14.5.5) „Dėl geležinkelio privažiuojamojo kelio, esančio nesuformuotame valstybinės žemės plote, perleidimo“ sutiko, kad L. A. perleistų geležinkelio privažiuojamąjį kelią Nr. 18, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį nesuformuotame valstybės žemės plote, (duomenys neskelbtini). Pagal 2015 m. birželio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį L. A. ir R. A. pardavė, o UAB ,,Bitana“ privačios nuosavybės teisėmis nupirko geležinkelį – geležinkelio privažiuojamąjį kelią Nr. 18, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodytas ieškovės teisių pažeidimas pasireiškia negalimumu perleisti nekilnojamąjį daiktą neišsprendus teisių į žemės sklypą, teisėtai naudojamą ieškovės. Ieškovės teigimu, jos nuomojamoje teritorijoje atsakovė neturi ir teisės vykdyti jokių statybos darbų, nes žemės sklypuose nėra nustatytų servitutų ar kitokių pareigų žemės sklypų nuomininkams; naujai klojami geležinkelio pabėgiai yra impregnuoti toksiškomis kancerogeninėmis medžiagomis, demontuoti pabėgiai palikti ieškovės naudojamoje teritorijoje nesaugomi ir nesutvarkyti, nors yra pavojingos atliekos, kurios turi būti tvarkomos pagal LR Atliekų tvarkymo įstatymą. Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1105-490/2016 patvirtino UAB „Bitana“ ir UAB „Baldai Jums“ taikos sutartį, pagal kurią UAB „Bitana“ įsipareigojo geležinkelio privažiavimo kelią Nr. 18, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padalinti į dvi dalis (geležinkelio privažiavimo kelią iki UAB „Baldai Jums“ nuomojamos sklypo ribos pradžios ir geležinkelio privažiavimo kelią nuo UAB „Baldai Jums“ nuomojamos žemės sklypo ribos pradžios iki geležinkelio privažiavimo kelio Nr. 18 pabaigos), jas įregistruojant Nekilnojamojo turto registre iki 2017 m. kovo 31 d.; o UAB „Baldai Jums“ įsipareigojo geležinkelio privažiavimo kelio dalį nuo UAB „Baldai Jums“ nuomojamos žemės sklypo ribos iki geležinkelio privažiavimo kelio Nr. 18 galo nupirkti iš UAB „Bitana“ už 35 000 Eur. Ieškovės ieškinio patenkinimo atveju teismas nuspręstų panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus 2015 m. birželio 3 d. sutikimą Nr.5ST-95-(14.5.5) „Dėl geležinkelio privažiuojamojo kelio, esančio nesuformuotame valstybinės žemės plote, perleidimo“; pripažintų negaliojančia 2015 m. birželio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir taikytų restituciją natūra; įpareigotų UAB „Bitana“ per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sutvarkyti statybvietę pašalinant joje esančias statybines medžiagas ir/ ar šiukšles bei atstatant veją žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) dalyje – 0,5934 ha, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdytų – leistų ieškovei sutvarkyti statybvietę, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės UAB „Bitana“. Kadangi ieškinys grindžiamas nuosavybės teisės perleidimo negalimumu, ginčo objekto pakartotinis perleidimas tretiesiems asmenims gali apsunkinti sprendimo, priimtino dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, dalies natūrinės restitucijos klausimu įvykdymą, arba, priklausomai nuo bylos nagrinėjimo metu nustatytų restitucijos taikymui aktualių aplinkybių, numatytų Civilinio kodekso šeštosios knygos X skyriuje, restituciją padaryti nebeįmanoma, todėl aktualu išsaugoti padėtį, buvusią ieškovės nurodyto teisių pažeidimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad Jonavos rajono apylinkės teismo patvirtinta taikos sutartimi apeliantė įsipareigojo dalį ginčo objektu esančio turto parduoti UAB „Baldai Jums“, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, jeigu šis nekilnojamasis turtas būtų perleistas tretiesiems asmenims (CPK 185 straipsnis). Apeliantės argumentai dėl reikalavimo pagrįstumo (ieškovės žinojimo apie geležinkelio kelią jos išnuomotame sklype, visų duomenų nepateikimo) išsamiai bus įvertintini išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Minėta, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šalių santykiai sureguliuojami laikinai iki teismas priims galutinį sprendimą. Apeliantė nekonkretizuoja teiginių apie ieškovės trukdymą ginti savo teises nuo ieškovės neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų, maksimaliai padidinti finansinę naštą, nesusieja su ieškovės iškelta byla, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo. Atskirojo skundo teiginiai nesudaro pagrindo abejoti pritaikytos laikinosios apsaugos ekonomiškumu bei atitikimu teisingumo ir sąžiningumo principams (pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčo turto perleidimas apsunkintų ir patį bylos procesą). Apeliantė, mananti, kad jos teisės yra pažeidžiamos, turi teisę CPK 146 straipsnyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl atsakovės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei reikalavimus, pagrįstai nutarė dėl ieškovės pageidaujamos laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlygų (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.