Kauno apylinkės teismo nuosprendis

R. E., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 12–13, 21–23) ir kaltinamuoju teisiamajame posėdyje, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad prieš nukentėjusiąją I. E. atliko visus įtarime ir kaltinime nurodytus veiksmus ir dėl to labai gailisi. Kaltinamasis parodė, kad jis su sutuoktine I. E. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turi mažametį vaiką. 2016-12-03 apie 08.00 val. grįžo namo neblaivus. Visą naktį nebuvo namuose, vartojo alkoholį, grįžęs atsigulė miegoti. Apie 12.00 val. sutuoktinė ėmė jį žadinti, bet jam tai labai nepatiko. Įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis kelis kartus kumščiu sudavė jai į veido ir pilvo sritis. Ar tampė už plaukų ir smaugė – neprisimena, nes buvo stipriai apsvaigęs. Dėl savo elgesio jis labai gailisi, sutuoktinės atsiprašė ir su ja susitaikė.

Nukentėjusiosios I. E. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 47, 48–51, 52–53), patvirtintais ir teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad ji gyvena bute (duomenys neskelbtini), su sutuoktiniu R. E., sūnumi ir mažamečiu broliu. 2016-12-03 apie 07.30 val. namo grįžo neblaivus namuose nenakvojęs sutuoktinis, kuris nuėjo miegoti. Apie 12.00 val. ji ėmė vyrą žadinti, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu vyras dešinės rankos kumščiu sudavė jai smūgį į nosį, pradėjo tampyti už plaukų, sudavė smūgį kumščiu į kairę akį. Suėmęs už kaklo, ją smaugė, po to sudavė smūgį į pilvą. Nuo suduotų smūgių ji atsitūpė, pradėjo verkti, o R. E. nuėjo į virtuvę. Tuomet ji išbėgo iš buto, nubėgo pas savo dėdę, bet jo namuose nerado. Policiją iškvietė sutuoktinio teta T. K.. Dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į VšĮ Jonavos ligoninės priėmimo skyrių. Konflikto metu bute buvę vaikai įvykio nematė. R. E. jos atsiprašė, ji jam atleido, susitaikė, nes sutuoktinis prieš ją smurtavo pirmą kartą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3155/2016 (02) nustatyta, kad I. E. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokų-skruosto srityje, nosies sumušimas, plaukų išretėjimo židinys pakaušyje. Plaukų išretėjimo židinys galėjo būti padarytas raunant plaukus, kiti sužalojimai galėjo būti padaryti ranka. Duomenų apie skirtingą sužalojimų padarymo laiką nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2016-12-03. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Kovai ar savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Nėra medicininių duomenų sužalojimų eiliškumui nustatyti. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimui ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 56).

2016-12-03 Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VPS PB vyr. patrulės G. Š. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2016-12-03 apie 13.30 val. gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), esančiame bute. Policiją kvietė R. E. teta T. K.. Nustatyti smurtą galintys rodyti požymiai – kraujosruvos ir įdrėskimai I. E. veido srityje (1 t., b. l. 36–37).

Asmens blaivumo testu, atliktu I. E. 2016-12-03 13.35 val., nustatyta, kad įvykio metu ji buvo blaivi (0.00 ‰) (1 t., b. l. 38).

Kaltinamasis pripažino nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodė, kad gailisi, todėl teismas, įvertinęs parodymų visumą, jo prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailestį pripažįsta atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

R. E. kaltinamas tuo, kad jis 2017-01-04, apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą kito asmens – V. E. – tikrą teisę į piniginę skolą, tai yra, reikalaudamas grąžinti pinigus, savavališkai kaip užstatą paėmė D. L. priklausantį televizorių Crosswood 150 eurų vertės, tuo padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo D. L. teisėms ir teisėtiems interesams, tai yra kaltinamas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 1 dalyje.

R. E. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju ir kaltinamuoju teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog V. E. yra jo močiutė, kuri nuomojo D. L. butą, mokant 30 Eur pastovų mokestį, už renovaciją ir komunalinius mokesčius kiekvieną mėnesį, pinigus perduodant jam, žmonai arba močiutei. L. bute pragyveno apie pusę metų ir išsikraustė būdamas įsiskolinęs apie 300–350 Eur. Išsikraustant kalbėjo, kad į mėnesį mokėtų kiek gali, po to jis dingo, telefono numerį užblokavo. L. išėjus iš to buto, jis (R. E.) pas jį apsilankė praėjus pusei metų, kai atėjo pas jį į (duomenys neskelbtini) namo nuomojamą butą, kurio adresą išsiaiškino per pažįstamus. Sausio 4 d. vienas atėjo pasikalbėti dėl skolos, galėjo būti 21 valanda. Duris atidarė kartu gyvenęs D. L. draugas V. Š.. Bute buvo kartu gyvenusi D. L. draugė V. Jis (R. E.) nebuvo išgėręs, atvažiavo su automobiliu Reno Megane. Pamatė plokščią televizorių, su kurio nurodyta 150 Eur verte nesutinka. D. L. ar V. Š. tą pačią dieną, kai jis (R. E.) išsinešė televizorių, sakė, kad nusipirko televizorių už 50 Eur. Su V. Š. jis (R. E.) kalbėjo atskirai. Kai jis pasiėmė televizorių, jis nusikeikė, kad jam vis vien tas televizorius, nes nusipirko už 50 Eur. Televizorius buvo D. L.. Jis (R. E.) televizorių paėmė kaip užstatą. Pats D. L. pasiūlė paimti televizorių kaip užstatą, pats atjungė, o jis (R. E.) pasiėmė ir išėjo. Kiek suprato, jam (L.) vis vien buvo, kad jis (R. E.) pasiėmė televizorių. Tas televizorius kaip ir bevertis, skolos vis vien neatgaus. Paėmus televizorių sutarė, kad L. skolą sumokės (sakė: ,,Gerai – sumokėsiu“). Pinigų tuo metu jis neturėjo. Jis (R. E.) sakė 300 Eur sumokėti dalimis, jei neturi pinigų. Jis (R. E.) nemano, kad čia nusikaltimas, jis įėjo be smurto, pasikalbėjo gražiai, pats L. įteikė televizorių. Jis (R. E.) nuvežė televizorių močiutei ir pastatė pasakęs, kad D. L. atidavė televizorių. Jis (R. E.) klausė L., ką jis turi užstatui, klausė žiūrėdamas į televizorių, ir D. L. pats atjungė televizorių ir atidavė. Neatsimena, ar ką sakė, atjungė ir atidavė, bet ne visam laikui, o kaip užstatą. Į butą jis (R. E.) atėjo vienas, draugai jo laukė prie laiptinės automobilyje. Savo noru L. atidavė televizorių, jei būtų nedavęs – būtų neėmęs ir išėjęs. Močiutei nuvežė televizorių, nes jos skola.

Nukentėjusiojo D. L. parodymais teisiamajame posėdyje nustatyta, jog 2016 m. balandžio mėnesį tris–penkis mėnesius su V. K. nuomojosi butą iš R. E. močiutės, tuo metu buvo likę skolos apie 300 Eur, neturėjo pinigų sumokėti, todėl susirado kitą butą ir išsikraustė. Buvo sutarta, kad pirmus tris mėnesius nemokės už nuomą, po to – po 50 Eur į mėnesį. R. E. bandė su juo susisiekti, pirma paskambino V. K., sužinojo adresą ir atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur tuo metu jie trise gyveno pas jo draugą V. Š. vieno kambario bute. R. E. buvo atvažiavęs su dviem asmenim, kurie liko stovėti koridoriuj, pasakė, kad reikia skolos, paėmė televizorių, kurį sakė grąžins, kai bus skola sumokėta. E. pasakius, kad jis norėtų paimti televizorių kaip užstatą, jis pasakė ,,gerai“, atjungė ir padavė televizorių. Galima sakyti, kad jis pats davė tą televizorių. V. Š. ir V. K. tuo metu buvo kambaryje. Televizoriaus buvo naudotas ir pirktas maždaug 2016 m. birželio mėnesį už 120 Eur. Tuo metu, kai paėmė televizorių, jo reali vertė buvo apie 100 Eur. Jis būtų radęs kam parduoti jį už 80–100 Eur. Televizoriaus paėmimu jam galėjo būti padaryta didelė žala, nes 100 Eur jam turėjo vertę. Tuo metu dirbo tik jo draugė, jis sirgo, pajamų neturėjo, gaudavo iš darbo biržos po 100 Eur. E., paėmęs televizorių su distanciniu, kurį jis pats padavė, išvažiavo. Laikiklį buvo pirkęs kartu su televizoriumi. Jei atskirai jei reikėtų įvertinti laikiklį, jo vertė būtų apie 10 Eur.

Liudytojos V. E. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos ji patvirtino ir teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad R. E. yra jos anūkas. Ji globoja nepilnametį E. E., kuris paveldėjo močiutės butą (duomenys neskelbtini). Kadangi išlaikyti butą nelengva, anūkas R. E. surado D. L. ir V., kurie butą pradėjo nuomotis 2016-04-15, perdavę 150 eurų kaip užstatą, kuris grąžinamas, jei nelieka po buto nuomos jokių skolų. Sutarė, kad mokės kiekvieną mėnesį už komunalines paslaugas, 20 eurų už renovaciją ir 30 eurų už nuomą. Be to, kalbėjo, kad nuomos iki gegužės mėnesio nemokės, nes žadėjo šiek tiek aptvarkyti butą, ko nepadarė. D. L. ir V. iki 2016 m. gegužės mėnesio mokesčius mokėjo. Vasaros metu jie buvo pradingę, telefonu neatsiliepdavo, o kai pavyko su jais telefonu pasikalbėti, sakė, jog yra kaime, kad mokesčius sumoka. Tuo tikėjo iki 2016 m. rugsėjo mėnesio, kol iš UAB „Jonavos paslaugos“ gavo pranešimą, kad už keturis mėnesius yra 313 Eur skola, kurią išsigandusi ji pati sumokėjo. Su D. L. ir V. vėl kurį laiką negalėjo susisiekti telefonu, namuose jų nerasdavo. Spalio mėnesį anūkas apsilankė nuomojamame bute ir aptiko D. L.. Jam paaiškino, kad skolą turi sumokėti per savaitę, o jei nesumokės, privalės išsikelti. Skolos nuomininkai nesumokėjo iki šiol. Atėmus 150 eurų, duotų sudarant sutartį, jie liko skolingi 283 Eur. Iš buto D. L. ir V. išsikėlė 2016 m. spalio mėnesį, apie skolos grąžinimą nekalbėjo. Bandė su jais susisiekti, tačiau ilgą laiką telefonu neatsiliepdavo, todėl R. E., per draugus išsiaiškinęs jų gyvenamąją vietą, sakė eis aiškintis dėl skolos grąžinimo, kam ji neprieštaravo. 2017 m. sausio pradžioje, galimai 4 dieną, pas ją į namus atėjo R. E. ir atnešė didelį televizorių pilkos spalvos korpusu. Paklaustas atsakė, kad televizorių jiems davė be jokių piktumų D. ir V. už skolą. Televizorius buvo senas, bet pagalvojo, kad geriau, negu nieko. R. E. pasakojo, kad tuo metu, kai televizorių jam davė, namuose buvo ir D., ir V., ir dar vienas vaikinas, kuris butą nuomojasi ir pas kurį D. ir V. gyvena. Nieko blogo tame nematė. Pagalvojo, kad jei namuose iš tiesų buvo du vaikinai, o R. E. televizorių parsinešė, tai reiškia, kad jie patys geranoriškai sutiko perduoti televizorių už dalį skolos. Be to, po įvykio šnekėjosi su V., kuri taip pat tvirtino, kad R. E. televizorių iš buto išnešė be jokių piktumų. Ji nemano, kad anūkas padarė kažką nusikalstamo. Tą dieną jis buvo blaivus. Po kelių dienų į jos namus atvyko policijos pareigūnai ir televizorių išsivežė. Sužinojusi, kad anūkas sulaikytas, skambino V., kuri patvirtino, kad R. E. televizorių iš jų namų išsinešė be piktumų. Jei V. būtų pasakiusi, kad televizorių išsinešė prieš jų valią, ji būtų tuojau pat grąžinusi. Be to, V. turi jos telefono numerį, todėl jei būtų dėl televizoriaus turėjusi pretenzijų, būtų tuojau pat pranešusi.

Liudytojos V. K. parodymais teisiamajame posėdyje nustatyta, jog ji yra nukentėjusiojo D. L. sugyventinė, su kuriuo nuomavosi butą iš E., liko kažkiek skoloj, iš buto išsikėlę gyveno (duomenys neskelbtini) g. pas V. Š., kur jai, nukentėjusiajam ir V. Š. bebūnant namuose 2017-01-04 atėjo tryse, V. Š. į butą įleistas R. E. pasakė: ,,Pasiimsiu televizorių, kai grąžinsi skolą – atiduosiu“ ir nemušdamas, nesmurtaudamas paėmė televizorių savavališkai kaip užstatą, D. L. gražiuoju jį atidavus.

Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau ir – CK) nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 str.). Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos asmens teisėms (teisėtiems interesams) masto nustatymui, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. Inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė, kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia), arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Nagrinėjamos bylos kontekste labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Konstitucinio Teismo 1997-11-13, 2005-11-10 nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Šios nuostatos yra aktualios aiškinant ir nustatant nusikalstamo savavaldžiavimo (BK 294 str. 1 d.) požymius. Pabrėžtina, kad BK 294 straipsnio 1 dalies dispozicija yra gana abstrakti, pagrindiniai savavaldžiavimo objektyvieji požymiai (kaltininko vykdomos teisės rūšis, tvarka, kurios nesilaikoma, didelės žalos kriterijai) nesukonkretinti. Be to, įstatymai nustato ne tik baudžiamąją, bet ir administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą. Savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, vertintinas kaip administracinis nusižengimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnį. Pažymėtina ir tai, kad savavališki veiksmai įgyvendinant tam tikrą teisę dažnai atliekami esant skirtingų interesų sandūrai, civiliniam ginčui, kurio sprendimo pagrindus ir būdus nustato civilinės teisės normos. Todėl savavaldžiavimo bylose ypatingą reikšmę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip atskleidžiant padarytos veikos pavojingumą ir atribojant baudžiamąją ir kitų rūšių teisines (civilinė, administracinė, drausminė) atsakomybes. Tokia asmenų veika, kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai ir ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių nusikalstamu savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar yra pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises, baudžiamųjų įstatymų paskirties neatitinka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011, 2K-P-183/2012).

Nagrinėjamos bylos esmę sudaro konfliktas, kilęs tarp kaltinamojo R. E., veikusio močiutės V. E. vardu, ir nukentėjusiojo D. L. dėl D. L. prievolės, kilusios iš gyvenamosios patalpos nuomos teisinių santykių, tinkamo neįvykdymo, t. y. civilinių teisinių santykių pagrindu. Šioje baudžiamojoje byloje R. E. kaltinamas, jog nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą kito asmens – V. E. – tikrą teisę į piniginę skolą, tai yra, reikalaudamas grąžinti pinigus, savavališkai kaip užstatą paėmė D. L. priklausantį televizorių Crosswood 150 eurų vertės, tuo padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo D. L. teisėms ir teisėtiems interesams.

Kaltinamasis R. E. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog 2017-01-05 jis (R. E.) su draugais E. ir R. pas jį išgėrinėjo, 1–1,5 metai bendrauja, su E. susipažino per pažįstamą merginą, paskui su R. E. ir R. sakė važiuos namo, R. E. sakė eisiantis juos palydėti. Jie, atrodo, su taksi pas jį buvo atvažiavę. Išėjo prie laiptinės, rūkė, jis pasakė, kad jam reikia kai kur nueiti ir pasiūlė eiti kartu. Eiti reikėjo netoli jo namų. Jie sutiko eiti. Ėjo 2–3 min.. Jie buvo išgėrę butelį degtinės ir alaus. Jis nesijautė girtas, kiek jis išgėrė degtinės – neatsimena, bet mažiau nei pusę. Jis išgėrė pusę skardinės alaus. Kartu buvo ir gėrė jo uošvis G. M.. Kai draugai išėjo, buvo tamsu, galėjo būti apie 23 val. Jie išėjo iš buto, sakė važiuos namo, o jis sakė juos palydėsiąs. Nuėjo visi trys pas D. L., pakilo į trečią aukštą. Draugai stovėjo šalia jo. Pabeldė į duris, atrodo, kad duris atidarė V. Š.. Jis įleido juos į butą, pakvietė užeiti. Jis (R. E.) paklausė, ar yra D. L.. Jie užėjo į vidų ne per prievartą. Jis priėjo prie D. L., pradėjo kalbėti apie skolą. Parodymai ikiteisminio tyrimo metu (3 t. b. l. 75–76, 3 t. b. l. 64–65, 3 t. b. l. 66–68) yra teisingi, išskyrus, kad jis buvo peilį įrėmęs prie kaklo D. L., jis (R. E.) tuos parodymus patvirtina. V. Š. išnešė šlepetes ir nuėjo atgal į butą. V. Š. elgėsi taip, lyg jam būtų įgrisę gyventi su D. L., elgėsi kaip ne draugas. Jam buvo vis vien, ką jis (R. E.) darė su juo draugu, negynė jo žodžiais, nieko nesakė, bent jau jis (R. E.) neprisimena. Jis (R. E.) abejoja, ar eitų į butą, jei būtų blaivus. Alkoholis turėjo įtakos šiems veiksmams. Neprisipažįsta, kad jis laikė peilį prie gerklės, kad sakė, jogd užmuš. Laiptinėje gal pasakė žodį, kad nerėktų, tačiau tokių ketinimų neturėjo. Automobilyje nesakė, kad užmuš, tokių ketinimų neturėjo. Dėl smūgių kiekio abejoja, nesudavė 40 smūgių jam miške, kiek sudavė smūgių – neprisimena. Po 40 smūgių jis nebūtų atsistojęs, tokia jo prielaida. Sudavė gal 2–3 smūgius. Su metaliniu laikikliu jis nesmūgiavo. Savo rankose jį laikė, kad parsineštų namo. Į koridorių nunešė berods V. Š. ar jis pats. Paskui jo nelaikė rankose. Norėjo parsinešti namo, nes televizorius pas jį. Ar pats pasiėmė – neprisimena. Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį prisipažįsta įvykdęs nusikaltimus, tačiau neprisipažįsta, kad sudavė tiek smūgių. 2017-01-04 kai paėmė televizorių, susitarė, kad po truputį grąžins skolą Dėl ko ėjo pas L. sausio 5 d. – negali paaiškinti. Neblaivumas tam turėjo įtakos. Kai televizorių jis paėmė, tą dieną feisbuke susirašinėjo. Jis rašė, kad bandys gauti pinigų, žais pokerį, kad galėtų kitą dieną paduoti pinigus. L. parašė, kad jam nepavyko gauti pinigų. Eidamas į butą jis žinojo, kad L. neturi pinigų. Neprisimena, ką jis galvojo eidamas į butą su draugais. Jis blogai vertina savo atliktas veikas. Niekada daugiau nieko panašaus nesiruošia daryti. D. L. neatsiprašė, bijojo, kad jis gali kreiptis policiją, nes jam uždrausta su juo bendrauti. Sausio 5 d. automobilį vairavo jis, automobilį į kiemą atvairavo E. J., paskui jis persėdo, kai važiavo į mišką, nepamena tikslios vietos. Parvairavo atgal irgi jis (R. E.). Kurioj daly vairavo E. J. –neatsimena, kažkur miške. Koks tikslas buvo jam vairuoti – nežino. Į kiemą atvarė automobilį E. J., kai koridoriuje buvo visi, jau po smūgių sudavimo. Kai atsidūrė visi koridoriuje, jis (R. E.) paprašė E. J. atvaryti automobilį, padavė raktelius. E. J. išėjo. Jis (R. E.) nuėjo į virtuvę, pasiėmė butelį brendžio, atkimšo su peiliu, atėjo R. C., įpylė, jis išgėrė. Išbėgus D. L. į laiptinę, jis (R. E.) puolė bėgti iš paskos, sučiupo, tempė prie laiptinės, pasėdėjo minutę laiko. Prie laiptinės atvažiavus E. J., visi išvažiavo. Kai jis (R. E.) mušė į D. L. laiptinėje, jis šaukė, bute šaukė nuo smūgių. Telefoną R. C. ar jis davė – neprisimena. Jei R. C. sako, kad jis nedavė jam telefono, vadinasi, jis sau įsidėjo į kišenę. Atsimena, jog kortelę iš telefono išėmė, tačiau ar telefoną padavė R. C., ar sau į kišenę įsidėjo– neatsimena, turbūt nepadavė telefono R. C., telefonas dingo, galėjo iškristi miške, neatsimena, kodėl taip sakė ikiteisminio tyrimo metu. Kada jis reikalavo pinigų ir sudavinėjo smūgius, V. nebuvo bute tą dieną. E. J. daugiausia laiko leido virtuvėje su V. Š. ir balkone, galėjo jo veiksmų nematyti. Kai jis (R. E.) bandė įspirti D. L. namie, E. J. jį (R. E.) atitraukė, kažką sakė ir bandė atkalbėti jį nuo tų veiksmų. Jis dirba, jo atlyginimas 450–500 Eur, jis turi automobilį, nekilnojamojo turto neturi, pats lėšų pasisamdyti advokatą neturėtų. Norėjo su nukentėjusiuoju susitikti, jo atsiprašyti, bet jam uždrausta su juo bendrauti. Ieškinį iš dalies pripažįsta. Suma didesnė, nei verti tie daiktai. Televizorius buvo labai senas, apie 20 Eur vertės, kompiuteris seno modelio, nebeveikiantis, 300 Eur negali kainuoti. Kompiuterio vertė ne daugiau kaip 100 Eur, jis neveikė. D. L. ir V. Š. patys taip pasakė, kad jis yra neveikiantis, sugedęs. Telefono vertė 20 Eur. Turtinė žala galėtų būti 120 Eur. Neturtinė žala yra padaryta, bet nemano, kad 5 000 Eur, tik 2 000 Eur pripažintų.

Įtariamojo R. E. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad 2017-02-03 jis parodė vietas bute (duomenys neskelbtini), kuriose 2017-01-05, dalyvaujant E. J. ir R. C., jis reikalavo D. L. grąžinti pinigus bei sudavė jam smūgius; parodė vietą laiptinėje, kurioje už drabužių sugriebė ketinantį pabėgti D. L., bei vietas kieme, kur laukė atvažiuojant automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurioje į automobilį įsodino nukentėjusįjį. Taip pat parodė vietas ant kelio (duomenys neskelbtini) bei miške, kur iš automobilio išlaipinus D. L. jam sudavė smūgius (3 t., b. l. 77–98).

E. J. ikiteisminio tyrimo metu 2017-01-06 apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2017-01-05 apie 19.00 val. su mamos draugu R. C., gyvenančiu (duomenys neskelbtini), nuėjo pas R. E., gyv. (duomenys neskelbtini). Visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus – 2 skardines alaus ir 0,7 l talpos butelį degtinės. Maždaug 22.40 val. R. E. pasiūlė eiti pasivaikščioti. Sutiko ir visi trys išėjo. Bevaikščiojant po (duomenys neskelbtini) g., prie vieno iš namų, R. E. sustojo ir pasakė, kad jam reikia užeiti į vieną iš butų, bet tikslo nenurodė. Kadangi kartu vaikščiojo, nieko neklausdami į butą ėjo kartu. Paskambinus į buto duris, jas atidarė V. (vardą sužinojo po įvykio). Įėjo į kambarį, kur be V. buvo dar vienas vaikinas, žinomas iš matymo ir socialinių tinklų – D. Su juo nebuvo tekę bendrauti. Tik įėjęs į kambarį R. E. D. pasiteiravo, kada jis atiduos skolą. Apie skolą R. E. buvo užsiminęs tą patį vakarą, kai jo bute išgėrinėjo, sakė, kad D. buvo išnuomojęs butą, ir šis liko skolingas 350 eurų. Tačiau apie tai, kad eina į butą dėl šios skolos, R. E. iš anksto nesakė. Į R. E. klausimą apie skolą, D. atsakė: „pasistengsiu iki rytojaus“. Po šių žodžių, E. J. V. pasikvietė parūkyti, nuėjo į balkoną, kur rūkė ir kalbėjosi apie 15–20 minučių. Išėjus iš balkono paprašė V. atsigerti ir kartu per kambarį nuėjo į virtuvę, matė, kad tuo metu D. ir R. E. kalbėjosi, D. ir R. C. sėdėjo, R. E. stovėjo. Būdamas su V. virtuvėje, girdėjo, kad D. sudejavo. Supratęs, kad kažkas vyksta ne taip, nuėjo į koridorių ir pažiūrėjo į kambarį. Tuo metu R. E. sudavinėjo smūgį kumščiu D. į veidą. Sušuko jam liautis. Tuomet R. E. paprašė jį parvežti į namus. R. E. pasakė, kad parveš, bet E. J. turi nueiti į jo namo kiemą ir „atvaryti“ automobilį. Kadangi buvo pakankamai blaivus, sutiko atvairuoti jo automobilį. Iš R. E. paėmė automobilio raktus ir išėjo. Atvažiavus prie namo, R. E., R. C. ir D. jau stovėjo lauke. Visi įsėdo į automobilį. Mano, kad D. įsėdo savo noru į automobilio galą. Šalia jo – R. C., R. E. persėdo už automobilio vairo, o E. J. – priekyje šalia jo. Važiavo pasivažinėti. Maršruto, kuriuo važiuos, neaptarinėjo. Atvažiavę į apatinę miesto dalį, po to pravažiavę prekybos centrą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), nusuko į kažkokį keliuką. Bevažiuojant jokio pokalbio nebuvo. Kai užvažiavo kažkur ant kalniuko greta gyvenamojo namo, paprašė R. E. jam leisti vairuoti, nes R. E. važiavimo kryptis ėmė kelti įtarimų, be to, jis buvo pakankamai girtas, kad vis dar galėtų vairuoti. R. E. sutiko, už vairo persėdo E. J.. Važiavo ta pačia kryptimi apie tris kilometrus. Kodėl turėjo važiuoti šia kryptimi, neklausė. Privažiavus kažkokį posūkį ar kelio išsišakojimą (nežino, ar tai buvo miškas, buvo tamsu), apsuko automobilį. Tada R. E. nurodė sustabdyti, nes jam reikia pasikalbėti. Visi, išskyrus jį, išlipo iš automobilio. Kad D. kalbėtų, jog iš automobilio jis nelips ar nenori lipti, negirdėjo. Visi nuėjo už automobilio galinės dalies. Kadangi buvo tamsu, kas ten vyko – nematė. Kai maždaug po 5 min. visi trys grįžo į automobilį, važiavo (duomenys neskelbtini) link. Įsėdus D. matė, kad ant jo kaktos ir lyg dešinio skruosto-paakio srityje buvo nubrozdinimai, bet apie juos neklausinėjo, manydamas, kad tai ne jo reikalas. Kai buvo apie 4–5 km nuo (duomenys neskelbtini), R. C. pasakė sustoti nepaaiškinęs. Dar kiek pavažiavo, kol privažiavo gyvenamąjį namą. Kai sustabdė automobilį, išlipęs R. C. liepė iš automobilio išlipti D. Šiam išlipus, R. C. įsėdo, nuvažiavo. Kodėl D. turėjo išlipti – nežino. Matė, kad jis avėjo šlepetes, buvo be striukės ar palto, su megztiniu, bet tai matydamas, nesiteiravo, kodėl D. turi palikti šioje vietoje. Pravažiavus dar kurį tai atstumą, pasakė R. E. sėsti už vairo. Abu su R. C. išlipo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). R. C. jo namuose pernakvojo. Ryte E. J. išėjo į darbą. Išgertuvių metu R. E. sakė, kad dieną prieš jis buvo pas D. namuose ir pasiėmė jo televizorių. Sakė, kad sutarė, jog televizorių turės iki tol, kol D. jam grąžins skolą. Kad kas nors iš D. būtų atėmęs telefoną – nematė. D. nemušė, išankstinio susitarimo su R. E. dėl bet kokios nusikalstamos veikos padarymo prieš einant į butą nebuvo (3 t., b. l. 146–147).

E. J. apklaustas įtariamuoju 2017-05-12 pagal BK 294 straipsnio 2 dalį kaltu neprisipažino, o pagal BK 146 straipsnio 2 dalį kaltu prisipažino iš dalies. 2017-01-05 prieš nukentėjusįjį neatliko jokių veiksmų, tik buvo bute kartu su R. E. ir R. C.. Iš D. L. telefono neatėmė, nešiojamojo kompiuterio ASUS negadino ir jo akivaizdoje šie veiksmai nebuvo atlikti. Nematė, kad R. E. D. L. būtų sudavęs smūgius metaliniu televizoriaus laikikliu. Laikiklį matė, bet kai jį pastebėjo išeidamas atvairuoti automobilio, jis stovėjo buto koridoriuje, netoli durų, atremtas į sieną. Matė, kad R. E. sudavė D. L. tik vieną smūgį kumščiu į veido sritį. Daugiau jokių R. E. suduodamų smūgių nematė, nes buvo virtuvėje su V. Š.. Kad R. C. buto koridoriuje muštų D. L., taip pat nematė. Kad kas nors D. L. būtų grasinęs – negirdėjo. Nematė, kad R. E. peilio ašmenis būtų prispaudęs prie D. L. kaklo. R. E. prašymu į (duomenys neskelbtini) kiemą atvairavo automobilį, nes R. E. žadėjo jį parvežti į namus. Jam girdint, susitarimo dėl D. L. vežimo į mišką nebuvo, tokiame pokalbyje nedalyvavo, jo nuomonės šiuo klausimu niekas nesiteiravo. Mano, kad D. L. laisva valia įsėdo į R. E. automobilį. Kažkokį įtarimą dėl to turėjo, nes V. Š. jam atnešė ir padavė šlepetes, tačiau tuo metu į tai labai nesigilino. Automobilyje niekas D. L. negrasino. Bevažiuojant bent vieną kartą prasilenkė su skiriamaisiais ženklais pažymėtu policijos automobiliu, tačiau, kad tuo metu R. E. būtų ką nors D. L. sakęs ar grasinęs – negirdėjo. Kai jam vairuojant automobilį R. E. pasakė, kur jį sustabdyti, miške iš jo išlipo D. L., R. C. ir R. E.. Miške buvo tamsu, jie buvo atsitraukę nuo automobilio, todėl nematė, ar prieš nukentėjusįjį buvo naudojamas fizinis smurtas ir nieko apie tai papasakoti negali, tik tuo metu, kai D. L. į automobilį įsėdo, matė ant kaktos ir skruosto lyg nubrozdinimus, todėl numano, kad jis miške buvo mušamas, bet kas jam sudavė smūgius ir kiek – nežino ir nematė. Vežė D. L. (duomenys neskelbtini) link, o tada, R. C. paprašius, sustabdė automobilį. Jis išlipo ir pasakė D. L., kad išliptų. Kai D. L. išlipo, jis įsėdo ir jie nuvažiavo. Kodėl D. L. turėjo išlipti – nesiaiškino, bet nuvažiuojant keletą kartų draugams sakė, kad reikia grįžti D. L., nes lauke buvo šalta, o jis be šiltų drabužių ir apavo. Jis fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo. 2017-01-06 davė išsamius parodymus, juos prisimena, tvirtina, papildymų neturi (3 t., b. l. 156–157).

E. J. apklaustas kaltinamuoju paaiškino, jog 2017-01-05, kaip nurodyta kaltinime, su R. C. taksi automobiliu nuvažiavo pas R. E. į namus adresu – (duomenys neskelbtini), kur pasėdėjo, R. C. su R. E. uošviu gėrė degtinę, jis su R. E. pavartojo alaus po skardinę. Ateidami atsinešėm butelį degtinės ir dvi skardines alaus. Iš gėrimų R. E. nieko neturėjo namuose. Degtinę gėrė R. C. su R..E. uošviu. Kalbėjo apie gyvenimą, keliones, paneles, buvo kalba, kad R. E. yra skolingi. Vieną dieną prieš tai buvo susitikę su R. E. parūkyti, jis sakė, kad jo močiutę apgavo, išsinuomavo butą ir nesumokėjo pinigų. Tą dieną pas R. E. bute jis buvo užsiminęs apie skolą. Skolos buvo apie 300–350 Eur. Kalbėjo apie televizorių, sakė, kad nukentėjęs pats atidavė televizorių už skolą. R. E. sakė, kad buvo nuėjęs pas nukentėjusį dėl skolos, pamatė televizorių, paklausė ar jo ir nukentėjęs geranoriškai atidavė jam televizorių. Per Feisbuką su R. E. bendravo, tačiau susirašinėjimo neliko, nes po 2017-01-05 įvykio buvo susipykę, nustojo bendrauti, tada jis ir ištynė jo duomenis iš visų tinklų. Jo žmona supyko, kad jis bendrauju su tokiais žmonėmis, kurie problemų sudaro. Ėjo parūkyti, buvo vėlu, ėjo namo. R. E. išėjo, norėjo palydėti, sako, kad reikia čia užeiti, nesakė pas D. L., parodė namą. Tas namas netoli einant link namų. Jau einant namo su R. C. R. E. pasakė ,,užeinam čia biški“ ir parodė namą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai D. L. namas. Nesakė, kad čia tas asmuo, apie kurį kalbėjo. Jis V. Š. pažinojo kaip buvusio draugo bendradarbį, žinojo, kad jis kartu su D. L. gyvena. Supratau, kur eina, tada, kada V. Š. duris atidarė. Nežinojo pas ką eina, ir nei vienas neklausė. Ėjo nežinodami kur eina. Buvo trečias aukštas. Kada V. Š. atidarė duris, suprato, kad turi būti D. L.. D. L. pamatė, kai ėjo į balkoną parūkyti. R. C. atsisėdo ant lovos, buvo labai girtas dėl išgertos degtinės su R. E. uošviu ir sėdėjo. Toliau jis nelabai ką matė. R. E. sakė D. L., kada skolą grąžinsi, jis girdėjo tuos žodžius, daugiau nieko nesakė. Paskui išėjo į balkoną parūkyti. Ką atsakė D. L. – negirdėjo, ne jo reikalas buvo. Mano, kad nebuvo reikaluose dėl skolos išmušinėjimo. Jis su R. C. nesikišo. Su V. Š. kalbėjo asmeniniais reikalais. Kai išėjo iš balkono, R. E. dar šnekėjosi su D. L.. Tuo metu muštynių nebuvo. Pokalbis buvo per atstumą, D. L. ant sofos sėdėjo, R. E. prie sienos stovėjo. R. E. buvo paėmęs televizoriaus laikiklį, bet iš karto padėjo prie durų. Jie išėjo į virtuvę, pamatė, kad jis nešasi laikiklį. Kai atėjo į kambarį, televizoriaus nebuvo, laikiklis, kur ant sienos kabinasi, buvo prie sienos pastatytas. Matė, kaip R. E. paėmė tą laikiklį ir nunešęs prie durų padėjo. Išgirdo, kaip suaimanavo nukentėjęs. R. E. jam matant vieną smūgį jam sudavė. Jis tuo metu buvo virtuvėje, iš kur į kambarį nesimato. Išgirdęs nematydamas aimaną, nuėjo į kambarį pasižiūrėti, kas darosi. Matė, kad R. E. bandė jam smūgį suduoti gal į petį. Jis R. E. atitraukė ir nuėjo su juo į balkoną parūkyti, kad jis apsiramintų. R. E. stovėjo, D. L. sėdėjo ant sofos, besėdint jam mėgino suduoti. Prašė, kad R. E. apsiramintų, jis apsiramino. Nuėjo į virtuvę vėl su V. Š. kalbėti, alkoholio nevartojo. R. C. sėdėjo ant kitos sofos, sėdėjo ir žiūrėjo. Jis matė, kas vyksta kambaryje. V. Š. buvo atėjęs iš virtuvės pasižiūrėti į kambarį ir sakė, kad R. C. bandė atitraukti R. E. nuo D. L.. Su R. E. susitarė, kad namo juos parvežtų, nebuvo toks girtas. Davė nuo mašinos raktelius, kad jis mašiną atvarytų. Atvairavo mašiną, išlipo, žiūri – D. L. su R. E. stovi. V. Š. atnešė tapkes jam. D. L. pats stovėjo, nereikėjo jo prilaikyti. D. L. įsėdo savo noru į mašinos galą. Nežino, kokiu tikslu D. L. įsėdo, tuo metu irgi nežinojo. Jis atsisėdo šalia vairuotojo į keleivio sėdynę, R. C. į galą. R. E. buvo už vairo. Kai paėmė mašiną, rodos, nereikėjo sniego nukasti nieko, buvo mažiukas tarpelis ant priekinio stiklo, kad matomumas būtų. Per visą laiką apatinė juosta nebuvo užledijusi, viršutinė dalis – užledijusi. Bevažiuojant atšalimas netirpo, matomumas prastas. Šoniniai stiklai irgi galima dar buvo matyti daugmaž. Išvažiavo iš kiemo. V. Š. dar atnešė tapkes. Striukę bandė atnešti, bet D. L. striukės neėmė. Kaip V. Š. atsirado su tom tapkėm – nežino. Atrodė keista, kad tapkes atnešė. Nuvairavo ne link mano namų, suprato, kad važiuojam ne namo. R. C. turėjo pas jį važiuoti, jis beveik miegojo, buvo girtas. Kiek buvo R. C. išgėręs – nežino, dviese beveik 0,7 l talpos butelį išgėrė. R. C. būtų nuvirtęs, jei kas būtų pastūmęs, buvo labai girtas. R. C. nieko nešnekėjo automobilyje, sėdėjo. Nuvažiavo už kažkokio kaimo, prieš (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) važiavom per tiltą. Žiedu važiavo link seno stadiono, pro (duomenys neskelbtini) kaimą. Jis perėmė vairą, kai buvo išvažiavę į žvyrkelį, kai išvažiavo iš miesto. Suprato, kad veža į mišką, nenorėjo, kad labai toli jį išvežtų. Jis su R. E. prieš dvi–tris dienas važiavom pro tą žvyrkelį į aerodromą pasižiūrėti. Pravažiavo namus, pasibaigė gyvenvietė, prasidėjo miškas. Mašiną jis sustabdė, išlipo R. E. su D. L.. R. E. priekyje sėdėjo, kai susikeitė vietomis. Kai vairavo, D. L. nesipriešino. Kai įvažiavo į mišką D. L. kažką leptelėjo, gal kažką parvežkit namo, kažką panašaus. Ką važiuojant kalbėjo R. E. – nežino. Kai važiuoji su žmogum į mišką, kuris skolingas, ir taip aišku, kad gali primušti ir panašiai. R. C. irgi išlipo parūkyti. R. E. ką darė – nežino. Jis mašinoj sėdėjo, išlipęs nebuvo, nieko negirdėjo. Jis sėdėjo priekinėje vairuotojo sėdynėje. R. C. kažką surėkė ir R. E. grįžo su D. L. atgal. Jie paėjo už mašinos atgal, buvo tamsu, galinis stiklas užšalęs, mašinos lempos degė. Lauke buvo tamsu, sniego buvo. Nuo sniego šviesu nebuvo. Gal 2-3 min. praėjo, kai R. E. išėjo su D. L. į lauką. R. C. surėkė, kad R. E. su D. L. grįžtų atgal į automobilį, ir jie sugrįžo. Ar D. L. buvo kruvinas ir basas – neatkreipė dėmesio. Kažkuris iš draugų liepė, kad sustoti reikia. Kodėl nenuvežė namo – nežino, gal pats išsigando, gal ir galėjo R. E. jį primušti. Būtų gynęs D. L., jei muštų. Nežinojo, kad mušė, galvojo, kad nori pagrasinti ir viskas, kad skolą greičiau atiduotų. Jam nebuvo reikalo lipti iš mašinos. Sugrįžo į automobilį, važiavo link (duomenys neskelbtini). Kažkuris draugas pasakė sustoti, nesustojo, važiavo, kad arčiau būtų kaimo namų. Ar R. C., ar R. E. pasakė sustoti ir jis sustojo. Kai sustojo, išlipo D. L. iš mašinos. Gal R. C. ant D. L. veido pamatė kraują, gal kažką ir dėl to pasakė sustoti. D. L. išlipo. Suprato, kad jį reikės palikti kuo arčiau namų. Jis buvo su šiltu džemperiu, ar su batais, ar su tapkėm – nežino. Paleido D. L. ir važiavo namo pas jį. Su R. E. važiuodami žvyrkeliu apsikeitė. R. E. paleido juos prie namų. Grįžus R. C. nuėjo miegoti, jis išėjo į darbą. Po darbo jis paskambino V. Š. paklaust kaip D. L. laikosi, sakė, kad jis ligoninėje. Kiek teko žmona ir draugams bendrauti su D. L., jis sakė, kad jis jį gynė, nieko jam nedarė. Dėl savavaldžiavimo jis neprisipažįsta, nes nemušė, nieko neėmė. Apie kompiuterį žino, kad kažkas sugadino. V. Š. sakė, kad kompiuteris neveikiantis. Matė kai R. E. išmetė kompiuterį per balkoną kai jis jau ėjo mašinos atvaryti, gal valdžią norėjo parodyti. Telefono jis iš vis nematė. Smūgio sudavimą mačiau su kumščiu, ne televizoriaus laikikliu. Keturių smūgių į galvos sritį nematė, smūgių su koja irgi nematė, ar griuvo ant grindų – nematė. Nutempimo į koridorių nematė, apart to, kad matė vieną smūgį. Tempimas galėjo būti, kai jis išėjo paimti automobilio. D. L. pats įsėdo į automobilį, nebuvo pareikalavimo sėsti. Matė stovint R. E. su D. L., R. C. nebuvo dar nusileidęs. D. L. turėjo daug progų pabėgti. Netvirtina, kad D. L. miške buvo grasinama užmušti. Nematė D. L. ant žemės nukritusio miške. R. C. negalėjo suduoti smūgių, jis stovėjo prie mašinos. Jis nepripažįsta, kad mušė D. L., kad paliko D. L. – pripažįsta, nes jis tuo metu vairavo automobilį. Liepė sustoti, sustojo, nelabai sutinka, kad galėjau nesustoti ir neišleisti. Gal vienas kilometras iki tų namų buvo sakyta sustoti, bet jis nesustojo ir važiavo toliau. Žinojo, kad yra už 30 metrų namas, sustojo, kad jis galėtų įeiti į tą namą sušilti, pagalbą išsikviesti ar panašiai. Kai pamatė, kas vyksta bute, neišėjo iš buto, nes jei vieną būtų palikę, jis būtų užmušęs, todėl pasiliko bute, kad apgintų D. L.. Atvairavo automobilį, kad jį su R. C. parvežtų namo. Kai išeidinėjo iš to buto, susitarė su R. E., kad juos su R. C. parveš namo. Nors iki namų nedidelis atstumas, tačiau pareiti negalėjo, nes R. C. buvo išgėręs, tempti jo negalėjo, nes jis buvo labai girtas, be to, svoris, o jis turi problemų su stuburu. Kai atvarė automobilį ir rado stovint D. L., neklausė, kur jis važiuoja, neklausė R. E., kokiu tikslu D. L. sėda į automobilį, ir R. C. neklausė, dėl ko sėda kartu D. L.. Tyrimo metu sakė, kad R. E. jį turėjo namo nuvežti. Automobilyje nukentėjusiam nebuvo grasinama. R. C. buvo labai neblaivus. Iš automobilio išlipo R. E. ir D. L.. R. C. išlipo ir stovėjo prie mašinos. R. C. už mašinos nuėjo, stovėjo rūkė, jis matė, ką jis veikė. Ar D. L. iš automobilio išlipo savo noru – neatsimena. Nesakė jam nelipti. Buvo ne jo rūpestis, tai jų santykiai.

R. C. apklaustas įtariamuoju 2017-01-10 savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2017-01-05 autobusu apie 19.00 val. atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) pas E. J., išsikvietę taksi nuvažiavo pas E. J. draugą R., pavardės nežino, gyvenantį (duomenys neskelbtini) g., kur suvartojo 2 butelius po 0,7 l talpos degtinės ir „Trejos devynerios“. Išgertuvių metu buvo R. uošvis, su kuriuo eidavo į balkoną parūkyti. Negirdėjo, kad R. būtų ką nors pasakojęs apie skolą už buto nuomą. Jau buvo vėlu, kai rūkant prie namo laiptinės R. jį ir E. J. pasikvietė eiti kartu, sakydamas, kad kažką parodys, ir nusivedė juos į penkiaaukštį namą (duomenys neskelbtini) g.. Kokiu tikslu į butą ėjo – nežinojo. R. paskambinus durų skambučiu, jas atidarė nepažįstamas vaikinas. Jam R. nieko neaiškino, iš karto įėjo į butą, o jis su E. J. nusekė iš paskos. Vieno kambario bute buvo dar vienas vaikinas, sėdėjęs ant lovos. Iš pradžių R. su juo kažką aiškinosi, kalbėjosi apie skolą, bet jų pokalbio nesiklausė. Besikalbėdamas su vaikinu R. ėmė jį mušti: stovėdamas priešais sėdėjusį vaikiną, sudavė jam ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu lyg tai į veidą. Pasakė R. vaikino nebemušti ir kartu su E. J. bei kitu bute buvusiu vaikinu nuėjo į virtuvę. Ko ten ėjo, gerai neprisimena, gal parūkyti, be to, virtuvėje į butą įleidęs vaikinas jį pavaišino alkoholiniu gėrimu, lyg brendžiu mažame karvės formos buteliuke. Virtuvėje buvo apie 15 minučių. Tuo metu iš kambario girdėjo sklindant R. riksmus. Jis keikėsi, šaukė ant vaikino, teiraudamasis, kada jis sumokės skolą. R. C. įvykio metu turėjo savo telefoną Samsung mini Galaxy juodos spalvos su aukso spalvos apvadais. Jokio kito telefono bute nematė, pats telefono Samsung iš nieko neatėmė, jam telefonas nebuvo perduotas. Bute su vaikinu, prieš kurį buvo smurtauta, kalbėjosi, bet apie ką – neprisimena. R. C. tebebūnant virtuvėje iš virtuvės išėjo E. J.. Kur ir kodėl išėjo, tuo metu nežinojo, pasiteiravo R. Ar pats buvo nuėjęs į kambarį, ar R. buvo atėjęs į virtuvę – neprisimena. R. pasakė, jog E. J. nusiuntė į savo namo kiemą paimti automobilio. Kur planavo važiuoti, kad jam reikalingas automobilis, R. neklausė, o jis nesakė. Kai E. J. automobiliu atvažiavo į namo kiemą, kieme paliko automobilį ir atėjo į butą. Pasakęs, kad atvažiavo, iš buto išėjo ar palaukė R., neprisimena. Prieš išeinant iš buto, girdėjo R. garsiai sakant, kad važiuos į mišką. Ką į tai atsakė vaikinas, kuris prieš tai jo buvo mušamas, negirdėjo. Matė, kad jis buvo labai išsigandęs ir kalbėjo tyliai. Ar išeidamas iš buto vaikinas apsirengė striukę – nematė, nes su jo draugu virtuvėje dar išgėrinėjo ir iš buto išėjo paskutinis. Vyšninės spalvos automobilis Renault stovėjo nuo laiptinės maždaug 5 metrų atstumu aikštelėje. Visi į automobilį jau buvo susėdę. Prie vairo sėdėjo E. J., šalia jo – R., automobilio gale sėdėjo vaikinas, o greta jo atsisėdo R. C.. Neprisimena, ar įsėdus į automobilį, buvo kalbama apie tai, kur ir kokiu tikslu važiuos. Važiavo link (duomenys neskelbtini), keliu pro prekybos centrą (duomenys neskelbtini). Ko ir kur važiuoja – nesiteiravo. Buvo girtas ir jam buvo neįdomu. Bevažiuojant R. vaikinui kažką šaukė, bet ką – dėl girtumo neprisimena. Kažkur už (duomenys neskelbtini), važiuojant keliu, kur iš vienos pusės miškas, iš kitos – laukymė, R. pasakė E. J. sustoti ir jis automobilį sustabdė. Iš automobilio išlipo visi, išskyrus E. J.. Vaikinas taip pat išlipo, bet ar jam kas nors liepė, ar jis pats to norėjo, pasakyti negali. R. ir vaikinas už galinės automobilio dalies atsitraukė maždaug 20 metrų atstumu. R. C. stovėjo prie automobilio, rūkė. Matė, kad R. vaikinui sudavė galimai į galvos sritį, bet kuo – nepamena, ir girdėjo, kaip vaikinas iš skausmo sudejavo. Tai pastebėjęs, priėjo prie jų ir pasakė R. liautis. Gal jį dar ir laikė, kad nesmūgiuotų, dėl girtumo nepamena, o vaikinui pasakė eiti į automobilį. Įsėdus R. vaikinui ėmė grasinti, kad primuš, jei negrąžins skolos. Kai buvo kažkur prieš (duomenys neskelbtini), jis E. J. pasakė automobilį sustabdyti, o vaikinukui pasiūlė grįžti į namus pėsčiomis, kad R. jo daugiau nebemuštų. Vaikinas nesakė, kad to nenori, neprašė jo parvežti į namus. Atsakė maždaug „Gerai“ ir išlipo. Kuo jis vilkėjo ir avėjo, neatkreipė dėmesio. Kurioje vietoje vaikiną išlaipino iš automobilio, nurodyti negali. Išlaipinus vaikiną, R. ir E. J. pasikeitė vietomis, R. sėdo už vairo. Jį su E. J. atvežė iki jo namų, o pats nuvažiavo. Nakvojo pas E. J., kuris ryte išėjo į darbą, daugiau nesusitiko (4 t., b. l. 30–32).

R. C. apklaustas įtariamuoju 2017-01-24 parodė, jog jis nematė, kad 2017-01-05 vakaro metu bute (duomenys neskelbtini), R. E. būtų sudavęs D. L. smūgius metaline juosta (televizoriaus laikikliu). Matė tik suduodamus smūgius rankomis. D. L. nesakė, kad jam jis skolingas 300 eurų, kad skola augs, o tada pas jį atvažiuos kažkokie žmonės ir sulaužys jo galvą. Negirdėjo, kad bute R. E. teirautųsi D. L., ar pastarasis turi telefoną. D. L. mobiliojo ryšio telefono Samsung nei R. E., nei D. L. jam neperdavė, bute ant grindų stovėjusio nešiojamo kompiuterio ASUS nesiūlė. Buto virtuvėje tarp jo, R. E. ir E. J. nevyko pokalbio apie D. L. vežimą į mišką. Apie tai nežinojo. Buto koridoriuje smūgių D. L. nesudavė. Ar įvykio metu D. L. buvo iš buto išbėgęs į laiptinę ir šaukėsi pagalbos – nežino, to nematė. D. L. šlepečių neperdavė. Kas perdavė – nežino. Ar R. E. įvykio metu turėjo peilį – nežino, peilio nematė. Važiuojant automobiliu Renault Megane, v/n (duomenys neskelbtini), buvo tamsu, todėl nematė, ar prie pavarų svirties gulėjo peilis. Miške D. L. smūgių nesudavė. Jį mušė R. E. – buvo šalia ir girdėjo smūgio garsą, o po to D. L. dejonę. Po įvykio pernakvojo pas E. J.. Ryte buvo atėjęs į Jonavos r. policijos komisariatą. Vėliau vartojo alkoholinius. Kažkurią dieną (duomenys neskelbtini) susitiko D. Š., išgėrinėjo jo namuose (duomenys neskelbtini), buto numerio neprisimena, (duomenys neskelbtini). Namuose buvo D. Š. sugyventinė A., kuri su jais kažkiek pasėdėjo. Nepasakojo jiems, kas vyko 2017-01-05 vėlų vakarą. Ar ką nors kalbėjosi apie E. J. – nepamena. Turėjo jų bute prie savęs tris telefonus: vieną savo Samsung Galaxy mini liečiamu korpusu ir dar du, kuriuos davė E. J. žmona, nes jo telefono baterija buvo beveik išsikrovusi, kroviklio neturėjo. Davė du telefonus, aiškindama, jog nežino, kuris iš jų veikia. Abu telefonai buvo Samsung, vientisais korpusais, juodos spalvos. Mano, kad abu telefonai liko pas D. Š. bute, nes padėjo krauti ir pamiršo pasiimti. Ir nors savo telefoną kartu su D. Š. jo vardu pridavė lombarde, telefonų iš D. Š. neatsiėmė, nes tomis dienomis buvo girtas. Kiek pamena, jokio telefono D. Š. bute nelaužė. O gal J. telefoną sulaužė, nežino, neprisimena (4 t., b. l. 36–37).

R. C. apklaustas įtariamuoju 2017-05-12 savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2017-01-05 prieš D. L. fizinio smurto nenaudojo, jam negrasino, jo daiktų negadino, telefono nepasisavino, apskritai prieš jį neatliko jokių veiksmų, išskyrus tai, kad buvo kartu su R. E. ir E. J. D. L. gyvenamojoje vietoje, dalyvavo D. L. vežant į mišką, tačiau to neinicijavo, miške prieš D. L. smurto nenaudojo. Žino, kad R. E. bute (duomenys neskelbtini), ir miške mušė D. L. rankomis ir kojomis, bet nematė, kad mušdamas D. L. R. E. naudotų metalinį televizoriaus laikiklį ar kokį nors kitą daiktą, nematė ir peilio bei kad jo ašmenis R. E. būtų priglaudęs prie nukentėjusiojo kaklo. Dėl šių tiriamų nusikalstamų veikų davė parodymus 2017-01-10 ir 2017-01-24, jie teisingi, išsamūs, papildymų neturi (4 t., b. l. 44).

R. C. apklaustas kaltinamuoju teisiamajame posėdyje paaiškino, jog 2017-01-05 jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas posūnį, E. J. ir nusprendę ,,padaryti`` butelį su taksi nuvažiavo pas jo draugą R. E., kur kartu gėrė butelį ir šnekėjosi apie moteris. Ruošėsi eiti namo, išėjo iš laiptinės, R. E. pasakius ,,einam“, jis galvojo, kad eis pas moteris. Begeriant kalbėjo, kad bachuriukas skolingas už butą ar buto nuomą. Išėjo į lauką, R. E. sako ,,einam“, jis galvojo pas mergas, todėl sakė ,,einam“. Buvo apspangęs, nežinojo, kur eina. Atėjo prie buto, atidarė duris kažkoks nepažįstamas. Užėjo į kambarį. Kai pradėjo R. E. šnekėti apie skolą, suprato kokiu tikslu atėjo. Jis tuo metu sėdėjo ant lovos, kažką lyg girdėjo. Dar kažkas bute buvo, jo nepažįsta, tai virtuvėj, tai balkone jis buvo. Buvo ir su tuo nepažįstamu. Išgėrinėjo butelį, R. E. atidarė. Kai R. E. kalbėjo su D. L., kai atėjo iš karto, jis buvo, atrodo, kambaryje, E. J., atrodo, buvo virtuvėje su V. Š.. Kambaryje matė, kad stuktelėjo D. L., kiek kartų – neskaičiavo. Kalbėjo R. E. apie skolą, kada bus skola grąžinta, sakė ,,tempi gumą“, kai D. L. pasakė, kad gaus pinigų. R. E. sakė, kad ne vieną mėnesį ta ,,guma tempiasi“, kantrybė trūko. R. E. stuktelėjo D. L., iš rankos į veidą, kiek kartų – neskaičiavo, niekas nenugriuvo. D. L. užsidengė veidą, kraujo nebuvo, kažką sakė ,,baik“. Jis atskyrė iš karto R. E. nuo D. L., nuėjo į virtuvę. Jis pats prie D. L. nesilietė, tik šnekėjo, kad durnas, kad ,,dasirito“ iki tokio gyvenimo, kad skola ne žaizda, teks atiduoti skolą. Kokius žodžius jis pasakė, negali pasakyti, buvo girtas. Negėręs gal būtų ėjęs, būtų neleidęs taip daryti. Mano, kad alkoholis niekuo dėtas. Būtų ėjęs ir būdamas blaivus. Kai įėjo į butą, nežinojo, kad kažkas kažką muš. Važiuoti važiavo, atvarė mašiną. Jis buvo girtas, galvojo, kad namo jį veš iki E. J., nesuprato, kad važiuos į mišką. Kai nuvažiavo į kitą miesto pusę, mašinos langai buvo apšalę, nematė, kur jį veža. Sėdėjo mašinoj, šnekėjo. Mašinoj buvo tamsu, ar jis buvo apsiavęs – nematė. Nematė momento, kai tapkes V. Š. atnešė. Kai D. L. įlipo į mašiną, su V. Š. bute gėrė. E. J. tuo momentu nebuvo. Kažkuris jam ar paskambino, ar jis pats išėjo, ar atėjo kas pakviesti – neatsimena. R. E. išbėgo pas D. L.. Galvojo, kad namo važiuoja. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Miške R. E. pasivedė D. L. toliau, stuktelėjo, tas pargriuvo. Kiek kartų stuktelėjo – jis neskaičiavo. Stuktelėjo su ranka, gal iš kojos. Nugriuvusiam gal porą kartų sudavė, prieš tai stovint. Kai nugriuvo, jis buvo lauke, rūkė. Jie toliau buvo, D. L. nugriuvo, gal tuo metu ir gavo. Jis atitraukė, kad nemuštų, sėdo į mašiną. R. E. dar kažką pagąsdino – kažkaip ar užversiu, ar į galvą duosiu, jis juokavo. Jis pagalvojo, kad daugiau negautų, kad liptų iš mašinos ir eitų namo. Kad jis nepareis su tapkėm, jis nepagalvojo. Jis pasakė stabdyti mašiną. Kas vairavo – nežino. D. L. buvo išleistas iš mašinos jau (duomenys neskelbtini) pravažiavus, per 15 min. galima pareiti iki (duomenys neskelbtini). Niekas tiek jo nesumušė, kad negalėtų eiti. Kraujo nematė. Nei telefono, nei kompiuterio nematė. Vieną kompiuterį matė, jis buvo sveikas. Koks čia neteisėtas laisvės atėmimas? Jis jo nelaikė, galėjo lipti iš mašinos ir eiti. Kai vyko važiavimas nuo namų, jis sėdėjo gale, D. L. netrukdė išlipti iš automobilio. Galėjo išlipti pro kitas duris, jo nelaikė, negąsdino. Gal ką ir šnekėjo, bet gąsdinti jam nebuvo dėl ko, nes ne jam skolingas. Apie skolą išgertuvių metų girdėjo, ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, gal neklausė jo, kalbėjo kambaryje su nukentėjusiu. Ėjo į butą pas nukentėjusį nežinodamas, kad ten tos muštynės bus. Galvojo gal jie draugai, gal dar baliavos. Kad dėl skolos – tikrai nežinojo. Iš buto neišėjo todėl, nes galvojo, jei paliks vieną, pridarys daugiau nesąmonių. Vienu metu jis neleido nukentėjusiojo mušti. Jis važiavo namo, kur nukentėjęs važiavo – ne jo reikalas. Atvairavo automobilį E. J.. Su ieškiniu nesutinka, 5 000 Eur neturtinė žala – nelogiška, 500 Eur neturtinė žala būtų pakankama. Kompiuterio, telefono nematė iš vis. Jokio telefono jam nepadavė, turėjo savo. Kad buvo paimtas telefonas, išimta kortelė – nematė, kambaryje buvo tuo momentu. Neįsivaizduoja, koks tas telefonas.

Nukentėjusiojo D. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad po to, kai R. E., 2017-01-04 pasiėmęs televizorių, iš buto išėjo, tą patį vakarą vėlai vakare „Facebook“ parašė R. E. pranešimą, kad su juo galės susitikti tik kitos dienos vėlų vakarą arba dar kitą dieną, nes planavo visą naktį praleisti su draugais prie kompiuterio. R. E. atrašė „Gerai“ bei kad rinktų pinigus, nes pamatys, kas „darysis“. Jam pasiteiravo, tai kas „darysis“, o R. E. atrašė „Nieko“. Jis parašė, kad pasistengs pinigus surinkti. Kitą dieną, t. y. 2017-01-05, apie 17.00 val., prisėdo prie kompiuterio ir rado R. E. jam paliktą žinutę, kuria teiravosi, kur jis dingęs. Neprisimena, ar ką nors atrašė, bet gavo dar vieną žinutę, kurioje R. E. rašė, kad gautų bent 50 eurų. Atrašė, kad nakties metu žais pokerį ir, jei laimės pinigų, galės sumokėti jau rytoj. Rašė, kad pabaigęs pokerį, praneš, ar pinigų gavo. Tačiau pokerio nelaimėjo ir apie 22.00 val. parašė, kad pinigų neturi, gal pasiseks kitą dieną. Ar R. E. ką nors dar rašė, nežiūrėjo, su draugais žaidė kompiuterinius žaidimus internete. Tą patį vakarą – 2017-01-05 apie 23.00 val. išgirdo beldimą į duris. Namuose buvo su V. Š.. V. K. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) naktinėje pamainoje. Išgirdęs beldimą į duris, prie jų priėjo V. Š.. Per durų akutę pamatęs R. E., apie tai pasakė. Negalvodamas, kad gali nutikti kas nors blogo, paprašė duris atidaryti. Į butą įėjo trise: R. E. ir dar du vyrai, kuriuos matė pirmą kartą: vienas apie 35–45 metų amžiaus, kitas – maždaug 25 ir atrodė gerokai blaivesnis už R. E. ir vyresnįjį draugą. Visi trys atėjo į kambarį, kuriame jis buvo. R. E. liepė jam sėstis ant lovos ir ėmė klausinėti, kada jo močiutei jis (D. L.) atiduos pinigus. Be to, abiejų savo draugų ir V. Š. akivaizdoje jis pasiteiravo, ar turi telefoną ir kompiuterį. Prie savęs jis turėjo MRT Samsung, modelio nežino, atstumiamu korpusu juodos spalvos, su mygtukais. Telefoną padovanojo teta R. C.. Jo vertė 50 eurų. Kai telefoną išsitraukė iš kišenės, R. E. jį pasiėmė, ištraukė SIM kortelę („Labas“), o telefono aparatą įdėjo į kišenę vyresniam savo draugui, sakydamas: „bus tavo“. Pamatęs ant stalo nešiojamą kompiuterį pasiteiravo V. Š., ar jis yra D. L.. Nors kompiuteris buvo D. L., draugas sakė, kad priklauso jam. Tada R. E. pamatė po kėde ant grindų stovėjusį kitą D. L. nešiojamą kompiuterį ASUS. Jo klaviatūra buvo sugedusi, todėl juo nesinaudojo, tikėjosi vėliau suremontuoti. Pakėlęs nuo grindų kompiuterį, R. E. iš pradžių siūlė jį savo draugams, bet kai šie atsisakė, jį tiesiog perlaužė pusiau ir numetė ant grindų. Kompiuterio vertė – 300 eurų. Tada R. E. pamatė kambaryje kažkur ant grindų numestą šviesios spalvos metalo apie 1,20 m ilgio televizoriaus laikiklį, pakėlė jį ir juo smogė jam (D. L.) į galvos kairę pusę. Iš karto po to tuo pačiu daiktu sudavė tris smūgius į kairį šoną. Numetęs televizoriaus laikiklį, jį (D. L. ) mušė kumščiu – sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius į galvos sritį. Smūgiavo į veidą. Smūgių bandė išvengti, buvo palenkęs galvą žemyn, dengėsi rankomis, todėl smūgiai tuo pačiu buvo suduoti į plaukuotą galvos dalį bei galvą dengusias plaštakas. Iki kol su R. E. tik kalbėjosi, tai yra smurto jis dar nebuvo panaudojęs, kiek pabuvęs kambaryje, jaunesnis jo draugas su V. Š. nuėjo į virtuvę. Vyresnis R. E. draugas atsisėdo kambaryje, matė suduodamus smūgius ir iš pradžių R. E. dar kalbėjo, kad nemuštų. Kai jaunesnis draugas, būdamas virtuvėje, išgirdo, kad D. L. mušamas, atskubėjo į kambarį ir R. E. nuo D. L. atitraukinėjo. Atitraukęs kartu su R. E. nuėjo į balkoną parūkyti. Vyresnis liko prie jo. Pasakė, kad D. L. jiems skolingas 300 eurų, sekančią dieną bus skolingas 600 eurų, dar kitą – 900 eurų, o tada atvažiuos kažkokie žmonės ir sulaužys galvą. Kol aiškino, kokiu būdu gali gauti pinigų, iš balkono parūkę grįžo R. E. su jaunesniu draugu. R. E., priėjęs prie jo, sėdinčio ant lovos, koja sudavė smūgį į galvos kairę pusę. Nuo smūgio parkrito ant grindų, gulėjo ant dešinio šono. Tada R. E. sudavė koja ne mažiau kaip tris smūgius į kairį šoną ir ne mažiau kaip 4 smūgius koja į galvą. Tai matydamas, jaunesnis vyras R. E. nuo jo patraukė. R. E. draugo ėmė prašyti, kad neatitraukinėtų, o tada liepė su juo eiti į lauką, sakydamas, kad nori „išsilieti“. Pasakė R. E., kad neis. Sugriebęs už drabužių maždaug pečių srityje, R. E. jį pakėlė – pasodino prie lovos ir vėl ėmė mušti. Smūgiavo koja ne mažiau kaip 4 kartus į galvą, į abu šonus. Jis parkrito. Sugriebęs už drabužių sprando srityje, jį nutempė į koridorių. Visa tai jo draugai matė, o kur tuo metu buvo V. Š. – nežino. Kai atitempė į koridorių, R. E. vėl jį mušė. Jam, gulinčiam ant dešinio šono, R. E. sudavė smūgius kumščiu, koja bei alkūne, ne mažiau 10 smūgių į galvą ir šonus. Tada nuėjo į virtuvę, iš jos atsinešė peilį su juodos spalvos rankena, apie 20 cm bendro ilgio. Paprastai peiliai laikomi specialiame dėkle ant skalbimo mašinos, bet galėjo gulėti ir ant virtuvės stalo. Nuo kur R. E. peilį paėmė – nematė. Laikydamas peilį dešinėje rankoje atėjo prie suklupusio koridoriuje D. L., kaire ranka stumtelėjo jo kaktos sritį, peilį priglaudė prie kaklo ir pasakė, kad papjaus, tačiau į tai įsikišo jo draugai ir nuo šio veiksmo jį atkalbėjo. Kur po to R. E. peilį padėjo – nežino, bet vėliau jį matė automobilyje prie pavarų svirties. Peilio neatgavo, bet tuo jokia turtinė žala nepadaryta, nes peilis paprastas, senas. Atlikęs šį veiksmą, R. E. jį pakėlė už drabužių, pastatė ir liepė autis batus, rengtis, nes važiuos į mišką. Nesirengė, nuo suduotų smūgių svirduliavo. Tada R. E. sudavė koja smūgį į galvą. Jis susmuko. R. E. su abiem draugais nuėjo į virtuvę. Girdėjo jų pokalbį. Abu draugai bandė R. E. įtikinėti, kad niekas nieko niekur neveš, be to, jaunesnis iš draugų teiravosi, su kuo važiuos – negi su „taksu“. R. E. pasakė, kad važiuos jo automobiliu. Kurį laiką jie ginčijosi, R. E. atkalbinėjo, bet po to vyresnis iš vyrų pasakė kažką panašaus „nu ir gerai, vežam“. Tada R. E. jaunesniam draugui davė automobilio raktus ir jis išėjo, kaip suprato, atvairuoti automobilio. Jam išėjus, R. E. liepė D. L. rengtis, pats nuėjo į virtuvę. Kai joje buvo su V. Š., į koridorių, kuriame D. L. tebebuvo, atėjęs vyresnis jo draugas ėmė jį kojomis mušti – sudavė koja smūgį į galvos dešinę, nuo smūgio parkrito, gulinčiam sudavė ne mažiau kaip 6 smūgius į galvą ir šonus. Tada grįžo į virtuvę. Joje pamatė ant šaldytuvo stovintį arklio formos buteliuką viskio, kurį buvo padovanojusi draugė. R. E. ir jo vyresnis draugas ėmė jį vartoti. Ėmė galvoti, kad pasinaudodamas situacija, galėtų iš buto pabėgti ir išsikviesti pagalbą. Tačiau buvo sumuštas, svaigo galva, skaudėjo visą kūną. Atsistojo, pagriebė koridoriuje buvusius raktus ir iš įpročio, kad durys visada užrakintos, bandydamas atrakinti spyną, subarškino raktais. Suvokęs, kad spyna neužrakinta, išpuolė į laiptinę, ėmė rėkti, šaukdamasis pagalbą, tačiau tai išgirdęs R. E. pasivijo, sugriebė už drabužių, nutempė laiptais aukštu žemyn, liepė nerėkti, pagrasindamas užmušti, o tada ištempė į kiemą prie laiptinės ir laikė, kol atvažiavo automobiliu jaunesnis jo draugas. Buvo be batų (tik su kojinėmis), kambariniais drabužiais, be striukės. Maždaug po 5 minučių prie laiptinės privažiavo automobilis Renault tamsiai raudonos – vyšninės spalvos, valstybinio numerio neprisimena, nors bandė įsidėmėti. R. E. įsodino jį į automobilio galinę dalį, už vairo atsisėdo R. E., jo jaunesnis draugas – priekyje greta jo, o prie D. L. atsisėdo netrukus į kiemą iš buto atėjęs vyresnis draugas. Prašė R. E. atnešti bent šlepetes, apsirengti, sakė, kad sušals. R. E. grįžo į butą ir atnešė tik šlepetes. Išvažiavo. Bevažiuojant, porą kartų prasilenkė su policijos automobiliu. R. E. automobilyje prie pavarų svirties turtėjo peilį. Pasakė, kad jei pabandys atkreipti policijos pareigūnų dėmesį, perpjaus gerklę. Be to, pridūrė, kad šiandien jį užmuš. Važiavome keliu pro prekybos centrą (duomenys neskelbtini), tačiau tiksliai kokia kryptimi, nežino. Bevažiuojant, vyresnis vyras kalbėjo, kad šiandien tai dar nieko, kad kitą dieną atvažiuos jo draugai ir D. L. bus dar blogiau. Bevažiuojant, kuriuo tai metu jaunesnis R. E. draugas paprašė, kad jam leistų vairuoti automobilį. R. E. sutiko. Kiek pavažiavus, automobilis buvo sustabdytas, iš jo išlipo R. E. su vyresniu draugu ir atidarė variklio dangtį. Jaunesnis draugas buvo likęs automobilyje. Jis atsisuko į D. L. ir ėmė teisintis, kad taip nebūtų pasielgęs, prašė, kad nerašytų policijai pareiškimo. Nors žinojo, kad į policiją tikrai kreipsis, atsakė, kad parvežtų namo, nes sušals ir kad R. E. neduotų peilio. Pokalbis buvo trumpas, vyrai grįžo į automobilį ir važiavo toliau. Dar kiek pavažiavus, R. E. liepė sustabdyti automobilį, o kai sustojo, išlipo ir liepė lipti D. L.. Kokioje vietovėje tai buvo, nežino, nes ten niekada nebuvęs, be to buvo naktis, tamsu. Gali tik pasakyti, kad sustojo ant keliuko miške. R. E. suėmė jį už drabužių ir vedėsi į miško gilumą. Vesdamas kalbėjo: „tu nebijok, tau neskaudės, aš tave tiktai papjausiu ir viskas“. Ar nešėsi peilį, neatkreipė dėmesio, bet jo rankose nieko nebuvo. Matė, kad iš automobilio išlipo ir vyresnis vyras, kuris R. E. kalbėjo: „atvesk jį čia“. Tada R. E. atvedė jį prie to vyro, bet pas alkūne smogė į galvą. Nukrito. Gulinčiam abu sudavinėjo smūgius kojomis. Atrodė, jog abu sudavė ne mažiau kaip 40 smūgių į šonus ir galvą, bet ar iš tiesų tiek, nežino, nes atrodė, jog prarado orientaciją, sunku buvo suvokti, kas vyksta. Jaunesnis iš vyrų iš automobilio nebuvo išlipęs. Sudavę smūgius, vyrai jį pakėlė, įsodino į automobilį, kiek tai pavežė ir paleido – kodėl vežė kokį tai atstumą, nesuprato, gal norėjo atvežti arčiau (duomenys neskelbtini), o gal paleisti arčiau gyvenamųjų namų. Iš nosies bei žaizdos pakaušio srityje jam kraujavo. Neprisimena, ar automobilyje į ką nors kraują valėsi. Lyg ir nesivalė, bet gali to neprisiminti. Kas nusprendė sustoti ir kas nurodė iš automobilio lipti – dėl patirto fizinio smurto nebesuprato. Vyrams nuvažiavus ėmė ieškoti pagalbos. Kiek paėjęs pamatė namą, beldė į langus ir prašė, kad name buvę vyras ir moteris iškviestų policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai jį nuvežė į VšĮ Jonavos ligoninės priėmimo skyrių. Apžiūrėję medikai jį nukreipė į Kauno klinikas. Tą pačią naktį buvo parvežtas į Jonavos ligoninę, stacionarizuotas, gydytas iki 2014-01-09. Nors planavo pats nuvykti pas teismo medicinos ekspertą, bet nenuvyko, nes taip susiklostė aplinkybės (1 t., b. l. 67–69, 127–130, 131–132, 133-134).

Nukentėjusysis D. L. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog sausio 4 d. vakare per ,,feisbuką“ jis parašė E., kad gal turės 50 Eur grąžinti, tačiau vėliau parašė, kad neišeis gauti pinigų. Tuomet atvažiavo trise. V. Š. pažiūrėjo pro akutę, pasakė, kad R. E. ir dar kažkas atvažiavo, jam pasakius įleisti atidarė duris. Jis sėdėjo ant lovos, R. E. stovėjo netoli lovos. Kai atėjo, jis nelabai suprato, kokiu tikslu jie atėjo, galvojo, kad pasišnekės ir viskas bus baigta. R. C. įėjęs stovėjo, suprato, kokiu tikslu atėjo, iš pradžių jis nieko nekalbėjo. R. E. atėjęs klausė, kur skola, kada bus grąžinta. Su juo atėję asmenys tai girdėjo, iš pradžių jie tylėjo. R. E. paėmė iš jo rankų telefoną apie 50 Eur vertės, išėmė kortelę ir išmetė, o telefoną padavė R. C., kuris telefoną, gulėjusį ant lovos, įsidėjo į kišenę. Po to R. E. sulaužė jo po stalu buvusį nešiojamąjį kompiuterį, kurį jis, pakeitęs klaviatūrą, galvojo parduoti už 190–200 Eur (vienas žmogus buvo susidomėjęs), o su nepakeista klaviatūra būtų pardavęs už 150 Eur. Jam pasakius, kad neturi dabar pinigų ir grąžins, kai turės, R. E. kažką užrėkė ir sudavė jam su metaliniu strypu (išsinešto televizoriaus metaliniu laikikliu, kabinamu prie sienos, kuris stovėjo paremtas į sieną) pakėlęs jį nuo žemės sudavė per galvą, pečius, rankas. Tą dieną jis turėjo daug sumušimų, iš karto nepastebėjo, ar galvą praskėlė. Sudavė porą kartų į galvą, suskaudėjo, kraujo, atrodo, tuo metu nebuvo. Pataikė į kaktą. Paskui pradėjo šnekėti: ,,lopas, negrąžinai skolos“. Jam pasakius, kad turės ir atiduos, R. C. sako: ,,eik, plėšk barą ar lombardą“. R. C. sėdėjo ant lovos šalia, jis negalėjo nematyti smūgio. Trečias stovėjo kambaryje, negalėjo nematyti smūgio. V. Š. buvo koridoriuje, jis matė kas vyksta. Draugės nebuvo tą dieną. R. E. sako, kad ,,tu jau ne 300 Eur skolingas, o 1000 Eur“. Močiutė buvo pasakiusi, kad perduos jį antstoliams. Kai išsinešė televizorių, nebuvo jokių dienų termino duota skolai susimokėti. R. E. pradėjo mušti kojomis, rankomis spardė su kojomis. Jis parkrito ant žemės, jį nutempė į koridorių, sako ,,vešim į mišką“. R. E. paėmė iš virtuvės peilį, pridėjo prie gerklės, sako ,,papjausiu“. R. E. buvo į virtuvę nuėjęs. Jis (L.) parklupęs jau buvo. Pradžioj spardė, nutempė į koridorių, tada nuėjo į virtuvę pasiimti peilio, pamatė dar jo brendžio, gauto dovanų. Grįžo atgal pasiėmęs peilį, pradėjo grasinti ,,aš tave papjausiu“. E. atitraukė R. E., pasakė ,,nieko tu nedaryk“. Ką R. C. darė – nematė, galva buvo sutrenkta nuo kažkurio smūgio. R. E. nuėjo į virtuvę, jis suklupęs koridoriuje buvo. R. E. nuėjo į virtuvę, išgėrė brendžio, sugalvojo, kad mašiną reikia atsivaryti ir vežti jį į mišką. R. E. su necenzūriniais žodžiais E. sakė: ,,atvaryk mašiną, vešim į mišką“. R. C. virtuvėje gėrė brendį, turėjo girdėti tuos žodžius, nes buvo ne kartą pasakyta. Jį pakėlė nuo žemės, dar R. C. spyrė porą kartų, paskui R. E.. Jie nuėjo į virtuvę, tada jis pagalvojo: ,,gal spėsiu išbėgti pro duris“. E. išėjo mašinos atvaryti, liko R. E., R. C. virtuvėje ir V. Š.. Jam liepė rengtis, nes ,,važiuosim į mišką“. Jis (L.) išbėgo į laiptinę, pas kaimynus baladojo, kad iškviestų policiją. Tada R. E. pagavo jį koridoriuje, porą kartų sutrenkė ir lauke laukė kol atvažiuos mašina. Jis nespėjo apsirengti, su kojinėm buvo, be tapkių. Lauke stovėjo prie laiptinės durų, iš pradžių parkritęs ant žemės dar gulėjo. R. E. jį laikė, o R. C. vėliau atėjo. Jis prašė batus atnešti, sakė, kad sušals, nes buvo basas, neapsirengęs, be striukės, su plonu megztiniu. R. E. kažkam sakė, gal R. C., ar jis pats atnešė, jau kai mašina buvo atvažiavusi. Jį pasodino į vidurį gale, šalia sėdėjo R. C., pirmas įlipęs į mašiną. R. E. į priekį atsisėdo. Važiavo, jis buvo labai apsvaigęs. Kuris atnešė tapkes – neatsimena, atrodo, kad R. E. užbėgo į kambarį ir atnešė tapkes. Pradėjus važiuoti, R. E. sakė, kad ,,jei pamatysi policiją – nebandyk draskytis, nes papjausiu“, dar parodė tą patį peilį, kur namie buvo prie kaklo pridėtas ir kurį laikė prie pavarų svirties. R. C. gale sėdėjo, jis dar grasino: ,,šiandien tau nieko, rytoj mano draugai atvažiuos“. E. nesikišo, tiesiog vairavo. E., kažkur vairavo ir R. E., nuvežė jį į miškus. Iš mašinos E. nelipo, išlipo R. E. ir R. C. ir pradėjo jį daužyti. Iš pradžių R. E. spardė, po to atėjo ir R. C. ir pradėjo spardyti, norėjo jį palikti, po to įstūmė į mašiną, nuvežė ir išleido. Jo smegenys tuo metu buvo sutrenktos, neatsimena. Lauke prie kažkokio namo buvo atsijungęs. Jis nuėjo prie namo, pradėjo belsti, prašė iškviesti greitąją, žmogus sakė eiti iš čia, kad nieko nekvies. Jis iš alkūnės daužė, kad iškviestų greitąją, kol iškvietė greitąją ir policiją. Kai atvažiavo greitoji, tarpais jis buvo be sąmonės ir nelabai atsimena. Buvo labai šalta, 24 laipsniai šalčio, peršalo, po to dar ligoninėje gulėjo, buvo smegenys sutrenktos, plaučių uždegimo nebuvo. Jam padaryta 5 000 Eur neturtinė žala (nes paliko mirti žiemą vidury laukų basą) ir 350 Eur turtinė žala dėl paimto telefono ir sulaužyto nešiojamojo kompiuterio. Kai mušė R. E. su metaliniu strypu, visi tris kaltinamieji buvo kambaryje. Paskui R. E. nuėjo į virtuvę, susirado brendį, pradėjo gerti. R. C. nesakė, kad nemuštų. E. J. tikriausiai nieko nesakė, neatsimena. E. J. kada pasakė R. E., kad užtenka mušti, kuriuo momentu, ne iš karto, po tų smūgių biški vėliau. Dar tai buvo iki mašinos atvairavimo. Kai atvairavo mašiną, jį nutįsė laiptais, sutrenkė porą kartų R. E.. Į automobilį pirmas įsėdo R. C., R. E. jį įsodino. Miške mušė R. E. ir R. C., R. E. daugiausia, kiek R. C. smūgių paleido tiksliai neatsimena. E. J. vairavo ir sustojo, neatsimena, ar kas liepė sustoti, E. J. nebuvo iš mašinos išlipęs. Mašinos langai buvo aprasoję. Tuo metu jam bėgo kraujas, jis buvo kruvinas, automobilyje buvo kraujo, nežino, ar mašinoje kraujo pritaškė. Kai paėmė telefoną ,,Samsung“, su mygtukais, atrodo, išstumiamą, jis buvo veikiantis, kortelę išėmė R. E.. Pirma telefoną pasiėmė, paskui kompiuterį sulaužė. Telefoną jis turėjo rankose, jam sudavė porą smūgių ir R. E. paėmė iš rankų ar nuo lovos. Paėmė telefoną, ištraukė kortelę, numetė ant lovos ir R. C. padavė, jis įsidėjo į kišenę. Po to vėl smūgis ir E. pasiėmė kompiuterį. Dėl vieno kompiuterio paklausė ar tai jo, V. pasakė, kad ne jo. Apačioj buvo jo nešiojamas kompiuteris su išardyta klaviatūra, V. pasakė, kad jo (L.). Galvojo, kad jis neveikiantis, dėl to ir sulaužė. Prieš tai buvo sulieta kompiuterio klaviatūra, ją reikėjo pakeisti. Buvo prisijungęs atskirą klaviatūrą, ji veikė. Ne pirmą kartą jis keičia klaviatūras. Metaliniu televizoriaus laikikliu gavo mažiausiai keturis–penkis smūgius į galvos ir kairio šono sritis, šešis smūgius kumščiu į galvos sritį sudavė R. E. į galvos sritį bei galvą dengusias rankas, kai bandė užsidengti. Iš kojos spardė R. E.. Jį partempė ant žemės, gavo nemažai smūgių, tikslaus skaičiaus negali pasakyti. Vieną smūgį koja gavo į galvą ir nukrito, kai gulėjo, pradėjo jį spardyti į galvos sritį, į nugarą. Į kairio šono sritį ne mažiau kaip tris smūgius, keturis smūgius į galvos sritį, patvirtina. Po to jį nutempė į koridorių, sugriebė už drabužių pečių srityje, pasodino ant grindų ir sudavė smūgius koja ne mažiau kaip keturis smūgius į galvos ir abiejų šonų sritis, nutempė už rūbų į koridorių, kur vėl spardė, suklupusį R. E., atrodo, pakėlė, sudavė apie dešimt smūgių alkūne, kojom, rankom. E. nuėjo į virtuvę, tada R. C. atėjo, pradėjo jį spardyti, gal penkis smūgius sudavė. R. E. atsinešė peilį, pridėjo prie gerklės, sakė ,,aš tave tuoj papjausiu``, kažką tokio. E. J. sakė ,,baik, nedaryk nesąmonių“. R. E. sakė ,,atvaryk mašiną, vešim į mišką“. Jam liepė rengtis, bet jis nėjo rengtis. Jie sudavė jam, jis nukrito ant grindų, jie nuėjo į virtuvę ir gėrė. R. C. buvo vienu momentu priėjęs prie jo, kai jį buvo pakėlę, ir sudavė jam tris–keturis smūgius koridoriuje. Jis buvo suklupęs, jį pakėlė, liepė eiti rengtis, tada R. C. priėjo, sudavė koja, jam parklupus mažiausiai šešis kartus sudavė į galvos, šonų sritį. Ką aiškino ikiteisminio tyrimo metu – patvirtina tuos parodymus. Iš R. C. buvo vienas smūgis iš kojos į galvą, tada suklupo ir tada dar maždaug šeši smūgiai iš kojos į šonus ir į galvą. Toliau jie paliko jį palei duris ir liepė rengtis. Jis vienas koridoriuje buvo ir bėgo šauktis pagalbos. Visus tuos veiksmus matė V. Š. ir visiškai nesikišo, kodėl – nežino. Smurtas prieš jį užtruko bute apie 1,5 val., E. J. bandė kartą apginti jį, atitraukė R. E.. Kai su peiliu grasino, sakė ,,baik, nedaryk nesąmonių“. Kai kambaryje jis buvo mušamas, E. J. bandė apraminti R. E.. E. J. nestovėjo vienoj vietoj, buvo ir kambaryje, ir parūkyti išėjęs buvo, atrodo, su R. E.. E. J. iš pradžių, kiek jis matė, nepritarė toms muštynėms bute. Kai pradėjo R. E. pradėjo mušti, jis suprato, kad dėl skolos, nors neprisimena, ar garsiai tai buvo įvardinta, tikriausiai to nebuvo. Jis suprato, kokiu tikslu visi tris kaltinamieji atvyko į butą. E. J. ir R. C. nežino iš ko turėjo suprasti. Jis mano, kad turėjo būti susišnekėta tarpusavyje dėl ko važiuoja. Tarpusavyje tikrai buvo susitarimas. Iš R. E. močiutės buto jis išvyko neslapčia, E. ir jo močiutė buvo, kai jie išsikraustė iš jos buto, numerį turėjo R. E. močiutė, adresą iš kažkur sužinojo. Jis jaučia kažkiek kaltę dėl skolos, bet ne tiek, kad vos neužmušė žmogaus ir ant vieno tryse. R. C. buvo išgėręs, trenkė nuo jo alkoholiu normaliai. Trise išgėrė visą butelį 0,5 talpos brendžio, kai jis koridoriuje buvo. R. C. spyrė stovinčiam, jam susmukus, nukritus ant žemės, spyrė dar kartą. Buvo peilis priremtas prie kaklo bute, mašinoj peilis buvo prie pavarų. Mašinoj R. E. peilį laikė rankoj, sakė ,,jei pradėsi rėkti, jei pamatysim policiją, aš tave papjausiu. Jei sulaužė kompiuterį, žinoma, E. pamanė, kad jis neveikiantis, nes priešingu atveju būtų paėmęs kaip užstatą ir bandę parduoti. Kai atvyko kaltinamieji į butą, gal ir buvo kalba apie skolą. Kai jis buvo po įvykio apklausiamas tyrėjo, davė teisingus parodymus. Tuo metu viską atsiminė ir pasakė kaip buvo, o dabar praėjo daug laiko, po to jam buvo smegenų auglys. E. nutempė jį į mašiną, atidarė duris, nors nestūmė, bet jis neturėjo pasirinkimo. Iki pat miško mašiną vairavo ne tik J., bet ir E. kažkiek. Nuo namo už vairo kas važiavo – neatsimena. R. E. pagrindinis vaidmuo, R. C. – mažesnis nei vidutiniškas, E. J. – tik apgininėjo kartais, nebuvo jo smūgių, nieko. Jei važiuoji pas žmogų ir žinai, kad jį muš, veš į mišką ir sąmoningai tai darai, esi tam pasiruošęs, negali būti kalbos, kad nekaltas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G620/2017(02) konstatuota, kad muštinė žaizda kaktoje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai veide D. L. padaryta kietais bukais daiktais ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių pasėkoje. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2017-01-06. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Lengvo galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis (2 t., b. l. 64–65).

Nukentėjusiojo D. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad 2017-01-30 nukentėjusysis parodė vietas bute (duomenys neskelbtini), kuriose buvo E. J., R. C. bei R. E., kai pastarasis reikalavo jam grąžinti pinigus, vietas, kuriose jam buvo suduoti smūgiai bei smūgių sudavimo mechanizmą ir lokalizacijas, taip pat parodė vietą laiptinėje, kurioje, ketindamas pabėgti, buvo sugautas R. E. bei vietas kieme, kur priverstinai laukė atvažiuojant automobilio Renault vyšninės spalvos ir kurioje į automobilį jis buvo įsodintas (1 t., b. l. 137–158).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais nustatyta, kad 2017-01-11 nukentėjusysis D. L. atpažino: R. C. kaip asmenį, kuris 2017-01-05 vakaro metu į jo namus atėjo kartu su R. E. ir jaunesniu vyru, prieš jį buto koridoriuje ir miške naudojo fizinį smurtą (2 t., b. l. 3–4), ir E. J. kaip asmenį, kuris 2017-01-05 vakaro metu į jo namus atėjo kartu su R. E. ir R. C., tačiau prieš jį smurto nenaudojo, jį gynė (2 t., b. l. 5–6).

Liudytojos V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos ji patvirtino ir apklausta teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad D. L. yra jos sugyventinis. 2016 m. pavasarį, tikslesnės datos nurodyti negali, išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini). Žino, kad butas priklauso R. E. močiutei, kurios duomenų nežino. Su šia moterimi buvo susitikę, pasirašė sutartį dėl nuomos ir sutarė, kad mokės 50 eurų nuomos mokestį kiekvieną mėnesį, sumokės už komunalinius patarnavimus ir mokestį už renovaciją po 50 eurų per mėnesį. Kadangi butas buvo labai apleistas, o jie pažadėjo jį aptvarkyti (pakeisti tapetus, čiaupus ir kt.), močiutė pasiūlė kelis mėnesius mokėti arba nuomos mokestį arba mokestį už renovaciją. Pasirinko mokėti už renovaciją. Sudarydami sutartį sumokėjo 150 eurų kaip užstatą – jei nebūtų likę jokių skolų, pinigus būtų atsiėmę. Už komunalinius patarnavimus ir mokestį už renovaciją mokėjo patys. Močiutė ateidavo kartą per mėnesį, patikrindavo lapus, įsitikindavo, kad sumokėta. Bute gyveno nepilnai pusę metų. Norėjo gyventi ilgiau, bet kurį tai mėnesį neturėjo pinigų mokesčiams sumokėti. Į nuomojamą butą atėjo R. E. ir pasakė, kad jei neranda pinigų už butą sumokėti per dvi dienas, turi išsikraustyti. Kadangi pinigų negavo, kraustėsi. Kraustantis buvo atėjusi ir močiutė. Ji kažką rusiškai šaukė, bet ką – nesuprato. Kodėl šaukė, nežino, gal R. E. jai kažką buvo pripasakojęs, nes daugiausiai dėl buto bendravo su juo. Iš buto turėjo išsikelti tik dėl to, kad liko skolingi, o ne todėl, kad atsirado nauji nuomininkai. Liko skolingi už vieną mėnesį, šildymo sezonas dar nebuvo prasidėjęs. Jei neklysta, išsikraustė 2016 m. spalio pradžioje. Nežino, kiek tiksliai turėjo sumokėti. Užstato, kurį perdavė sudarant nuomos sutartį, neatsiėmė. Maždaug po mėnesio jai paskambino R. E.. Sakė, kad jam liko skolingi apie 300 eurų ir užstato skolai padengti neužtenka. Jai ši suma pasirodė per didelė, todėl pasiteiravo apie tai R. E.. Jis pasakė, kad nežino, kodėl tokia suma. Sakė, kad skaičiavo jo sutuoktinė. Pinigų reikalavo per keletą dienų. Pinigų neturėjo, todėl R. E. pasakė, jog „perduos antstoliams“. Daugiau su R. E. ji nebendravo, nes R. E. ėmė bendrauti su D. L.. Kiek žino, bendravimas prasidėjo 2017 m. sausio mėnesį. Susisiekė tinkle „Facebook“. D. L. minėjo, kad R. E. prašo jam perduoti 50 eurų. Ką jie susitarė, tiksliai nežino. D. L. minėjo, kad R. E. pinigų palauks. Išsikėlę iš R. E. močiutės buto, apsigyveno pas draugą V. Š.. Butą, kuriame visi gyvena, jis nuomojasi. 2017-01-05 dirbo nuo 23.00 val. iki 06.00 val. Į darbą išėjo apie 22.00 val. 2017-01-06 prieš 01.00 val. gavo V. Š. SMS pranešimą, kad D. L. išvežtas į mišką. Gavusi SMS pranešimą, paskambino V. Š.. Klausė, kodėl vyrus įsileido, bet V. Š. aiškino, jog įleisti liepė D. L.. Vėliau sugyventinis pasakojo, kad jai išėjus į darbą, į namus atėjo R. E. ir dar du nepažįstami vyrai, sakė, kad bute R. E. jį mušė metaliniu televizoriaus laikikliu, be to, mušė rankomis ir kojomis. Sakė, kad vienas iš kartu atėjusių draugų jo nemušė, o apie kitą kažką minėjo, bet tiksliai neprisimena. Sakė, kad po to buvo išvežtas į mišką, ten primuštas ir paliktas. Žino, kad iš D. L. tą patį vėlų vakarą buvo atimtas jo mobiliojo ryšio telefonas Samsung, modelio nežino. Kas jį atėmė, D. L. nesakė. Be to, iš virtuvės dingo peilis apie 20 cm bendro ilgio su juodos spalvos plastmasine rankena, ašmenys su dantukais. Tokius peilius turėjo du, o po vyrų apsilankymo liko tik vienas. V. Š. pasakojo, jog vieną tokį peilį R. E. bute buvo prikišęs prie D. L. kaklo ir juo grasino. Tą patį sakė ir D. L.. Mano, kad R. E. peilį išsinešė (2 t., b. l. 83–84, 85–86).

Liudytojo V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis patvirtino ir apklausta teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini)– bute, kurį nuomojasi kartu su draugu D. L.. D. L. anksčiau nuomojosi kitą butą (duomenys neskelbtini) ir už nuomą liko skolingas. Maždaug nuo 2016 m. lapkričio mėnesio minėto buto savininkės anūkas iš D. L. ėmė reikalauti pinigų. Ar, reikalaujant pinigų, buvo grasinama, nežino. D. L. jam guodėsi, kad neturi ramybės. 2017-01-04 apie 17.00 val. į jų nuomojamo buto duris kažkas pabeldė. Namuose buvo su D. L. ir jo mergina V. K.. Buto duris atidarė jis. Laiptinėje matė buto savininkės anūką ir dar du vaikinus, kurių nepažįsta. Į butą įėjo tik anūkas, kalbėjo su D. L. apie skolą, minėjo 300 eurų sumą, klausė, kada grąžins pinigus ir ar jų turi. D. L. sakė, kad pinigų neturi. Pasiteiravęs, kieno yra televizorius ir iš D. L. sužinojęs, kad televizorius priklauso jam, pasakė, kad televizorių paima kaip užstatą ir jį išsinešė. 2017-01-05 apie 22.30 val., kai namuose buvo tik su D. L., išgirdo beldimą į duris. Per durų akutę laiptinėje matė anksčiau D. L. nuomoto buto savininkės anūką ir dar du vyrus (kitus, nei 2017-01-04). Klausė D. L., ar vyrus įleisti. Šis manė, kad anūkas atėjo pasikalbėti, todėl nurodė jį į butą įleisti. Anūkas kvietėsi D. L. išeiti pasikalbėti, tačiau D. L. jį pakvietė užeiti. Į butą įėjo visi trys vyrai, nuėjo į kambarį, kuriame buto savininkės anūkas vėl klausinėjo D. L., kada grąžins skolą. Vienus iš pirmųjų smūgių vyras D. L. sudavė metaline juosta – televizoriaus laikikliu, kuris gulėjo kambaryje po staliuku, ant grindų. Šiuo daiktu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius, smūgiavo į galvos sritį, bet tuo metu D. L. rankomis užsidengė galvą, todėl negali tiksliai pasakyti, ar smūgiuota buvo į galvą, ar ir į rankas. Tuo metu, kai televizoriaus laikikliu vyras sudavinėjo smūgius, D. L. sėdėjo ant lovos kambaryje, o vyras stovėjo priešais jį. Vyresnis vyras sėdėjo kažkur šalia, o jaunesnis draugas, vardu E., stovėjo greta V. Š. koridoriaus ir kambario tarpduryje. Smūgių sudavimo metu D. L. prigulė ant lovos, lyg ant dešinio šono. Prigulė nuo smūgio ar bandydamas apsiginti, nežino. Tuomet vyresnis vyras metalinį laikiklį iš anūko atėmė, o V. Š. paėmė iš jo ir nunešė į koridorių, pastatė arčiau lauko durų, kad juo nebemuštų draugo. Po to anūkas D. mušė rankomis ir kojomis, o jaunesnis jo draugas V. Š. pasikvietė į virtuvę parūkyti, sakė, kad nesikištų. Dar prieš suduodant metaliniu laikikliu smūgius D. L., anūkas jo pasiteiravo, ar šis turi telefoną. Kai D. L. telefoną padavė, vyras iš jos išėmė SIM kortelę, o telefoną, kiek pastebėjo, įsidėjo į drabužių kišenę. Kad telefoną kam nors perduotų, nematė. Telefonas buvo seno modelio, lyg Samsung. Matė, kad per pusę buvo perlaužtas neveikiantis D. L. nešiojamasis kompiuteris. Jo akivaizdoje kiti du su anūkų atėję vyrai D. L. smūgių nesudavinėjo. Būnant virtuvėje, visi trys vyrai pakaitomis būdavo su juo. D. L. per visą šį laiką nebuvo išėjęs iš kambario, o V. Š. nėjo į kambarį. Būdamas virtuvėje, girdėjo, kad D. L. mušamas, bet kas jį mušė, nematė. Maždaug po 20 minučių anūkas V. Š. pasakė, kad nenori daryti jam problemų ir liepė D. L. eiti aiškintis į lauką, bet pastarasis nesutiko. Tuomet anūkas sugalvojo, kad su D. L. reikia pasivažinėti, liepė jam rengtis, autis batus. D. L. tam prieštaravo. Sumanymui „pasivažinėti“ vyresnis vyras pritarė, o E. nei pritarė, nei bandė anūką atkalbėti. Iš karto po to anūkas automobilio raktus perdavė E. ir šis nuėjo atvairuoti automobilio. Atrodė, kad E. buvo blaiviausias, o labiausiai apsvaigęs anūkas. E. išėjus, D. L. bandė iš buto pabėgti į laiptinę. Vyrai tai pastebėjo, vijosi. Girdėjo, kaip D. L. šaukė: „Gelbėkit!“ Jis taip pat išbėgo į laiptinę, bet kadangi išbėgo paskutinis, matė tik vyresnio amžiaus vyrą, D. L. laiptinėje nematė. Suprato, kad vyrai D. L. išsiveš, todėl vyresniojo klausė, kuria kryptimi bus vežamas, tačiau atsakymo nesulaukė. Kadangi D. L. išbėgo be viršutinių rūbų ir apavo, vyresniam vyrui padavė D. L. šlepetes, kurias matė besimėtančias laiptinėje ir prašė, kad perduotų D. L.. Tebebūnant laiptinėje, netrukus į ją atėjo anūkas ir V. Š. perdavė buto raktus, kuriuos, bėgdamas iš buto, buvo išsinešęs D. L.. Grįžo į butą. Po to, kai į kiemą buvo atvairuotas automobilis, E. į butą nesugrįžo. Praėjus maždaug 5–10 minučių po to, kai vyrai išsivežė D. L., į butą atvyko policijos pareigūnai. Jie paaiškino, kad buvo iškviesti kaimynų dėl triukšmo bute. Papasakojo, kas bute vyko, tačiau kadangi nematė, kokiu automobiliu D. L. išsivežė, pareigūnams tokios informacijos suteikti negalėjo. Namuose paprastai netriukšmauja. Apačioje gyvenanti močiutė labai jautriai reaguoja į bet kokius garsus, anksčiau buvo iškvietusi pareigūnus dėl to, kad nakties metu išskleidė lovą ir ji garsiau trinktelėjo į grindis. Tačiau tą vėlų vakarą bute iš tiesų buvo triukšminga, nes D. L. nuo smūgių buvo nugriuvęs ant grindų, be to, smūgių sudavimo metu jis garsiai dejavo. 2017-01-06 13.00 val. į jo darbo vietą – parduotuvę (duomenys neskelbtini), atėjo E. Kur V. Š. dirba, žinojo, nes 2017-01-05 bute matė jo darbinius drabužius, klausė, kurioje parduotuvėje dirba. Į parduotuvę atėjo norėdamas susitikti su juo. Norėjo sužinoti, kaip jaučiasi D. L., ar labai stipriai sumuštas. Buvo darbo dienos pabaiga, turėjo atsiskaityti vadovei, todėl pasakė E. palaukti prie parduotuvės. Susitikus apie 13.30 val., E. pakvietė pasikalbėti jo namuose. Nuėjus į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), buto numerio neprisimena, tik pradėjo kalbėtis, kai atvažiavo policijos pareigūnai ir E. sulaikė (2 t., b. l. 90–91, 92–93).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais nustatyta, kad 2017-01-27 liudytojas V. Š.: atpažino R. E. kaip asmenį, kaip asmenį, kurį apklausose įvardino anūku, kuris 2017-01-05 vakare (duomenys neskelbtini), esančiame bute, reikalaudamas, kad D. L. jam grąžintų skolą, prieš jį smurtavo, atėmė telefoną, sulaužė nešiojamąjį kompiuterį, organizavo jo išvežimą iš buto (2 t., b. l. 94–95); atpažino R. C. – vyresnįjį R. E. draugą, kuris 2017-01-05 vakaro metu į jų namus atėjo su R. E. ir E., buvo kartu su jais, kai R. E. iš D. L. reikalavo pinigų ir D. L. vežant į mišką (2 t., b. l. 96–97); nurodė E. J., jam panašų į jaunesnį R. E. draugą, jam žinomą E. vardu, nors nuotraukoje užfiksuotas vyras atrodo jaunesnis ir lieknesnis (2 t., b. l. 98–99).

Liudytojos A. A. parodymais nustatyta, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Virš jos buto, trečiame aukšte yra butas Nr. (duomenys neskelbtini). Butas išnuomotas vaikinui, kurio duomenų nežino, pažįsta jį iš matymo. Pastebėjo, kad bute su vaikinu gyvena ir daugiau žmonių, bet jų nepažįsta. Šie kaimynai triukšmingi, bute dažnai lankosi visokios kompanijos, triukšmauja, šūkauja, garsiai trankosi į grindis. 2017-01-05 vakare girdėjo iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) sklindantį triukšmą. Apie 23.00 val. triukšmas sklido iš kambario, maždaug prie balkono. Iš garso buvo panašu, kad ant grindų buvo pargriautas žmogus, o tada mušamas, mušimo metu jis dejavo, šūkčiojo. Kiek vėliau, laiko nepamena, girdėjo, kad iš buto išėjo keli žmonės, jų skaičiaus nežino. Sunkiai vaikšto, todėl kol priėjo prie buto durų, per durų akutę laiptinėje pamatė tik butą išsinuomojusio vaikino nugarą, o netrukus matė, kad vaikinas į butą grįžo. Jam parėjus, labai greitai atvyko policijos pareigūnai, kuriuos telefonu ji iškvietė tuo metu, kai girdėjo garsus, panašius į smūgius. Pareigūnams išvykus, triukšmo bute nesigirdėjo. Kad laiptinėje kas nors būtų kvietęsis pagalbą, negirdėjo (2 t., b. l. 101–102).

Liudytojo S. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis patvirtino ir apklausta teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad 2017-01-05 vakare namuose buvo su sugyventine R. M.. Šiuo metu su R. M. kartu nebegyvena. Buvo sugulę miegoti, kai 2017-01-06 apie 01.00 val., tikslaus laiko nepamena, juos pažadino beldimas į namo duris ir langus. Gyvena vienkiemyje, todėl išsigando. Beldimas buvo intensyvus, tęsėsi apie pusvalandį. Kadangi namo langai apkalti polietileno plėvele, kas beldėsi, kiek asmenų kieme, nematė. Per langą pašaukė, teiraudamiesi, kas beldžiasi ir ko nori. Atsiliepė vyras. Sakė, kad jį kažkas atvežė ir paliko, o jis labai sušalo, kadangi avi tik šlepetes. Jam sakė, kad eitų (duomenys neskelbtini) link, bet vyras aiškino, kad nežino, kuria kryptimi turėtų eiti, be to, minėjo, kad jam kažkas nutikę su galva, bet kas, neprisimena ir prašė iškviesti policiją arba greitąją medicinos pagalbą. Jokių vyro duomenų nežino, jis pats neprisistatė. Kadangi buvo išgąsdinti, be to, ir vyro prašomi, paskambino policijai. Jo telefonu skambino R. M.. Kai iškvietė pareigūnus ir jie atvyko, tik tada R. M. pravėrė namo lauko duris. Grįžusi į kambarį, sakė, kad policijos pareigūnai į automobilį jau buvo įsisodinę vieną vyrą ir jai pasakė, jog jį išsiveža. Jis vyro nematė. Pro jo vienkiemį (apie 20 metrų nuo namo) eina kelias sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) link. Iki užmigdamas žiūrėjo televizorių, o jį išjungęs, iš karto užmigo, todėl pro šalį pravažiuojančių automobilių negirdėjo (2 t., b. l. 106).

Liudytojos R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos ji patvirtino ir apklausta teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad ji 2017 m. sausio mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, svečiavosi pas buvusį sugyventinį S. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Namas vienkiemyje, maždaug 20 metrų nuo kelio. Kurią dieną, nepamena, apie 21.00 val. su S. B. gulėdami lovoje žiūrėjo televizorių, bežiūrėdami, užsnūsdavo. Kuri buvo valanda, kai televizorių išjungė, tiksliai nežino, galėjo būti jau po 24.00 val. Buvo ką tik užmigę, kai apie 00.30 val. prižadino stiprus beldimas į namo langą. Kadangi langas apkaltas polietileno plėvele, kas beldė, nematė. Buvo naktis, namas - vienkiemyje, beldimas išgąsdino, todėl kurį laiką neatsiliepė, tikėdamiesi, kad beldžiantysis nuo namo pasitrauks. Tačiau beldimas nerimo, o tik stiprėjo, todėl iš kambario sušuko, teiraudamiesi, kas beldžiasi ir ko nori. Kieme buvęs žmogus ėmė be perstojo kartoti tą patį, prašėsi įleidžiamas į namą sušilti, sakė, kad labai sušalo, nes į mišką buvo atvežtas be šiltų drabužių, aiškino, kad sumušta jo galva ir prašė iškviesti medikus arba policiją. Ir po šio paaiškinimo tebebuvo baisu, todėl namo lauko durų neatidarė. S. B. telefonu ji paskambino bendrajam pagalbos centrui numeriu 112 ir perdavė tai, ką sakė kieme buvęs vyras. Po kurio laiko pastebėjo į kiemą atvažiavusio automobilio šviesas, iš ko suprato, kad atvyko policijos pareigūnai. Kai pravėrė namo duris, į langus beldęs vyras jau buvo įsodintas į automobilį, o automobilis iš namo kiemo išvažinėjo, todėl į namo kiemą atėjusio žmogaus nematė, nežino, kaip jis atrodė, ar iš tiesų buvo sumuštas ir kuo vilkėjo. Kad prieš vyrui beldžiant į namo langą, pro šalį būtų pravažiavęs koks nors automobilis, negirdėjo ir nematė. Paprastai, jei nesigirdi, į langą atsimuša automobilio šviesos, be to, ima loti šuo, tačiau nieko panašaus nebuvo, nors vyras, buvęs kieme, aiškino, kad jis buvo kažkur sumuštas, įsodintas į automobilį ir iš automobilio „išmestas“ ant kelio prie S. B. namo (2 t., b. l. 108).

Liudytojos V. E. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos ji patvirtino ir apklausta teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad R. E. yra jos anūkas. Su sutuoktine I. E. jie gyvena atskirai – bute (duomenys neskelbtini). I. E. tėvas dirba Vokietijoje. Kai grįžta į Lietuvą, apsistoja pas dukrą. Tuo laikotarpiu, kai buvo sulaikytas R. E., vyras buvo Lietuvoje. Globoja nepilnametį E. E., kuris paveldėjo močiutės butą (duomenys neskelbtini). Kadangi išlaikyti butą nelengva, ieškojo, kam jį išnuomoti. Per draugus anūkas R. E. surado D. L. ir V., jos pavardės nežino. Butą jie pradėjo nuomotis maždaug 2016 m. kovo ar balandžio mėnesį. Sutarties sudarymo metu minėti asmenys jai perdavė 150 eurų, kaip užstatą. Taip įprasta daryti ir, jei nelieka po buto nuomos jokių skolų, užstatas grąžinamas. Sutarė, kad mokės kiekvieną mėnesį už komunalines paslaugas, 20 eurų už renovaciją ir 30 eurų už nuomą. Be to, kalbėjo, kad nuomos iki gegužės mėnesio nemokės, nes žadėjo šiek tiek aptvarkyti butą (to nepadarė). D. L. ir V. iki 2016 m. gegužės mėnesio mokesčius mokėjo. Susiskambindavo, paklausdavo, ar mokesčiai sumokėti, jie patikindavo, jog sumokėti ir daugiau jokių kontaktų nepalaikydavo. Vasaros metu jie buvo pradingę, telefonu neatsiliepdavo, o kai pavyko su jais telefonu pasikalbėti, sakė, jog yra kaime. Tvirtino, kad mokesčius sumoka. Tuo tikėjo iki 2016 m. rugsėjo mėnesio, kol iš UAB (duomenys neskelbtini)gavo pranešimą, kad už (duomenys neskelbtini), esantį butą yra skola už keturis mėnesius (dokumento neišsaugojo). Su D. L. ir V. vėl kurį laiką negalėjo susisiekti telefonu, namuose jų nerasdavo. Spalio mėnesį anūkas apsilankė nuomojamame bute ir aptiko D. L.. Jam paaiškino, kad skolą turi sumokėti per savaitę, o jei nesumokės, privalės išsikelti. Skolos nuomininkai nesumokėjo iki šiol. Atėmus 150 eurų, duotų sudarant sutartį, jie liko skolingi 283 eurus (sumą sudaro skola už komunalines paslaugas, renovaciją ir nuomą). Iš buto D. L. ir V. išsikėlė 2016 m. spalio mėnesį. Nors liko skolingi, bet apie tai, kad skolą planuoja grąžinti ir kada, nekalbėjo. Bandė su jais susisiekti, tačiau ilgą laiką telefonu neatsiliepdavo, todėl per draugus R. E. ėmė klausinėtis, kas žino jų gyvenamąją vietą ir ją sužinojo 2017 m. sausio pačioje pradžioje arba 2016 m. pačioje gruodžio pabaigoje. Anūkas apie tai jai pranešė. Siūlė eiti kartu kalbėtis apie skolos grąžinimą, bet anūkas sakė, kad eis vienas. Neprieštaravo. 2017 m. sausio pradžioje, galimai 4 dieną, apie 18.00 val., laiko tiksliai neprisimena, pas ją į namus atėjo R. E. ir atnešė didelį televizorių pilkos spalvos korpusu. Klausė, iš kur jis. Atsakė, kad televizorių jiems davė be jokių piktumų D. ir V. už skolą. Televizorius, matėsi, buvo senas, bet pagalvojo, kad geriau, negu nieko. R. E. pasakojo, kad tuo metu, kai televizorių jam davė, namuose buvo ir D., ir V., ir dar vienas vaikinas, kuris butą nuomojasi ir pas kurį D. ir V. gyvena. Nieko blogo tame nematė. Pagalvojo, kad jei namuose iš tiesų buvo du vaikinai, o R. E. televizorių parsinešė, tai reiškia, kad jie patys geranoriškai sutiko perduoti televizorių už dalį skolos. Be to, po įvykio šnekėjosi su V. ir ji taip pat tvirtino, kad R. E. televizorių iš buto išnešė be jokių piktumų. Nemano, kad anūkas padarė kažką nusikalstamo. Tą dieną jis buvo blaivus. Po kelių dienų į jos namus atvyko policijos pareigūnai ir televizorių išsivežė. Maždaug po poros dienų, kai anūkas atnešė televizorių, datos tiksliai nepamena, ryte apie 09.00 val. paskambino R. E. žmona I. E.. Pasakė, kad jos sutuoktinį išsivežė policijos pareigūnai ir papasakojo, kad R. E. su draugu E. namuose vartojo alkoholį, o prisigėrę nuėjo į namus pas D. ir jį sumušė. E. nepažįsta. Sužinojusi, kad anūkas sulaikytas, skambino V. Ji patvirtino, kad R. E. televizorių iš jų namų išsinešė „be piktumų“. Jei V. būtų pasakiusi, kad televizorių išsinešė prieš jų valią, būtų tuojau pat grąžinusi. Be to, galvoja, kad V. turi jos telefono numerį. Jei būtų dėl televizoriaus turėjusi pretenzijų, būtų tuojau pat pranešusi (2 t., b. l. 116–117).

Liudytojos I. E. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos ji patvirtino ir apklausta teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad ji yra R. E. sutuoktinė, gyvena kartu (duomenys neskelbtini), esančiame bute, kurį nuomojasi. 2016 m. pavasarį, datos nepamena, R. E. močiutė V. E. butą, esantį (duomenys neskelbtini), išnuomojo D. L. ir jo draugei V., pavardės nežino. Buvo sudaryta sutartis, jos sudarymo metu V. E. perduotas 150 eurų užstatas. Buvo sutarta, jog nuomininkai mokės mokesčius už komunalinius patarnavimus bei nuomą 50 eurų, kurią sudarė 30 eurų nuomos mokestis bei 20 eurų mokestis už namo renovaciją. Žino, kad keletą mėnesių nuomininkai mokesčių nemokėjo, susidarė įsiskolinimas apie 300 eurų. Apie įsiskolinimą R. E. močiutė sužinojo tik tada, kai iš UAB „Jonavos paslaugos“ gavo raštišką pranešimą apie skolą. Tada kurį laiką su D. L. ir jo mergina bandė susisiekti telefonu, bet jie neatsiliepdavo, iki kol ji V. nusiuntė SMS pranešimą ir parašė, kad jei jie taip elgiasi, imsis priemonių juos iškraustyti iš buto. Tada jie pranešė, kad yra kaime. Tačiau už butą – paslaugas ir nuomą taip ir liko nesumokėta. Be to, nuomininkai net nežadėjo įsiskolinimo padengti, todėl 2016 m. spalio mėnesį jų buvo paprašyta išsikraustyti. Nors ir išsikraustė, prieš tai butu naudojosi apie pusmetį ir liko skolingi. Todėl vis bandydavo su jais susisiekti, kad pasikalbėti apie skolos grąžinimą. Telefonu jie neatsiliepdavo, o pranešimus „Facebook“ perskaitydavo ir neatsakydavo. Kurį laiką nežinojo, kur D. L. ir V. gyvena, bet R. E. jų adresą sužinojo per draugus 2017 m. sausio mėnesio pačioje pradžioje. Iš kur sužinojo, nesakė. Po apsilankymo pas D. L., sutuoktinis pasakojo, kad su jais kalbėjosi. Kadangi neturėjo pinigų skolai grąžinti, jis pasiūlė už dalį skolos pasiimti jų televizorių. D. L. ir V. su tuo sutiko, patys atjungė televizorių, jį perdavė R., o jis televizorių nunešė tą patį vakarą močiutei, todėl televizoriaus nematė. 2017-01-05 dirbo nuo 10.30 val. iki 22.30 val., į namus grįžo prieš 23.00 val. Namuose buvo sutuoktinis R. E., jo draugas E. J., dar vienas vyras – kaip suprato iš pokalbių – E. J. patėvis bei jos tėvas G. M., kuris nuolatos dirba užsienyje ir iš Lietuvos išvyko 2017-01-07. Vyrai buvo vartoję alkoholinių gėrimų (virtuvėje rado vieną ar du tuščius butelius, lyg 0,7 l talpos degtinės), buvo gerokai apsvaigę, tačiau labai girti nebuvo. Jai grįžus, iš buto išeidinėjo. Sutuoktinis sakė, kad eina palydėti draugų, su jais prie laiptinės parūkys ir tuojau sugrįš. Tačiau kai maždaug po 20 minučių pažiūrėjusi per virtuvės langą prie laiptinės nei sutuoktinio, nei jo draugų nebematė, ėmė jam skambinti. Kurį laiką jis neatsiliepė, o gerokai vėliau, atsiliepęs, nieko neaiškino, tik pasakė - „tuoj grįšiu“, bet grįžo prieš 01.00 val., klausinėjo, kur buvo. R. E. iš pradžių nenorėjo nieko pasakoti, bet kalbinamas papasakojo, kad su E. J. ir jo patėviu buvo pas D. L. namuose ir reikalavo grąžinti skolą, D. L. jis mušė, vežė į mišką ir ten paliko. Ar kartu su juo buvę vyrai prieš D. L. kokius nors veiksmus atliko – nesakė, kalbėjo tik apie save. Bekalbėdamas, ėmė jaudintis dėl savo veiksmų, o klausiamas, kodėl taip pasielgė, pasakė, jog nežino. Sužinojusi, kad D. L. paliktas miške, prašė pasakyti, kur jis, galvodama, kad važiuos taksi automobiliu jo parvežti, bet R. E. patikino, kad jį išleido visai netoli (duomenys neskelbtini) ir kad D. L. pareis pats. Anksti ryte į namus atvyko policijos pareigūnai ir sutuoktinį sulaikė ir išsigabeno. Automobilio ji nevairuoja, neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl jis tebestovi kieme prie namo, kur jį paliko R. E.. Automobilio salono neapžiūrinėjo, ar jame yra kokių nors ne jų šeimai priklausančių daiktų – nežino. Praėjus dienai ar dviem po R. E. sulaikymo kalbėjosi su V. Jos pasiteiravus, ar R. E. televizorių išsinešė prieš jų valią, aiškino, kad jie neprieštaravo televizoriaus paėmimui, be to, ir patys galvojo, kad kurį laiką bus ramu, nes televizoriumi padengs dalį skolos, o jei surinks visą sumą, televizorių atgaus (2 t., b. l. 129–130).

Liudytojo D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis patvirtino ir apklausta teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad jis R. C. pažįsta nuo vaikystės. E. J. taip pat pažįsta: R. C. daug metų gyveno su E. J. motina. Žino, kad R. C. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau 2017 m. sausio maždaug 2–3 dienomis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) (skambino ir sakė, kad apsilankys jo namuose). Kokiu tikslu atvažiavo, nežino. Jei neklysta dėl datos, 2017-01-07 apie 18.00-19.00 val. R. C. atėjo į jo namus (duomenys neskelbtini). Matė, kad vyras buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, be to, ir jo namuose kartu išgėrinėjo. Tuo metu namuose buvo draugė A. S., bet ji, jei gerai prisimena, su jais prie stalo nesėdėjo. Išgertuvių metu virtuvėje R. C. iš drabužių kišenės išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną, atstumiamu, juodos spalvos korpusu, pavadinimo nežino. Jis buvo nuėmęs telefono galinį dangtelį ir išėmęs bateriją, tačiau niekaip negalėjo išimti įtvirtintos SIM kortelės. Kurį laiką ją bandė iš ten „iškrapštyti“, bet susinervinęs, kad nepavyksta, telefoną tiesiog perlaužė pusiau. Jei neklysta, telefoną išmetė į šiukšlių dėžę. Nežino, iš kur šį telefoną buvo gavęs. Galvojo, kad telefonas priklauso jam, nes jis dažniausiai prie savęs turi ne po vieną telefoną. Ir tą vakarą turėjo du, tačiau koks buvo antras, neprisimena. Kada R. C. išėjo, nepamena. Buvo gerokai apsvaigęs, į laikrodį nežiūrėjo. Kur planavo eiti, nesakė. 2017-01-08 R. C. vėl atėjo į jo namus. Buvo vakaras, galimai 18.00 val. Jis norėjo išgerti alkoholinių gėrimų, bet D. Š. neturėjo pinigų. R. C. taip pat neturėjo, todėl pasiūlė kartu nueiti į lombardą ir užstatyti jo turėtą telefoną. Kartu nuėjo į lombardą (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, prie laikrodžio. Lombardas dirbo iki 19.00 val. Kadangi R. C. neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, paprašė dokumentus pildyti D. Š. vardu, jį nurodant kaip atsiimantį asmenį. Užstatė R. C. telefoną Samsung liečiamu ekranu, gavo 10 eurų. Nusipirko butelį alkoholio ir grįžo į jo namus, kur alkoholį suvartojo. Neprisimena, kuri buvo valanda, kai R. C. išėjo, tačiau tuo metu dar dirbo parduotuvės. Jis pasisiūlė nueiti į parduotuvę ir atnešti dar alkoholinių gėrimų, tačiau davęs pinigų buteliui, jo tą vakarą nebesulaukė. Išgėrinėjant, R. C. nekalbėjo, kokiu tikslu į (duomenys neskelbtini) atvyko, tačiau užsiminė kažką, jog susipyko su (duomenys neskelbtini) gyvenančia drauge. Apie tai, kad tomis dienomis kažkur būtų išgėrinėjęs su E. J. ir jo draugu, nepasakojo ar dėl apsvaigimo nuo alkoholio to neprisimena. Jokių telefonų R. C. bute nepaliko ir nebandė pakrauti. Jei būtų palikęs, būtų juos radęs ar būtų radusi A. S.. Jei telefonai būtų likę jo namuose, R. C. nereikėtų lombarde užstatinėti savo telefono liečiamu ekranu, būtų pasiėmęs paliktus jo bute ir juos užstatęs (2 t., b. l. 151–152, 153–154).

Liudytojos A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos ji patvirtino ir apklausta teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad D. Š. yra buvęs jos sugyventinis, retkarčiais apsilanko jos namuose. Turi bendrą šunį, kurį D. Š. laiko darže prie miško, jį šeria, o produktus šėrimui surenka ji, todėl D. Š. ateina jų pasiimti. D. Š. nuo vaikystės bendrauja su R., kurio pavardės nežino. Ji su R. nebendrauja, nes jis neatrodo geras žmogus. Iš D. Š. pasakojimų žino, kad R. ne kartą buvo jį apvogęs. Žino, kad kai būna blaivus, jis net neatsiliepia į R. skambučius, nes jaučia jo neigiamą poveikį, tačiau jei kurį laikotarpį nuolatos išgėrinėja, tuojau pat atsiranda ir R. 2017 m. sausio mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, apie 19.00–20.00 val. į jos namus atėjo D. Š. ir R. Abu buvo gerokai apsvaigę nuo alkoholio. D. Š. sakė, kad atėjo kaulų šunims, bet matė, kad atsinešė butelį degtinės ir abu nuėjo į virtuvę. Iš pradžių kurį laiką pabuvo virtuvėje su jais. Girdėjo R. pasakojant D. Š., kad buvo kažkur su posūniu E., kad ten, kur jie buvo, buvo stipriai sumuštas kažkoks vaikinas, kurį po to dar jie išvežė į mišką. R. aiškino, kad jis vaikino nemušė, kad kaip tik atvirkščiai jį gynė nuo smurto. Dar kalbėjo kažką apie telefoną, sakė, kad jį sulaužė, perlaužė pusiau, bet kur sulaužė, kokį telefoną, nesuprato. Mano, jog minėjo, kad sulaužė savo išmanųjį telefoną, tačiau R. apie tai neklausinėjo. R. kalbėjo, kad dėl vaikino sumušimo ir išvežimo į mišką „uždarytas“ jo posūnis E. (jo nepažįsta). Kol buvo virtuvėje, jos akivaizdoje R. jokio telefono aparato nelaužė. Kiek pabuvusi virtuvėje, išėjo į kambarį. Apie ką tuomet vyrai kalbėjosi, negirdėjo. Kai atėjo į virtuvę po kurio laiko, matė, kad D. Š. visiškai girtas. Ant stalo gulėjo kažkokia SIM kortelė. Suprato, kad tokios būklės D. Š. negalės niekur eiti, todėl pasakė, kad eitų miegoti, o R. liepė išeiti. Tuo metu galėjo būti apie 21.30 val. Ryte paprašė D. Š. išnešti šiukšles. Į šiukšlių dėžę nežiūrėjo, šiukšlių išmetimui nepakavo. Sekančią dieną D. Š. ir R. į jos namus buvo atėję dienos metu, galimai prieš pietus. Prabuvo apie 15 minučių ir išėjo. Kai kiek vėliau paskambino D. Š., jis sakė, kad su R. jau išsiskyrė ir pėsčiomis eina į daržą (2 t., b. l. 156–157).

Liudytojos I. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos ji patvirtino ir apklausta teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad E. J. yra jos sutuoktinis, gyvena kartu. R. C. pažįsta, kadangi jis - jos sutuoktinio mamos buvęs sugyventinis ir dviejų jos vaikų tėvas (kartu pragyveno 11 metų). Taip pat yra pažįstama su R. E., su kuriuo susipažino per draugę A. G.. 2017-01-05 buvo susitarusi susitikti su A. G., todėl apie 20.00 val. išėjo pas ją į svečius. Iš sutuoktinio pasakojimo žinojo, kad 2017-01-05 į (duomenys neskelbtini) turėjo atvažiuoti R. C., nes 2016-01-06 turėjo kažkokių reikalų (duomenys neskelbtini) policijoje. E. J. sakė, kad pasitiks R. C. autobusų stotyje ir, išsikvietę taksi automobilį, važiuos į svečius pas R. E.. E. J. iš namų išėjo anksčiau nei ji, bet laiko tiksliai neprisimena. Besisvečiuojant pas A. G., apie 22.00 val. paskambino E. J. ir pasakė, kad ruošiasi važiuoti į namus, kviesis taksi automobilį. Pokalbio metu girdėjo R. E. šūksnius – šaukė jai, neperimdamas telefono, kad niekur E. J. nevažiuos, kad jo namuose visi dar išgėrinės, o tada paėmė telefoną ir pasakė, jog E. J. dar liks jo namuose, o vėliau pats jį parveš į namus. Iš balso buvo akivaizdu, kad R. E. gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Apie 22.30 val. grįžusi į namus, E. J. skambino, bet jis neatsiliepė. Vėliau dar keletą kartų skambino – galimai apie 23.00 val., 23.30 val., bet su vyru susisiekti nepavyko. Atsigulė miegoti. 00.30 val. ją pažadino skambutis į duris. Parėjo E. J. ir atsivedė R. C.. Sutuoktinis atrodė beveik blaivus, o R. C. – stipriai apsvaigęs. Klausė, kur jie buvo, bet vyras pasakė, jog papasakos rytoj ir kad „prisidirbo“ R. E.. Pagalvojo, kad tarpusavyje susimušė, bet apžiūrėjusi R. C. ir savo vyrą, jokių sutepimų, panašių į kraują, nematė. Visi sugulė miegoti. 2017-01-06 apie 04.30 val. E. J. paskambino R. E. sutuoktinė ir pranešė apie R. E. sulaikymą. Tada E. J. papasakojo, kas vyko. Sakė, kad kai vakare su R. E. ir R. C. jie rūkė namo kieme, R. E. pasakė, jog jam reikia nueiti iki draugo. Kadangi R. E. nesakė, kokiu tikslu jam reikia eiti, visi sutiko eiti kartu. Sakė, kad buto duris atidarė V. (jo nepažįsta, bet pažįsta draugė A. G., jis dirba parduotuvėje (duomenys neskelbtini)krovėju ar pan.). Sakė, kad jis su V. buvo virtuvėje, o R. vis kibo prie tame pat bute gyvenančio D. (jo nepažįsta), jį mušė. Kadangi tai kurį laiką tęsėsi, E. J. įsikišo, atitraukinėjo R. E. nuo D., prašė liautis. Sakė, kad paskui R. E. pamatė nešiojamą kompiuterį, jį perlaužė pusiau, griebė D. už drabužių, ištempė į kiemą, į kurį buvo atvairuotas R. E. automobilis. Kas atvairavo automobilį, sutuoktinis nesakė, bet minėjo, kad ne jis. Tada visi susėdo į automobilį, nes R. E., paprašytas E. J., pažadėjo parvežti jį namo, bet nuvažiavo visai į kitą pusę, nei namai. Paklausus, kur važiuoja, sakė, kad „biški“ važiuoja, pasiaiškins ir grįš. Nuvažiavo į miškelį, kur iš automobilio išlipo D., R. C. ir R. E.. Sakė, kad R. C. liko stovėti prie automobilio, o R. E. kiek toliau nusivedė D. ir ėmė jį mušti. Pamatęs, kad prieš D. smurtaujama, E. J. iš automobilio išlipo ir bandė D. užstoti, patraukti nuo jo R. E., bet jam nepavyko, iki kol į pagalbą atėjo R. C.. Tada įsisodino D. į automobilį. Vyras sakė, kad R.E. D. norėjo palikti miške, ten kur mušė, bet E. J. įkalbėtas, parvežė kiek arčiau (duomenys neskelbtini), bet vis tiek išlaipino ne (duomenys neskelbtini), o maždaug 6 kilometrų atstumu iki (duomenys neskelbtini), kažkur arčiau gyvenamųjų namų. Tada R. E. jį ir R. C. atvežė prie namų ir išleido. Ryte E. J. išėjo į darbą, o R. C. išėjo pas draugus (taip sakė) ir į policiją. Tą pačią dieną, būdama darbe sužinojo, kad sutuoktinis taip pat sulaikytas, kaip kad dalyvavęs darant nusikalstamas veikas prieš D. Kadangi norėjo sužinoti, kaip viskas buvo iš tiesų, tą pačią ar sekančią dieną paskambino V. Jis tuo metu buvo ligoninėje pas D. Tai sužinojusi, paprašė telefoną perduoti D. Prisistačiusi, paaiškino, kad nerimauju ir nori žinoti, kaip yra iš tiesų, prašė pasakyti, ar E. J. prieš jį smurtavo. D. tvirtino, kad E. J. jo nemušė ir gynė jį nuo R. E.. Iš D. pasakymo suprato, kad jį mušė tik R. E.. Kad būtų mušęs R. C., nesakė. 2017-01-08 maždaug 16.00 val. į jos namus labai trumpam buvo atėjęs R. C.. Prašė paskolinti mobiliojo ryšio telefoną, aiškino, kad savo sudaužė iš išmetė. Žino, kad R. C. turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ liečiamu ekranu, šį telefoną jam padovanojo 2016 m. vasarą. Jį pas R. C. matė ir tą naktį, kai su E. J. abu grįžo į namus iš R. E. namų. Kadangi turėjo du nenaudojamus visiškai vienodus vientisais korpusais MRT Samsung, padavė abu, nes nežinojo, ar kuris nors iš jų veikė. Davė kroviklį. Pasiėmęs telefonus, R. C. iš karto išėjo. 2017-01-09 vakare vėl atėjo R. C.. Klausė, ar gali jos namuose pernakvoti. Nesutiko, nes žinojo, kad yra ieškomas policijos pareigūnų. Sakė, kad turi apie tai jiems pranešti. R. C. sutiko su tuo ir ji paskambino numeriu 112. Iki pareigūnų atvykimo, su R. C. kalbėjosi. Jis pasakojo tą patį, ką sakė E. J.. Tvirtino, kad nei jis, nei E. J. prie D. „nelindo“, kad jį mušė R. E. ir kad jie bandė R. E. nuo D. atitraukti, ginti. Klausė R. C., kur jis padėjo mobiliojo ryšio telefonus, kuriuos jam davė. Jis atsakė, kad paliko pas „draugelį“, nes nei vienas neveikė. Pas kokį draugą paliko, nesakė (2 t., b. l. 159–160).

Įvykio vietos apžiūros protokolais nustatyta, jog 2017-01-06 apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), koridoriuje rasta ir paimta į sieną atremta metalinė juosta, kambario kairėje prie sofos-lovos ant žemės numestos nešiojamo kompiuterio dalys (1 t., b. l. 103–108); 2017-02-03 apžiūrėta kelio atkarpa (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (1 t., b. l. 114–117).

2017-01-18 daiktų apžiūros protokolais nustatyta, jog apžiūrėta metalinė juosta (televizoriaus laikiklis) bei nešiojamo kompiuterio ASUS dalys, rasti ir paimti 2017-01-06 įvykio vietos apžiūros metu bute (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 109–113); Labas SIM kortelės (MRT Nr. 8 635 21840) pakuotė bei 9 susirašinėjimo socialiniame tinkle nuotraukos, 2017-01-11 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktos nukentėjusiojo D. L. (2 t., b. l. 8–15); televizorius CROSSWOOD NL32HD, 2017-01-06 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas liudytojos V. E. (2 t., b. l. 124–126).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolais 2017-01-16 liudytoja V. E. pateikė 2016-04-15 buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kuri nukopijuota ir originalas grąžintas (2 t., b. l. 118–119); 2017-01-17 liudytoja I. E. pateikė automobilio Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kopijuotas, grąžintas I. E. (2 t., b. l. 131–132).

Daiktų apžiūros protokolais nustatyta, jog 2017-01-17 apžiūrėjus automobilį Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2017-01-17 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktą liudytojos I. E., automobilio galinėje dalyje ant grindų rasta mikrošluostė su sutepimais, panašiais į sutepimus krauju (2 t, b. l. 133–139), kuri apžiūrėta 2017-01-18 daiktų apžiūros protokolu (2 t., b. l. 141–143).

2017-03-22 tarnybiniu pranešimu dėl D. L. MRT Samsung nustatyta, kad 2017-01-11 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis D. L. pateikė SIM kortelės Labas, naudotos pagrobtame MRT Samsung, pakuotę, kurioje nurodytas MRT numeris (duomenys neskelbtini). Remiantis šiais duomenimis, nustatytas telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2017-01-04 iki 2017-01-19 telefone buvo naudota viena SIM kortelė, kurios MRT Nr. (duomenys neskelbtini) (2017 m. sausio 4-5 d.). Pakartojus užklausą, nurodant laikotarpį nuo 2017-01-19 iki 2017-03-22, duomenų apie mobiliojo ryšio telefono naudojimą negauta (2 t., b. l. 26).

2017-01-13 tarnybiniu pranešimu dėl informacijos patikrinimo nustatyta, kad 2017-01-08 D. Š. į UAB (duomenys neskelbtini) lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), pridavė mobiliojo ryšio telefoną Samsung GT-S5570, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Telefonas juodos spalvos korpusu su salotinės spalvos apvadu, liečiamu ekranu. 2017-01-08 kvitu Nr. 01-102 nustatyta, kad priduoto telefono galimas atsiėmimo terminas 2017-02-07, atžymėta, kad dėl atsiėmimo kreipsis R. C.. Laikotarpiu nuo 2017-01-06 iki 2017-01-09 D. Š. bei R. C. mobiliojo ryšio telefono Samsung išstumiamu juodos spalvos korpusu UAB (duomenys neskelbtini) lombarde nepridavė (2 t., b. l. 149).

2017-03-09 Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštu Nr. (8.42-10)-B8-560 nustatyta, kad Kauno meteorologijos stoties duomenimis, kuri yra artimiausia (duomenys neskelbtini) k., 2017 m. sausio 5 d. 23.00 val.–sausio 6 d. 01.00 val. orų sąlygos buvo šios: oro temperatūra nuo -15,7 iki -16,8 °C, santykinė oro drėgmė 79–77 %, meteorologinio matomumo nuotolis 13 – 20 km, vėjas šiaurės krypties 5–6 m/s, didžiausias vėjo greitis 8–9 m/s, kritulių nebuvo (2 t., b. l. 71).

2017-01-18 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu Nr. 41D(K)-128 nustatyta, kad 2017-01-05 23.45 val. Centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas neprisistačiusio asmens pranešimas dėl triukšmo, konflikto su smurto požymiais bute, (duomenys neskelbtini). 2017-01-06 00.46 val. užfiksuotas M. pranešimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo adresu (duomenys neskelbtini). Pateiktos skambučių skaitmeninės garso įrašų kopijos, sudarytos pokalbių suvestinės (2 t., b. l. 110–114).

BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiam. BK 146 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, jeigu veiką padarė panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai.

Nors kaltinamasis R. E. neprisipažino atlikęs dalies kaltinime išvardintų veiksmų (neprisipažino sudavęs smūgius metaliniu laikikliu, grasinęs peiliu, prispaustu prie kaklo ir kt.) o kaltinamieji R. C. ir E. J. neprisipažino įvykdę nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, o R. C. neprisipažino ir BK 146 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu, teismo nuomone, nukentėjusiojo, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas net keletą kartų, nuoseklūs paaiškinimai, kuriuos jis patvirtino ir apklaustas teisiamajame posėdyje, kuriais teismas neturi jokio pagrindo netikėti, neginčijamai patvirtina, jog kaltinamieji 2017-01-05, apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute, apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodami psichinę ir fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį D. L., savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą kito asmens – V. E. – tikrą teisę į piniginę skolą, tai yra R. E., reikalaudamas grąžinti pinigus, savavališkai paėmė nukentėjusiajam D. L. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Samsung 50 eurų vertės, jį perdavė R. C., tyčia sugadino nešiojamąjį kompiuterį ASUS K52K 300 eurų vertės, po to R. E. tyčia sudavė ant sofos-lovos sėdėjusiam nukentėjusiajam D. L. metaliniu televizoriaus laikikliu ne mažiau kaip keturis smūgius į galvos ir kairio šono sritis, ne mažiau kaip šešis smūgius kumščiu į galvos sritį bei galvą dengusias rankas. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką R. E. tyčia sudavė ant sofos-lovos sėdėjusiam nukentėjusiajam D. L. smūgį koja į galvos sritį, nuo ko nukentėjusysis griuvo ant grindų, bei ne mažiau kaip tris smūgius koja į kairiojo šono sritį ir ne mažiau kaip keturis smūgius koja į galvos sritį, po to sugriebė nukentėjusįjį už drabužių pečių srityje, pasodino ant grindų ir tyčia sudavė koja ne mažiau kaip keturis smūgius į galvos ir abiejų šonų sritis, tuomet, sugriebęs už drabužių, jėga nutempė į koridorių, kuriame tyčia kumščiu, koja bei alkūne sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvos ir abiejų šonų sritis. Tęsdamas nusikalstamą veiką R. E. ant grindų suklupusiam nukentėjusiajam prie kaklo priglaudė iš virtuvės atsinešto peilio ašmenis, pagrasino papjauti, po to nurodė apsirengti bei apsiauti, pagrasindamas vežti jį į mišką, o nukentėjusiajam nepaklusus tyčia sudavė smūgį koja į galvą, nuo ko nukentėjusysis susmuko ant grindų. Tuo metu buto koridoriuje R. C. tyčia sudavė nukentėjusiajam smūgį koja į galvos sritį, nuo ko pastarasis pargriuvo ant grindų, ir ne mažiau kaip šešis smūgius koja į galvos ir abiejų šonų sritis, po ko atsitraukė, o, nukentėjusiajam bandant iš buto pabėgti, laiptinėje R. E., tęsdamas nusikalstamą veiką, sugriebė nukentėjusįjį už drabužių, jėga tempė laiptais žemyn, reikalaudamas tylėti ir pagrasindamas užmušti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), R. E. pareikalavo nukentėjusiojo sėsti į jam priklausantį automobilį Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriame gabeno nukentėjusįjį, ir (duomenys neskelbtini) esančiame miške kartu su R. C. grasino jį užmušti, po to jis tyčia sudavė alkūne nukentėjusiajam smūgį į galvos sritį, o pastarajam nugriuvus ant žemės kartu su R. C. sudavė kojomis ne mažiau kaip 40 smūgių nukentėjusiajam į galvos ir abiejų šonų sritis, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam muštinę žaizdą kaktoje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus veide, kuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tęsiant nusikalstamą veiką R. E. nurodė nukentėjusiajam sėstis į automobilį Renault Megane, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavęs E. J., jį vežė (duomenys neskelbtini) kryptimi ir, esant oro temperatūrai tarp -15,7 ir -16,8 °C, be viršutinių drabužių ir avintį šlepetes, R. C. pareikalavus nukentėjusiojo iš automobilio išlipti, jį paliko, tuo bendrais veiksmais padarė didelės žalos nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams bei neteisėtai atėmė nukentėjusiojo laisvę.

Pažymėtina, jog nusikaltimų darymo metu kaltinamasis R. C. buvo labai girtas, todėl, kaip jis pats nurodė teisiamajame posėdyje, būdamas girtas jis galėjo bet ką padaryti, nepamena, gal telefoną E. jam ir davė. Vadinasi, kaltinamasis R. C. galėjo neatsiminti ir kitų jo atliktų veiksmų prieš nukentėjusįjį, kurių atlikimą neginčytinai patvirtina nuoseklūs ne vieną kartą duoti nukentėjusiojo parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, tuo labiau, kad kaltinamasis, nors ir neprisipažino padaręs šių nusikaltimų, teigė neatlikęs kaltinime išvardintų veiksmų (nesudavęs buto koridoriuje bei miške smūgių nukentėjusiajam koja į galvos ir abiejų šonų sritis), jis nukentėjusiojo atsiprašė ir sudarė su nukentėjusiuoju susitarimą dėl žalos atlyginimo. Nors bute buvęs liudytoju apklaustas V. Š. ir nepatvirtino, kad kaltinamasis R. C. mušė nukentėjusįjį, pažymėtina, jog V. Š. teigė, kad jis viso įvykio metu nebuvo tame pačiame kambaryje, jis buvo ir balkone, ir virtuvėje, iš kur kambario nesimato, todėl, akivaizdu, kad jis galėjo ir nematyti to momento, kai R. C. tuo metu, kol E. su Š. buvo virtuvėje, buto koridoriuje sudavė smūgį koja į galvą bei ne mažiau kaip šešis smūgius koja į galvą ir abiejų šonų sritis ant grindų nugriuvusiam nukentėjusiajam.

Liudytojos I. J. parodymai apie tai, kad ji, sužinojusi apie įvykį, kalbėjo su nukentėjusiuoju, kuris jai nurodęs, kad buvo mušamas tik R. E., o R. C. jį gynė, vertintini kritiškai, kaip siekis sušvelninti R. C., kuris yra jos vyro motinos buvęs vyras, kuris J. užaugino ir su kuriuo J. palaiko gerus santykius, atsakomybę, suvokiant, jog jam, kaip turinčiam ne vieną teistumą, už šiuos nusikaltimus gali grėsti reali laisvės atėmimo bausmė, tuo labiau, kad nukentėjusysis šios aplinkybės nepatvirtino, o 2017-01-06 pranešęs apie įvykį, nurodė, kad į namus atėję trys vyrai jį sumušė, atėmė telefoną, išvežė į mišką ir sumušę paliko, todėl prašė surasti tuos tris asmenis ir patraukti juos atsakomybėn, o po to, kai pas jį į ligoninę atėjo R. C., paskambinęs pagalbos telefonu stebėjosi, kodėl šis asmuo nėra sulaikytas.

R. C. ir J. parodymai, kad jie pas nukentėjusįjį į butą pateko atsitiktinai, kad apie D. L. skolą nežinojo, tik galvojo, kad eina pas merginas arba nežinia pas ką ir dėl ko, vertintina kaip siekis šiems kaltinamiesiems išvengti atsakomybės, tuo labiau, kad ir R. E., duodamas parodymus 2017-01-06, nors šių kaltinamųjų pavardėmis ir neįvardijo, tačiau nurodė, kad kadangi jis apie reikalus su L. jiems buvo papasakojęs, tai jie ,,tiesiog pasisiūlė ir ėjo, kad būti kartu“.

Nors kaltinamasis J. nukentėjusiojo atžvilgiu pats nei vieno smūgio nesudavė, nors jis bandė kaltinamąjį E., sudavinėjusį smūgius, nuo nukentėjusiojo atitraukti, tačiau, teismo nuomone, tai nereiškia, kad J. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, sudėties. J., nuo atėjimo į butą iki išėjo atvaryti mašinos būdamas kartu su E. ir C., girdėdamas jų išsakytus teiginius nukentėjusiajam, kaltinamojo pakeltą balsą ir nukentėjusiojo aimanas, po to, vairuodamas automobilį, kuriame buvo vežamas nukentėjusysis, arba sėdėdamas jame ir laukdamas, kol nukentėjusysis miške buvo mušamas, suvokė to prasmę, ir tam pakankamai aiškiai neprieštaraudamas, neiškviesdamas policijos, tokiu būdu tiesiog pritarė kitų kaltinamųjų atliekamiems veiksmams ir veikė kaip bendrininkas. Akivaizdu ir tai, kad, būdamas kartu su E. ir C., jis turėjo suprasti, jog tokiu būdu nukentėjusiajam turėjo būti kur kas efektyvesnis poveikis nei kad aiškintis dėl skolos būtų nuėjęs vienas E.

Poveikis nukentėjusiam

R. C. 2017-01-24 apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės pagal BK 233 straipsnio 1 dalį nepripažino ir parodė, kad 2017 m. sausio mėnesį, datos neprisimena, būdamas parduotuvėje (duomenys neskelbtini), susitiko ten dirbantį vaikiną – D. L. draugą, pas kurį D. L. gyvena, kuris pasakė, kad D. L. gydomas Jonavos ligoninėje, traumatologijos skyriuje. Kokiu laiku pokalbis su vaikinu vyko, pasakyti negali, nes tą dieną buvo vartojęs alkoholinių gėrimų ir į minėtą parduotuvę ėjo ne vieną kartą. Pas D. L. į ligoninę ėjo galimai tą pačią dieną, pietų metu. Užlipęs į ketvirtame aukšte esantį Traumatologijos skyrių medikų pasiteiravo, kurioje palatoje D. L. gydomas, ir sužinojo, kad ketvirtoje. Palatoje, jei neklysta, buvo keturios lovos. Ar visos užimtos – neprisimena, gerai ir nežiūrėjo, nes buvo ne tik ligonių, bet ir lankytojų. Su D. L. kalbėjosi palatoje. Kadangi pas jį atėjo su konkrečiu tikslu – pasikalbėti apie tai, kad atsiimtų pareiškimą – nuo to pokalbį ir pradėjo. Kalbėjo trumpai, pasakė: „nestumk duros, atsiimk pareiškimą“. Iš kur žinojo, kad D. L. su pareiškimu kreipėsi į policiją – neprisimena, greičiausiai pasakė E. J. sutuoktinė po to, kai E. J. buvo sulaikytas. D. L. pasakė, kad pareiškimą jis atsiimtų, kad „nesodintų“, turėdamas galvoje E. J.. Negalvojo, kad ieško ir jo, todėl prašė ne dėl savęs. D. L. atsakė: „bus matyt“. Taip suprato, kad dar neapsisprendė. Nieko daugiau nebekalbėjo. Palatoje buvo maždaug penkias minutes, be to, pas D. L. buvo lankytoja, mano, kad jo draugė, todėl nieko daugiau nesikalbėjo, išėjo. Draugė pokalbyje nedalyvavo, buvo šalia. Jokio poveikio nukentėjusiajam D. L. nepadarė, jam negrasino, tiesiog paprašė už E. J. (4 t., b. l. 36–37).

R. C. 2017-05-12 apklaustas įtariamuoju savo kaltės dėl poveikio nukentėjusiajam nepripažino ir parodė, kad buvo pas D. L. Jonavos ligoninėje, ketvirto aukšto palatoje, kalbėjosi su nukentėjusiuoju, kad jis nedarytų nesąmonių (sakė jam, „nestumk duros, atsiimk pareiškimą“), tačiau jam neišsakė jokių grasinimų, nesakė, kad (duomenys neskelbtini) yra maža ir kad jį pagaus, nedarė nukentėjusiajam jokio poveikio. Prieš eidamas į ligoninę jis buvo alubaryje (duomenys neskelbtini), kur susitiko iš matymo pažįstamą vyrą, kuriam sakė, kad turi užsukti į ligoninę „su reikalais“ ir jis pasisiūlė eiti kartu, tačiau užėjęs į palatą jis tuojau pat išėjo. Išėję iš ligoninės išsiskyrė, daugiau susitikę nebuvo. Dėl šios nusikalstamos veikos 2017-01-24 davė išsamius parodymus, juos prisimena, tvirtina, papildymų neturi (4 t., b. l. 44).

Kaltinamasis C. teisiamajame posėdyje nurodė, jog buvo nuėjęs pas D. L. į ligoninę 2017-01-07 apie 13:20 val., kaip nurodyta kaltinime. Įėjo į palatą, kurs L. gulėjo ne vienas, buvo jo žmona ar draugė. Jis L. pasakė: ,,nestumk duros, atsiimk pareiškimą“. Jam gaila buvo E. J., kurį augino. Nejaugi jis toks durnas, palatoje žmonių pilna, o jis jį gąsdins? Jokio gąsdinimo veiksmo jis neatliko. Sakė, kad atsiimtų pareiškimą, kad nepasodintų E. J.. Galima buvo tartis kažkaip be pareiškimo. Jei būtų pasakęs, kad atsiims pareiškimą, būtų taręsi dėl kainos. Nesakė tokių žodžių, kad ,, (duomenys neskelbtini) maža“, kad ,,bus pagautas“. Pasitarė su drauge ir apkalbėjo jį. Buvo išgėręs, nebuvo tiek girtas, kad neatsimintų. Įtakos girtumas neturėjo, išgėręs jis nėra piktybinis. Jei pareiškimas parašytas, žino, kad kažkas bus negerai. Poveikio nukentėjusiam nedarė, su juo kalbėjo normaliai, kaip jis suprato – nežino.

Nukentėjusiojo D. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis patvirtino ir teisiamajame posėdyje, nustatyta, jog dėl patirto sumušimo jis buvo stacionarizuotas VšĮ Jonavos ligoninėje pastato ketvirtame aukšte. Palata keturių lovų, visos užpildytos. 2017-01-08 ar tai 2017-01-07, maždaug apie 14.00 val., į ligoninę pas jį buvo atėjęs R. C.. Tuo metu pas jį lankėsi ir V. K.. Pas kitus ligonius taip pat buvo lankytojų, jie bendravo tarpusavyje, bet kai į palatą įėjo R. C. visų dėmesys buvo atkreiptas į jį, todėl mano, kad tai, ką jis pasakė, girdėjo ir kiti. Palatoje R. C. prabuvo apie 10 minučių. Jis nesisėdo, stovėjo prie jo lovos. Neįvardindamas, už ką prašo ir aiškindamas, kad iš pradžių „pasodino“ R. E., o po to – E. J., pasakė: „atsiimk pareiškimą“. Kokiais konkrečiai žodžiais jis jam atsakė – neprisimena, tačiau atsakymas buvo vienareikšmiškas, neduodantis pagrindo abejoti, kad neatsiims ir kad tegul pasižiūri, ką jam padarė. Sužinojęs jo poziciją, R. C. į jį nukreipė pirštą ir pasakė, kad ,, (duomenys neskelbtini) yra maža“ ir pagrasino, jo supratimu, prieš jį panaudoti smurtą, pasakydamas, jog jį „pagaus“, o tada iš palatos išėjo. Iš kur R. C. sužinojo, kad jis gydomas ligoninėje – nežino. Iš karto po to su greta jo lovos gulėjusiu vyru pasikalbėjo apie išsakytus grasinimus ir, paskambinęs numeriu 112, pranešė apie R. C. jam darytą poveikį. Atvykę policijos pareigūnai R. C. jau neberado (1 t., b. l. 131–132).

Nukentėjusysis D. L. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad R. C. atėjęs pas jį į palatą pradėjo šnekėti, kad jis atsiimtų kaltinimus, jam pasakius ,,nežadu“, pradėjo grasinti: ,,surasiu, nepraeisi pro (duomenys neskelbtini)“, ,,palauk, aš tave pagausiu, nepraeisi pro (duomenys neskelbtini)“, ką jis suprato kaip gąsdinimą. Be to, nukentėjusysis nurodė, kad ,,dabar tikslai neatsimenu, daug laiko praėjo, tada pasakiau tiksliai, kai apklausinėjo ikiteisminio tyrimo metu, patvirtinu, kad daviau teisingus parodymus. Pas mane buvo smegenų auglys, per tą laiką gulėjau ligoninėj“.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, jog 2017-01-11 nukentėjusysis D. L. atpažino R. C. kaip asmenį, kuris 2017-01-05 vakaro metu prieš jį smurtavo bei jam grasino dėl patirtų sužalojimų gydantis VšĮ Jonavos ligoninės stacionare (2 t., b. l. 3–4).

Liudytojos V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l. 85–86), kuriuos ji patvirtino ir teisiamajame posėdyje, nustatyta, jog 2017 m. sausio mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, žino, kad buvo savaitgalis po nusikalstamos veikos prieš D. L. padarymo, dienos metu atėjo į VšĮ Jonavos ligoninės traumatologijos skyriaus palatą Nr. 404 aplankyti D. L.. Sugyventinis buvo gydomas keturvietėje palatoje, kurios visos lovos buvo užimtos. Palatoje buvo ne tik ligoniai, bet ir jų lankytojai, kai atėjo jai nepažįstamas vyras, virš 50 metų amžiaus, apie 170 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, pailgo veido, plaukų nematė, nes ant galvos mūvėjo pilką kepurę, vilkėjo striukę tamsios spalvos su ryškiai mėlynomis rankovėmis. Priėjęs prie D. L. lovos jis pasilenkė ir pasakė, kad atsiimtų pareiškimą ir pamirštų, kas buvo. D. L. atsakė kažką panašaus: ,,jau bėgu pareiškimą atsiimti“. Iš karto po to vyras D. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) maža ir kad jis susiras ar tai pagaus jį. Šiuos jo žodžius su D. L. jie abu suprato kaip grasinimą D. L. su juo susidoroti, prieš jį smurtauti. Pasakęs paminėtus žodžius, vyras iš karto išėjo iš palatos. Ji mano, kad vyro išsakytą grasinimą girdėjo ne tik jie. Gretimoje lovoje gulėjęs vyras užsiminė, kad jis ar tai nespėjo, ar nepagalvojo, kad bus grasinama, nes būtų nufotografavęs ar pokalbį įrašęs. Ar pokalbį girdėjo kiti ligoniai – nežino, nes pas vieną jų buvo apie keturis lankytojus. D. L. grasinęs vyras kalbėjo pakankamai garsiai, todėl pokalbį turėjo galimybę girdėti visi palatoje buvę žmonės.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (2 t., b. l. 87–88) patvirtina, jog 2017-01-31 liudytoja V. K. atpažino R. C. kaip asmenį, kuris 2017 m. sausio pradžioje VšĮ Jonavos ligoninės traumatologijos sk. palatoje jos ir kitų žmonių akivaizdoje reikalavo D. L. atsiimti pareiškimą, o po to pagrasino jį surasti, pagauti.

Liudytojo V. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l. 92–93), kuriuos ji patvirtino ir teisiamajame posėdyje, nustatyta, kad 2017-01-06 prieš 13.00 val. į jo darbo vietą – parduotuvę (duomenys neskelbtini), atėjo vyresnis E. ir „anūko“ draugas ir teiravosi, kaip laikosi D. L.. Jis nenorėjo, kad žinodamas, kur gyvena, jis eitų į namus, todėl pasakė, kad D. L. gydomas ligoninėje. Po dienos ar dviejų vyras dar kartą buvo atėjęs į parduotuvę, kalbino, bet jis jam pasakė, jog kalbėtis negali, ir jis pasišalino. Maždaug tomis pat dienomis, D. L. tebesigydant ligoninėje, ketvirtame ligoninės pastato aukšte, popietinėmis valandomis buvo nuėjęs į ligoninę aplankyti D. L., kuris jam sakė, kad tą pačią dieną, kiek anksčiau, buvo atėjęs vyresnysis „anūko“ draugas ir reikalavo, kad D. L. atsiimtų pareiškimą. Ką dar apie tai pasakojo – nepamena, bet lyg minėjo, jog vyras jam pagrasino.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai patvirtina, jog 2017-01-27 liudytojas V. Š. atpažino R. E. kaip asmenį, kurį apklausose įvardino anūku (2 t., b. l. 94–95), bei R. C. – vyresnįjį R. E. draugą (2 t., b. l. 96–97)

Liudytojo J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l. 162), kuriuos ji patvirtino ir teisiamajame posėdyje, nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2017-01-06 iki 2017-01-08 jis buvo gydomas VšĮ Jonavos ligoninės traumatologijos skyriaus stacionare, palatoje Nr. 404. Palata keturvietė, visos lovos buvo užimtos. Neprisimena, kurią tiksliai dieną, bet galimai 2017-01-07 (2017-01-08 apie 12.00 val. buvo išleistas iš ligoninės) maždaug pietų metu, kai palatoje buvo pakankamai daug žmonių, nes pas ligonius buvo lankytojų, į palatą atėjo nepažįstamas vyras, kiek virš 40 metų amžiaus, aukštokas, liekno kūno sudėjimo. Kuo vilkėjo, veido bruožų neįsidėmėjo, todėl atpažinti negali. Vyras atsistojo prie jauno amžiaus sumušto vyro, pas kurį tuo metu buvo mergina, lovos ir ėmė su juo kalbėtis. Girdėjo, kad vyras kažką kalbėjo apie kitų asmenų „pasodinimą“, tada sakė „mąstyk, ką darai“. Ką dar kalbėjo – negali tiksliai pasakyti, kadangi pokalbio neklausė, iš pradžių apskritai manė, kad atėjo aplankyti kažkoks draugas. Girdėjo, kad į palatą atėjęs vyras kalbėjo kažkokius žodžius, iš kurių galėtum suprasti, jog yra grasinama, tačiau tiksliai pasakytų žodžių neprisimena ir jų atkartoti negali. Minėtas vyras palatoje buvo trumpai. Kai jis išėjo, matė, kad jauno amžiaus vyras buvo išsigandęs, sunerimęs. Kadangi jų lovos stovėjo greta, jam pasakė, jog „čia tas“, iš ko jis suprato, kad tai tas, kuris prieš jį padaręs nusikaltimą. Sakė, kad jam grasino susidorojimu, buvo sutrikęs, nežinojo, kaip pasielgti. Jis nukentėjusiajam pasiūlė nedelsiant kreiptis į policiją, pasakė, kad jei būtų žinojęs, jog jam bus grasinama, pokalbį būtų įrašęs telefonu, tačiau apie tai tuo metu nenumanė. Po pokalbio vyras ir mergina iš palatos iš karto išėjo. Kai po kurio laiko sugrįžo, minėjo, jog skambino numeriu 112, kad buvo atvykę keli policijos ekipažai, tačiau vyras iš ligoninės jau buvo pasišalinęs.

Liudytojo O. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t., b. l. 164–165), kuriuos ji patvirtino ir teisiamajame posėdyje, nustatyta, jog 2017-01-07 jis buvo stacionarizuotas dėl kojos kaulo lūžio VšĮ Jonavos ligoninės Traumatologijos skyriuje palatoje Nr. 403 ar 404, gydytas 5 dienas. Palata keturvietė, visos lovos buvo užimtos. Gretimoje lovoje gulėjo vyras, iškritęs per balkoną, kitoje palatos pusėje buvo paguldytas jauno amžiaus, kaip suprato, sumuštas vyras, šalia jo – dar vienas žmogus. Jauno amžiaus vyras pasakojo, kad užpuolikai jį primušė, iš namų, avintį tik šlepetes, per šaltį išvežė į mišką ir ten paliko. Tikslios datos neprisimena, po pietų, į palatą, kurioje buvo gydomas, atėjo du vyrai, kurių išvaizdos neįsidėmėjo, atpažinti negali, bet buvo akivaizdu, kad vienas jų – vyresnis už kitą. Vyresnis priėjo prie jauno amžiaus vyro, gydomo dėl sumušimo, lovos ir pasakė, kad jis atsiimtų pareiškimą, kad (duomenys neskelbtini) yra mažas miestas ir kad jam gali būti dar blogiau (tokia buvo pasakytų žodžių esmė, pažodžiui neprisimena). Pasakęs šiuos žodžius, iš palatos išėjo. Su juo atėjęs jaunesnis vyras iš palatos išėjo anksčiau, vyresniajam tik pradėjus kalbėti. Tuo metu jauno amžiaus vyrą lankė mergina. Vyras į jam pasakytus grasinimus sureagavo, pasipiktino, pasakęs, kad skambins policijai, paėmė telefoną ir išėjo iš palatos. Maždaug po pusvalandžio į palatą buvo atėję du policijos pareigūnai, bet su jaunu vyru kalbėjosi ne palatoje, todėl jų pokalbio negirdėjo.

Kaltinamasis E. apie R. C. buvimą pas D. L. ligoninėje nurodė nežinojęs, jis (R. E.) neprašė, kad jis eitų. Sužinojo iš kažko, kai išėjo iš tardymo izoliatoriaus.

2017-03-16 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu Nr. 41D(K)-369 nustatyta, kad 2017-01-07 13.14 val. Centro informacinėje sistemoje yra užfiksuoti D. L. pranešimai iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl nusikaltimo prieš asmenį adresu (duomenys neskelbtini). Pateiktos skambučių skaitmeninės garso įrašų kopijos, sudarytos pokalbių suvestinės (2 t., b. l. 67–69), iš kurių matyti, jog L. paskambinęs pranešė apie tai, jog pas jį, po įvykio, kai jį policija rado miške sumuštą, gulintį ligoninėje, dviems kaltiems vaikinams jau esant sulaikytiems, atėjo trečias, kuris buvo su jais, ir pradėjo jam grasinti, ,,kad tipo atsiimk pareiškimus kažką, aš tave pagausiu, (duomenys neskelbtini) maža, kažką tokio“.

BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nusikaltimams teisingumui. Ja kėsinamasi į normalią ikiteisminio tyrimo bei teismo veiklą vykdant teisingumą. Pagal BK 233 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, (...), kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme (...) duotų melagingus, t. y. neatitinkančius tikrovės, parodymus, (...). Poveikis gali būti daromas įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-2013, 2K-127-2013, 2K-481/2013). BK 233 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai yra tiesioginė tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro poveikį vienam iš išvardintų asmenų, siekdamas, kad šis duotų melagingus parodymus. Suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus. Laikoma, kad jei poveikis BK 233 straipsnyje numatytais būdais daromas asmenims, oficialiai nepripažintiems minėtais baudžiamojo, civilinio ir pan. proceso santykių subjektams, BK 233 straipsnis netaikytinas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-303/2015). Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas iš karto po įvykio, po to, kai 2017-01-06 04.15 val. iš D. L. buvo priimtas pareiškimas apie tai, kad 2016-01-06 apie 00.00 val. į jo nuomojamą butą atėję trys vaikinai jį sumušė, atėmė telefoną, išvežė į mišką ir sumušę paliko (1 t., b. l. 67); nutarimas D. L. pripažinti nukentėjusiuoju buvo priimtas 2017-01-06, (1 t., b. l. 135), todėl akivaizdu, jog šiuo atveju kliūčių taukyti BK 233 straipsnį nėra.

Šioje byloje nukentėjusysis D. L. buvo pareiškęs civilinį ieškinį (6 t., b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš kaltinamųjų solidariai 5 000 Eur neturtinės žalos ir 350 Eur turtinės žalos, padarytos pagrobus telefoną 50 Eur vertės ir sugadinus kompiuterį 300 vertės, atlyginimo. Nukentėjusysis nurodė, jog dėl padarytų nusikaltimų jis patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, daug nepatogumų, atsirado nemiga, depresija, jis jaučiasi nesaugus, jaučia baimę, sumažėjo bendravimo galimybės, sveikata neatsistačiusi iki šiol, jis negali susikaupti darbui, jį kankina prisiminimai.