Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 294 straipsnio 2 dalį ir BK 146 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, ši subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, iš dalies jas sudedant ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2017 m. sausio 25 d. išbūtas laikas.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti R. E. ir E. J., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Iš R. E., R. C. ir E. J. solidariai priteista 84,11 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų, patirtų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam.

Nuosprendžiu taip pat priimtas Kauno teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinių ieškinių ir bylos dalis pagal Kauno teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius nutraukta.

D. L. sumažintas iki 800 Eur (350 Eur turtinė žala ir 450 Eur neturtinė žala) civilinis ieškinys patenkinti visiškai ir, įskaičius į Jonavos rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įneštą 150 Eur sumų neturtinės žalos atlyginimui, priteista nukentėjusiajam D. L. iš R. E., R. C. ir E. J. solidariai 350 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimui, viso 650 Eur, kuriuos R. E., R. C. ir E. J. 2018-04-09 susitarimu dėl žalos atlyginimo įsipareigojo sumokėti iki 2018-07-10.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. 2017-01-05, apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute, veikdamas bendrininkų grupėje su R. E. ir E. J., apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodami psichinę ir fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį D. L., savavališkai vykdė pripažįstamą, bet nerealizuotą kito asmens – V. E. – tikrą teisę į piniginę skolą, tai yra R. E., reikalaudamas grąžinti pinigus, savavališkai paėmė nukentėjusiajam D. L. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Samsung 50 eurų vertės, jį perdavė R. C., tyčia sugadino nešiojamąjį kompiuterį ASUS K52K 300 eurų vertės, po to R. E. tyčia sudavė ant sofos-lovos sėdėjusiam nukentėjusiajam D. L. metaliniu televizoriaus laikikliu ne mažiau kaip keturis smūgius į galvos ir kairio šono sritis, ne mažiau kaip šešis smūgius kumščiu į galvos sritį bei galvą dengusias rankas. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką R. E. tyčia sudavė ant sofos-lovos sėdėjusiam nukentėjusiajam D. L. smūgį koja į galvos sritį, nuo ko nukentėjusysis griuvo ant grindų, bei ne mažiau kaip tris smūgius koja į kairiojo šono sritį ir ne mažiau kaip keturis smūgius koja į galvos sritį, po to sugriebė nukentėjusįjį už drabužių pečių srityje, pasodino ant grindų ir tyčia sudavė koja ne mažiau kaip keturis smūgius į galvos ir abiejų šonų sritis, tuomet, sugriebęs už drabužių, jėga nutempė į koridorių, kuriame tyčia kumščiu, koja bei alkūne sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į galvos ir abiejų šonų sritis. Tęsdamas nusikalstamą veiką R. E. ant grindų suklupusiam nukentėjusiajam D. L. prie kaklo priglaudė iš virtuvės atsinešto peilio ašmenis, pagrasino papjauti, po to nurodė apsirengti bei apsiauti, pagrasindamas vežti jį į mišką, o nukentėjusiajam nepaklusus tyčia sudavė smūgį koja į galvą, nuo ko nukentėjusysis susmuko ant grindų. Tuo metu buto koridoriuje R. C. tyčia sudavė nukentėjusiajam D. L. smūgį koja į galvos sritį, nuo ko pastarasis pargriuvo ant grindų, ir ne mažiau kaip šešis smūgius koja į galvos ir abiejų šonų sritis, po ko atsitraukė, o, nukentėjusiajam bandant iš buto pabėgti, laiptinėje R. E., tęsdamas nusikalstamą veiką, sugriebė nukentėjusįjį už drabužių, jėga tempė laiptais žemyn, reikalaudamas tylėti ir pagrasindamas užmušti. Tęsdamas nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), R. E. pareikalavo nukentėjusiojo D. L. sėsti į jam priklausantį automobilį R. M., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriame gabeno nukentėjusįjį, ir (duomenys neskelbtini) esančiame miške kartu su R. C. grasino jį užmušti, po to jis tyčia sudavė alkūne nukentėjusiajam smūgį į galvos sritį, o pastarajam nugriuvus ant žemės kartu su R. C. sudavė kojomis ne mažiau kaip 40 smūgių nukentėjusiajam D. L. į galvos ir abiejų šonų sritis, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam D. L. muštinę žaizdą kaktoje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus veide, kuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. L. sveikatą. Tęsiant nusikalstamą veiką R. E. nurodė nukentėjusiajam sėstis į automobilį R. M., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavęs E. J., jį vežė (duomenys neskelbtini) kryptimi ir, esant oro temperatūrai tarp -15,7 ir -16,8 °C, be viršutinių drabužių ir avintį šlepetes, R. C. pareikalavus nukentėjusiojo iš automobilio išlipti, jį paliko, tuo bendrais veiksmais padarė didelės žalos nukentėjusiojo D. L. teisėms ir teisėtiems interesams bei neteisėtai atėmė nukentėjusiojo D. L. laisvę ir šiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 294 straipsnio 2 dalyje ir BK 146 straipsnio 2 dalyje;

1.2. be to, R. C. nuteistas už tai, kad jis 2017-01-07, apie 13.20 val., VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriaus palatoje Nr. 404, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, siekė paveikti nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-00883-17 D. L., reikalaudamas, kad šis atsiimtų pareiškimą, naudojo prieš nukentėjusįjį D. L. psichologinę prievartą – grasinimus fiziniu susidorojimu, tai yra pasakydamas žodžius, kad (duomenys neskelbtini) yra maža ir jis bus pagautas. Tokiu būdu nukentėjusiajam D. L. darė poveikį ir taip šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. C. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas atidedant paskirtos bausmės vykdymą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistojo R. C. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo R. C. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

6. Nuteistasis R. C. apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu. Teigia, kad netinkamai įvertinti liudytojų bei kitų nuteistųjų parodymai dėl smurto vartojimo nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau teisėjų kolegija, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl turi būti atmesti.

6.1. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo teisė ir pareiga, nustatyta BPK 20 straipsnio 2 dalyje. Įrodymus teismas privalo vertinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, tai yra juos vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-332/2010, Nr. 2K-122/2011).

6.3. Priešingai nei skunde nurodo apeliantas, teismas visapusiškai įvertino byloje surinktus duomenis ir nurodė motyvuotas bei bylos duomenimis pagrįstas išvadas, kodėl vienus duomenis laiko patikimais, vertina juos kaip įrodymus ir jais grindžia apkaltinamąjį nuosprendį, o kitus vertina kritiškai, atmeta ir jais nesivadovauja nustatydamas faktines bylos aplinkybes.

6.4. Teismas, nustatydamas faktines veikų padarymo aplinkybes, tame tarpe ir fizinio smurto vartojimo nukentėjusiojo atžvilgiu aplinkybę, pagrįstai rėmėsi ir vadovavosi nukentėjusiojo D. L. parodymais, nes jie viso proceso metu buvo nuoseklūs, išsamūs ir neprieštaringi. Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino taip pat ir parodymų patikrinimo vietoje metu, be to, asmens parodymo atpažinti metu D. L. atpažino R. C. kaip asmenį smurtavusį prieš jį 2017 m. sausio 5 d. vakaro metu. Nukentėjusiojo parodymus dėl smurto vartojimo aplinkybių patvirtina byloje ištirti medicininiai duomenys, specialisto išvados, o taip pat ir daiktų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta metalinė juosta (televizoriaus laikiklis), kiti rašytiniai bylos duomenys, o taip pat ir liudytojų V. Š., V. K. parodymai. Nors kiti nuteistieji nepatvirtino, jog R. C. vartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau netikėti nukentėjusiuoju nėra pagrindo. Byloje nenustatyta, jog D. L. būtų turėjęs kokių nors nesutarimų su R. C. ar turėjęs kitų priežasčių apkalbėti apeliantą. Tuo tarpu nuteistieji yra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai nebuvo nuoseklūs, nesutapo tarpusavyje, prieštaravo kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems duomenims, todėl jų parodymus vertinti kaip patikimus nėra pagrindo. Pažymėtina, jog nors liudytojas V. Š. nenurodė matęs, kad fizinį smurtą vartojo ir R. C., tačiau jo parodymai pagrįstai vertinti kaip patvirtinantys kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, nes jis parodė, kad visą laiką nebuvo kambaryje, buvo virtuvėje ir balkone, iš kur kambario vaizdas nesimato. Kol kambaryje buvo mušamas D. L., jis buvo virtuvėje ir rūkė tai su vienu, tai su kitu atėjusius asmeniu. Nurodė, kad būdamas virtuvėje girdėjo ir suprato, kad D. L. buvo mušamas. Be to, V. Š. patvirtino, jog R. C. buvo šalia R. E. ir matė bei girdėjo kaip buvo reikalaujama iš nukentėjusiojo grąžinti skolą, matė kaip R. E. sudavė smūgius televizoriaus laikikliu. Šis liudytojas taip pat patvirtino, jog vėliau visi trys atėję vyrai išsivedė nukentėjusįjį iš buto su tikslu vežti automobiliu, nukentėjusysis tempiamas laiptinėje šaukėsi pagalbos. V. K. taip pat patvirtino, jog jos sugyventinis D. L. teigė, kad pas V. Š. buvo atėję trys asmenys, sakė, kad vienas iš atėjusių jo nemušė. Be to, kaip pagrįstai nuosprendyje nurodė teismas, nors R. C. ir nepripažino vartojęs fizinį smurtą, tačiau jis nukentėjusiojo atsiprašė ir sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo. Liudytoja I. J. parodė, kad jai pokalbio telefonu metu nukentėjusysis teigė, kad smurtą vartojo tik vienas asmuo, t. y. R. E., tačiau šiuos jos parodymus teismas pagrįstai vertino kaip nepatikimus, nes jos sutuoktinis nuteistasis E. J. yra moters, su kuria anksčiau gyveno R. C., sūnus. Tad E. J. yra R. C. posūnis, tarpusavyje jie palaiko gerus santykius. Visos šios aplinkybės, o taip pat ir tai, kad šie parodymai nesutapo su nukentėjusiojo parodymais, davė pagrindą I. J. parodymus vertinti kritiškai, kaip siekį padėti R. C. išvengti atsakomybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad I. J. yra vieno iš nuteistųjų sutuoktinė, be to, jos parodymai yra netiesioginiai, ji pati įvykio nematė, be to, jos parodymai apie iš sutuoktinio sužinotas įvykio aplinkybes skyrėsi nuo nukentėjusiojo parodymų, teismas pagrįstai jais nesivadovavo ir vertino kaip siekį padėti nuteistiesiems išvengti atsakomybės.

6.5. Teisėjų kolegija taip pat pažymi ir tai, jog byloje nustatyta, to neginčija ir pats R. C., kad jis buvo kartu, šalia kai R. E. vartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu ir reikalavo grąžinti skolą. Būdamas suaugęs, pilnametis asmuo, taip pat ne kartą teistas už įvairius nusikaltimus, jis neabejotinai suvokė ir suprato R. E. veiksmų nusikalstamą pobūdį, tačiau R. E., kuris yra jaunesnis, jo posūnis, nesustabdė, niekam apie tai nepranešė, pats iš įvykio vietos tuoj pat pradėjus vartoti smurtą nepasišalino, policijos nekvietė, priešingai, pasišalinus iš buto, kartu važiavo automobiliu ir vežė nukentėjusįjį į mišką, kur vėl vartojo psichinį ir fizinį smurtą kartu su R. E., po to išlaipino nukentėjusįjį šaltyje. Tokiu būdu R. C. savo buvimu ir dalyvavimu pritarė R. E. nusikalstamiems veiksmas, suprato jų pobūdį bei pavojingumą, t. y. išreiškė sutarimą dėl bendros nusikalstamos veikos ir suprato, jog savo veikimu taip pat prisideda prie bendro rezultato siekimo. Pagal teismų praktiką bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja tik dalį jų. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytus pavojingos veikos požymius. Dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ar išskaidomi atskiriems bendrininkams.

6.6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad įrodymai įvertinti tiek kiekvienas atskirai, tiek ir visumoje, tinkamai nustačius jų patikimumą ir įrodomąją vertę, todėl nesutikti su apylinkės teismo išvadomis nėra jokio pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas teisingai nustatė faktines veikos padarymo aplinkybes, o taip pat ir tai, kad fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo taip pat ir R. C. ir pagrįstai jį pripažino kaltu tiek dėl BK 294 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, veikiant bendrininkų grupėje, tiek ir dėl BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

7. Nuteistasis skundžia nuosprendį taip pat ir dėl neteisingai paskirtos bausmės, t. y. dėl nepagrįstai netaikyto bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis ir bausmės skyrimo argumentus, konstatuoja, jog bausmė R. C. skirta teisingai.

7.1. Teisėjų kolegija nenustatė, jog skiriant bausmę būtų pažeisti įstatymo reikalavimai. Teismas teisingai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje. Skiriant bausmes už atskiras nusikalstamas veikas įvertintas konkrečių veikų pobūdis bei pavojingumas, kaltės forma – padarytos trys tyčinės baigtos nusikalstamos veikos, dvi iš kurių (BK 294 straipsnio 2 dalyje ir BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos) priskiriamos apysunkių nusikaltimų, viena (BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta veika) – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad R. C. susitarė su nukentėjusiuoju atlyginti žalą, be to, veikų, numatytų BK 294 straipsnio 2 dalyje ir BK 146 straipsnio 2 dalyje, padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas bei teisei priešingas nukentėjusiojo elgesys. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad visas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos šių veikų padarymui, o taip pat būdamas recidyvistu, be to, dvi iš jų (BK 294 straipsnio 2 dalyje ir BK 146 straipsnio 2 dalyje) padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Taip pat tinkamai, kolegijos nuomone, įvertinta ir neigiamai charakterizuojama nuteistojo asmenybė – anksčiau teistas 5 kartus, nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui, be to, yra baustas administracine tvarka už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pažymėtina, jog net ir esant trims atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms bei neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms, R. C. skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kurios yra mažesnės nei sankcijų vidurkiai, todėl darytina išvada, jog BK 61 straipsnio nuostatos skiriant bausmes nepažeistos – tiek parenkant bausmės rūšį, tiek ir nustatant jos dydžius, tinkamai įvertinta visuma BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių.

7.2. Atsižvelgiant į tai, kad BK 294 straipsnio 2 dalyje ir BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, bausmės, paskirtos už šias veikas, pagrįstai subendrintos taikant bausmių apėmimą, numatytą BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pagrįstai prie apėmimo būdu subendrintos bausmės iš dalies pridėta bausmė, skirta pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Ši bausmė, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, kolegijos vertinimu, nėra aiškiai per griežta, atitinka padarytų veikų bei paties nuteistojo pavojingumą, yra būtina pasiekti bausmės tikslus, todėl ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

7.3. Nuteistasis taip pat prašo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra tam pagrindo.

7.4. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik esant šiame baudžiamajame įstatyme nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas už atitinkamo sunkumo nusikaltimą; 2) jis turi būti nuteistas atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme; 3) teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai.

7.5. E. J. atitinka formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo kriterijus, tačiau, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau tokiai išvadai nagrinėjamoje byloje pagrindo nėra.

7.6. Kaip jau minėta, R. C. anksčiau teistas penkis kartus, tai jau šeštasis jo teistumas, naujus tyčinius smurtinius nusikaltimus padarė neišnykus ankstesniam teistumui, tame tarpe ir už tyčinį smurto vartojimą, iki šių veikų padarymo taip pat jau buvo teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus – grąsinimus nužudyti. Be to, byloje nustatytos net trys atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Tiesa, BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau, esant tokiai situacijai, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, nusikalstamų veikų aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Šiuo atveju jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų veikų pobūdžiu, asmenybe, byloje nenustatyta. Priešingai, panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymas, nuolatinis nusikalstamas elgesys, esant neišnykusiam teistumui, rodo asmens akivaizdų nenorą taisytis, jo nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas ir visa tai leidžia spręsti, jog toks nuteistojo elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio, tačiau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška, todėl tinkamiausia poveikio priemonė bausmės tikslams pasiekti yra realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas.

7.7. Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016 ir kt.).

7.8. Nagrinėjamu atveju, esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas tik formuotų R. C. nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui, prieštarautų teisingumo principui ir ignoruotų nukentėjusiojo interesus, todėl BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

8. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, apeliacinis skundas netenkinamas, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas, nes yra teisėtas ir pagrįstas, bausmė R. C. skirta teisingai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. C. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.