Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. gynėjos advokatės Vidos Balčiūnienės apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 20 MGL dydžio (760 Eur) bauda.

Iš A. Ž. R. G. priteista 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. Ž. nuteistas už tai, kad 2014 m. lapkričio 8 d. 11.08 – 13.08 val., (duomenys neskelbtini), iš savanaudiškų paskatų siekdamas pažeminti ir pakenkti R. G. kaip asmeniui, paskleidė apie R. G. tikrovės neatitinkančią informaciją, kad R. G. automobilyje, esančiame tame pačiame kaime, slepia (laiko) kontrabandines prekes, tokias tikrovės neatitinkančias žinias (informaciją) pranešdamas Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariatui, kuri, patikrinus policijos pareigūnams, nepasitvirtino, tuo jis pažemino ir pakirto pasitikėjimą R. G.. Veika kvalifikuota pagal BK 154 straipsnio 1 dalį.Apeliaciniu skundu nuteistojo A. Ž. gynėja advokatė V. B. prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – A. Ž. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas padarytų išvadą, kad A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje, prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį pakeisti ir paskirtą baudą bei priteistos neturtinės žalos dydį sumažinti.Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai neįvertino byloje surinktų ir tiesiogiai teisme ištirtų įrodymų, neišdėstė teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo, padarė nemotyvuotas ir nepagrįstas išvadas dėl A. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl to neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei priėmė nepagrįstą ir neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį.Nuteistojo gynėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog „Pagal nukentėjusiosios, kaltinamojo aiškinimus tarp jų yra blogi išankstiniai tarpusavio santykiai dėl paveldėto turto naudojimosi tvarkos nustatymo, kyla tarpusavio konfliktai, kurių sprendimui kviečiami policijos pareigūnai“ ir nurodo, jog teismo išvados, kad A. Ž. skatino policijos pareigūnus tikrinti nukentėjusios automobilio vidų, reikalavo, kad policijos pareigūnai „kratytų“ M. B. automobilį, prieštarauja bylos aplinkybėms bei pateikia savo įrodymų vertinimą.A. Ž. gynėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiama nuosprendį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kadangi A. Ž. sąžiningas kreipimasis į policijos pareigūnus, pranešant apie galimai padarytus neteisėtus veiksmus, negali būti laikomas R. G. garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimu.Skunde nurodoma, jog A. Ž. informacija buvo pateikta tik policijos pareigūnams, jis buvo įsitikinęs tokios informacijos teisingumu ir, visų pirma, turėjo tikslą, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų ištirtos jo nurodytos aplinkybės, o ne apšmeižti R. G.. Šią informaciją įstatymų nustatyta tvarka ištyrė kompetentingi policijos pareigūnai. Be to, tik jiems ši informacija ir buvo skirta. Tretieji asmenys apie atliekamus pareigūnų veiksmus bei jų priežastis sužinojo ne iš A. Ž., o iš policijos pareigūnų. Be to, A. Ž. neturėjo jokių teisėtų įgaliojimų uždrausti tretiesiems asmenims domėtis susidariusia situacija, reikšti savo nuomonę dėl pareigūnų atliekamų veiksmų, ar vadovauti policijos pareigūnų veiksmams.Nuteistojo gynėjos teigimu, A. Ž. kvietė policiją, nes, jo nuomone, pas G. buvo kontrabandinės prekės. Todėl šiuo atveju nėra šmeižimo dalyko - melagingų, prasimanytų žinių. A. Ž., pranešdamas policijos pareigūnams apie galimai daromus neteisėtus veiksmus, išreiškė savo nuomone, subjektyvų faktų, R. G. veiksmų vertinimą, paremtą objektyviomis, realiai egzistavusiomis aplinkybėmis ir jų sąmoningai neiškreipė.Skunde nurodoma, jog tai, kad A. Ž. pranešime policijai išdėstyta informacija nepasitvirtino, kad jo pranešime nurodytos aplinkybės dėl automobilyje laikomų kontrabandinių prekių neparemtos objektyviai egzistuojančiais faktais, kad dėl pranešimo privačios kaltintojos R. G. atžvilgiu nebuvo pradėtas tyrimas, nesudaro pagrindo kvalifikuoti A. Ž. veiksmus pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, kadangi A. Ž. pateikdamas informacija apie galimai padarytą neteisėtą veiką teisėsaugos institucijai, buvo įsitikinęs tokios informacijos teisingumu ir turėjo tikslą pranešti policijos pareigūnams apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, o ne apšmeižti R. G.. Taip pat cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2015.Nuteistojo gynėja nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog „kaltinamasis siekė savanaudiškais tikslais išnaudoti bet kokią, tikrą ar tariamą progą pagal aplinkybes, kad įtakotų, paveiktų nukentėjusiąją sprendžiant kitus tarpusavio nesutarimus (tame tarpe ir civilinį ginčą dėl paveldėjimo teisinių santykių realizavimo)“. Gynėjos teigimu, tokia išvada neatitinka faktinių, objektyviai egzistuojančių aplinkybių, kadangi R. G. nėra nagrinėjamo civilinio ginčo šalis ir jai objektyviai negali būti daroma jokia įtaka.A. Ž. buvo įsitikinęs informacijos teisingumu ir turėjo tikslą vykdyti pilietinę pareigą, ir pranešti apie, jo manymu, galimai padarytus neteisėtus veiksmus, o ne apšmeižti R. G.. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog „kaltinamasis neturėdamas konkrečių duomenų apie kontrabandos dalyką (ar iš vis tai yra kontrabandos dalykas), tokią informaciją paskleidė tyčia“ yra visiškai nepagrįstas, kadangi pagal aktualią teismų praktiką, tai, kad A. Ž., prieš skleisdamas informaciją, privalėjo įsitikinti jos tikrumu, nepagrindžia tiesioginės tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją buvimo. Tyčios turinį sudaro šio požymio suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją, o ne neįsitikinimas, ar informacija tikra (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2A-9/2012).Vien subjektyvus privačios kaltintojos R. G. įsitikinimas, kad pranešimas pareigūnams apie galimai jos padarytus neteisėtus veiksmus ją žemina ar įžeidžia, negali savaime sudaryti pagrindo A. Ž. nuteisimui.Be to, atsižvelgiant į aktualią teismų praktiką, baudžiamosios teisės, kaip ultima ratio pobūdį, asmens veiksmai turi ne tik formaliai atitikti nusikalstamos veikos sudėties požymius, bet ir pavojingumo laipsniu prilygti nusikalstamai veikai, už kurią galėtų būti taikoma griežčiausia poveikio priemonė - kriminalinė bausmė. Tokiu būdu, A. Ž. veiksmai pranešant teisėsaugos institucijai apie, jo manymu, galimai daromus neteisėtus veiksmus nesiekia nusikaltimams būdingo pavojingumo ir baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnio 1 dalį jam negali kilti.Nesutikdama su nuteistajam A. Ž. paskirta bausme, nuteistojo gynėja nurodo, kad 20 MGL dydžio bauda yra aiškiai per griežta bausmė, neatitinka bausmės skyrimo tikslų bei paskirties, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.Gynėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevertino A. Ž. veikos pavojingumo pobūdžio bei laipsnio. Be to, tik formaliai teigė, jog A. Ž. dirba ir turi nuolatinį pajamų šaltinį, išsamiau neanalizavo A. Ž. finansinės padėties, gaunamų pajamų dydžio, turimų turtinių įsipareigojimų ir kitų aplinkybių. Taip pat teismas neatsižvelgė į A. Ž. amžių - jam šiuo metu yra 55 metai ir tokiu būdu pažeidė BK 52 straipsnio 2 dalies nuostatas.Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu civiliniu ieškiniu ir nurodo, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis - 250 Eur yra visiškai nepagrįstas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei byloje esančių duomenų. Be to, byloje nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių R. G. neva patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą ar kitokią žalą.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo A. Ž. gynėja advokatė V. B. prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji R. G. ir jos atstovas advokatas J. L. prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo A. Ž. gynėjos advokatės Vidos Balčiūnienės apeliacinis skundas tenkinamas.Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą pagal nuteistojo A. Ž. gynėjos advokatės Vidos Balčiūnienės apeliacinį skundą, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų, pripažindamas A. Ž. kaltu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, nesilaikė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas dėl A. Ž. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo A. Ž. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).Bylos duomenys patvirtina, kad R. G. Varėnos rajono apylinkės teismui pateikė skundą dėl privataus kaltinimo bylos pradėjimo A. Ž. atžvilgiu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, kaltindama A. Ž. tuo, kad jis 2014 m. lapkričio 8 d., būdamas (duomenys neskelbtini), iš savanaudiškų paskatų, siekdamas pakenkti R. G. iš jaučiamos jai neapykantos, paskleidė apie R. G. tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad R. G. užsiima kontrabanda ir kontrabandos dalyką, t. y. cigaretes pasislėpė automobilyje, kuris stovi kieme prie namo adresu (duomenys neskelbtini), pranešdamas tikrovės neatitinkančią informaciją Varėnos r. policijos komisariatui, siekdamas tuo pažeminti R. G. ir pakirsti pasitikėjimą ja ir taip paveikti R. G. valią dėl turimų tarpusavyje ginčų išsprendimo savo naudai (b. l. 2-4.).Skundžiamu nuosprendžiu A. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. lapkričio 8 d. 11.08 – 13.08 val., (duomenys neskelbtini), iš savanaudiškų paskatų siekdamas pažeminti ir pakenkti R. G. kaip asmeniui, paskleidė apie R. G. tikrovės neatitinkančią informaciją, kad R. G. automobilyje, esančiame tame pačiame kaime, slepia (laiko) kontrabandines prekes, tokias tikrovės neatitinkančias žinias (informaciją) pranešdamas Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariatui, kuri, patikrinus policijos pareigūnams, nepasitvirtino, tuo jis pažemino ir pakirto pasitikėjimą R. G.. Veika kvalifikuota pagal BK 154 straipsnio 1 dalįPirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad:apklaustas nuteistasis A. Ž. kaltu nepripažino ir parodė, kad skunde nurodytu laiku kvietė policijos pareigūnus, nes, jo nuomone, pas Gudelius buvo kontrabandinės prekės, kadangi buvo anksčiau siūlymų įsigyti degtinės. Matė tempiamą maišą, kuris subarškėjo ir galvojo, kad tai kontrabandinė degtinė (b. l. 60-61).Nukentėjusioji R. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pamatė greitai pravažiuojančius A. Ž. ir iš paskos policijos automobilius. Išėjusi į kiemą pamatė, kad po M. B. kiemą vaikšto policininkai ir apžiūrinėja jos automobilį. Pareigūnai jos paprašė atidaryti automobilį, ji nuėjo į sodybą atsinešti raktus ir kartu su ja atėjo J. G. bei jos motina M. P.. Atidarius bagažinę ji paklausė ko ieškoma, jai buvo atsakyta, kad ieško kontrabandinių cigarečių ir degtinės. S. S., M. Ž. ir A. Ž. konkrečiai sakė, kad turi įrodymų, kad ji užsiima kontrabanda. Policijos pareigūnai automobilyje nieko nerado, pasakė, kad faktas nepasitvirtino ir išvažiavo (b. l. 61-62). Liudytoja M. B. parodė, kad atvažiavo policija, atėjo vienas pareigūnas, prisistatė ir paklausė, ar ji turi mašinos raktus. Tada atėjo R. G. ir atrakino mašiną. A. Ž. liepė policijos pareigūnams ieškoti kontrabandos. Policininkai mašinoje nieko nerado (b. l. 62-63). Liudytoja M. P. parodė, kad pamatė važiuojant A. Ž. ir policijos automobilius. Dukra (R. G.) nubėgo pas M. B., kur buvo palikta jos mašina ir atgal grįžo rakto. Ji nuėjusi pamatė policijos pareigūnus, A. Ž., jo žmoną ir S. S.. Pareigūnai tikrino mašiną. A. Ž. pareigūnams teigė, kad R. G. vežioja kontrabandą, kad turi įrodymų (b. l. 64). Liudytojas J. G. parodė, kad R. G. pasakė, jog atvyko policijos pareigūnai ir prašo atidaryti mašiną. Nuėjo pažiūrėti. M. B. kieme prie mašinos stovėjo trys policijos pareigūnai, A. Ž., S. S. ir M. Ž.. Pareigūnai pasakė, kad ieškos kontrabandos. Pareigūnai patikrino, nieko nerado (b. l. 64-65).Liudytoja S. S. parodė, kad matė kaip R. G. stovėjo prie mašinos ir iš bagažinės traukė baltą maišą, kuriame matėsi stikliniai buteliai, gal su degtine. Jiems kilo įtarimas, todėl A. Ž., kaip lojalus Lietuvos pilietis, galvodamas, kad ten turėjo būti kontrabanda, paskambino policijai, pranešė, kad yra galimai kontrabandinės prekės (b. l. 65-66). Liudytoja M. Ž. parodė, jog matė kaip R. G. iš automobilio bagažinės išiminėjo maišą, pilną prikrautą butelių. R. G. susimėtė, todėl kilus įtarimui, jos vyras A. Ž. iškvietė policiją (b. l. 66-67).Liudytojais apklausti policijos pareigūnai V. G., M. P. ir J. D. patvirtino, kad vykdydami tarnyba vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, patikrinti pranešimą ar automobilyje nėra laikomos kontrabandinės prekės. Apžiūrėjus automobilį jokių draudžiamų, neleistinų prekių nerado. Automobilio savininkai leido apžiūrėti automobilį, jį atrakino (b. l. 103-105).Iš R. G. kartu su skundu pateikto 2014 m. lapkričio 9 d. pareiškimo, adresuoto Alytaus AVPK Varėnos rajono PK, matyti, kad jame nurodomos aplinkybės dėl policijos pareigūnų automobilio atliktos apžiūros ir melagingų pranešimų apie įvykį. (b. l 5-6).Iš 2014 m. lapkričio 14 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. G. pareiškimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 ir 145 straipsniuose (b. l. 10-12).Alytaus AVPK Varėnos r. PK pateikti duomenys patvirtina, kad 2014 m. lapkričio 8 d. 12.18 val. buvo gautas telefoninis pranešimas, kad giminaičiai kažką slepia automobilyje Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pasak pranešėjo, galėtų slėpti kontrabandines prekes. Kur paslėpta automobilis parodys. Važiuoti į kaimo vidurį, ten stovės automobilis Toyota, prie kurios lauks pranešėjas. Į įvykio vietą išsiųsti pareigūnai V. G., M. P. ir J. D.. Įvykio vietoje nustatyta, kad informacija nepasitvirtino. Savininkas savo noru parodė automobilį (b. l. 73-76).Įvertinus aukščiau išdėstytus įrodymus, konstatuotina nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 8 d. 12.18 val. A. Ž. paskambino į Alytaus AVPK Varėnos r. PK ir pranešė, kad giminaičiai kažką slepia automobilyje Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pasak pranešėjo, galėtų slėpti kontrabandines prekes. Nuteistasis A. Ž. parodė, kad skambino į policiją, nes, jo nuomone, pas Gudelius buvo kontrabandinės prekės. Matė tempiamą maišą, kuris subarškėjo ir galvojo, kad tai kontrabandinė degtinė, kadangi buvo anksčiau siūlymų įsigyti degtinės. Nuteistojo nurodytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą kreiptis į Varėnos rajono policijos komisariatą, patvirtino liudytojos S. S. ir M. Ž.. Liudytoja S. S. parodė, kad matė kaip R. G. stovėjo prie mašinos ir iš bagažinės traukė baltą maišą, kuriame matėsi stikliniai buteliai, gal su degtine. Liudytoja M. Ž. parodė, jog matė kaip R. G. iš automobilio bagažinės išiminėjo maišą, pilną prikrautą butelių. Anksčiau M. P. yra siūliusi labai nebrangiai įsigyti likerio, brendžio. R. G. susimėtė, todėl kilus įtarimui, jos vyras A. Ž. iškvietė policiją. Nors minėtos liudytojos yra nuteistojo žmona ir sesuo, tačiau byloje nesurinkta įrodymų, kurie leistų minėtų liudytojų parodymus paneigti. Alytaus AVPK Varėnos r. PK pateikti duomenys patvirtina, kad pagal A. Ž. pateiktą informaciją į įvykio vietą buvo išsiųsti pareigūnai V. G., M. P. ir J. D.. Minėtų pareigūnų parodymai, nukentėjusiosios R. G. bei liudytojų M. B., M. P., J. G. parodymai patvirtina, kad atvykus pareigūnams, R. G. automobilis buvo pastatytas kaimynės M. B. kieme. Policijos pareigūnams paprašius, R. G. sutiko leisti apžiūrėti automobilį, atsinešė iš namų automobilio raktus. Automobilio apžiūrą matė M. B., J. G., M. P., A. Ž., S. S. ir M. Ž.. Policijos pareigūnai apžiūrėjo automobilį, tačiau jame kontrabandinių prekių nerado.Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad asmeniniai santykiai tarp nuteistojo A. Ž. ir nukentėjusiosios R. G. yra įtempti, konfliktiški, kadangi A. Ž. bylinėjasi su seserimi M. P. (R. G. motina) dėl paveldėto turto.Įvertinęs aptartus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog A. Ž. paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ir pažeminti tą asmenį bei pakirsti pasitikėjimą juo. Savo išvadas dėl A. Ž. veiksmų atitikimo BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicijai motyvavo tuo, kad „<...> A. Ž. tyčiniais veiksmais informacija dėl kontrabandos prekių laikymo buvo paskleista tretiesiems asmenims, <...> A. Ž. elgesiu – stebint ir girdint pašaliniams asmenims, žodžiu paskleidžiant informaciją, kuri neatitiko tikrovės, kuri paniekino ir pažemino nukentėjusiąją, pakirto ja pasitikėjimą aplinkinių tarpe“. Taip pat pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog A. Ž. tyčia buvo „<...> paskleisti objektyviai tikrovės neatitinkančią informaciją, tą padarant viešai girdint pašaliniams asmenims, galinčią paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Toks kaltinamojo tikslas ir buvo.“ Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.Aukštesnysis teismas pažymi, kad kaltinimu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Iš privačios kaltintojos R. G. skundo bei skundžiamu nuosprendžiu nustatyto kaltinimo matyti, kad apeliantas buvo kaltinamas ir nuteistas už tai, kad pranešė tikrovės neatitinkančias žinias apie R. G. Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariatui.Apylinkės teismas, grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodė, kad informacija apie tai, kad R. G. laiko kontrabandines prekes „tapo žinomos dėl vykdomos tarnybos ir informaciją tikrinusiems vyr. patruliams V. G., J. D., M. P., ir pašaliniams asmenims, kurie buvo toje vietoje, vienaip ar kitaip reiškė savo nuomonę dėl tikrinimo ir tarpusavio santykių tikrinimo metu“ ir būtent tuo grindė nuteistojo A. Ž. kaltę. Tačiau A. Ž. nebuvo kaltinamas tuo, kad galimai paskleidė melagingą informaciją aukščiau paminėtiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog A. Ž. tyčiniais veiksmais informacija dėl kontrabandos prekių laikymo buvo viešai paskleista tretiesiems asmenims R. G. automobilio tikrinimo metu, tai yra kaltę grįsdamas kitomis faktinėmis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinime, nepagrįstai išėjo už A. Ž. inkriminuojamo kaltinimo ribų. Visuma aplinkybių, apibūdinančių kaip vyko R. G. automobilio patikrinimas, nėra svarbios šioje byloje, nes jos nei paneigia, nei patvirtina kaltinamojo kaltę pagal jam pareikštus kaltinimus privataus kaltintojo skunde.Remiantis šiomis nuostatomis, kolegija plačiau neanalizuoja tų aplinkybių, kurios išeina už kaltinimo ribų, o pasisako dėl nuteistojo A. Ž. kaltės tuo aspektu, ar jis padarė nusikalstamą veiką, pranešdamas Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariatui, kad R. G. galimai laiko kontrabandines prekes.Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šmeižimo turinį sudarančius objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Vien tas faktas, jog A. Ž. pranešė policijos pareigūnams apie, jo manymu, galimai A. G. daromą pažeidimą, nesudaro pagrindo teigti, kad A. Ž. skleidė šmeižikiško pobūdžio, tikrovės neatitinkančią informaciją. Nagrinėjamu atveju, aplinkybes, kurias privati kaltintoja R. G. savo skunde įvardijo kaip šmeižiančias jos asmenį bei įžeidžiančias jos garbę ir orumą, A. Ž. pranešė teisėsaugoms institucijoms, o ne tretiesiems asmenims. Sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas.Nusikalstama veika, atitinkanti šmeižimo sudėtį, gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo, pateikdamas informaciją, žino, kad tokia informacija yra melaginga, išgalvota, supranta tokios informacijos paskleidimo neigiamas pasekmes, ir jų nori. Įvertinusi byloje esančius įrodymus, kolegija konstatuoja neįrodyta, kad A. Ž. pranešimas policijai buvo žinomai melagingas. A. Ž. policijai skambino iš savo mobiliojo ryšio telefono, nurodė savo vardą ir pavardę, policijos pareigūnams parodė, kur yra R. G. automobilis, buvo šalia pareigūnams atliekant R. G. automobilio patikrinimą. Tai patvirtina, kad A. Ž. neveikė anonimiškai, kas leidžia manyti, jog jis buvo sąžiningai įsitikinęs, kad teisėsaugos institucijoms pateikė teisingą informaciją. Pirmosios instancijos teismas skyrė daug dėmesio tam faktui, kad tarp nuteistojo ir privačios kaltintojos yra įtempti, konfliktiški santykiai, kad tarpusavio santykiams aiškintis ne kartą kviesti policijos pareigūnai. Tačiau tai negali būti aplinkybe, neabejotinai įrodančia nuteistojo tyčią šmeižti. Sutiktina, kad A. Ž., būdamas priešiškai nusiteikęs R. G. atžvilgiu, turėjo aiškias papildomas asmenines paskatas pranešti policijai apie jos galimai daromus teisės pažeidimus, bet tai nereiškia, kad tokie pranešimai neabejotinai išgalvoti ir melagingi. Pirmosios instancijos teismas, nurodė, kad „kaltinamasis vizualiai nematydamas maišo turinio, kokie tikrai jame yra daiktai, ar jie yra laisvai apyvartoje, padarė išvadą, kad tai yra uždraustos apyvartoje prekės, nes kažkada jam buvo siūloma įsigyti kontrabandinės degtinės“. Apylinkės teismo nuomone, tai įrodo nuteistojo tyčią. Tačiau toks aplinkybių traktavimas neperžengia prielaidų lygmens ir nepaneigia to, kad A. Ž. sąžiningai klydo. Apylinkės teismas iš esmės nurodė, kad A. Ž., prieš pateikdamas informaciją, privalėjo įsitikinti jos tikrumu. Tačiau tai nepagrindžia tiesioginės tyčios paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją buvimo, nes tyčios turinį sudaro šio požymio suvokimas ir norėjimas paskleisti tokią informaciją, o ne neįsitikinimas, ar informacija tikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-9/2012). Ta aplinkybė, jog A. Ž. teisėsaugos institucijai pranešta informacija nepasitvirtino ir A. G. automobilyje kontrabandinių prekių surasta nebuvo, šios išvados nekeičia.Prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinamojo kaltę, būtina vadovautis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu. Taigi konstatuotina, jog byloje surinkti įrodymai nepaneigia, jog A. Ž. sąžiningai klydo, ir neįrodo, kad policijos komisariatui nuteistasis pateikė žinomai melagingą informaciją.Pagal formuojamą teismų praktiką sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju, kai atitinkamo kreipimosi (pareiškimo, skundo, paaiškinimų) turinys tampa žinomas pareigūnams (policijos pareigūnams, prokurorams ir kitiems asmenims) dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu. Pažymėtina, kad automobilio patikrą atliko policijos pareigūnai, kurių atžvilgiu apeliantas neturi jokių valdingų įgaliojimų, todėl A. Ž. negali būti atsakingas už patikros veiksmų organizavimą ar už tai, kad patikrą stebėjo ir kiti asmenys, kuriems iš pareigūnų tapo žinoma, kad bus ieškoma kontrabandinių prekių. Be to, nesant informacijos paskleidimo, melagingas pranešimas apie teisės pažeidimą nekvalifikuojamas kaip šmeižimas. Atsakomybę už tokius veiksmus numato BK 236 straipsnis „Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą“ arba atitinkamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso normos.Atsižvelgiant į BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, nenustačius A. Ž. veikoje būtinųjų šmeižimo požymių ir tyčios – A. Ž. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Atskirai pažymėtina, kad apylinkės teismas, pažeisdamas BPK 256 straipsnio nuostatas, išplėtė R. G. skunde nurodyto kaltinimo formuluotę, nurodydamas iš esmės skirtingas faktines aplinkybes – nusikaltimo padarymo laiką (2014-11-08 11.08-13.08 val.), apie tai nustatyta tvarka nepranešęs proceso dalyviams, nuteistajam ir jo gynėjui nesuteikęs teisės prašyti pasirengti gynybai. Tai laikytina esminiu BPK pažeidimu. Tuo pačiu pabrėžtina, kad skundžiamame nuosprendyje apskritai nenurodyti jokie motyvai, paaiškinantys teismo priimtą sprendimą dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko. Kadangi nagrinėjamu atveju priimamas išteisinamasis nuosprendis, tuo pačiu ištaisomas ir padarytas esminis BPK pažeidimas.Skundžiamu nuosprendžiu R. G. iš A. Ž. buvo priteista 250 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktą, priimant išteisinamąjį nuosprendį, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Taigi atsižvelgiant į tai, jog A. Ž. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, R. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nuteistojo A. Ž. gynėja advokatė V. B. prašė atlyginti A. Ž. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Byloje esantis pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad A. Ž. už gynybą advokatei V. B. sumokėjo 600 Eur. Taip pat pateiktas kuro užpylimo čekis, iš kurio matyti, kad 2016-11-08 pilta kuro už 34,17 eurų (t. 1, b. l. 151-152). Pirmosios instancijos teisme A. Ž. taip pat prašė atlyginti jo turėtas išlaidas, pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad už gynėjo pagalbą sumokėta 500 eurų, bei kuro užpylimo kvitus, patvirtinančius, kad 2016-04-14 pilta kuro už 21,80 eurų, o 2016-08-11 pilta kuro už 18,83 eurus (b. l. 95-97).BPK 105 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Pagrindinė proceso išlaidų paskirtis yra privataus kaltinimo byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir piktnaudžiavimo procesu užkardymas. Proceso išlaidų atlyginimas laikytinas privataus kaltintojo procesinės atsakomybės forma, nes atsakomybė už proceso išlaidas priklauso nuo privataus kaltintojo kaltinamosios veiklos rezultatų ir vertintina kaip teisinės pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-461-895/2015).Dėl privačios kaltintojos R. G. inicijuoto baudžiamojo proceso A. Ž. turėjo išlaidų jį ginančio advokato pagalbai apmokėti už dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, apeliacinio skundo parengimą, kitų dokumentų teikimą ir kt., todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš R. G..Sprendžiant dėl priteistinų iš nukentėjusiosios proceso išlaidų dydžio kolegija atsižvelgia į A. Ž. pareikštų kaltinimų sunkumą (kaltintas 1 nesunkaus nusikaltimo padarymu), į bylos apimtį (1 tomas) teismo posėdžių skaičių abiejų instancijų teismuose (3 posėdžiai pirmosios instancijos teisme, trukę apie 5 val., 1 posėdis apeliacinės instancijos teisme, trukęs 0.5 val.), parengto apeliacinio skundo apimtį, teisinę argumentaciją, į tai, kad gynėja vyko į teismo posėdžius iš Vilniaus į Varėną bei Kauną. Kolegija sprendžia, kad gynėjai sumokėtas 1100 eurų honoraras nėra aiškiai per didelis, proporcingas advokato įdėtam darbui ginant klientą abiejų instancijų teismuose. Prašymas priteisti gynėjos patirtas kuro išlaidas (2016-11-08 kuro užpylimo čekis už 34,17 eurų) netenkintinas, kadangi tokios išlaidos turi būti dengiamos iš kliento sumokėto honoraro. Taip pat netenkintinas prašymas priteisti A. Ž. turėtas kuro išlaidas pagal 2016-04-14 ir 2016-08-11 kuro čekius, kadangi pateikti čekiai tik patvirtina kuro pylimo faktą, tačiau neleidžia apskaičiuoti, kokias realiai išlaidas patyrė A. Ž., vykdamas į teismo posėdžius.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo A. Ž. gynėjos advokatės V. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. Ž. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas.)

Privačios kaltintojos R. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Iš privačios kaltintojos R. G. išteisintojo A. Ž. naudai priteisti 1100 (vieną tūkstantį vieną šimtą) eurų proceso išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.