Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1146-979/2018 pagal ieškovės S. P. patikslintą ieškinį atsakovui R. P. ir atsakovo R. P. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „Litesko“ filialas „Alytaus šiluma“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė: 1) ) nutraukti santuoką, sudarytą tarp R. P. ir S. P. dėl sutuoktinio kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe 7 000 Eur vertės 2 kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini); 4) priteisti atsakovui transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 2 200 Eur; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo 1 100 Eur piniginę kompensaciją už tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, įpareigojant išmokėti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; 6) pripažinti atsakovo asmenine prievole kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal 2016 m. spalio 5 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 7) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas priešieškinyje prašė: 1) nutraukti tarp atsakovo ir ieškovės sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) priteisti ieškovei ir atsakovui asmenine nuosavybe po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini); 3) po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti atsakovo asmenine prievole kreditorinius įsipareigojimus trečiajam asmeniui UAB „IPF Digital Lietuva“ pagal 2016 m. spalio 5 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nesirūpino šeima, piktnaudžiavo alkoholiu, ieškovės ir jų sūnaus atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, psichologiškai traumuodavo. Ieškovė bijojo kreiptis pagalbos į policiją ir artimuosius. 2017 metų kovo mėnesį nutrūko bendras sutuoktinių gyvenimas. Po atsakovo smurto ieškovė išvyko gydytis į ligoninę ir vėliau apsigyveno atskirai nuo atsakovo. Dėl atsakovo žiauraus elgesio pašlijo ieškovės sveikata, ieškovė yra nedarbinga, beveik akla, sunkiai vaikšto. Atsakovas po 2017 metų kovo mėnesio nesidomėjo ieškovės sveikata, nedėjo pastangų bendram šeimyniniam gyvenimui atkurti. Tokie atsakovo veiksmai pažeidė sutuoktinio pareigas, todėl atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Nurodė, kad santuokoje šalys įgijo butą, kuris įgytas už asmenines ieškovės lėšas. Atsakovas bendro gyvenimo metu pastovaus darbo neturėjo, jokių santaupų nesukaupė. Buto išlaikymu rūpinosi viena ieškovė. Nuo buto įsigijimo buvo atlikti tik smulkūs remonto darbai, buto vertė nėra didesnė nei 7 000 Eur. Ieškovės darbo stažas yra didesnis nei 32 metai, o gaunamos pajamos leido įsigyti ir išlaikyti butą. Tuo tarpu atsakovas nepagrįstai prašo pripažinti butą bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir po santuokos nutraukimo dalinti po ½ dalį. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtų prisidėjęs prie buto įsigijimo ar išlaikymo. Atsakovas santuokos metu įgijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kurios vertė pagal viešus pirkimo pardavimo skelbimus yra apie 2 200 Eur. Ieškovei transporto priemonė nereikalinga, todėl po santuokos nutraukimo ją prašo palikti atsakovui, ieškovei priteisinat kompensaciją pinigais. Nurodo, kad atsakovo turimi kreditoriniai įsipareigojimai trečiajam asmeniui UAB „IPF Digital Lietuva“ yra atsakovo asmeninė prievolė. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini) už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį susidarė įsiskolinimas trečiajam asmeniui UAB „Litesko“. Ieškovė sąskaitas apmoka, įsiskolinimus mažina.

4. Atsakovas nurodė, kad santuoka yra iširusi dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jos atkurti neįmanoma. Smurto prieš ieškovę ir sūnų atsakovas nėra naudojęs, tačiau neneigia, kad nesutarimų šeimoje pasitaikė. Butas buvo įgytas už investicinius čekius. Atsakovas prie šeimos gerovės prisidėjo, santuokos metu dirbo, gavo pastovias pajamas. Nesutinka, kad butas būtu priteistas ieškovei kaip asmeninė nuosavybė, nes jis įgytas santuokos metu. Nurodė, kad įsipareigojimus trečiajam asmeniui UAB „IPF Digital Lietuva“ vykdo ir vykdys, sutinka, kad tai būtų laikoma asmenine prievole. Transporto priemonė nėra ieškovės nurodytos vertės, o prašoma kompensacija neprotinga.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas: 1) nutraukė tarp S. P. ir R. P. sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo paliko santuokines pavardes – (duomenys neskelbtini); 3) padalino santuokoje įgytą turtą ir po santuokos nutraukimo ieškovei ir atsakovui priteisė po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); 4) priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 5) priteisė ieškovei iš atsakovo 725 Eur kompensaciją už atsakovui tenkantį santuokoje įgytą didesnės vertės turtą, įpareigojant sumokėti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; 6) priteisė iš atsakovo valstybei 60,58 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 263,87 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.

6. Konstatavo, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių atsakovo smurtą prieš ieškovę ir jų sūnų. Liudytojų parodymus, kuriais buvo teigiama, kad atsakovas smurtą naudojo, teismas atmetė, kadangi apklausti liudytojai buvo suinteresuoti bylos baigtimi. Sprendė, kad abi šalys netinkamai vykdė sutuoktinių pareigas, nebuvo lojalios viena kitai, nesistengė, kad šeima būtų išsaugota, todėl santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

7. Tenkino ieškinio ir priešieškinio reikalavimus - po santuokos nutraukimo paliko pavardes „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“.

8. Nustatė, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas privatizavimo būdu. Pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo (toliau - BPĮ) 5 straipsnį bei Santuokos ir šeimos kodekso (toliau - SŠK) 21 straipsnį, butai, sutuoktinių įsigyti pagal BPĮ santuokos metu, pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina. Teismas taip pat nustatė, kad pagal įkainojimo aktą nuo 1991 m. vasario 15 d. nuo ieškovės nebalansinės sąskaitos nurašyta 10 000 rub investiciniais čekiais, o nuo atsakovo - 2 566 rub investiciniais čekiais ir 1 746 rub įmokėta grynais. Sprendė, kad teisinis reglamentavimas ir byloje nustatytos aplinkybės paneigė ieškovės argumentus dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe.

9. Teismas, įvertinęs šalių pajamas, sprendė, kad galimybė vienam iš sutuoktinių priteisti butą natūra, kitam – kompensaciją, nėra objektyviai įmanoma. Šalių turimos pajamos nėra pakankamos mokėti kompensaciją. Ieškovė į teismą kreipėsi pasinaudodama valstybės garantuojama teisine pagalba, tuo tarpu atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas už priešieškinį. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, pagal CK 3.123 straipsnį, todėl šalims ginčo butą padalino po ½ dalį.

10. Teismas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovui, ieškovei už ją priteisdamas 725 Eur kompensaciją. Įpareigojo kompensaciją sumokėti per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimą dalyse dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir dėl santuokoje įgyto buto tarp sutuoktinių padalinimo natūra, panaikinti, ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį dalyse dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir buto padalijimo tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1 .Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teigia, kad visi šeimos rūpesčiai tekdavo ieškovei. Šią aplinkybę paliudija ir byloje esantys medicininiai dokumentai, kuriuose nurodyta, kad ieškovė yra patyrusi įvairias traumas. Kaimynės teigimu, ieškovė buvo sumušta sutuoktinio. Šias aplinkybes patvirtino ir šalių sūnus, bei ieškovės draugė. Konstatuoti, kad minėti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nėra pagrindo. Ieškovės manymu, atsakovas taip pat galėjo pasikviesti liudytojus, kurie galbūt būtų galėję paneigti ieškovės liudytojų parodymus, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu atsakovas, neigdamas savo kaltę dėl santuokos iširimo, apsiribojo teiginiais, kad abu sutuoktiniai nedėjo pastangų išsaugoti šeimai, o pirmosios instancijos teismui šių teiginių pakako konstatuoti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymi, kad ilgai trukęs bendras gyvenimas su smurtaujančiu ir alkoholį vartojančiu sutuoktiniu suponavo jos pastangas išsaugoti šeimą.

11.2 .Pirmosios instancijos teismas, padalindamas turtą natūra, neatsižvelgė į objektyvius sutuoktinių poreikius, vieno iš sutuoktinių sveikatos būklę ar turtinę padėtį. Teigia, jog butą padalinus po ½ dalį kiekvienam, ieškovė bute gyventi ir juo faktiškai naudotis negalės, nes šalių gyvenimas viename bute yra neįmanomas dėl atsakovo alkoholio vartojimo ir fizinio smurto naudojimo. Tokiu būdu padalinus butą atsakovas ir toliau jame gyvens ir naudosis juo vienas, kaip tą daro nuo 2017 metų kovo mėnesio. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis tuo metu, kai buvo įsigytas butas, būtų turėjęs kokių nors santaupų ar kito turto, kurį realizavęs galėjo prisidėti prie mokėjimų už buto išpirkimą.

2. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

4. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

5. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis netenkintas ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės ir dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl sutuoktinių kaltės.

6. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Vadovaudamasis šiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

7. Nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto metrikacijos skyriuje, kartu gyveno ir bendrą ūkį vedė iki 2017 m. kovo mėnesio. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje sprendė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas nesiekė atkurti realių šeiminių santykių, nebuvo vienas kitam lojalūs. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, kad ieškovės atžvilgiu, kaip ji pati teigė, atsakovas būtų naudojęs fizinį smurtą, o liudytojų parodymus, kuriuose buvo minima apie atsakovo smurtavimą teismas atmetė, konstatuodamas, kad liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi.

8. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad santuoka iširo ne dėl atsakovo kaltės. Atsakovas neprisidėdavo prie šeimos gerovės, visi šeimos rūpesčiai tekdavo ieškovei. Byloje esantys medicininiai dokumentai įrodo, kad ieškovė yra patyrusi įvairias traumas; kaimynės liudijimai įrodo, kad ieškovė buvo sumušta sutuoktinio. Šį faktą paliudijo ir apklausti liudytojai – šalių sūnus ir ieškovės draugė, kurių parodymų teismas nepagrįstai nevertino. Pasak ieškovės, aplinkybės, kad ji ilgą laiką gyveno su smurtaujančiu ir girtaujančiu vyru, įrodo jos pastangas išsaugoti šeimą.

9. Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

10. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nenustatyta, kad pasitvirtintų ieškovės išsakyti argumentai, jog atsakovas prieš ją naudojo fizinį smurtą. Sutiktina su ieškovės teiginiu, kad byloje yra medicininiai dokumentai, kurie liudija apie ieškovės turimas traumas ir jos sveikatos būklę, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovės traumos buvo sąlygotos atsakovo veiksmų. Iš 2017 m. birželio 7 d. medicininio dokumento išrašo matyti, kad jame yra užfiksuotas ieškovės minimas įrašas, kad, kaimynės teigimu, ji buvo sumušta sutuoktinio, o šeima stebima socialinių darbuotojų. Tačiau byloje daugiau nėra pateikta rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės minėtus ieškovės kaimynės teiginius. Pažymėtina, kad 2017 06 07 medicininiame išraše taip pat nurodyta, jog ieškovė keletą kartų buvo parkritusi, buvo hospitalizuota ištyrimui dėl demencijos. 2017 11 06 medicininių dokumentų išraše nurodyta, jog ieškovei diagnozuota senatvinė prasidedanti katarakta. Taigi, medicininių dokumentų išrašai nepatvirtina smurto jos atžvilgiu. Apeliaciniame skunde iškovė nurodo, kad atsakovas prieš keletą metų ją buvo itin stipriai sumušęs į įvairias kūno vietas ir palikęs gulėti virtuvėje kraujo klane. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu būtų egzistavusi reali grėsmė ieškovei ir prieš ją sutuoktinis būtų smurtavęs, o tuo labiau būtų taip žiauriai pasielgęs kaip nurodė ieškovė, akivaizdu, kad ji būtų kreipusis į gydymo įstaigą ar policiją, ar kitas atitinkamas institucijas prašydama pagalbos. Nagrinėjamu atveju, ieškovės teiginiai dėl atsakovo smurtavimo yra niekuo neparemti.

11. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas byloje apklaustų liudytojų – šalių sūnaus D. V. ir ieškovės draugės D. D. parodymais nesivadovavo, nes šie asmenys suinteresuoti bylos baigtimi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nevertintina kaip pažeidžianti ieškovės teisėtus interesus ar turėtų būti vertintina kritiškai. Visų pirma, minėta, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą. Šiuo atveju, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėti liudytojai buvo suinteresuoti bylos baigtimi. Pati liudytoja D. D. parodė, kad su ieškove yra pažįstamos nuo 2004 metų, kartu dirbo, bendraudavo po darbo, lankydavosi pas ieškovę namuose. Spręstina, kad ieškovę su liudytoja sieja artimi draugystės ryšiai, todėl akivaizdu, kad draugei norėdama gero, liudytoja galėjo akcentuoti tik ieškovei naudingas aplinkybes. Tuo tarpu ieškovės sūnus, kaip artimas šeimos narys, taipogi dėl tam tikrų priežasčių galėjo turėti neigiamą nusistatymą prieš savo tėvą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad jeigu kaip teigė liudytojai prieš ieškovę nuolat buvo naudotas smurtas, o ji nesikreipdavo į atitinkamas institucijas, nes buvo įbauginta atsakovo, tai patys liudytojai, siekdami apginti ieškovę, galėjo kreiptis į atitinkamas institucijas. Priešingai nei teigia ieškovė, byloje esantis rašytinis įrodymas – 2018 m. sausio 31 d. UAB „ARTMET“ charakteristika apie atsakovą, kurioje nurodyta, kad atsakovas šioje įmonėje dirbo nuo 2012 m. gegužės 24 d. iki 2012 m. rugsėjo 24 d. ir su pertraukomis nuo 2013 m. birželio 21 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d. Šioje charakteristikoje atsakovas apibūdinamas darbščiu, atsakingu, profesionaliu, su kuriuo problemų nekildavo. Ši charakteristika paneigia ieškovės teiginį, kad atsakovas į darbą vykdavo neblaivus, ar, kad būtų buvęs agresyvus. Nors byloje yra duomenų, kad atsakovas 2015 m. rugpjūčio 1 d. viešoje vietoje vartojo alkoholį ir šiais savo veiksmais įžeidė žmogau orumą ir visuomeninę dorovę, už ką jam buvo paskirtas įspėjimas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė yra mažareikšmė ir nesudaro pagrindo išvadai dėl santuokos iširimo išimtinai dėl atsakovo kaltės padaryti, ar konstatuoti faktą, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu.

12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie neginčijamai įrodytų, kad šeima iširo būtent dėl atsakovo kaltės. Aplinkybė, jog vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, nesudaro pagrindo spręsti, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Įvertinusi anksčiau nurodytas nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtą pirmosios instancijos teismo išvadą, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

13. Pirmosios instancijos teismas butą, esantį (duomenys neskelbtini), šalims padalino po lygiai, kadangi pagal tuo metu galiojusį BPĮ 5 straipsnį ir SŠK 21 straipsnį, butai, sutuoktinių įsigyti pagal BPĮ santuokos metu, buvo pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina. Sprendė, kad vienai šaliai priteisti butą natūra, o kitai – kompensaciją nebuvo įmanoma, nes šalių finansinė padėtis nėra tokia, kuriai esant būtų galimybė kompensaciją sumokėti.

14. Nesutikdama su šia sprendimo dalimi, apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas butą priteisdamas po lygiai, neatsižvelgė į sutuoktinių poreikius, vieno iš sutuoktinių sveikatos būklę ar turtinę padėtį. Tokiu būdu padalijus butą, ieškovė jame gyventi ir faktiškai jį valdyti negalės, kadangi bendras šalių gyvenimas tiesiog neįmanomas dėl atsakovo girtavimo ir smurto naudojimo. Be to, atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad tuo metu, kai buvo įsigytas butas, atsakovas būtų turėjęs kokių nors santaupų ar kito turto, kurį realizavęs galėjo prisidėti prie mokėjimų už buto išpirkimą.

15. Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1992 m. kovo 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pagal BPĮ, sutartis sudaryta su ieškove. 1988 m. gegužės 23 d. Alytaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas išdavė ieškovei orderį, kuriuo leido jai apsigyventi ginčo bute. Primintina šalių santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Taigi, butas buvo suteiktas šeimai. Ieškovė 1991 m. lapkričio 5 d. pareiškimu kreipėsi į Alytaus miesto valdybą dėl ginčo buto pirkimo, pateikė atsakovo sutikimą įforminti buto pirkimo pardavimo sutartį notarinėje kontoroje ieškovės vardu. Pagal įkainojimo aktą nuo 1991 m. vasario 15 d. nuo ieškovės nebalansinės sąskaitos nurašyta 10 000 rub investiciniais čekiais, o nuo atsakovo - 2 566 rub investiciniais čekiais ir 1 746 rub įmokėta grynais.

16. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nagrinėjamu atveju ginčo butas buvo įgytas pasinaudojus valstybės suteikta lengvata įsigyti gyvenamąjį plotą buto privatizavimo būdu pagal BPĮ. Į bylą nėra pateikta konkrečių įrodymų, kad 1746 rub. suma, kuri buvo sumokėta grynais, buvo asmeninės ieškovės lėšos.

17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006 išaiškino, jog pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to teismai, spręsdami dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, turi vadovautis 2000 m. CK normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-744/2002; 2003 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2003; 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2005, 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2005). Kartu teisėjų kolegija pažymėjo, kad SŠK iš esmės analogiškai reglamentavo santuokoje įgyto turto teisinį režimą. Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, turtas, įgytas esant susituokus, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš minėtų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus.

19. Vadovaujantis BPĮ 5 straipsniu ir SŠK 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal BPĮ santuokos metu, pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002). Įvertinus faktines aplinkybes, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), o ginčo turtas įgytas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1992 m. kovo 20 d., t. y. iki CK 2000 m. liepos 1 d. įsigaliojimo, spręstina, kad nagrinėjamu atveju ankščiau aptartas teisinis reglamentavimas pagrindžia faktą, kad ginčo butas negali būti pripažintas išimtinai ieškovės asmenine nuosavybe. Pažymėtina, kad nors ieškovė teigė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo santuokos sudarymo iki buto įsigijimo laikotarpio jis būtų turėjęs kokių nors santaupų buto išpirkimui, o atsakovo įmokėtos lėšos buvo perduotos ieškovės. Šie ieškovės teiginiai taip pat nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, todėl labiau tikėtina, kad atsakovo sumokėtos lėšos priklausė jam, o ne ieškovei. Pabrėžtina, kad ieškovė teismo posėdžiuose nedalyvavo, paaiškinimų ir parodymų betarpiškai teismui nedavė.

20. Nustačius, kad ginčo butas yra abiejų sutuoktinių nuosavybė, svarbu nustatyti jo padalijimo būdą. Pagrindinė bendro sutuoktinių turto padalijimo taisyklė yra nustatyta CK 3.127 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima tai padaryti, o kompensacija pinigais priteisiama tik tuo atveju, jeigu padalinti turto natūra negalima. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo butas yra dalus, kadangi jis yra dviejų kambarių, todėl šalys galės naudotis atskirais kambariais, o kitomis patalpomis - bendrai. Nagrinėjamu atveju priteisti kuriai nors šaliai butą natūra, o kitai kompensaciją, nebūtų optimalu, kadangi šalių finansinė padėtis nėra tokia, kuriai esant kompensaciją būtų galima mokėti ir taip nebūtų pažeisti priešingos šalies interesai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovei nuo 2017 m. birželio 29d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. paskirta netekto darbingumo pensija, kuri sudaro 275,52 Eur. Iš į bylą pateiktų medicininių išrašų apie ieškovės sveikatos būklę nustatyta, kad jos darbingumas sudaro 20 procentų, todėl, priteisus kompensaciją iš ieškovės, akivaizdu, kad ji jos sumokėti negalėtų. Tuo tarpu vertinant atsakovo finansinę padėtį nustatyta, kad nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2019 m. birželio 5 d. atsakovui mokama netekto darbingumo pensija, kuri sudaro 213,06Eur. 2018 m. sausio 17 d. medicininis pažymėjimas patvirtina, kad atsakovas iki 2019 m. sausio 17d. negali dirbti darbų, susijusių su krovinių kėlimu, liemens palenkimais, darbo šaltyje, bei lauko sąlygomis. Aplinkybę, kad šalių finansinė padėtis nėra gera patvirtina ir faktas, kad ieškovė į teismą kreipėsi pasinaudodama valstybės garantuojama teisine pagalba, o atsakovas prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už priešieškinį. Tuo tarpu aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto dalių principo, įtvirtinto CK 3.123 straipsnyje, teisėjų kolegija nenustatė.

21. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigė, kad viename bute su atsakovu gyventi nebus įmanoma dėl jo naudojamo smurto ir girtavimo, tačiau jau minėta, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas prieš ieškovę būtų naudojęs fizinį smurtą ar, kad nuolat vartotų alkoholį, todėl šie argumentai vertintini kaip neįrodyti ir nepagrįsti.

22. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės neturi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

23. Teisėjų kolegija, esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai, daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, tinkamai taikė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės teisinius santykius, ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

24. Ieškovė apeliaciniame skunde prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.