Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos SĮ „Kretingos komunalininkas“ patikslintą prašymą atsakovui G. A. P. dėl 936,23 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja SĮ „Kretingos komunalininkas“ patikslintu prašymu prašo priteisti iš atsakovo G. A. P. 936,23 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Prašyme nurodo, jog jai pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje. Nurodo, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso 6146/10000 dalys administracinių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga. Nurodo, kad atsakovas nesumokėjo 936,23 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2015-12-31. Prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pareiškėjos teigimu, vietinė rinkliava apskaičiuota pagal valdomą turto objektą ir pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, pagal kuriuos nuo 2015-12-17 pakito patalpų bendras plotas, t.y. 2009 metų išraše nurodyta, kad bendras patalpų plotas sudarė 588,14 kv.m., o nuo 2015-12-17 – 594,25 kv.m., todėl proporcingai pasikeitė ir atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų dalis. Pažymi, jog apskaičiuojant mokėtiną vietinę rinkliavą atsakovui atsižvelgta į tai, jog dalis patalpų yra nuomojama, o atsakovui kyla pareiga įrodyti, jog jis neturi mokėti vietinės rinkliavos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ginčo dalykas yra pareiškėjos SĮ „Kretingos komunalininkas“ reikalavimo priteisti iš atsakovo G. A. P. 936,23 Eur Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014-01-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).

Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009-05-28 sprendimu Nr. T2-163 „Dėl vietinės rinkliavos skaičiavimo ir vietinės rinkliavos administravimo“ vietinę rinkliavą buvo pavesta administruoti SĮ „Kretingos komunalininkas“. Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2009-06-30 sprendimu Nr. T2-195 „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“ patvirtinti Kretingos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – Nuostatai) (Nuostatų pakeitimai 2010-10-28 sprendimu Nr. T2-372; 2011-12-20 sprendimu Nr. T2-458; 2013-04-25 sprendimu Nr. T2-122; 2014-01-30 sprendimu Nr. T2-6; 2014-12-18 sprendimu Nr. T2-378). Nuostatų 3.7 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavą, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčius leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje atliekų tvarkymo sistemoje. Nuostatų 5 punkte nurodyta, kad vietinė rinkliava nustatoma visiems Kretingos rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir 2010-10-28 sprendimo Nr. T2-372 bei 2014-12-18 sprendimo Nr. T2-378 redakcijose. Nuostatų 17 punkte įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos dydžiai yra nurodyti šių Nuostatų priede. Pagal Nuostatų IV skyrių ir Nuostatų priedą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir/arba vykdomos veiklos pobūdį.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad 6146/10000 dalys administracinių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, nuosavybės teise priklauso atsakovui. Pareiškėja prašo iš atsakovo priteisti vietinę rinkliavą už šį valdytą nekilnojamąjį turtą už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2015-12-31. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t.y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl sprendžiant šį klausimą vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Nagrinėjamu atveju taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2012-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012-10-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1335-575/2015, 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1201-442/2015, 2015-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1339-442/2015, 2015-07-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-556/2015, 2015-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015, 2015-11-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1141-602/2015, 2015-12-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1207-602/2015, 2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2212-146/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005-04-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, 2016-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2212-146/2015 ir kt.). Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2016-01-14, todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2016 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2016 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. Nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėja turėjo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2009 ir 2010 metus, kurią pagal pateiktus duomenis sudaro 222,50 Eur Eur, todėl prašymas šioje dalyje dėl priteisimo vietinės rinkliavos atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Atsakovas, neigdamas savo pareigą mokėti vietinę rinkliavą, argumentuoja, jog jam nuosavybės teise priklausančios patalpos yra išnuomotos fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl jie ir turėtų būti rinkliavos mokėtojai. Savo teiginiams pagrįsti atsakovas prideda nuomos sutartis: 2008-05-09 nuomos sutartį, kuria iki 2018-05-09 dalis patalpų, t.y. 51,6 kv.m., išnuomota V. K., 2009-05-08 nuomos sutartį, kuria 22 kv.m. išnuomota advokatės S. T. kontorai iki 2019-06-01, 2009-10-13 nuomos sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2009-11-01 iki 2012-11-01 40 kv.m. patalpų buvo išnuomota UAB „Royal Tourism“, 2011-03-21 nuomos sutartį, kuria nuo 2011-04-01 40 kv.m. buvo išnuomota L. L., tačiau 2011-09-30 nuomos sutartis su L. L. nutraukta, 2011-10-01 nuomos sutartį, kuria nuo 2011-10-01 iki 2015-10-01 40 kv.m. patalpų buvo išnuomota B. M., 2012-07-01 sutartį, kuria nuo 2012-08-01 nuomos sutartimi 40 kv.m. patalpų iki 2016-08-01 išnuomota M. Š. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog viešame registre yra įregistruotos tik dvi iš atsakovo nurodytų nuomos sutarčių, t.y. 2008-05-09 nuomos sutartis, kuria iki 2018-05-09 dalis patalpų, t.y. 51,6 kv.m., išnuomota V. K., ir 2011-03-21 nuomos sutartį, kuria laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2011-09-30 40 kv.m. buvo išnuomota L. L. CK 6.478 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jos ši teisės norma yra aktuali, kai trečiasis asmuo pareiškia reikalavimą nekilnojamojo turto savininkui, kurio nuosavybės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau savininkas teigia, jog yra sudaryta nuomos sutartis ir dėl to reikalavimas turėtų būti reiškiamas nuomininkui. Tokiu atveju savininkas pagal CK 6.478 straipsnio 2 dalį neįregistruotos sutarties fakto negalėtų panaudoti prieš trečiąjį asmenį (žr. 2015-11-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1056-602/2015). Nagrinėjamu atveju būtent ir susiklostė tokia situacija – nuomos sutartimi remiasi nekilnojamojo daikto savininkas, žinantis apie sudarytą nuomos sutartį ir neigiantis pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Įvertinus minėtą tęsinį reglamentavimą konstatuotina, jog atsakovas, ginčydamas pareigą mokėti vietinę rinkliavą, neturi teisės remtis neregistruotomis nuomos sutartimis. Iš pareiškėjos patikslinto prašymo ir 2016-03-31 pažymos apie skolą Nr. (3.6)V4-272 duomenų matyti, jog skaičiuojant atsakovui vietinę rinkliavą už jam nuosavybės teise priklausančių patalpų dalį, rinkliava už išnuomotą patalpų dalį V. K. ir L. L. nebuvo skaičiuojama. Tai reiškia, jog pareiškėja rėmėsi viešajame registre įregistruotais juridiniais faktais apie sudarytas nuomos sutartis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014-01-28 nutartyje pažymėjo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų), todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama. Vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai duomenų dėl mokėtinos vietinės rinkliavos pagrįstumo ir dydžio. Atsakovui vietinė rinkliava buvo apskaičiuota pagal Nuostatus, iš kurių kildinama pareiga ją mokėti. Atsakovas yra nekilnojamojo turto Kretingos mieste savininkas ir to fakto neginčija. Rinkliavos dydis reglamentuotas Nuostatuose ir apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto objekto plotą. Konkrečios pagal atsakovo valdomų patalpų plotą apskaičiuotos sumos matyti iš pažymos teismui apie skolą, kurią kartu su prašymu pateikė pareiškėjas.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos patikslintas prašymas tenkintinas iš dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, ABTĮ 88 straipsnio 4 punktu, ir pareiškėjai iš atsakovo priteistina 713,73 Eur. Prašymas tenkintinas, priteisiant euro centų tikslumu, nes tokia formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (LVAT administracinės bylos Nr. A-1498-4421/2015, A-1339-442/2015, Nr. A-1497-556/2015, Nr. A-1055-442/2015, Nr. A-360-575/2015, Nr. A-899-442/2015, Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015 ir kt.).

Pareiškėja sumokėjo 21,00 Eur žyminį mokestį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse administracinėse bylose Nr. AS-174-261/2016, Nr. AS-155-502/2016 ir kitose nurodyta, kad pareiškėjai yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su vietinių rinkliavų administravimu, todėl prašymai priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą žyminiu mokesčiu neapmokestinami, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėjai grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalis). Žyminio mokesčio grąžinimas pavestinas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

priteisti iš atsakovo G. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 713,73 Eur (septyni šimtai trylika eurų 73 euro centai) pareiškėjai SĮ „Kretingos komunalininkas“ vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą,

grąžinti SĮ „Kretingos komunalininkas“ (įmonės kodas 163934977) sumokėtą 21,00 Eur (dvidešimt vienas euras) žyminį mokestį,

žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.