Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. Ž. ieškinį atsakovei J. R. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Romualdas Samaitis papildomai paaiškino, kad ieškovė savo bute negyvena, todėl daro prielaidą, kad galimai užliejimas vyko 4 paras, be to ji 6 dienas apie užliejimą nieko nežinojo, atsakovė, tudėdama ieškovės telefono numerį, jai to nepranešė, todėl žala dar labiau didėjo, ataskaitą į bylą pateikusiam ekspertui nekilo abejonės, kad ieškovės butas buvo užlietas iš viršaus ir kad būtent dėl tokio užliejimo kilo nustatyta žala.

Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiškino, kad ji turėjo ieškovės telefono numerį, tačiau ieškovei negalėjo paskambinti po užliejimo, nes jos telefonas nėra labai geras, pas ieškovę į butą nuėjo 4 dieną po užliejimo, jokių užiejimo požymių ieškovės bute nebuvo, viskas buvo švaru, jos pačios (atsakovės) bute jokių nuostolių nėra.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. K. parodė, kad jau 15 metų gyvena sesers bute adresu (duomenys neskelbtini), yra ieškovės kaimynė, jų butai yra pirmame aukšte ir ribojasi siena, kai įvyko užpylimas ji buvo darbe, dėl užpylimo ji žalos nepatyrė, jos bute yra drėgmės, yra problemų su namo administratoriumi.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta V. R. parodė, kad virš 20 metų gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jos butas yra pirmame aukšte ir yra per vieną butą nuo ieškovės, ji turi atsakovės buto raktą, nes kai atsakovė išvyksta, prižiūri jos bute gėles, 2022 m. spalio 6 d. apie penktą valandą jai paskambino atsakovė, pranešė, jog jai paskambino, kad iš jos buto į koridorių liejasi vanduo, nuėjo pažiūrėti, koridoriuje buvo nedidelė bala, atsakovės buto vonioje čiurleno vanduo, matėsi, kad prie grindų prie vamzdžių į koridorių bėga vanduo, nes ten yra nuolydis, vandens daug nebuvo, paskambino avarinei, santechnikas atvyko per 20 min., užtruko apie 30 min., gal kai jis taisė ir daugiau vandens pribėgo, daugiau niekam nepadaryta žala, uždarius kambarius šiek tiek drėgmės bute yra, ieškovės bute tuo metu nebuvo (2022 m. spalio 6 d.), ji buvo išvykusi ir grįžo tik 2023 m. sausio pabaigoje, nes tik tada pakėlė žaliuzes bute, vėliau liudytoja jau teigė, kad po įvykio po kelių dienų atsakovė buvo ieškovės bute, kalbėjo su ieškove, apžiūrėdama užliejimą, liudytoja paprašyta paaiškinti parodymų nesutapimą dėl ieškovės buvimo/nebuvimo savo bute nuo įvykio iki 2023 m. sausio mėn. pabaigos, to padaryti nesugebėjo.

Teismas 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi patvirtino ieškovės ir akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 2023 m. kovo 28 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą dalyje pagal ieškovės ieškinį atsakovui G. D. dėl žalos atlyginimo nutraukė, todėl toliau nagrinėjamas tik ieškovės ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo tenkinamas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad buvo apgadintas ieškovės butas dėl vandens užliejimo; 2022 m. lapkričio 16 d. UAB „FINANCE PROPERTY“ buto daliai, esančiai (duomenys neskelbtini), užliejimo padarytų nuostolių įvertinimo ataskaitoje Nr. 221116V-02 nustatyta, jog užpylimo židinys buvo aukštu aukščiau esantis sanitarinis mazgas, kuris bendrai priklauso gyvenamosioms patalpoms adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, b. l. 11–37, 90). Gyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei, o gyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso G. D. (el. b. t. I, b. l. 47).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės.

Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas).

Pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Pirmiausia pažymėtina tai, kad byloje ginčas nekilo, jog atsakovė ir G. D. yra bendro naudojimo patalpų sanitarinio mazgo savininkai (atsakovei priklausanti dalis yra 41 proc., G. D. – 59 proc.), todėl pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį jie privalo atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų <...> sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šiuo atveju reikalinga nustatyti šias civilinės atsakomybės sąlygas: žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus – žalos padarymo faktą dėl jų įrenginio (vandens klozeto) trūkumų, priežastinį ryšį – tarp žalos (nuostolių) ir jiems priklausančio įrenginio (vandens klozeto) trūkumų. Kaltė nenustatinėtina, nes už įrenginių trūkumų sukeltą žalą jo savininkas atsako be kaltės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pavyzdžiui, dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aukštu aukščiau esantis sanitarinis mazgas bendrai priklauso gyvenamosioms patalpoms adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei, o gyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso G. D., atsakovė ir G. D. yra bendro naudojimo patalpų sanitarinio mazgo savininkai (atsakovei priklausanti dalis yra 41 proc., G. D. – 59 proc.). Bylos medžiaga patvirtina, kad įvyko ieškovės buto užliejimas iš aukštu aukščiau esančio sanitarinio mazgo, kurio 41/100 dalis priklauso atsakovei. 2022 m. spalio 6 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo akte Nr. MB:T22-376819 (V22-1967558) nurodyta, kad vanduo bėgo į bendro naudojimo koridorių. UAB „FINANCE PROPERTY“ pateiktoje užliejimo padarytų nuostolių įvertinimo ataskaitoje Nr. 221116V-02 nurodyta, kad dėl iš viršuje esančių patalpų įvykusio užliejimo padarytų nuostolių ieškovei suma yra 4 069,70 Eur su PVM arba 3 363,39 Eur be PVM. Tai, kad ieškovės butas buvo užlietas iš aukščiau nurodytos patalpos (sanitarinio mazgo), kurios 41 proc. priklauso atsakovei, patvirtino ir pati atsakovė, nurodžiusi, kad jos butui priklausančiame sanitariniame mazge buvo prakiuręs vandentiekio vamzdis ir įvyko užliejimas, tą patvirtino ir teisme apklaustos liudytojos. 2022 m. spalio 6 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo akte Nr. MB:T22-376819 (V22-1967558) nurodyta, kad vanduo smarkiai bėgo į bendro naudojimo koridorių ir konstatuota, kad trūko vamzdis bloke, kur (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butai. UAB „FINANCE PROPERTY“ pateiktoje užliejimo padarytų nuostolių įvertinimo ataskaitoje Nr. 221116V-02 esančiame sunaikinto, sugadinto turto apžiūros akte Nr. FP221115-2 konstatuota, kad 2022 m. lapkričio 5 d. įvyko vandens prasiskverbimas iš viršutinio buto, todėl nukentėjo ieškovės buto lubos, sienos, durys. To priežastimi yra nurodytas butuose adresu (duomenys neskelbtini) trūkęs šalto vandens vamzdis.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.). Byloje esantys įrodymai dėl užpylimo židinio (UAB „FINANCE PROPERTY“ ataskaita Nr. 221116V-02 su sugadinto turto apžiūrėjimo aktu Nr. FP221115-2, 2022 m. spalio 6 d. atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas, atsakovės patvirtinimas apie ieškovės buto užliejimą iš jos buto) patvirtina, kad užliejimo židinys buvo sanitarinis mazgas (vandens klozetas), kurio 41/100 dalis priklauso atsakovei. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė kaip viršuje esančios patalpos savininkės nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų apliejimo metu ieškovės turtui buvo padaryta žala, tai konstatuota ir UAB „FINANCE PROPERTY“ ataskaitoje Nr. 221116V-02, priešingų įrodymų byloje nėra. Akivaizdu, kad savo srities specialistai įvertindami padarytą žalą butui vandens užpylimu, įvertina ir bendrą buto būklę, galimus pažeidimus dėl esamos drėgmės bute, teismas neturi pagrindo laikyti, kad ataskaita yra klaidinga ar netinkamai parengta, kadangi ją paneigiančių įrodymų byloje nėra. Kadangi ieškovės butui padaryta žala kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant tinkamos sanitarinio mazgo būklės, byloje atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp jų yra įrodyti, ieškovės patirta žala priteistina iš atsakovės proporcingai jai tenkančiai nuosavybės daliai – 41 proc. (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Ieškovės į bylą pateikta UAB „FINANCE PROPERTY“ užliejimo padarytų nuostolių įvertinimo ataskaita Nr. 221116V-02 patvirtina, jog sąmata sudaryta pagal 2022 m. spalio mėnesio kainas ir dėl užliejimo padarytų nuostolių suma sudaro 4 069,70 Eur su PVM arba 3 363,39 Eur be PVM. Kaip jau teismas konstatavo aukščiau, byloje nėra įrodymų paneigiančių atsakaitos duomenis, o teismas nesivadovauti tos srities specialistų pateiktais skaičiavimais pagrindo pagal bylos medžiagą neturi, todėl ataskaitoje nurodytą nuostolių dydį teismas laiko ieškovės įrodytu. Vien tai, kad ieškovė bute dar nėra atlikusi remonto, nesudaro pagrindo mažinti nustatytą nuostolių sumą, tuo pagrindu nuostolių suma ir laikoma suma be PVM (3 363,39 Eur). Pažymėtina, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į padėtį, buvusią iki pažeidimo (CK 6.251 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016). Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju apima sąnaudas, reikalingas daiktui atkurti. UAB „FINANCE PROPERTY“ pateiktoje užliejimo padarytų nuostolių įvertinimo ataskaitoje Nr. 221116V-02 nurodyta, kad nuostolių (nekilnojamojo turto atkūrimo išlaidos) sudaro 3 363,39 Eur be PVM. Taigi, teismas laiko šiuos nuostolius pagrįstais, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra tenkinamas.

Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktu, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė 145,20 Eur išlaidas už UAB „FINANCE PROPERTY“ užliejimo padarytų nuostolių įvertinimo ataskaitą Nr. 221116V-02 (el. b. t. I, b. l. 38, 40).

Taigi, bendra nuostolių suma dėl ieškovės buto užliejimo sudaro 3 508,59 Eur (3 363,39 Eur + 145,20 Eur). Kadangi atsakovei priklauso 41/100 dalis sanitarinio mazgo, iš kurio vyko ieškovės turto užliejimas, tai atsakovei tenkanti nuostolių dalis sudaro 1 438,52 Eur (3 508,59 Eur x 41/100). Ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra tenkinamas ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 438,52 Eur žala.

Byloje aplinkybių, dėl kurių priteisiama žalos atlyginimo suma turėtų būti sumažinta, nenustatyta ir atsakovė jų neįrodė. Vien ta aplinkybė, kad atsakovės pajamos yra nedidelės, nesudaro pagrindo mažinti ieškovės patirtų nuostolių atlyginimo sumą, tuo labiau atsakovė naudojasi mokamomis advokatės paslaugomis, kas rodo pajėgumą tinkamai atsiskaityti ir su ieškove. Tuo labiau, pati atsakovė savalaikiai nesiėmė aktyvių veiksmų būsimai žalai sumažinti – turėdama ieškovės telefono numerį, jai apie užliejimą nepranešė, nors ir žinojo, kad ieškovė yra išvykusi, teismo posėdžio metu nors ir nurodė, kad jos telefonas neveikė, todėl nepaskambino ieškovei, tačiau liudytoja V. R. parodė, kad atsakovės telefonas veikė, nes atsakovė iš karto sužinojusi apie užliejimą jai paskambino ir paprašė nueiti į jos butą.

Teismas vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi priteisia ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 438,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai – teismas priteisia ieškovei iš atsakovės 1 438,52 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 438,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimo išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.

Ieškovė byloje sumokėjo 95 Eur žyminį mokestį, 2023 m. kovo 16 d. sumažinus ieškinio reikalavimą iki 3 508,59 Eur, žyminio mokesčio dydis mažinamas iki 79 Eur ir ieškovei grąžinama 16 Eur permokėta žyminio mokesčio dalis. Iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 32,39 Eur žyminio mokesčio ir 410 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, t. y. iš viso – 442,39 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės R. L. Ž. ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei R. L. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) 1 438,52 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt aštuonių eurų ir penkiasdešimt dviejų centrų) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 438,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 442,39 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų ir trisdešimt devynių centų) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti ieškovei R. L. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16 Eur (šešiolikos eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. vasario 6 d. mokėjimo nurodymu Nr. 160 per akcinę bendrovę „Swedbank“, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo sprendimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.