Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Ieškovo nuomone 2014 m. rugsėjo 22 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktas turi būti pripažintas negaliojančiu, remiantis CPK 602 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6 punkto pagrindu. Antstolis turėjo pareigą perkainoti ginčo turtą, nes nebuvo nustatyta reali buto/turto kaina (pardavimo momentui), už kurią jis galėtų būti parduotas varžytynėse. Ieškovas pranešimo apie varžytynes negavo ir nebuvo informuotas apie galimybę pasinaudoti įstatymo suteikta teise realizuoti jam priklausantį turtą surastam turto pirkėjui. Tikėtina, kad buto pardavimo iš varžytynių procedūra įvyko antstoliui ir UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ susitarus.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijų nuostatų 96 punktą pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Rašytiniu skolininko prašymu pirmąsias varžytynes antstolis gali skelbti ir nesuėjus šiame punkte nustatytam terminui. Nurodo, kad ieškovui pasirašytinai nebuvo įteiktas pranešimas dėl varžytynių paskelbimo. Antstolis, nukreipęs išieškojimą į turtą turi pareigą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po varžytynių šiam turtui paskelbimo skolininkui, registruotu laišku pranešti apie turto pardavimą iš varžytynių, taip pat paaiškinti antstolio procesinių veiksmų apskundimo tvarką (Sprendimų vykdymo instrukcijų 12 punkto 3 dalis). Atsakovas antstolis veikė akivaizdžiai neteisėtai, kadangi patvarkymu neinformavo ieškovo, jog jis gali iki varžytynių pradžios pasiūlyti turto pirkėją ir šio patvarkymo pareiškėjui nepateikė. Ieškovas apie vykdomas varžytynes nebuvo informuotas joms prasidėjus ir dėl to negalėjo pasinaudoti CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teise. Antstoliui atliekant vykdymo veiksmus buvo pažeistos vykdymo proceso normos. Be to, ieškovo skolininko turtas parduotas nesilaikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos (ir nenustačius turto tikrąją vertę).

Antstolis pažeidė pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai, todėl turtas buvo parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, numatyta tvarka. Antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/01810 areštavo skolininkui priklausantį turtą ir surašė 2014 m. rugsėjo 22 d. turto arešto aktą. Įkainodamas skolininko turtą, antstolis turtą įvertino 509 111,93 Lt (147 449,01 Eur) suma. CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Sudarant 2014 m. turto aprašą nei išieškotojas, nei skolininkas nedalyvavo. Pažymėjo, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Šiuo atveju, eksperto vertinimo dėl turto vertės, nepateikta. Ieškovas negavo ir antstolio patvarkymo, kuriuo buvo nustatyta turto vertė. Vienas iš teismų praktikoje pripažįstamų kriterijų, kurį antstolis gali taikyti nustatydamas areštuojamo turto rinkos vertę, yra Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta turto vertė. Antstolis nenurodė jokių duomenų apie turto vertę.

Varžytynės paskelbtos tinkamai nenustačius išvaržomo turto vertės. Ieškovas tik gavęs 2018 m. rugpjūčio 23 d. raginimą Nr. SB-2042 iš UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ sužinojo apie tai, jog turtas perleistas. Ieškovo nuomone, turto pardavimas buvo vykdomas pažeidžiant teisės aktus, parduoto turto vertė neatitinka realios turto rinkos vertės. Antstolis ieškovui nežinant, iš varžytynių pardavė nuosavybės teise jam priklausantį vienintelį gyvenamąjį būstą – butą. Buto varžytynės yra neteisėtos, nes antstolis ieškovui nepranešė, jog atnaujinama vykdomoji byla, nepasiūlė būdų dengti jo įsiskolinimą be varžytynių. Be to, antstolis neieškojo galimybių įsiskolinimą dengti kilnojamojo turto dalimi. Turto pardavimo iš varžytynių akte nurodyta, jog varžytynės įvyko 2017 m. sausio 5 d., o visa suma už nupirktą turtą sumokėta tik 2018 m. rugpjūčio 3 d., t. y. turtas perleistas praėjus daugiau nei pusantrų metų po varžytynių. Turtas buvo įkainotas 2016 m., o įsigijimo momentui neperkainuotas. Per tokį laiką nekilnojamojo turto kainos pasikeitė ženkliai, taigi antstolis turėjo turtą iš naujo įvertinti. Tai taip pat pagrįstai leidžia teigti, kad nustatyta turto kaina nėra reali ir pagrįsta.

Antstolis V. M. prašo palikti ieškinį nenagrinėtu ir nutraukti civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais arba ieškinį atmesti. Nurodo, kad antstolio V. M. kontoroje 2014 m. kovo 19 d. buvo priimtas vykdymui vykdomasis dokumentas Nr. DJ-1754, kurį 2014 m. kovo 4 d. išdavė Vilniaus miesto 15-asis notaro biuras dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y. 146 938,35 Eur ir 1 763,20 Lt skolos bei 11 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko ir įkaito davėjo D. K. hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialas naudai. Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui įteiktas 2014 m. kovo 27 d., tačiau skolininkas nurodytu terminu sprendimo neįvykdė. Atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/01810, 2014 m. rugsėjo 22 d. buvo areštuotas D. K. priklausantis turtas: butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)). 2014 m. rugsėjo 22 d. antstolio patvarkymu šio turto vertei nustatyti buvo paskirta ekspertizė, pavedant ją atlikti UAB „Finance Property“. Šiuo patvarkymu šalims išaiškinta, kad vykdymo proceso šalys gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Patvarkymas skolininkui įteiktas 2014 m. spalio 9 d. Vykdomosios bylos šalys nušalinimo ekspertui nereiškė. Ekspertizės akte nustatyta rinkos vertė: buto su rūsiu rinkos vertė – 90 000 Eur. Pranešimą apie ekspertizės metu nustatytą turto vertę antstolis šalims išsiuntė 2016 m. lapkričio 15 d., informavo, kad su turto ekspertizės aktu vykdomosios bylos šalys gali susipažinti antstolio kontoroje bei paaiškino, kad raštu gali pareikšti antstoliui motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Šis pranešimas skolininkui įteiktas 2016 m. lapkričio 23 d. Dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės vykdomosios bylos šalys per nustatytą terminą motyvuotų prieštaravimų nepareiškė. 2016 m. lapkričio 28 d. skolininkas pateikė nemotyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės, prašė antstolio paskirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti. 2016 m. gruodžio 5 d. patvarkymu antstolis atsisakė tenkinti skolininko prieštaravimus dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės bei atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę. Šio antstolio patvarkymo skolininkas neskundė. 2016 m. gruodžio 5 d. patvarkymu antstolis paskelbė pirmąsias varžytynes. Turto vertė 90 000 Eur. Pradinė varžytynių kaina 72 000 Eur (80 proc. turto vertės). Varžytynės vyko elektroniniu būdu interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)). 2017 m. sausio 5 d. VĮ Registrų centras įstatymų nustatyta tvarka informavo antstolį, kad pirmosios varžytynės įvyko ir jas laimėjo didžiausią kainą – 72 000 Eur pasiūlęs pirkėjas UAB „Būsto paskolų draudimas“. 2017 m. sausio 25 d. antstolio kontoroje buvo gauta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis Nr. 2-7740-861/2017 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0240/09/01178 iki pareiškėjo D. K. ieškinio išieškotojui Danske Bank A/S Lietuvos filialas išnagrinėjimo. Antstolis 2017 m. sausio 25 d. patvarkymu vykdymo veiksmus (įskaitant terminą sumokėti už iš varžytynių įsigytą turtą ir turto perdavimą varžytynių laimėtojui) sustabdė. 2018 m. liepos 19 d. antstolio kontoroje buvo gauta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis, kuria panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartimi Nr. 2-7740-861/2017 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Antstolis 2018 m. liepos 30 d. patvarkymu vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/01810 atnaujino ir tęsė. 2018 m. liepos 30 d. patvarkymu šalys taip pat buvo informuotos, kad sustabdant vykdymo veiksmus ir terminus vykdomojoje byloje, nuo varžytynių pabaigos buvo praėję 20 dienų, todėl, atnaujinus vykdymo veiksmus, pirkėjui liko 10 dienų visai iš varžytynių įsigyto turto kainai sumokėti. 2018 m. rugpjūčio 3 d. varžytynių laimėtojui UAB „Būsto paskolų draudimas“ įmokėjus visą kainą, 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo surašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuriuo buto su rūsiu nuosavybės teisė perleista varžytynių laimėtojui UAB „Būsto paskolų draudimas“. 2018 m. spalio 9 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/01810 likusio reikalavimo dalyje dėl 53 872,91 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. K., išieškotojas UAB „Būsto paskolų draudimas“ pakeistas išieškotoju AB Danske bank A/S Lietuvos skyrius, kitoje dalyje dėl 24 994,08 Eur skolos ir 11 proc. metinių palūkanų išieškojimo išieškotoju paliktas išieškotojas UAB „Būsto paskolų draudimas“.

Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje CPK 602 straipsnyje įtvirtintais pagrindais. Šiuo atveju ieškovas ieškiniu nepagrindžia nei vieno iš minėtame CPK straipsnyje nurodytų pagrindų buvimo. Ieškinyje ieškovas iškraipo faktus bei pateikia melagingus teiginius apie svarbias vykdomosios bylos aplinkybes. Ieškinyje ieškovas iš esmės skundžia antstolio veiksmus – turto įkainojimą ir varžytynių skelbimą. Šiuos antstolio veiksmus ieškovas (skolininkas) privalėjo skųsti ypatingosios teisenos, numatytos CPK XXXI skyriuje tvarka, t. y. CPK 510 straipsnyje ir 512 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais teikti skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti bei teikti prieštaravimus dėl nustatytos turto rinkos vertės CPK 681 straipsnio 3 dalyje ir 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Tačiau ieškovas nepasinaudojo CPK numatyta ikiteismine ginčų sprendimo tvarka. Ieškovas apie ekspertizės metu nustatytą turto vertę faktiškai sužinojo 2016 m. lapkričio 23 d., kai jam buvo įteiktas antstolio 2016 m. lapkričio 15 d. pranešimas dėl ekspertizės metu nustatytos turto rinkos vertės, tačiau, nei prieštaravimų dėl šios vertės, nei skundo antstoliui nepateikė. Taigi antstolio veiksmų skolininkas laiku neapskundė. Pirmą kartą savo prieštaravimus ir skundus dėl turto vertės skolininkas teikia su ieškiniu, taigi praleisdamas įstatyme nustatytą 90 dienų naikinamąjį skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo senaties terminą. Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. CPK 512 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolių veiksmų apskundimą, nustatytas 90 dienų skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo yra naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas nepagrindžia turto pardavimo iš varžytynių akto neteisėtumo, t. y. neįrodo nei vienos iš CPK 602 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių dėl kurių turto pardavimo iš varžytynių aktas galėtų būti teismo pripažįstamas negaliojančiu. Ieškovas tik deklaratyviai teigia, kad 2014 m. rugsėjo 22 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas turi būti pripažintas negaliojančiu, remiantis CPK 602 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6 punkto pagrindu, tačiau šių pagrindų buvimo neįrodo.

Turtas iš varžytynių buvo parduotas už realią šio turto rinkos kainą. Areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Taigi antstolio pareiga yra nustatyti ne didžiausią ar mažiausią galimą, o teisingą turto vertę. Nuo teisingo turto įkainojimo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant galimus mažesnius neigiamus padarinius skolininkui. Akivaizdu, kad antstolis ėmėsi visų būtinų veiksmų realiai turto rinkos vertei nustatyti: paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės ir jos metu nustatytos turto vertės nebuvo gauta. Antstolis neprivalo skirti pakartotinės ekspertizės, jei vykdomosios bylos šalys neteikia motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės metu nustatytos turto rinkos vertės ir / arba antstoliui nekyla abejonių dėl ekspertizės metu nustatytos turto rinkos vertės. Vykdomojoje byloje taip pat nebuvo ir jokių kitų duomenų, kurie leistų abejoti ekspertizės metu nustatyta turto rinkos verte. Dėl šios priežasties antstolis, skelbdamas varžytynes, neturėjo teisės nesivadovauti ekspertizės metu nustatyta turto rinkos verte. Skundų dėl antstolio veiksmų, atliktų įkainojant turtą, taip pat nebuvo gauta. Taigi antstolis darė pagrįstą išvadą, kad visos vykdomosios bylos šalys sutinka su ekspertizės metu nustatyta turto rinkos verte. Ieškovas ir ieškinyje nepateikia jokių argumentų, kurie sudarytų prielaidas abejoti ekspertizės metu nustatyta turto verte ar įrodytų ekspertizės akto neteisingumą ar nepagrįstumą.

Ieškovas neįrodė ginčijamo Turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo pagrindų. Pabrėžia, kad neužtenka savo teisių gynimo būdu pasirinkus turto pardavimo iš varžytynių akto nuginčijimą nurodyti, jog šiuo aktu buvo padaryti teisės aktų pažeidimai. Ieškovas privalo įrodyti, kad pažeidimas sukėlė esminius teisių pažeidimus, CPK 602 straipsnio taikymas yra išimtinis, todėl vien ieškovo nepasitenkinimas įvykusiomis varžytynėmis bei nesėkmingas bandymas užkirsti joms kelią eile nepagrįstų skundų ir ieškinių, nesuponuoja įvykusio priverstinio turto realizavimo neteisėtumo. Ieškovo samprotavimai apie būtinybę pripažinti varžytynes neteisėtomis, nes antstolis ieškovui nepasiūlė būdų dengti įsiskolinimą be varžytynių, neieškojo galimybių įsiskolinimą dengti kilnojamojo turto dalimi, prieštarauja tiek CPK ir CK normoms, tiek išplėtotai išieškojimo iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto teismų praktikai, kadangi, kaip nurodyta aukščiau, hipotekos kreditorius pirmiausia savo reikalavimą tenkina iš hipoteka įkeisto turto ir tik jo neužtenkant, išieškojimas nukreipiamas į kitą turtą bendra vykdymo proceso tvarka. Nepaisant eilės nepagristų ieškovo prašymu, prieštaravimų ir skundų vykdymo proceso metu, jokia teismo nutartimi antstolio V. M. veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais, todėl ieškinyje dėstomi teiginiai apie antstolio veiksmais pažeistus teisės aktus, jų nekonkretizuojant, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Ieškovas nurodo, kad turtas buvo parduotas nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, tačiau nedetalizuoja kokios konkrečiai tvarkos nebuvo laikytasi, kokių teisės aktų ir kokių konkrečių teisės normų reikalavimus antstolis pažeidė ir nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų.

2014 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo Nr. S2-26649 antstolis skyrė ekspertizę hipoteka įkeisto turto rinkos vertei nustatyti ir įpareigojo skolininką sudaryti sąlygas ekspertui patekti į butą ir jį apžiūrėti, siekiant nustatyti turto rinkos vertę, o taip pat išaiškino skolininko teises ir pareigas. Skolininkas antstolio įpareigojimo nevykdė ir ekspertui sąlygų apžiūrėti turtą, siekiant nustatyti jo rinkos vertę, nesudarė. 2016 m. lapkričio 15 d. pranešimu dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės Nr. S2-80242 antstolis apie nustatyta turto rinkos verte informavo ieškovą, tokiu būdu suteikdamas galimybę teikti motyvuotus prieštaravimus. Tai paneigia, ieškovo argumentus, kad jis nebuvo informuotas apie galimybę pasiūlyti savo pirkėją CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovės nuomone, pradinė turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kaina nustatyta tiksliai pagal CPK 718 straipsnio reikalavimus. Už šią kainą turtas ir buvo parduotas atsakovei, kadangi joks kitas varžytynių dalyvis ne tik nepasiūlė didesnės kainos, bet netgi nepasiūlė pradinės turto pardavimo kainos, todėl atsakovas buvo vienintelis pirmųjų varžytynių dalyvis, kitiems asmenims parduodamu turtu nesusidomėjus.

Ieškovas neįrodė imperatyvių teisės normų pažeidimo, kadangi antstolis veikė tiksliai pagal CPK normas, t. y. areštavo turtą, paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, nustatė turto vertę pagal ekspertizės akto išvadą, informavo skolininką apie teisę teikti motyvuotus prieštaravimus, pasiūlyti savo pirkėją, taip pat informavo, kad bus skelbiamos turto varžytynės, tinkamai apskaičiavo pradinę turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kainą, paskelbė varžytynes ir pardavė turtą jas laimėjusiam didžiausią kainą pasiūliusiam varžytynių dalyviui. Taigi ieškovas neįrodė pirmosios iš trijų sąlygų (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl nėra pagrindo vertinti kitų dviejų sąlygų, būtinų turto pardavimo iš varžytynių aktui nuginčyti CPK 602 straipsnio pagrindu.

Ieškovas ginčydamas turto pardavimo kainą, netinkamai vadovaujasi CPK 713 straipsnio 4 dalimi, nes ši teisės norma nenustato turto įkainojimo tvarkos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog reali iš varžytynių parduodamo turto vertė nustatoma būtent varžytynių metu. Atsakovės vertinimu, tai, kad pirmosiose varžytynėse dėl turto kiti potencialus varžytynių dalyviai nesivaržė, suponuoja išvadą, jog ginčo turtas rinkoje parduodant jį už pradinę pirmųjų varžytynių pardavimo kainą nebuvo paklausus. Jei būtų vykusios antrosios varžytynės, turtas būtų buvęs parduotas už mažesnę kainą. Todėl manytina, kad nėra priežasčių teigti, jog turtas buvo parduotas už kainą, neatitinkančią realios jo rinkos vertės. Nėra duomenų, jog vykdymo proceso metu ieškovas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, siekdamas kuo brangiau parduoti turtą, t. y. nėra duomenų, kad siekė surasti ar surado ir pasiūlė turtą parduoti pasirinktam pirkėjui už turto rinkos vertę. Priešingai, dėl ieškovo nepagrįstų skundų, buvo 3 kartus sustabdyta vykdomoji byla, ieškovas nebendradarbiavo su antstoliu, nesudarė sąlygų ekspertui apžiūrėti turtą, todėl antstolis buvo priverstas kreiptis į teismą dėl leidimo priverstinai patekti į gyvenamąsias patalpas, siekiant nustatyti jų rinkos vertę, taigi faktiškai pats ieškovas trukdė teisingam turto įkainojimui. Ieškovo argumentas, jog atsakovai buvo susitarę yra visiškai nepagrįstas. Joks teisės aktas nevaržo suinteresuoto asmens teisės dalyvauti varžytynėse, priešingai tokie atsakovės veiksmai leido vykdymo procesui vykti operatyviau, nes buvo užtikrintas turto pardavimas.

Byloje nustatyta, kad antstolio V. M. kontoroje 2014 m. kovo 19 d. priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas Nr. DJ-1754, kurį 2014 m. kovo 4 d. išdavė Vilniaus miesto 15-asis notaro biuras dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y. 146 938,35 Eur ir 1 763,20 Lt skolos bei 11 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko ir įkaito davėjo D. K. hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialas naudai (vykdomoji byla Nr. 0240/14/01810, b. l. 18). Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui įteiktas 2014 m. kovo 27 d., tačiau skolininkas nurodytu terminu sprendimo neįvykdė (vykdomoji byla Nr. 0240/14/01810, b. l. 20). Atliekant vykdymo veiksmus 2014 m. rugsėjo 22 d. buvo areštuotas D. K. priklausantis turtas: butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) (vykdomoji byla Nr. 0240/14/01810, b. l. 47). 2014 m. rugsėjo 22 d. antstolio patvarkymu šio turto vertei nustatyti buvo paskirta ekspertizė, pavedant ją atlikti UAB „Finance Property“ (vykdomoji byla Nr. 0240/14/01810, b. l. 48). Patvarkymas skolininkui įteiktas 2014 m. spalio 9 d. (vykdomoji byla Nr. 0240/14/01810, b. l. 49). 2016 m. lapkričio 8 d. buto su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 161108V-01 nurodyta, jog buto su rūsiu rinkos vertė – 90 000 Eur. Pranešimas apie ekspertizės metu nustatytą turto vertę skolininkui įteiktas 2016 m. lapkričio 23 d. (vykdomoji byla Nr. 0240/14/01810, b. l. 127).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6 punkto pagrindu, teisinės registracijos panaikinimo ir restitucijos taikymo. Ieškovas iš esmės teigia, kad vykdymo procese antstolis netinkamai įkainojo varžytynėse parduotą sutartine hipoteka apsunkintą ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Nurodo, kad ginčo turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę kainą, nei rinkos vertė.