Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2019-06-13 · Civilinė byla Nr. e2-2819-392/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-06-13Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-21Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-13
Bylos Nr.
e2-2819-392/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00300-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
D. K.
Trečiasis asmuo
Danske Bank A
Civilinė byla Nr. e2-2819-392/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00300-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.5.; 3.5.2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Simona Andrijauskaitė, dalyvaujant ieškovo atstovei J. R. – G., antstolio V. M. atstovui V. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovams antstoliui V. M., uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, teisinės registracijos panaikinimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas D. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiu antstolio V. M. 2018 m. rugpjūčio 6 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-18-240-12185, taikyti restituciją ir grąžinti viską į pradinę padėtį, panaikinti nekilnojamo turto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Nurodo, kad ieškovas 2018 m. rugpjūčio 23 d. raginimu Nr. SB-2042 buvo informuotas, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Būsto paskolų draudimas“ 2018 m. rugpjūčio 6 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-18-240-121 85 perėmė iš antstolio turtą, esantį (duomenys neskelbtini). UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ prašė gera valia, ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 27 d. perduoti minėtą būstą UAB ,,Būsto paskolų draudimas“. Antstolis pardavė minėtą butą sumažinta buto verte suinteresuotai šaliai – draudimo įmonei kuri išieškojimo procese dalyvauja kaip išieškotoja, todėl antstolis piktnaudžiavo savo, kaip stipresnės šalies, padėtimi. UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ minėtą butą įregistravo Valstybės įmonėje Registrų centras, įregistravimo pagrindas 2018 m. rugpjūčio 6 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktas Nr. S-18-240-12185, todėl tikslinga panaikinti turto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją.

Taip pat nurodo, kad antstolis 2014 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu Nr. S2-26649 skyrė ekspertizę, buto rinkos vertei nustatyti. Ieškovas 2014 m. spalio 24 d. šį atsakovo veiksmą skundė, nes skolininkas prieš pradedant priverstinio vykdymo procedūras negavo raginimo įvykdyti sprendimą per nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 655, 656, 657, 659 straipsniai). Tačiau antstolis 2014 m. lapkričio 3 d. nemotyvuotu patvarkymu Nr. 0240/14/01810 jo turinį palaikė ne skundu, o prašymu ir atmetė. Dėl antstolio 2014 m. lapkričio 13 d. patvarkymo buvo pateiktas skundas, kurį antstolis vėl 2014 m. lapkričio 28 d. patvarkymu Nr. S2-27231 atmetė. Ieškovas 2014 m. lapkričio 28 d. pateikė skundą dėl antstolio procesinių veiksmų. UAB ,,Finanse Property“ 2016 m. lapkričio 8 d. atliko Nekilnojamo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę Nr. 161108V-01, kurioje nurodė, jog ginčo būsto rinkos vertė – 90 000 Eur. Ieškovas 2016 m. lapkričio 24 d. teikė antstoliui prašymą skirti pakartotinę ekspertizę (CPK 681 straipsnio 2 dalis), tačiau antstolis nereagavo. 2016 m. gruodžio 5 d. antstolis gavo skolininko 2016 m. lapkričio 28 d. skundą, kuriuo prašė nutraukti išieškojimą ir ekspertizę atlikti iš naujo. Antstolis prašymo netenkino.

Ieškovo nuomone 2014 m. rugsėjo 22 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktas turi būti pripažintas negaliojančiu, remiantis CPK 602 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6 punkto pagrindu. Antstolis turėjo pareigą perkainoti ginčo turtą, nes nebuvo nustatyta reali buto/turto kaina (pardavimo momentui), už kurią jis galėtų būti parduotas varžytynėse. Ieškovas pranešimo apie varžytynes negavo ir nebuvo informuotas apie galimybę pasinaudoti įstatymo suteikta teise realizuoti jam priklausantį turtą surastam turto pirkėjui. Tikėtina, kad buto pardavimo iš varžytynių procedūra įvyko antstoliui ir UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ susitarus.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijų nuostatų 96 punktą pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Rašytiniu skolininko prašymu pirmąsias varžytynes antstolis gali skelbti ir nesuėjus šiame punkte nustatytam terminui. Nurodo, kad ieškovui pasirašytinai nebuvo įteiktas pranešimas dėl varžytynių paskelbimo. Antstolis, nukreipęs išieškojimą į turtą turi pareigą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po varžytynių šiam turtui paskelbimo skolininkui, registruotu laišku pranešti apie turto pardavimą iš varžytynių, taip pat paaiškinti antstolio procesinių veiksmų apskundimo tvarką (Sprendimų vykdymo instrukcijų 12 punkto 3 dalis). Atsakovas antstolis veikė akivaizdžiai neteisėtai, kadangi patvarkymu neinformavo ieškovo, jog jis gali iki varžytynių pradžios pasiūlyti turto pirkėją ir šio patvarkymo pareiškėjui nepateikė. Ieškovas apie vykdomas varžytynes nebuvo informuotas joms prasidėjus ir dėl to negalėjo pasinaudoti CPK 704 straipsnyje įtvirtinta teise. Antstoliui atliekant vykdymo veiksmus buvo pažeistos vykdymo proceso normos. Be to, ieškovo skolininko turtas parduotas nesilaikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos (ir nenustačius turto tikrąją vertę).

Antstolis pažeidė pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto kainai, todėl turtas buvo parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, numatyta tvarka. Antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/01810 areštavo skolininkui priklausantį turtą ir surašė 2014 m. rugsėjo 22 d. turto arešto aktą. Įkainodamas skolininko turtą, antstolis turtą įvertino 509 111,93 Lt (147 449,01 Eur) suma. CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Sudarant 2014 m. turto aprašą nei išieškotojas, nei skolininkas nedalyvavo. Pažymėjo, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Šiuo atveju, eksperto vertinimo dėl turto vertės, nepateikta. Ieškovas negavo ir antstolio patvarkymo, kuriuo buvo nustatyta turto vertė. Vienas iš teismų praktikoje pripažįstamų kriterijų, kurį antstolis gali taikyti nustatydamas areštuojamo turto rinkos vertę, yra Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta turto vertė. Antstolis nenurodė jokių duomenų apie turto vertę.

Varžytynės paskelbtos tinkamai nenustačius išvaržomo turto vertės. Ieškovas tik gavęs 2018 m. rugpjūčio 23 d. raginimą Nr. SB-2042 iš UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ sužinojo apie tai, jog turtas perleistas. Ieškovo nuomone, turto pardavimas buvo vykdomas pažeidžiant teisės aktus, parduoto turto vertė neatitinka realios turto rinkos vertės. Antstolis ieškovui nežinant, iš varžytynių pardavė nuosavybės teise jam priklausantį vienintelį gyvenamąjį būstą – butą. Buto varžytynės yra neteisėtos, nes antstolis ieškovui nepranešė, jog atnaujinama vykdomoji byla, nepasiūlė būdų dengti jo įsiskolinimą be varžytynių. Be to, antstolis neieškojo galimybių įsiskolinimą dengti kilnojamojo turto dalimi. Turto pardavimo iš varžytynių akte nurodyta, jog varžytynės įvyko 2017 m. sausio 5 d., o visa suma už nupirktą turtą sumokėta tik 2018 m. rugpjūčio 3 d., t. y. turtas perleistas praėjus daugiau nei pusantrų metų po varžytynių. Turtas buvo įkainotas 2016 m., o įsigijimo momentui neperkainuotas. Per tokį laiką nekilnojamojo turto kainos pasikeitė ženkliai, taigi antstolis turėjo turtą iš naujo įvertinti. Tai taip pat pagrįstai leidžia teigti, kad nustatyta turto kaina nėra reali ir pagrįsta.

Antstolis V. M. prašo palikti ieškinį nenagrinėtu ir nutraukti civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais arba ieškinį atmesti. Nurodo, kad antstolio V. M. kontoroje 2014 m. kovo 19 d. buvo priimtas vykdymui vykdomasis dokumentas Nr. DJ-1754, kurį 2014 m. kovo 4 d. išdavė Vilniaus miesto 15-asis notaro biuras dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y. 146 938,35 Eur ir 1 763,20 Lt skolos bei 11 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko ir įkaito davėjo D. K. hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialas naudai. Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui įteiktas 2014 m. kovo 27 d., tačiau skolininkas nurodytu terminu sprendimo neįvykdė. Atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/01810, 2014 m. rugsėjo 22 d. buvo areštuotas D. K. priklausantis turtas: butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)). 2014 m. rugsėjo 22 d. antstolio patvarkymu šio turto vertei nustatyti buvo paskirta ekspertizė, pavedant ją atlikti UAB „Finance Property“. Šiuo patvarkymu šalims išaiškinta, kad vykdymo proceso šalys gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Patvarkymas skolininkui įteiktas 2014 m. spalio 9 d. Vykdomosios bylos šalys nušalinimo ekspertui nereiškė. Ekspertizės akte nustatyta rinkos vertė: buto su rūsiu rinkos vertė – 90 000 Eur. Pranešimą apie ekspertizės metu nustatytą turto vertę antstolis šalims išsiuntė 2016 m. lapkričio 15 d., informavo, kad su turto ekspertizės aktu vykdomosios bylos šalys gali susipažinti antstolio kontoroje bei paaiškino, kad raštu gali pareikšti antstoliui motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Šis pranešimas skolininkui įteiktas 2016 m. lapkričio 23 d. Dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės vykdomosios bylos šalys per nustatytą terminą motyvuotų prieštaravimų nepareiškė. 2016 m. lapkričio 28 d. skolininkas pateikė nemotyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės, prašė antstolio paskirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti. 2016 m. gruodžio 5 d. patvarkymu antstolis atsisakė tenkinti skolininko prieštaravimus dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės bei atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę. Šio antstolio patvarkymo skolininkas neskundė. 2016 m. gruodžio 5 d. patvarkymu antstolis paskelbė pirmąsias varžytynes. Turto vertė 90 000 Eur. Pradinė varžytynių kaina 72 000 Eur (80 proc. turto vertės). Varžytynės vyko elektroniniu būdu interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)). 2017 m. sausio 5 d. VĮ Registrų centras įstatymų nustatyta tvarka informavo antstolį, kad pirmosios varžytynės įvyko ir jas laimėjo didžiausią kainą – 72 000 Eur pasiūlęs pirkėjas UAB „Būsto paskolų draudimas“. 2017 m. sausio 25 d. antstolio kontoroje buvo gauta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis Nr. 2-7740-861/2017 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0240/09/01178 iki pareiškėjo D. K. ieškinio išieškotojui Danske Bank A/S Lietuvos filialas išnagrinėjimo. Antstolis 2017 m. sausio 25 d. patvarkymu vykdymo veiksmus (įskaitant terminą sumokėti už iš varžytynių įsigytą turtą ir turto perdavimą varžytynių laimėtojui) sustabdė. 2018 m. liepos 19 d. antstolio kontoroje buvo gauta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis, kuria panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartimi Nr. 2-7740-861/2017 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Antstolis 2018 m. liepos 30 d. patvarkymu vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/01810 atnaujino ir tęsė. 2018 m. liepos 30 d. patvarkymu šalys taip pat buvo informuotos, kad sustabdant vykdymo veiksmus ir terminus vykdomojoje byloje, nuo varžytynių pabaigos buvo praėję 20 dienų, todėl, atnaujinus vykdymo veiksmus, pirkėjui liko 10 dienų visai iš varžytynių įsigyto turto kainai sumokėti. 2018 m. rugpjūčio 3 d. varžytynių laimėtojui UAB „Būsto paskolų draudimas“ įmokėjus visą kainą, 2018 m. rugpjūčio 6 d. buvo surašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuriuo buto su rūsiu nuosavybės teisė perleista varžytynių laimėtojui UAB „Būsto paskolų draudimas“. 2018 m. spalio 9 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/01810 likusio reikalavimo dalyje dėl 53 872,91 Eur skolos išieškojimo iš skolininko D. K., išieškotojas UAB „Būsto paskolų draudimas“ pakeistas išieškotoju AB Danske bank A/S Lietuvos skyrius, kitoje dalyje dėl 24 994,08 Eur skolos ir 11 proc. metinių palūkanų išieškojimo išieškotoju paliktas išieškotojas UAB „Būsto paskolų draudimas“.

Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje CPK 602 straipsnyje įtvirtintais pagrindais. Šiuo atveju ieškovas ieškiniu nepagrindžia nei vieno iš minėtame CPK straipsnyje nurodytų pagrindų buvimo. Ieškinyje ieškovas iškraipo faktus bei pateikia melagingus teiginius apie svarbias vykdomosios bylos aplinkybes. Ieškinyje ieškovas iš esmės skundžia antstolio veiksmus – turto įkainojimą ir varžytynių skelbimą. Šiuos antstolio veiksmus ieškovas (skolininkas) privalėjo skųsti ypatingosios teisenos, numatytos CPK XXXI skyriuje tvarka, t. y. CPK 510 straipsnyje ir 512 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais teikti skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti bei teikti prieštaravimus dėl nustatytos turto rinkos vertės CPK 681 straipsnio 3 dalyje ir 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Tačiau ieškovas nepasinaudojo CPK numatyta ikiteismine ginčų sprendimo tvarka. Ieškovas apie ekspertizės metu nustatytą turto vertę faktiškai sužinojo 2016 m. lapkričio 23 d., kai jam buvo įteiktas antstolio 2016 m. lapkričio 15 d. pranešimas dėl ekspertizės metu nustatytos turto rinkos vertės, tačiau, nei prieštaravimų dėl šios vertės, nei skundo antstoliui nepateikė. Taigi antstolio veiksmų skolininkas laiku neapskundė. Pirmą kartą savo prieštaravimus ir skundus dėl turto vertės skolininkas teikia su ieškiniu, taigi praleisdamas įstatyme nustatytą 90 dienų naikinamąjį skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo senaties terminą. Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. CPK 512 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolių veiksmų apskundimą, nustatytas 90 dienų skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo yra naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas nepagrindžia turto pardavimo iš varžytynių akto neteisėtumo, t. y. neįrodo nei vienos iš CPK 602 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių dėl kurių turto pardavimo iš varžytynių aktas galėtų būti teismo pripažįstamas negaliojančiu. Ieškovas tik deklaratyviai teigia, kad 2014 m. rugsėjo 22 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas turi būti pripažintas negaliojančiu, remiantis CPK 602 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6 punkto pagrindu, tačiau šių pagrindų buvimo neįrodo.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su ieškinio teiginiu, kad antstolis neva pardavė skolininko butą sumažinta buto verte suinteresuotai šaliai – draudimo įmonei kuri išieškojimo procese dalyvauja kaip išieškotojas, todėl antstolis piktnaudžiavo savo, kaip stipresnės šalies, padėtimi. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, areštuoto turto rinkos vertė buvo nustatyta ekspertizės metu antstolio paskirto eksperto. Ekspertizės metu nustatytos turto rinkos vertės skolininkas įstatymo nustatytais terminais neginčijo. Antstolis neturėjo jokių duomenų, kurie leistų abejoti ekspertizės metu nustatyta turto rinkos verte. Taigi pirmąsias turto varžytynes antstolis 2016 m. gruodžio 5 d. paskelbė, vadovaudamasis būtent ekspertizės metu nustatyta turto rinkos verte. Vadovaujantis CPK 718 straipsniu, pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Pradinė paskelbtų varžytynių kaina sudarė 72 000 Eur (80 proc. turto vertės). Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad antstolis nepagrįstai sumažino turto vertę. Varžytynės vyko, vadovaujantis CPK 713 straipsnyje nustatyta tvarka. Antstolis ne tik neturėjo jokios galimybės žinoti apie tai, kad varžytynėse dalyvauja atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“, bet ir neturėjo ir neturi jokios galimybės kaip nors įtakoti varžytynių rezultatą. Vadinasi nėra jokio pagrindo teigti, kad antstolis piktnaudžiavo ar galėjo kokiu nors būdu piktnaudžiauti savo procesine padėtimi.

Šalies argumentai

Ieškovas melagingai teigia, kad jam nebuvo pranešta apie jam priklausančio turto varžytynes, nebuvo pasiūlyta iki varžytynių pasinaudoti savo teise surasti ir pasiūlyti savo pirkėją. Atsakovas nurodo, kad pranešimą apie ekspertizės metu nustatytą turto vertę antstolis šalims išsiuntė 2016 m. lapkričio 15 d. Šiame pranešime buvo nurodyta ekspertizės metu nustatyta turto vertė, ieškovas informuotas apie teisę susipažinti su ekspertizės aktu, pateikti prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, taip pat jog skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Šis pranešimas skolininkui pasirašytinai įteiktas 2016 m. lapkričio 23 d. Akivaizdu, kad apie skelbiamas varžytynes skolininkas žinojo. Taip pat jis žinojo ir apie savo teise siūlyti jam priklausančio turto pirkėją, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Antstolio 2016 m. gruodžio 5 d. patvarkymas dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytynių 2016 m. gruodžio 7 d. išsiųstas skolininkui registruota pašto siunta skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tuo pačiu adresu, kuriuo buvo siunčiami ir ankstesni procesiniai dokumentai. Šis pranešimas grįžo neįteiktas, nes kurjeris skolininko namie nerado, o į kurjerio paliktą pranešimą apie siuntą skolininkas neatsiliepė. Jei skolininko gyvenamosios vietos adresas buvo pasikeitęs ar skolininkas buvo išvykęs, jis apie tai privalėjo informuoti antstolį. Bendradarbiavimo pareiga taip pat suponuoja pareigą skolininkui aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga. Gavęs pranešimą apie ekspertizės metu nustatytą turto rinkos vertę, kuriame buvo nurodyta, kad šio turto varžytynės bus skelbiamos po 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo, galėjo pasiteirauti antstolio ir sužinoti apie paskelbtas varžytynes ir proceso eigą. Nepaisant to, skolininkas į antstolį nesikreipė ir vykdomosios bylos eiga nesidomėjo. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad skolininkui vykdymo proceso metu antstolio siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti netinkamai ar antstolis nevykdė savo pareigos informuoti skolininką apie atliekamus vykdymo veiksmus.

Turtas iš varžytynių buvo parduotas už realią šio turto rinkos kainą. Areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Taigi antstolio pareiga yra nustatyti ne didžiausią ar mažiausią galimą, o teisingą turto vertę. Nuo teisingo turto įkainojimo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant galimus mažesnius neigiamus padarinius skolininkui. Akivaizdu, kad antstolis ėmėsi visų būtinų veiksmų realiai turto rinkos vertei nustatyti: paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės ir jos metu nustatytos turto vertės nebuvo gauta. Antstolis neprivalo skirti pakartotinės ekspertizės, jei vykdomosios bylos šalys neteikia motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės metu nustatytos turto rinkos vertės ir / arba antstoliui nekyla abejonių dėl ekspertizės metu nustatytos turto rinkos vertės. Vykdomojoje byloje taip pat nebuvo ir jokių kitų duomenų, kurie leistų abejoti ekspertizės metu nustatyta turto rinkos verte. Dėl šios priežasties antstolis, skelbdamas varžytynes, neturėjo teisės nesivadovauti ekspertizės metu nustatyta turto rinkos verte. Skundų dėl antstolio veiksmų, atliktų įkainojant turtą, taip pat nebuvo gauta. Taigi antstolis darė pagrįstą išvadą, kad visos vykdomosios bylos šalys sutinka su ekspertizės metu nustatyta turto rinkos verte. Ieškovas ir ieškinyje nepateikia jokių argumentų, kurie sudarytų prielaidas abejoti ekspertizės metu nustatyta turto verte ar įrodytų ekspertizės akto neteisingumą ar nepagrįstumą.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentu, jog turtas perleistas praėjus daugiau nei pusantrų metų po varžytynių, per šį laiką nekilnojamojo turto kainos pasikeitė ženkliai, todėl antstolis turtą turėjo įvertinti iš naujo. Atsakovo nuomone, šis deklaratyvus ieškovo argumentas nepagrindžia ieškovo teiginio, kad nekilnojamojo turto kaina nustatyta 2016 m. nebuvo reali ir pagrįsta. Pažymi, kad būtent nuo varžytynių įvykimo varžytynių laimėtojas įgijo teisę turtą įsigyti būtent už pasiūlytą kainą. Net jeigu antstolis ir būtų turėjęs duomenų, kad turto rinkos vertė akto surašymo metu galimai buvo pasikeitusi, jis nebūtų turėjęs teisės atšaukti įvykusias varžytynes. Skirti teismo ekspertizę nėra jokio pagrindo ir būtinybės, nes ieškovas nepateikia jokių argumentų, kurie leistų kilti kokiai nors abejonei dėl antstolio paskirto eksperto atliktos ekspertizės teisingumo.

Atsakovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo ieškinį atmesti ir nurodo, kad 2005 m. gruodžio 9 d. AB Sampo bankas (dabar – Danske Bank A/S) su D. K. sudarė kredito sutartį Nr. BP0131051273 su vėlesniais papildymais ir pakeitimais, kuria kredito gavėjui suteiktas 101 801 Eur dydžio kreditas 67,38 kv. m butui su rūsiu, esančiam (duomenys neskelbtini), pirkti. Minėtas butas 2005 m. gruodžio 15 d. hipotekos lakštu buvo įkeistas hipotekos kreditoriui - Bankui, hipotekos identifikavimo kodas 01/1/2005/0025864. Būsto kreditas 2005 m. gruodžio 14 d. buvo apdraustas UAB „Būsto paskolų draudimas“. Kredito gavėjas tinkamai nevykdė Kredito sutarties, laiku nemokėjo įmokų ir pažeidimų nepašalino, todėl 2010 m. spalio 3 d. Bankas nutraukė Kredito sutartį ir 2010 m. spalio 21 d. Pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir paraiška draudimo išmokai gauti kreipėsi į bendrovę. 2012 m. rugpjūčio 13 d. Sprendimu dėl draudimo išmokos mokėjimo Bendrovė priėmė sprendimą dėl 93 073,99 Eur draudimo išmokos mokėjimo Bankui pagal 2012 m. rugpjūčio 13 d. Draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafiką nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 10 d. (grafikas pakeistas 2013 m. rugsėjo 5 d. Draudimo išmokos mokėjimo dalimis grafiku nuo 2012 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d.). 2014 m. kovo 6 d. pateikė antstoliui V. M. Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro 2014 m. kovo 4 d. vykdomąjį įrašą Nr. DJ-1754 vykdymui.

Ieškovas neįrodė ginčijamo Turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo pagrindų. Pabrėžia, kad neužtenka savo teisių gynimo būdu pasirinkus turto pardavimo iš varžytynių akto nuginčijimą nurodyti, jog šiuo aktu buvo padaryti teisės aktų pažeidimai. Ieškovas privalo įrodyti, kad pažeidimas sukėlė esminius teisių pažeidimus, CPK 602 straipsnio taikymas yra išimtinis, todėl vien ieškovo nepasitenkinimas įvykusiomis varžytynėmis bei nesėkmingas bandymas užkirsti joms kelią eile nepagrįstų skundų ir ieškinių, nesuponuoja įvykusio priverstinio turto realizavimo neteisėtumo. Ieškovo samprotavimai apie būtinybę pripažinti varžytynes neteisėtomis, nes antstolis ieškovui nepasiūlė būdų dengti įsiskolinimą be varžytynių, neieškojo galimybių įsiskolinimą dengti kilnojamojo turto dalimi, prieštarauja tiek CPK ir CK normoms, tiek išplėtotai išieškojimo iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto teismų praktikai, kadangi, kaip nurodyta aukščiau, hipotekos kreditorius pirmiausia savo reikalavimą tenkina iš hipoteka įkeisto turto ir tik jo neužtenkant, išieškojimas nukreipiamas į kitą turtą bendra vykdymo proceso tvarka. Nepaisant eilės nepagristų ieškovo prašymu, prieštaravimų ir skundų vykdymo proceso metu, jokia teismo nutartimi antstolio V. M. veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais, todėl ieškinyje dėstomi teiginiai apie antstolio veiksmais pažeistus teisės aktus, jų nekonkretizuojant, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Ieškovas nurodo, kad turtas buvo parduotas nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, tačiau nedetalizuoja kokios konkrečiai tvarkos nebuvo laikytasi, kokių teisės aktų ir kokių konkrečių teisės normų reikalavimus antstolis pažeidė ir nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų.

2014 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo Nr. S2-26649 antstolis skyrė ekspertizę hipoteka įkeisto turto rinkos vertei nustatyti ir įpareigojo skolininką sudaryti sąlygas ekspertui patekti į butą ir jį apžiūrėti, siekiant nustatyti turto rinkos vertę, o taip pat išaiškino skolininko teises ir pareigas. Skolininkas antstolio įpareigojimo nevykdė ir ekspertui sąlygų apžiūrėti turtą, siekiant nustatyti jo rinkos vertę, nesudarė. 2016 m. lapkričio 15 d. pranešimu dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės Nr. S2-80242 antstolis apie nustatyta turto rinkos verte informavo ieškovą, tokiu būdu suteikdamas galimybę teikti motyvuotus prieštaravimus. Tai paneigia, ieškovo argumentus, kad jis nebuvo informuotas apie galimybę pasiūlyti savo pirkėją CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovės nuomone, pradinė turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kaina nustatyta tiksliai pagal CPK 718 straipsnio reikalavimus. Už šią kainą turtas ir buvo parduotas atsakovei, kadangi joks kitas varžytynių dalyvis ne tik nepasiūlė didesnės kainos, bet netgi nepasiūlė pradinės turto pardavimo kainos, todėl atsakovas buvo vienintelis pirmųjų varžytynių dalyvis, kitiems asmenims parduodamu turtu nesusidomėjus.

Ieškovas neįrodė imperatyvių teisės normų pažeidimo, kadangi antstolis veikė tiksliai pagal CPK normas, t. y. areštavo turtą, paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, nustatė turto vertę pagal ekspertizės akto išvadą, informavo skolininką apie teisę teikti motyvuotus prieštaravimus, pasiūlyti savo pirkėją, taip pat informavo, kad bus skelbiamos turto varžytynės, tinkamai apskaičiavo pradinę turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kainą, paskelbė varžytynes ir pardavė turtą jas laimėjusiam didžiausią kainą pasiūliusiam varžytynių dalyviui. Taigi ieškovas neįrodė pirmosios iš trijų sąlygų (CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl nėra pagrindo vertinti kitų dviejų sąlygų, būtinų turto pardavimo iš varžytynių aktui nuginčyti CPK 602 straipsnio pagrindu.

Ieškovas ginčydamas turto pardavimo kainą, netinkamai vadovaujasi CPK 713 straipsnio 4 dalimi, nes ši teisės norma nenustato turto įkainojimo tvarkos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog reali iš varžytynių parduodamo turto vertė nustatoma būtent varžytynių metu. Atsakovės vertinimu, tai, kad pirmosiose varžytynėse dėl turto kiti potencialus varžytynių dalyviai nesivaržė, suponuoja išvadą, jog ginčo turtas rinkoje parduodant jį už pradinę pirmųjų varžytynių pardavimo kainą nebuvo paklausus. Jei būtų vykusios antrosios varžytynės, turtas būtų buvęs parduotas už mažesnę kainą. Todėl manytina, kad nėra priežasčių teigti, jog turtas buvo parduotas už kainą, neatitinkančią realios jo rinkos vertės. Nėra duomenų, jog vykdymo proceso metu ieškovas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, siekdamas kuo brangiau parduoti turtą, t. y. nėra duomenų, kad siekė surasti ar surado ir pasiūlė turtą parduoti pasirinktam pirkėjui už turto rinkos vertę. Priešingai, dėl ieškovo nepagrįstų skundų, buvo 3 kartus sustabdyta vykdomoji byla, ieškovas nebendradarbiavo su antstoliu, nesudarė sąlygų ekspertui apžiūrėti turtą, todėl antstolis buvo priverstas kreiptis į teismą dėl leidimo priverstinai patekti į gyvenamąsias patalpas, siekiant nustatyti jų rinkos vertę, taigi faktiškai pats ieškovas trukdė teisingam turto įkainojimui. Ieškovo argumentas, jog atsakovai buvo susitarę yra visiškai nepagrįstas. Joks teisės aktas nevaržo suinteresuoto asmens teisės dalyvauti varžytynėse, priešingai tokie atsakovės veiksmai leido vykdymo procesui vykti operatyviau, nes buvo užtikrintas turto pardavimas.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Danske Bank A/S veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą prašo ieškinį atmesti. Banko nuomone, atsakovas tinkamai vykdė išieškojimo procedūras iš ieškovo turto. Apie vykdomas išieškojimo procedūras ieškovui buvo gerai žinoma, jis buvo inicijavęs įvairius teisminius procesus, teikęs prašymus dėl vykdymo proceso stabdymo. Ieškovas, kaip skolininkas, turėjo pareigą bendradarbiauti bei domėtis vykdomomis išieškojimo procedūromis, todėl nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog jam nebuvo žinoma vykdomosios bylos eiga. Ieškovas teigdamas, jog turtas buvo realizuotas už nepagrįstai mažą kainą, nepateikė jokių įrodymų. Banko nuomone, ieškovas, teikdamas ieškinį, kuris nepagrįstas jokiais įrodymais, akivaizdžiai stengiasi vilkinti vykdymo procesą. 2018 m. liepos 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „Būsto paskolų draudimas“ perleido ieškovo atžvilgiu turimas reikalavimo teises, kylančias tarp Banko (kaip kreditoriaus) ir ieškovo (kaip skolininko) iš 2005 m. gruodžio 9 d. sudarytos kredito sutarties Nr. BP0131051273, todėl teismo sprendimas šioje byloje neturės įtakos Banko teisėms bei pareigoms.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad antstolio V. M. kontoroje 2014 m. kovo 19 d. priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas Nr. DJ-1754, kurį 2014 m. kovo 4 d. išdavė Vilniaus miesto 15-asis notaro biuras dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo, t. y. 146 938,35 Eur ir 1 763,20 Lt skolos bei 11 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko ir įkaito davėjo D. K. hipotekos kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialas naudai (vykdomoji byla Nr. 0240/14/01810, b. l. 18). Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui įteiktas 2014 m. kovo 27 d., tačiau skolininkas nurodytu terminu sprendimo neįvykdė (vykdomoji byla Nr. 0240/14/01810, b. l. 20). Atliekant vykdymo veiksmus 2014 m. rugsėjo 22 d. buvo areštuotas D. K. priklausantis turtas: butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) (vykdomoji byla Nr. 0240/14/01810, b. l. 47). 2014 m. rugsėjo 22 d. antstolio patvarkymu šio turto vertei nustatyti buvo paskirta ekspertizė, pavedant ją atlikti UAB „Finance Property“ (vykdomoji byla Nr. 0240/14/01810, b. l. 48). Patvarkymas skolininkui įteiktas 2014 m. spalio 9 d. (vykdomoji byla Nr. 0240/14/01810, b. l. 49). 2016 m. lapkričio 8 d. buto su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 161108V-01 nurodyta, jog buto su rūsiu rinkos vertė – 90 000 Eur. Pranešimas apie ekspertizės metu nustatytą turto vertę skolininkui įteiktas 2016 m. lapkričio 23 d. (vykdomoji byla Nr. 0240/14/01810, b. l. 127).

2016 m. lapkričio 28 d. skolininkas pateikė prieštaravimus dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės, prašė antstolio paskirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti (vykdomoji byla Nr. 0240/14/01810, b. l. 133). 2016 m. gruodžio 5 d. patvarkymu antstolis atsisakė tenkinti skolininko prieštaravimus dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės bei atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę (vykdomoji byla Nr. 0240/14/01810, b. l. 134-135). 2016 m. gruodžio 6 d. patvarkymu antstolis paskelbė turto: buto su rūsiu, nuosavybės teise priklausančio D. K. pirmąsias varžytynes (vykdomoji byla Nr. 0240/14/01810, b. l. 140-141). Varžytynės vyko elektroniniu būdu interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt (varžytynių Nr. 130775). 2017 m. sausio 5 d. VĮ Registrų centras įstatymų nustatyta tvarka informavo antstolį, kad pirmosios varžytynės įvyko ir jas laimėjo didžiausią kainą – 72 000 Eur pasiūlęs pirkėjas UAB „Būsto paskolų draudimas“ (vykdomoji byla Nr. 0240/14/01810, b. l. 161).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi Nr. 2-7740-861/2017 taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/01810 (vykdomoji byla Nr. 0240/14/01810, b. l. 173). Antstolis 2017 m. sausio 25 d. patvarkymu vykdymo veiksmus (įskaitant terminą sumokėti už iš varžytynių įsigytą turtą ir turto perdavimą varžytynių laimėtojui) sustabdė (vykdomoji byla Nr. 0240/14/01810, b. l. 178). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartimi Nr. 2-7740-861/2017 taikytas laikinąsias apsaugos priemones (vykdomoji byla Nr. 0240/14/01810, b. l. 232). Antstolis 2018 m. liepos 30 d. patvarkymu vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/01810 atnaujino, įskaitant terminą sumokėti už iš varžytynių įsigytą turtą ir turto perdavimą varžytynių laimėtojui UAB „Būsto paskolų draudimas“ (vykdomoji byla Nr. 0240/14/01810, b. l. 234). 2018 m. rugpjūčio 6 d. surašytas Turto pardavimo iš varžytynių aktas, kuriuo buto su rūsiu nuosavybės teisė perleista varžytynių laimėtojui UAB „Būsto paskolų draudimas“ (vykdomoji byla Nr. 0240/14/01810, b. l. 245).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 6 punkto pagrindu, teisinės registracijos panaikinimo ir restitucijos taikymo. Ieškovas iš esmės teigia, kad vykdymo procese antstolis netinkamai įkainojo varžytynėse parduotą sutartine hipoteka apsunkintą ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Nurodo, kad ginčo turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę kainą, nei rinkos vertė.

Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai, o viena iš tokių priemonių – turto pardavimas iš varžytynių, kai skolininko turtas priverstinai realizuojamas (parduodamas), ir iš lėšų, gautų už parduotą turtą, atsiskaitoma su kreditoriumi. Turto pardavimas iš varžytynių yra procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis). Tai reiškia, kad turtas priverstinai perleidžiamas kito asmens nuosavybėn specialia įstatyme nustatyta tvarka ir tokiu perleidimu siekiama gauti lėšų atsiskaityti su skolininko kreditoriais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais ir tik išimtiniais atvejais. Taip siekiama užtikrinti šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teisinių santykių stabilumą, teisėtų interesų pusiausvyrą bei įgyvendinti vykdymo proceso operatyvumo principą, t. y. kad turtas būtų parduotas kuo efektyviau ir per protingą terminą.

Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Tikrindamas, ar nebuvo pažeisti teisės normų, reglamentuojančių turto įkainojimą, reikalavimai, teismas įvertina, ar tinkamai įvykdyta areštuojamo turto vertės nustatymo procedūra, ar tinkamai nustatyta varžytynėse parduodamo daikto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis Nr. 3K-3-71/2011). Pažymėtina, kad sprendžiant apie CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyto pagrindo egzistavimą, turi būti nustatyta, jog varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip yra neproporcingai apribotos skolininko teisės, o ar kaina žymiai mažesnė, turi būti nustatoma įvertinus konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad nustatyta nekilnojamojo turto kaina nėra reali ir pagrįsta, turtas iš varžytynių buvo parduotas už kainą, mažesnę nei ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka. Antstolis turėjo perkainoti turtą, nes jis perleistas praėjus daugiau nei pusantrų metų po varžytynių, per tą laiką nekilnojamojo turto kainos ženkliai pasikeitė. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovų atsiliepimuose į ieškinį nurodytas aplinkybes, ieškovo argumentus, jog turtas parduota už nepagrįstai žemą kainą, laiko nepagrįstais.

Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog antstolis ėmėsi visų būtinų veiksmų realiai turto rinkos vertei nustatyti, t. y. paskyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Apie paskirtą ekspertizę ir jos metu nustatytą turto kainą tinkamai informavo skolininką. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad ieškovas nušalinimo ekspertui nepareiškė, per nustatytą terminą motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės ir jos metu nustatytos turto vertės nepateikė. Skolininko pateikti nemotyvuoti prieštaravimai dėl eksperto nustatytos turto rinkos vertės antstolio 2016 m. gruodžio 5 d. patvarkymu buvo atmesti. Skolininkas šio patvarkymo neskundė. Ieškovas antstoliui nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti ekspertizės metu nustatyta turto verte. Nesant jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti ekspertizės metu nustatyta turto rinkos verte, antstolis pagrįstai vadovavosi nustatyta turto rinkos verte. Vien ieškovo nurodymas, jog jis nesutinka su parduoto turto verte, nėra pakankamas įrodymas jo įrodinėjamai aplinkybei nustatyti. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad antstolis nevykdė savo pareigos užtikrinti teisingą turto įkainojimą. Priešingai, antstolis, organizuodamas turto išieškojimo veiksmus, laikėsi įstatymo reikalavimų ir ėmėsi visų reikalingų veiksmų turto rinkos kainai nustatyti.

CPK 718 straipsnyje nustatyta, jog pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 proc. šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Nustatyta, kad pradinė paskelbtų varžytynių kaina sudarė 72 000 Eur (80 proc. nustatytos turto vertės). Iš varžytynių parduodamu turtu susidomėjo tik viena varžytynių dalyvė, kuri pasiūlė savo kainą ir varžytynes laimėjo. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad reali turto rinkos vertė tuo metu buvo didesnė, nei nustatyta šio turto rinkos vertė, ar, kad turtas buvo parduotas iš varžytynių už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos.

Ieškovo argumentas, kad antstolis turėjo perkainoti turtą, nes jis perleistas praėjus daugiau nei pusantrų metų po varžytynių, per tą laiką nekilnojamojo turto kainos ženkliai pasikeitė, yra atmestinas. Turto pardavimo varžytynės buvo paskelbtos 2016 m. gruodžio 5 d., įvyko 2017 m. sausio 5 d. Varžytynių dieną UAB „Būsto paskolų draudimas“ įgijo teisę ginčo turtą įsigyti už pasiūlytą kainą, t. y. 72 000 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad varžytynėse laimėto turto perdavimas – varžytynių akto surašymas buvo sustabdytas paties ieškovo iniciatyva, t. y. teismui jo prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šios priežasties varžytinių aktas buvo surašytas tik 2018 m. rugpjūčio 6 d. Nagrinėjamu atveju nėra svarbu kokia turto rinkos vertė buvo varžytynių akto surašymo metu, nes turtas iš varžytynių buvo parduotas 2017 m. sausio 5 d., pagal ekspertizės metu nustatytą turto rinkos vertę. Todėl antstolis varžytynių akto surašymo metu neturėjo pagrindo perkainuoti parduotą turtą.

Ieškovas nurodo, kad pranešimo dėl varžytynių paskelbimo negavo, nebuvo informuotas apie galimybę pasinaudoti įstatymo suteikta teise realizuoti jam priklausantį turtą surastam turto pirkėjui. Iš vykdomosios bylos matyti, kad 2016 m. gruodžio 6 d. patvarkymas, kuriuo antstolis paskelbė pirmąsias ginčo turto varžytynes buvo išsiųstas skolininko nurodytu adresu, tačiau nebuvo įteiktas (vykdomoji byla Nr. 0240/14/01810, b. l. 142). Vykdymo procese skolininkui keliama pareiga būti aktyviam, domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą. Taigi, jeigu skolininkas buvo išvykęs ar pakeitęs gyvenamosios vietos adresą, jis privalėjo apie tai informuoti antstolį. Bendradarbiavimo pareiga taip pat lemia pareigą skolininkui aktyviai domėtis vykdomosios bylos eiga. Nustatyta, kad skolininkui buvo įteiktas antstolio raginimas įvykdyti sprendimą, paaiškinant, jog priešingu atveju antstolis pradės įkeisto turto realizavimą priverstine tvarka, 2014 m. rugsėjo 22 d. patvarkymas, kuriuo buvo paskirta ekspertizė ginčo turto vertei nustatyti, pranešimas apie ekspertizės metu nustatytą turto vertę (vykdomoji byla Nr. 0240/14/01810, b. l. 20, 49, 127). Vadinasi ieškovas žinojo apie antstolio atliekamus vykdymo veiksmus. Skolininkas gavęs pranešimą apie ekspertizės metu nustatytą turto rinkos vertę, kuriame buvo nurodyta, jog antstolis pirmąsias varžytynes skelbia ne anksčiau, kaip po 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos, galėjo pasiteirauti antstolio ir sužinoti kada bus paskelbtos varžytynės. Tačiau skolininkas į antstolį nesikreipė ir vykdomosios bylos eiga nesidomėjo. Taip pat minėtame pranešime skolininkui buvo išaiškinta, kad vadovaujantis CPK 704 straipsniu iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklapyje jis gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Akivaizdu, jog ieškovas žinojo ir apie savo teisę siūlyti jam priklausančio turto pirkėją, tačiau šia savo teise nesinaudojo. Esant šioms aplinkybėms, teigti, kad antstolis nevykdė pareigos informuoti skolininką apie atliekamus vykdymo veiksmus, nėra pagrindo.

Ieškovo nuomone, tikėtina, kad buto pardavimo iš varžytynių procedūra įvyko antstoliui ir UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ susitarus. Teismas su šiais ieškovo argumentais nesutinka. Nustatyta, kad varžytynės vyko CPK 713 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. elektroniniu būdu specialiame interneto tinklalapyje interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt. Varžytynes vykdė šio interneto tinklapio valdytojas VĮ „Registrų centras“. Varžytynės vyko viešai, jose galėjo dalyvauti kiekvienas jomis susidomėjęs asmuo. Teisės aktai nenumato draudimo varžytynėse dalyvauti išieškotojui ar kitam vykdomosios bylos baigtimi suinteresuotam asmeniui, tačiau dalyvaujančių asmenų duomenys viešai nepateikiami. Šie duomenys nėra žinomi ir antstoliui, kuris informuojamas tik apie varžytynių laimėtoją. Vadinasi, antstolis neturėjo jokios galimybės žinoti, kad varžytynėse dalyvauja atsakovė UAB „Būsto paskolų draudimas“ bei įtakoti varžytynių rezultatą.

Ieškovo argumentai, kad varžytynės yra neteisėtos, nes antstolis nepasiūlė būdų dengti įsiskolinimą be varžytynių, neieškojo galimybių įsiskolinimą dengti kilnojamojo turto dalimi, yra nepagrįsti. Hipotekos sutarties šalims susitarus pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu ir skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visu pirma nukreipiamas į įkeistąjį turtą. Hipotekos kreditorius savo reikalavimo patenkinimą gauna iš įkeisto turto ir tik jeigu pardavus įkeistą turtą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei jam priklauso, šis kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka.

Įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad ieškovui priklausantis turtas buvo įkainotas rinkos kaina, kuri buvo tinkamai nustatyta, todėl ieškovo ieškinio reikalavimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl teisinės registracijos panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinį skundą paduodant Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius