Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudž.byla Nr. 1A-78-134/2016Teisėjas Gytis Stasevičius (S) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13109-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.1.;1.1.10.1.

2016 m. kovo 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės, teisėjų Algirdo Gapučio, Donato Jatužio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo draudimo kompanijos „If&C Insurance AS“ filialo įgalioto atstovo apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015-12-31 nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 10 MGL( 336,60 Eur ) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš draudimo kompanijos „If&C Insurance AS“ priteista nukentėjusiajam R. K. 3500 Eur neturtinės žalos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

- 2015 m. sausio 31 d. apie 20.15 val., kelio (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) sen., Utenos r., vairuodamas automobilį „Skoda Fabia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,127 punktų reikalavimus, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, atsižvelgdamas į važiavimo, meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio ir, lyjant bei esant slidžiai kelio dangai, nesuvaldęs savo vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį, dėl ko eismo įvykio metu kartu automobilyje važiavusiam keleiviui R. K. dėl pirmo juosmens slankstelio suspaustinio lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nuteistasis A. L. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą, nes atsakovo draudimo bendrovės „If&C Insurance AS“ apeliacinio skundo argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes tuo jis siekia išvengti prievolės, kylančios iš draudimo sutarties, įvykdymo, be to, skundo motyvai prieštarauja Europos Teisingumo teismo 2013-10-24 sprendimui, Europos tarybos direktyvai, kur numatyta, kad pagal šios kategorijos draudimo sutartis, vienam asmeniui skiriama 350 000 eurų asmeniui (jų tarpe ir neturtinei žalai atlyginti) ir 1000000 eurų turtui, atlyginti.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. Civilinio kodekso normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos, paliekant tai palikta teismo diskrecijai. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti neturtinės žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Specialisto išvadoje konstatuota, jog eismo įvykio metu nukentėjusiajam R. K. buvo diagnozuotas pirmojo juosmeninio slankstelio suspaustis lūžis, osteoparozė, XI-krūtininio ir IV juosmeninio slankstelių osteoparotinė kompresija, dėl patirtų sužalojimų jis guli priverstinėje būklėje, ryškiai riboti stuburo judesiai, atlikta operacija - stuburo transpedikulinė fiksacija, išrašytas tolimesniam ambulatoriniam gydymui ( b. l. 27), Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusysis R. K. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo gydomas nuo 2015-02-02 iki 2015-02-18. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, jog po autoįvykio skilo du slanksteliai, vienas slankstelis yra sulaužytas, operacijos metu į stuburą buvo įsukti 6 varžtai, įdėta plokštelė, todėl neabejotina, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis R. K. patyrė labai didelius fizinius skausmus ir dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirtų sužalojimų buvo sunku vaikščioti, stovėti, susirasti neskausmingą padėtį. Po autoįvykio ilgai buvo nedarbingas, nustatytas 70 procentų darbingumas, išliko liekamieji reiškiniai dėl kurių, apribota galimybė dirbti darbą susijusį su nuolatiniu sėdėjimu, priverstiniais liemens pakenkimais, todėl nukentėjusiojo gyvenimo kokybė yra žymiai pablogėjusi dėl skausmų bei atsiradusių pasekmių. Apygardos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje nurodytomis, nukentėjusiojo R. K. neturtinės žalos atlyginimo dydžiui reikšmingomis aplinkybėmis: jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasikeitė jo gyvenimo kokybė, jis tapo ribotai darbingas, patyrė fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus, įprasto aktyvaus gyvenimo būdo pasikeitimą, pažeista ypatingai svarbi kūno dalis – stuburas ir liekamieji reiškiniai po eismo įvykio nukentėjusiajam išliks likusį gyvenimą ir ribos iki tol turėtą aktyvų gyvenimo būdą. Iš teismo nuosprendyje išdėstytų argumentų matyti, kad nustatant neturtinės žalos dydį buvo siekiama nepažeisti ne tik nukentėjusiojo teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros, nes atsižvelgė ir į nuteistojo turtinę padėtį, pripažindamas, kad jo turtinė padėtis nėra labai gera, tačiau atsižvelgiant į jo jauną amžių ir išsilavinimą, ji gali iš esmės keistis, jis yra dirbantis.

Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p. numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012-06-11 yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Pagal bendrą taisyklę, draudikas, nagrinėjamu atveju civilinis atsakovas draudimo kompanija „If&C Insurance AS“ privalo atlyginti žalą neperžengdama sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo. Iš draudimo kompanijos pagal pateiktą civilinį ieškinį šioje byloje priteista turtinė žala neviršija LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p numatytos maksimalios atlygintinos neturtinės žalos dydžio - 5000 eurų ir ši suma, atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, darbingumo netekimą, įprasto gyvenimo pasikeitimą, liekamuosius padarinius, turinčius įtakos ateičiai, dvasinius išgyvenimus po patirtų sužalojimų, nėra per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12 punktas numato, kad išmoka dėl neturtinės žalos nustatoma ir išmokama nukentėjusiesiems asmenims neviršijant Įstatymo 11 straipsnyje nustatytos sumos pagal 12.1-12.4 p. nurodytus principus ir vienas iš jų (12.3 p.) numato, kad gyvybės atėmimo atveju mokama maksimali galima mokėti pagal Įstatymą išmokos suma dėl neturtinės žalos. 12.4 p. nurodyta, kad tais atvejais, kurių nenumato 12.1- 12.3 punktai atlygintinos neturtinės žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusiajam padarytos žalos pasekmes, patirtų sužalojimų sunkumą, dydį, nepatogumus, patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias savybes, žalą padariusio asmens kaltę ir padarytos žalos dydį ir teismas šių principų nepažeidė, o apelianto skundo teiginys, kad maksimali Įstatymo 11 straipsnyje numatyta neturtinės žalos išmoka mokama tik esant sunkiam ar gyvybės atėmimo atveju yra nepagrįsta, nes tokių reikalavimų nei šios taisyklės nei kiti įstatymai nenumato.

Apeliaciniame skunde pateikti teismų praktikos pavyzdžiai neatitinka nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių, nes daugumoje apelianto nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarčių nebuvo nagrinėjami neturtinės žalos dydžio klausimai, o bylos buvo nagrinėjamos pagal paduotus skundus dėl senaties termino taikymo, dėl žalos atlyginimo sunkiai sužalojus nelaimingo atsitikimo metu, dėl savivaldybės neturtinės žalos atlyginimo už netinkamą nuotekų infrastruktūros tvarkymą, dėl neturtinės žalos atlyginimo neteisėtai atleidus iš darbo, dėl sunkaus sužalojimo nelaimingo atsitikimo metu, kaltės ir kiti klausimai, todėl jose nebuvo suformuota praktika dėl neturtinės žalos dydžio atlyginimo analogiškose bylose, nes daugumoje jų nebuvo keliami klausimai susiję su neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Pažymėtina, net ir esant tokiems atvejams, kai baudžiamosios bylos aplinkybės sutampa su nagrinėjamos baudžiamosios bylos, tai negali būti besąlygiškas kriterijus sprendžiant šį klausimą nagrinėjamoje byloje. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nukentėjusiajam, kai eismo įvykio metu sveikata sutrikdoma nesunkiai, teismų priteisiama skirtingai: 652 Eur (2250 Lt), 1738 Eur (6000 Lt), 2320 Eur (8000 Lt) ir 2896 Eur (10 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015 ir kt.). Tai tik patvirtina, kad neturtinės žalos įvertinimą pinigine išraiška lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma, kurios buvo įvertintos ir šioje byloje. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad nukentėjusiajam R. K. priteista atlyginti 5 000 Eur neturtinė žala susiklosčiusiai teismų praktikai neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į nurodytas reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad teismas, skundžiamu nuosprendžiu priteisdamas nukentėjusiajam maksimaliai galimą mokėti neturtinės žalos dydžio sumą pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą įstatymų nepažeidė, galiojančios teismų praktikos analogiškose bylose laikėsi, todėl tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Civilinio atsakovo draudimo kompanijos „If&C Insurance AS“ filialo įgaliotosios atstovės apeliacinį skundą atmesti.