Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal N. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. P. 2013 m. birželio 29 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. birželio 29 d., apie 08.45 val., tiek (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,55 promilių girtumas).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo N. P. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str., administracinę nuobaudą – 1000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 mėn.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyris atsiliepimus į apeliacinį skundą prašo N. P. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarimą. Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tai, kad N. P. vairuodamas transporto priemonę, nesijautė neblaivus, nepateisina pažeidėjo poelgio ir neatleidžia asmens nuo administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau apeliantas kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą. N. P. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarimą ir paskirti 1000 Lt baudą, bet netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 8 mėn.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas įvertinęs visas N. P. nurodytas aplinkybes (gerai charakterizuojamas savo darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbas susijęs transporto priemonių vairavimu, už tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą nėra baustas, vairavo automobilį neblaivus, kai alkoholio kiekis nežymiai viršijo leistiną ribą), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. gailisi padaręs teisės pažeidimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taikė ATPK 30¹ str. ir paskyrė administracinę nuobaudą 1000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 8 mėn. ATPK 126 str. 1 d. numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 iki 1,5 promilės) užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas N. P. paskyrė mažesnę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – nei numatyta sankcijoje.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti aplinkybes, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, tiesioginis darbas betarpiškai susijęs su vairuotojo pažymėjimo turėjimu, atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis praras darbą, negalės išlaikyti šeimos. Teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis, šeimyninio-asmeninio pobūdžio aplinkybės nėra laikomos išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, galinčiomis sąlygoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-3529/2011, N62-3608/2011, N62-3678/2011). Į visas šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama tik individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą sankcijos ribose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), tą šiuo atveju apylinkės teismas ir padarė. Tai, kad teisės vairuoti transporto priemones praradimas gali įtakoti darbo praradimą, apsunkinti asmeninį gyvenimą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėtų įvertinti prieš darydamas administracinį teisės pažeidimą. Suprasdamas, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra būtinas, N. P. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Esant tokioms aplinkybėms, pažeidėjo interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino visas N. P. nurodytas aplinkybes, taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskyrė N. P. mažesnę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – nei numatyta sankcijoje, todėl nėra jokio pagrindo skirti dar švelnesnę nuobaudą ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

N. P. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 18 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.