Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-5154-446/2021

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-10-20
Bylos Nr.: e2-5154-446/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-23-3-00322-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilma Raščiuvienė
Ieškovas: J. J.
Atsakovas: S. Ž.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
2.3.4.7Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas nagrinėjant ginčus dėl vaikų ir bylas dėl tėvų valdžios apribojimo
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.1.7.5Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-5154-446/2021Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00322-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.4.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.5; 3.2.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 20 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Rosandai Mintautienei,dalyvaujant ieškovei J. J., jos atstovei advokatei V. P.,atsakovui S. Ž., jo atstovui advokatui G. L.,institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovei V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui S. Ž. dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2, 2.1, 2.2 punktus, nustatyti kitokią nepilnamečio sūnaus M. Ž. bendravimo tvarką su tėvu S. Ž., priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą sūnui M. Ž. po 150 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio teismui įteikimo dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į metinę infliaciją; paskirti ją uzufrukto teisėmis tvarkyti sūnui skirtas lėšas.

Žemesnės instancijos teismas

Teisme ieškovė ieškinio reikalavimus patikslino, atsižvelgdama į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. spalio 8 d. išvadoje pateiktus siūlymus ir prašė nustatyti tokią atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi:

1. Kiekvieną trečiadienį atsakovas pasiima sūnų 17 val. iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina 20 valandą į vaiko gyvenamąją vietą.

2. Kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį penktadienį atsakovas pasiima sūnų 17 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina sekmadienį 20 valandą į vaiko gyvenamąją vietą.

3. 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka negalioja šalių sūnaus mokinių atostogų metu, jei vaikas atostogauja ir nelanko ugdymo įstaigos.

4. Tuo atveju, jei šalių sūnus moksleivių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu atostogauja, atsakovas lyginiais metais pirmąją šių vaiko moksleivių atostogų dalį praleidžia su sūnumi, nelyginiais metais - antrąją atostogų dalį. Vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą. Tikslų pasiėmimo ir grąžinimo laiką šalys susitaria tarpusavyje.

5. Tuo atveju, jei šalių sūnus moksleivių vasaros atostogų metu atostogauja, atsakovas kiekvieną vasaros mėnesį po dvi savaites praleidžia su sūnumi. Vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą, tikslų pasiėmimo ir grąžinimo laiką šalys susitaria tarpusavyje.

6. Lyginiais metais atsakovas bendrauja su vaiku šv. Kūčių ir šv. Kalėdų švenčių metu. Jis gruodžio 23 d. 17 val. pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 20 val.

7. Nelyginiais metais atsakovas bendrauja su vaiku šv. Velykų metu. Jis kiekvieną penktadienį prieš šv. Velykas 17 val. pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą šv. Velykų pirmąją dieną 20 val.

8. Vaiko gimimo dieną, jei tai darbo diena, atsakovas su sūnumi praleidžia nuo 17 val., pasiimdamas jį iš vaiko namų, iki 19 val., grąžindamas jį į gyvenamąją vietą.

9. Vaiko gimimo dieną, jei tai ketvirtasis mėnesio savaitgalis, atsakovas grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 17 val. ir pasiima vaiką 19 val.

10. Atsakovas savo gimimo dieną, jei tai darbo diena, su sūnumi praleidžia nuo 17 val., pasiimdamas jį iš vaiko namų, iki 20 val., grąžindamas jį į gyvenamąją vietą.

11. Atsakovas bendrauja su sūnumi Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.

12. Šalių sūnui susirgus ar dėl kitų priežasčių negalint įvykti jo bendravimas su tėvu, vaiko motina privalo kiek įmanoma iš anksto apie tai informuoti vaiko tėvą trumpąja žinute. Vaiko tėvas privalo kiek įmanoma iš anksto informuoti vaiko motiną trumpąja žinute, jei pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką negali atvykti pasiimti sūnaus.

Šalies argumentai

Ieškovė paaiškino, kad jos ir atsakovo sudaryta taikos sutartimi, patvirtinta teismo nutartimi, susitarė, kad sūnaus M. Ž. gyvenamoji vieta bus su ja, tačiau pagal jų susitartą bendravimo tvarką faktiškai vaikas gyveno ir pas ją ir pas tėvą. Neturėjimas nuolatinės gyvenamosios vietos neigiamai veikia mažametį vaiką, pasidarė sunku kontroliuoti jo dienos rėžimą, nes vienoks jis būna pas tėvą, kitoks pas ją, vaikas blaškomas tarp dviejų namų, sūnus nežino, kur jo namai, tai neigiamai atsiliepia jo elgesiui. Ji sutinka, kad geriausiai jos mažamečio sūnaus interesus atitinka Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pasiūlyta bendravimo tvarka, su tokia sūnaus bendravimo tvarka sutinka ir atsakovas, todėl ji patikslina savo reikalavimus ir prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kaip nurodyta institucijos, teikiančios išvadą byloje, patikslintoje išvadoje, tačiau prašo, kad sūnų atsakovas visais atvejais pasiimtų iš vaiko gyvenamosios vietos, ne iš ugdymo įstaigos, kad ji galėtų pati vaiką pasiimti iš darželio ar mokyklos, visada žinotų ugdymo įstaigos poreikius, vaiko elgesį dienos metu. Ji įsipareigoja tomis dienomis, kai tėvas pasiima sūnų, jį parsivesti į namus iki 17 val., kad tėvas netrukdomai galėtų bendrauti su vaiku. Taikos sutartimi buvo susitarta, kad sūnų išlaikys abu, tačiau faktiškai jai vienai tenka išlaikyti sūnų, jam pirkti reikiamus rūbus, avalynę, ugdymo priemones, sumokėti mokestį ir kitokias rinkliavas darželiui. Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ji sumažino iki 140 Eur, kadangi atsakovas sutiko tokio dydžio išlaikymą teikti sūnui. Ji yra darbinga, registruota užimtumo tarnyboje, gauna 263 Eur socialinę pašalpą, kartais dirba įvairius ūkio darbus pas ūkininkus, jai pragyventi padeda sugyventinis M. B., gauna 110 Eur išmoką vaikui, todėl yra įsitikinusi, kad gaudama iš vaiko tėvo 140 Eur sūnaus išlaikymui, galės aprūpinti vaiką tinkamais rūbais, avalyne, nupirkti reikiamų ugdymo priemonių.

Atsakovas su ieškovės teismo posėdžio metu patikslinta bendravimo tvarka ir išlaikymo dyžiu sutiko, ieškinio pripažinimą patvirtino raštišku pareiškimu. Paaiškino, kad jis yra darbingas, sveikatos problemų neturi, nors nėra oficialiai įdarbintas, tačiau pastoviai dirba įvairius miško kirtimo ir ruošos darbus arba lentpjūvėje, todėl mano, kad galės vaikui skirti po 140 Eur per mėnesį.

Institucija, teikianti išvadą byloje, savo išvadoje nurodė, kad skyrius neturi pagrindo abejoti ieškovės teiginiais dėl vaiko poreikių apimties, nes būtent asmeniui, gyvenančiam su vaiku, jį auginančiam, išlaikančiam bei kiekvieną dieną tenkinančiam kasdienius vaiko poreikius, šie poreikiai yra žinomi geriausiai. Pagal susiformavusią teismų praktiką priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuos metu yra 642 Eur dydžio. 2021 m. spalio 8 d. teismui pateiktoje patikslintoje išvadoje nurodė, kad patenkinus ieškinio reikalavimus dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, realiai susilpnėtų vaiko ryšys su tėvu, šalims nerandant bendro sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku, skyrius, gindamas šalių sūnaus interesus, pasiūlė bendravimo tvarką.

Šios institucijos atstovė teisme nurodė, jog sutinka, kad būtų patvirtinta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka tokia, kaip siūlė skyrius, ieškovei prašant, vaiką visais atvejais pasiimant iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos. Skyriaus pasiūlyta ir ieškovės nežymiai pakoreguota bendravimo tvarka šiuo metu geriausiai atitinka šalių sūnaus interesus. Šalims susitarus, neprieštarauja, kad iš atsakovo sūnaus išlaikymui būtų priteista po 140 Eur periodinių išmokų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Kadangi atsakovas ieškovės patikslintą ieškinį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pripažino visiškai, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

Teisės normų visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, tame tarpe ir teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikus tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Visgi tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Nors tokios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, tačiau ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai, pirma, dėl jos sutaria abu tėvai, antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurios neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos kaitaliojimas.

Pagal šalių sudarytą ir teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-485-471/2020 patvirtintą taikos sutartį šalių mažamečio sūnaus M. Ž. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su vaiko motina, tačiau bendravimo tvarka faktiškai nustatė vaiko gyvenimą pakaitomis su abiem tėvais, todėl pagrįstas ieškovės reikalavimas, kad būtų nustatyta tokia vaiko bendravimo su atsakovu tvarka, pagal kurią vaikas gyventų savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, į ugdymo įstaigą kasdien eitų iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir į ją sugrįžtų, atsakovas galėtų pasiimti ir kelias dienas iš eilės leistų laiką su vaiku savaitgaliais, švenčių ir vaikų atostogų metu.

Šalys pripažino, kad geriausiai jų mažamečio sūnaus M. Ž. interesus atsitinka Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pasiūlyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Atsakovo bendravimas su sūnumi, kai vaikas su juo praleidžia vieną vakarą per savaitę, du savaitgalius per mėnesį, pusę pavasario, vasaros, rudens, žiemos atostogų laiko, vienodai laiko praleidžia su tėvu ir mama šventinėmis dienomis, nepažeidžia šalių teisių, tėvų lygiateisiškumo principo auginant ir auklėjant vaikus, neprieštarauja vaikų interesams, todėl atsakovo bendravimo tvarka su vaiku nustatoma tokia, kokią pasiūlė vaiko teisių apsaugos institucija, kokios prašo abi šalys. Ieškovė ir atsakovas teisme patvirtino, kad jie abu geranoriškai siekia, kad vaiko ryšys su abiem tėvais būtų vienodas, kad jie paisys vaiko interesų ir abu geranoriškai tarsis dėl sūnaus pasiėmimo ir grąžinimo laiko, todėl konfliktų nebus net ir nenustačius tikslaus sūnaus pasiėmimo ir grąžinimo laiko atostogų metu (4, 5 punktai).

CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi. Vaiko būstas turi užtikrinti vaiko teisę į saugią ir sveiką aplinką, vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, būtų aprūpintas higienos priemonėmis, vitaminais, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos, o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant mažamečio vaiko teisę žaisti, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams, žaislų.

Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Taikos sutartimi šalys buvo susitariusios, kad abi išlaikys sūnų M., tačiau šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, vaiko motina, pakeitus vaiko bendravimo su tėvu tvarką, susidaro tokia situacija, kad kasdienė vaiko priežiūros ir išlaikymo pareiga tenka ieškovei, atsakovui suteikiant galimybę nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, nepriteisus iš skyrium gyvenančio tėvo išlaikymo nebūtų užtikrinti vaiko materialiniai interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Atsakovas – jaunas, darbingas, kas leidžia daryti išvadą, jog jis privalo rasti galimybių savo sūnaus išlaikymui kas mėnesį skirti po 140 Eur. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti nepilnamečio vaiko poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką.

Remiantis CK 3.200 straipsnio nuostatomis išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Šiuo atveju teisė į išlaikymą atsiradimo diena laikytina ieškinio pateikimo teismui diena, t. y. 2021 m. balandžio 22 d.

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis).

Pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei yra atleistos, suteikus joms valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą 100 procentų, todėl šioje byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalimi, 3.192 straipsnio 1 dalimi, 3.201 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-485-471/2020 patvirtintos taikos sutarties, sudarytos tarp J. J. ir S. Ž., 2, 2.1., 2.2., 3, 4 punktus.

Nustatyti S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimą su vaiku M. Ž., gimusiu (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:

1. Kiekvieną trečiadienį S. Ž. pasiima sūnų M. Ž. 17 val. iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

2. Kiekvieno mėnesio antrąjį ir ketvirtąjį penktadienį S. Ž. pasiima sūnų 17 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina sekmadienį 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą.

3. 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka negalioja M. Ž. mokinių atostogų metu, jei vaikas atostogauja ir nelanko ugdymo įstaigos.

4. Tuo atveju, jei M. Ž. moksleivių rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu atostogauja, vaiko tėvas lyginiais metais pirmąją šių atostogų dalį praleidžia su sūnumi, nelyginiais metais - antrąją atostogų dalį. Vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą, dėl tikslaus pasiėmimo ir grąžinimo laiko vaiko tėvai susitaria tarpusavyje.

5. Tuo atveju, jei vaikas moksleivių vasaros atostogų metu atostogauja, S. Ž. kiekvieną vasaros mėnesį po dvi savaites praleidžia su sūnumi. Vaiką pasiima iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą, dėl tikslaus pasiėmimo ir grąžinimo laiko vaiko tėvai susitaria tarpusavyje.

6. Lyginiais metais vaiko tėvas su sūnumi bendrauja šv. Kūčių ir šv. Kalėdų švenčių metu, gruodžio 23 d. 17 val. pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 20 val.

7. Nelyginiais metais S. Ž. bendrauja su vaiku šv. Velykų metu. Jis kiekvieną penktadienį prieš šv. Velykas 17 val. pasiima sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina į vaiko gyvenamąją vietą šv. Velykų pirmąją dieną 20 val.

8. M. Ž. gimimo dieną, jei tai darbo diena, tėvas su sūnumi praleidžia nuo 17 val. iki 19 val., pasiimdamas jį iš gyvenamosios vietos ir ten pat grąžindamas.

9. Vaiko gimimo dieną, jei tai ketvirtasis mėnesio savaitgalis, S. Ž. vaiką pasiima penktadienį 19 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val.

10. S. Ž. savo gimimo dieną, jei tai darbo diena, su sūnumi praleidžia nuo 17 val. iki 20 val., pasiimdamas sūnų iš gyvenamosios vietos ir ten pat grąžindamas.

11. S. Ž. bendrauja su sūnumi Tėvo dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20 val.

12. M. Ž. susirgus ar dėl kitų priežasčių negalint vaikui bendrauti su tėvu, vaiko motina privalo kiek įmanoma iš anksto apie tai informuoti vaiko tėvą trumpąja SMS žinute. Vaiko tėvas privalo kiek įmanoma iš anksto informuoti vaiko motiną trumpąja SMS žinute, jei pagal nustatytą bendravimo su vaiku tvarką negali atvykti pasiimti sūnaus.

Priteisti iš S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui M. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) nuo 2021 m. balandžio 22 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečio M. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaiko motina J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė