- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-29
- Bylos Nr.
- e2-1028-1077/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22753-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Ranceva
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bunasta“
- Atsakovas
- Ergo Insurance SE
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės ,,Legator“
- Advokatai
- Laurynas Didžiulis, Darius Butvilavičius
- Kategorijos
- 2.6.39.1Bendrosios draudimo nuostatos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bunasta“ atstovui advokatui Laurynui Didžiuliui,
trečiojo asmens uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės ,,Legator“ atstovui Audriui Kapilovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bunasta“ ieškinį atsakovei Ergo Insurance SE dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Legator“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, A. R., uždaroji akcinė bendrovė „Urban Logistic“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama, kaip savo reikalavimus patikslino dublike, priteisti jai iš atsakovės 17 075,81 Eur dydžio draudimo išmoką, 6 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas pagal dokumentus, kurie bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
2. Nurodo, jog 2017-07-17 ieškovė UAB „Bunasta“ ir UAB „Urban Logistic“ (toliau – ir Vežėjas) sudarė Krovinių ekspedijavimo, deklaravimo ir garantavimo, atliekant muitinės procedūras, paslaugų teikimo sutartį Nr. 2141 (toliau – ir Garantavimo sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti Vežėjui krovinių ekspedijavimo, deklaravimo, finansinių garantijų suteikimo, vykdant muitinės tranzito procedūrą Muitų Sąjungos šalių teritorijose, paslaugas. 2017-07-21 Vežėjas kreipėsi į ieškovę, prašydamas išduoti garantiją iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją vykstančiam vilkikui (toliau – ir Krovinys). Ieškovė užpildė tranzito deklaraciją ir išdavė garantiją vežamam Kroviniui. Pagal sutartį, Vežėjui per 10 dienų nepateikus ieškovei CMR originalo, ieškovė pateikia Vežėjui pretenziją dėl muitinės mokesčių sumokėjimo. Kadangi CMR ieškovei nebuvo pateiktas, ieškovė 2017-09-27 pateikė Vežėjui pretenziją, kuria, atsižvelgdama į tai, kad Vežėjas dalies krovinio paskirties muitinei nepristatė, nepateikė originalo, pateikė Vežėjui pretenziją dėl muitinės mokesčių apmokėjimo, kuria įpareigojo Vežėją ne vėliau kaip per 10 dienų, t. y. iki 2017-10-09 pervesti ieškovei 18 973,12 Eur už ieškovės suteiktas paslaugas, vykdant muitinės tranzito procedūrą. Nurodo, jog Vežėjui adresuotu 2017-11-27 muitinės raštu, Vežėjo mokėtina muitinės mokesčių suma, kurią pagal Sutartį įsipareigojo užtikrinti ieškovė, nurodyta 1 298 591,27 Rub. Šią sumą ieškovė sumokėjo 2017-12-05. Vežėjas ieškovės pretenzijos netenkino, todėl ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti iš Vežėjo 18 973,12 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-06-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1063-1066/2018 (toliau – ir Sprendimas) ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Pažymėjo, jog Vežėjas yra nemokus (jokios veiklos nevykdo, pas jį nedirba nė vienas darbuotojas), dėl ko priteistos sumos Vežėjas ieškovei negrąžins.
3. Paaiškino, kad ieškovė sužinojo, jog Vežėjas buvo sudaręs su atsakove ERGO Insurance SE Lietuvos filialu Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. 710-932-329909). Atsižvelgdama į šią aplinkybę ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 111 straipsnio jai suteiktą tiesioginio reikalavimo teisę, ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama išmokėti ieškovei 18 973,12 Eur dydžio draudimo išmoką. Pažymėjo, jog atsakovė 2018-07-05 atsakymu atsisakė išmokėti ieškovei draudimo išmoką, motyvuodama tuo, kad įvykis pripažintas nedraudžiamuoju pagal draudimo liudijimo Nr. 710-932-329909 ypatingųjų sąlygų 2.4 punktą ir draudimo taisyklių 6.1.3 punktą (dėl draudėjo didelio neatsargumo), taip pat dėl to, kad draudimo sutartis šiuo atveju neapima tokio draudimo intereso. Ieškovė su draudiko argumentais nesutinka.
4. Nurodo, jog draudimo polise nurodoma, kad draudimo objektas yra krovinių vežėjo automobiliais atsakomybė pagal 1956 m. CMR konvenciją bei pagal Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę, kiek ja gali remtis turintis teisę į draudimo išmoką, bet neviršijant CMR konvencijos nuostatų. Atkreipė dėmesį, jog draudimo taisyklių 4.1 punkte nenurodyta, kad šis draudimas apima vien tik pretenzijų dėl nuostolių kroviniui atlyginimo patenkinimą ir jokie kiti Vežėjo interesai nėra apdrausti. Tokią poziciją patvirtina tai, kad iš kitų draudimo taisyklių nuostatų yra akivaizdu, jog apdrausti yra ir kiti Vežėjo interesai. Pavyzdžiui, draudimo taisyklių 4.4–4.5 punktuose numatyta, jog yra atlyginamos tokios išlaidos, kurios nėra susijusios su tiesiogiai kroviniui padaryta žala (išlaidos žalos sumažinimui, teismo išlaidos).
5. Nurodo, jog draudimo taisyklių 6.1.3 punkte nustatyta, kad draudikas neįpareigotas patenkinti pretenzijų, kai žala atsiranda dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Vertina, jog draudikas taisyklių 6.1.3 punkte numatydamas, jog draudikas neįpareigotas tenkinti pretenzijų, kai žala atsiranda dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo, neteisėtai bando apeiti įstatymą. CK 6.1014 straipsnio 2 dalis numato, jog dėl didelio neatsargumo draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo tik įstatyme nustatytais atvejais. Todėl ginčo atveju atsakovė nesąžiningai į draudimo taisykles įtraukė 6.1.3 punktą ir negali juo remtis kaip pagrindu nemokėti draudimo išmokos. Draudimo taisyklių 6.1.3 punkte numatyta nedraudžiamųjų įvykių sąlyga nėra aiškiai apibrėžta. Paaiškino, jog Krovinys buvo perduotas nurodytoje vietoje, nurodytu laiku. Dėl šios priežasties Vežėjui priklausančią transporto priemonę vairavęs asmuo atliko jam tenkančią pareigą. Vežėjui sužinojus, kad Krovinys perduotas tariamam užsakovui, Vežėjas nedelsdamas ėmėsi veiksmų žalai mažinti, t. y. organizavo paiešką, kuri buvo sėkminga, todėl vertina, jog Vežėjo veiksmai neatitinka didelio neatsargumo standartų. Nedraudžiamojo įvykio įrodinėjimo pareiga tenka draudikui. Nurodo, jog atsakovė įvykį pripažino nedraudžiamuoju nežinodama Rusijos Federacijoje tebevykstančio ikiteisminio tyrimo baigties, tikslių įvykio aplinkybių. Pažymėjo, jog jeigu atsakovė įrodys Vežėjo kaltę, tai ji galėtų būti pagrindu nebent sumažinti mokėtinos draudimo išmokos dydį, o ne apskritai neatlyginti Vežėjo patirtų nuostolių.
Atsiliepimas
6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstą. Nurodo, jog ypatingosiose sąlygose (prie Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo liudijimo Nr. 710-932-329909) buvo apibrėžta draudimo apsaugos galiojimo teritorija. Šių sąlygų 3.1 punkte numatyta, kad draudimo apsaugos galiojimo teritorija yra Europa, išskyrus Airiją, Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę, Turkiją, Pietų Italiją (į pietus nuo Romos), NVS šalis. Draudimo apsauga galioja vietiniams pervežimams tada, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Krovinys buvo vežamas į Rusijos Federaciją, kuri yra NVS šalis. Todėl draudimo apsauga šiam krovinio pervežimui negaliojo. Nurodo, jog draudimo taisyklių Nr. 019 14.1 punkte nurodoma, kad draudimo apsauga galioja draudimo liudijime nurodytos teritorijos ribose. Tuo atveju, jei krovinio pakrovimo/iškrovimo vieta yra už šios teritorijos ribų, draudiminė apsauga negalioja visam pervežimui, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Pažymėjo, jog draudimo sutarties laikotarpiu atsakovė ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą, buvo gavusi pranešimą apie įvykį, kai UAB „Urban Logistic“ automobiliu vykdant rinktinio krovinio pervežimą dalis krovinio (nešiojamieji kompiuteriai) buvo pavogta. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo gauti duomenys, jog draudėjo UAB „Urban Logistic“ vairuotojas pats perdavė transporto priemonę su kroviniu nenustatytiems tretiesiems asmenims. Vėliau draudėjo automobilis buvo surastas, tačiau jame nebebuvo dalies vežto krovinio. Atkreipė dėmesį, jog ieškinys negali būti patenkintas dar ir dėl to, kad ieškovės statusas bei jos reiškiamas reikalavimas šiuo atveju neatitinka draudimo išmokos mokėjimo sąlygų. Civilinėje byloje Nr. e2-1063-1066/2018 nustatyta, kad tarp UAB „Bunasta“ ir UAB „Urban Logistic“ susiklostė garantijos teikimo santykiai. Garantija muitinėje įprastai užtikrinamas atsiradusių arba galinčių atsirasti mokestinių prievolių, susijusių su muitinės administruojamais mokesčiais, įvykdymas. Tačiau šiuo atveju atsakovė ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą, nėra draudikas, sudaręs laidavimo draudimo sutartį. Atkreipė dėmesį, jog draudimo liudijime Nr. 710-932-329909 yra nurodyta, kad draudimo suma finansiniams nuostoliams yra 10 000 Eur, o išskaita dėl vagystės – 10 proc. žalos dydžio, bet ne mažiau kaip 1 500 Eur. Taip pat nurodo, jog teisiškai nepagrįstas yra ir ieškovės reikalavimas priteisti jai 8 proc. dydžio procesines palūkanas, nes Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas nėra taikomas draudimo įmonių mokamoms draudimo išmokoms.
7. Ieškovė UAB „Bunasta“ pateikė dubliką, kuriame nurodo, jog nesutinka su atsakovės atsiliepimu į ieškinį. Nurodo, jog Vežėjo direktorius A. R. patikino ieškovę, kad jo civilinė atsakomybė yra apdrausta visose šalyse, į kurias Vežėjas veža krovinius. Atsižvelgdama į tai, ieškovė 2017-07-17 pasirašė Garantavimo sutartį su Vežėju. Nurodo, jog atsakovės tinklapyje esančioje kelionių draudimo skaičiuoklėje vienas iš teritorijų apsaugos variantų yra toks: „Rytų Europa, Rusija, NVS šalys (išskyrus Baltarusiją)“. Toks draudimo teritorijos apsaugos apibrėžimas suponuoja, kad, jeigu atsakovė siekia, jog į draudimo teritoriją nepatektų Rusijos Federacija, tai ji tai atskirai pažymi draudimo sutartyje, net jeigu kartu į draudimo teritoriją nepatenka NVS šalys. Taigi ta aplinkybė, kad draudimo sutarties ypatingosiose sąlygose nėra numatyta, jog iš draudimo apsaugos teritorijos, kuri apibrėžta kaip „Europa“, yra išskirta Rusija, reiškia, jog buvo apdrausta Vežėjo atsakomybė už jo Rusijoje padarytą žalą. Atkreipė dėmesį, jog jeigu Rusijos Federacija nepatektų į draudimo apsaugos teritoriją, tai taptų visiškai nesuprantama, kodėl atsakovė žalų reguliavimo komisaru pasirinko būtent Rusijos subjektą, kuris galėtų efektyviai tirti įvykius, įvykusius būtent Rusijoje. Atsakovė ikiteisminėje stadijoje nė karto nenurodė, jog draudimo išmokos neišmokės būtent dėl tos priežasties, jog Rusijos Federacija, kurios teritorijoje įvyko draudiminis įvykis, nepatektų į draudimo teritorijos apsaugą. Vertina, jog atsakovė savo veiksmais ieškovei leido suprasti, kad draudimo apsaugos teritorija nėra kliūtis draudimo išmokai išmokėti (taigi faktiškai buvo pripažinta, jog įvykiai, įvykę Rusijos Federacijoje, yra draudžiami). Pažymėjo, jog paaiškėjus, kad į draudimo apsaugos teritoriją Rusijos Federacija iš tiesų nepateko, išeitų, jog Vežėjo direktorius neužtikrino tinkamos ieškovės interesų apsaugos ir todėl pats privalo atsakyti už ieškovės patirtus nuostolius. Atkreipė dėmesį, jog Vežėjui priklausančią transporto priemonę vairavusiam asmeniui buvo nurodyta konkreti vieta ir laikas, kurioje turėjo būti užsakovas. Krovinys buvo perduotas nurodytoje vietoje, nurodytu laiku. Vežėjui sužinojus, kad Krovinys perduotas tariamam užsakovui, Vežėjas nedelsdamas ėmėsi veiksmų žalai mažinti, t. y. organizavo paiešką, kurį buvo sėkminga. Todėl didelio neatsargumo šioje situacijoje nėra. Taip pat nurodo, jog ieškovė teisę reikalauti 18 973,12 Eur sumos iš Vežėjo turi regreso pagrindu. Ši regreso teisė atsirado dėl tos priežasties, kad Vežėjas atliko neteisėtus veiksmus.
Šalies argumentai
8. Gautas atsakovės „Ergo Insurance SE“ triplikas, kuriuo nesutinka su ieškiniu ir prašo ieškovės UAB „Bunasta“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovė, nors ir nebūdama draudimo sutarties šalimi (draudėju), šiuo atveju siekia sau palankiai aiškinti draudimo sutartį ir primesti atsakovei tokią atsakomybę, kokios atsakovė pagal aktualią draudimo sutartį nėra prisiėmusi. Paaiškino, jog ypatingosios sąlygos, kuriose apibrėžiama draudimo apsaugos teritorija, yra ne standartinės, o individualios draudimo sutarties sąlygos. Aplinkybė, jog šia draudimo sutartimi Rusija, kaip NVS šalis, nepatenka į draudimo apsaugos galiojimo teritoriją, yra teisinis pagrindas, dėl kurio draudimo išmoka nagrinėjamu atveju negali būti mokama. Atkreipė dėmesį, jog UADBB „Legator“ kreipdamasi (2016-11-14 elektroninis laiškas) į atsakovę dėl draudimo pasiūlymo pateikimo nurodė, kad pagrindinis maršrutas, kuriuo vežami kroviniai yra Vokietija - Prancūzija. Su šiuo elektroniniu laišku atsiųstoje anketoje krovinių vežėjo automobiliais (CMR) atsakomybės draudimo sutarčiai sudaryti taip pat nurodyta, kad visi pervežimai (100 proc.) yra vykdomi ES šalyse. Šioje anketoje nėra pateikiama jokių duomenų apie Rusijoje vykdomus pervežimus. Viena vertus, šioje byloje ginčas yra kilęs dėl CMR draudimo sutarties, o ne kelionių draudimo sutarties. Antra vertus, kelionių draudimo (kuris yra susijęs su gydymo paslaugų užsienyje apmokėjimu) anketoje Rusija, kaip kelionės teritorija, yra išskirta dėl specifinių šios šalies vizos išdavimo sąlygų, kurios reikalauja, kad gydymo išlaidas padengiančią kelionių draudimo sutartį išduotų tik Rusijos pripažįstama draudimo bendrovė. Be to, šiam ginčui aktuali CMR draudimo sutartis buvo sudaryta pagal konkrečią iki draudimo sutarties sudarymo pateiktą informaciją ir sudarytoje CMR draudimo sutartyje aiškiai apibrėžtą draudimo apsaugos galiojimo teritoriją, kurioje, be kita ko, darant išimtį dėl NVS šalių, Rusija nėra kaip nors išskirta. Nurodo, jog žalų reguliavimo komisaras neturi nieko bendro su draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos teritorija. Paaiškino, jog atsakovė atsisakyme išmokėti draudimo išmoką argumentų dėl draudimo apsaugos teritorijos nenurodė dėl techninės klaidos. Nurodo, jog ieškovės reikalavimas yra finansinis nuostolis, o ne tiesioginė žala kroviniui, todėl, net ir tuo atveju, jeigu įvykis, dėl kurio teisme yra nagrinėjamas šis ginčas, patektų į draudimo apsaugos apimtį, ieškovės reikalavimui dėl finansinių nuostolių galiotų Vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo liudijime Nr. 710-932-329909 nurodyta 10 000 Eur finansinių nuostolių draudimo suma.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo A. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo savo nuožiūra. Nurodo, jog Garantavimo sutarties sudarymo metu vežėjas buvo sudaręs su ERGO Insurance SE Lietuvos filialu Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį, kurioje nustatyta, kad draudimo apsauga galioja geografinėje Europoje, išskyrus Airiją ir Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę, dėl ko trečiasis asmuo A. R., būdamas UAB „Urban Logistic“ atstovu, ją suprato pažodžiui, t. y. kad draudimo apsauga galioja Europos Sąjungos šalyse, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijos Federacijos Europinėje dalyje, išskyrus Airiją ir Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę. Nurodo, jog ieškovė atsiųsti sutarties neprašė ir netikrino, ar UAB „Urban Logistic“ kokia nors draudimo apsauga galioja NVS šalims (šiuo atveju Rusijoje). Pažymėjo, jog UAB „Urban Logistic“ pagrindinė veiklos kryptis buvo Europos Sąjungos šalyse ir iki tol nedirbo NVS šalyse (Rusijoje). Tik vieną kartą 2017 metais buvo sutarta atlikti krovinio vežimą į Rusijos Federaciją, dėl to UAB „Urban Logistic“ privalėjo kreiptis pagalbos į UAB „Bunasta“, kad už atlygį gautų garantiją. Paaiškino, jog apie tai, kad galimai draudimo apsauga Rusijoje negalioja, trečiasis asmuo sužinojo tik tada, kai krovinys buvo prarastas ir pradėtos žalos atlyginimo procedūros. Ieškovei buvo pateikti visi dokumentai, kurių ji ir prašė, dėl to vežėjas buvo sąžiningas ir suteikė visą informaciją.
10. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, jog laikotarpiu nuo 2016-12-17 iki 2017-12-16 buvo apdraudęs UADBB „Legator“ civilinę atsakomybę už turtinę žalą, padarytą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, vykdant nepriklausomų draudimo tarpininkų įmonės profesinę veiklą. Pats draudėjas UADBB „Legator“ į draudiką AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje dėl galimo draudžiamojo įvykio sudarant draudimo sutartį su UAB „Urban Logistic“ nesikreipė. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė, aplinkybę, kad UAB „Urban Logistic“ vadovas, sudarydamas draudimo sutartį dėl vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR), buvo netinkamai informuotas apie sudarytos draudimo sutarties sąlygas, įrodinėja tik UAB „Urban Logistic“ vadovo deklaratyviu paaiškinimu, todėl tai vertintina kritiškai. Pažymėjo, jog juridiniam asmeniui nesielgiant atidžiai ir rūpestingai bei tokios pareigos nevykdant, negalima pripažinti, jog jis buvo sąžininga sandorio šalis, be to, UAB „Urban Logistic“ neginčija, kad buvo tinkamai supažindinta su draudimo sąlygomis ir taisyklėmis. Nurodo, jog pareiga įrodyti minėtas faktines aplinkybes, išskyrus kaltę, kuri yra preziumuojama, tenka ieškovei. Iš ieškovės pozicijos galima spręsti, kad UADBB „Legator“ kaltė pasireiškia tuo, kad ji tinkamai neinformavo draudėjo UAB „Urban Logistic“ apie sudarytos draudimo sutarties sąlygas, konkrečiai – apie draudimo apsaugos galiojimo teritoriją, tačiau kitos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei kilti, nėra nustatytos ir įrodytos.
11. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, jog 2017 m. rugpjūčio mėnesį dingo dalis krovinio neaiškiomis aplinkybėmis. Trečiasis asmuo A. R. kaip šalies atstovas atsiliepime į ieškinį patvirtino, jog jis suprato, kad draudimo apsauga apima ir Rusiją. Prie draudimo sutarties buvo pridėtas priedas Nr. 2, kuriame nurodoma, kaip elgtis, vežant krovinius į NVS šalis – tai taip pat patvirtina buvus šalių susitarimą, jog draudimo apsauga apima ir Rusijos teritoriją. Ieškovės el. susirašinėjimas su A. R. (e. b. 1 t., b. l. 120) taip pat patvirtina, kad A. R. kaip sutarties šalies atstovas suprato, jog draudimo apsauga NVS šalims taikoma. Šiuo atveju neįvykdyta informavimo pareiga apie sudaromos draudimo sutarties sąlygas, anketoje draudimo sutarčiai sudaryti nurodoma „standartinė draudimo sutarties galiojimo teritorija“ yra neaiški sąlyga. UADBB „Legator“ veikė esant interesų konfliktui, nes atstovavo mažiausiai abiem šalims (tiek draudikui, tiek draudėjui).
12. Atsakovė teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, jog atsakovės atsakomybės apimtis nustatoma ne pagal CMR konvenciją, o pagal draudimo sutarties sąlygas. Draudimo apsauga nebūtinai sutampa su vežėjo atsakomybe pagal CMR konvenciją. Tiek ieškovė, tiek atsakovė, tiek draudėjas yra juridiniai asmenys, kuriems taikomi aukštesni rūpestingumo standartai. Pati ieškovė nėra draudimo sutarties šalis, todėl abejotina jos teisė aiškinti šalių ketinimus sudarant draudimo sutartį. A. R. atsiliepime į ieškinį patvirtino anketoje nurodytą informaciją, jog pagrindinė UAB „Urban Logistic“ veiklos kryptis buvo ES šalys. Draudimo sutarties pasiūlyme buvo nurodyta tokia pati draudimo teritorija kaip vėliau nurodyta draudimo sutartyje. Šis pasiūlymas buvo akceptuotas. Didelio neatsargumo kategorija įtvirtinta tiek CMR konvencijoje, tiek teismų praktikoje. Iš atsakovės pateiktų ikiteisminio tyrimo duomenų aiškiai matyti, jog Krovinys buvo perduotas ne tam asmeniui, o ne kitam vairuotojui. Tarp ieškovės ir Vežėjo susiklostė garantavimo, o ne vežimo teisiniai santykiai, todėl ieškovė šioje byloje neturi reikalavimo teisės.
13. Trečiasis asmuo UADBB „Legator“ teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, jog ieškovės ieškinys nepagrįstas. Draudėjas anketoje draudimo sutarčiai sudaryti nurodė, jog visą savo veiklą vykdo ES šalyse. Trečiasis asmuo draudėjo pateiktus duomenis perdavė atsakovei, kuri ir formuoja draudimo sutarties pasiūlymą. A. R. puikiai suprato, kad draudimo apsauga NVS šalyse negalios. UADBB „Legator“ darbuotoja neatsimena, kokia informacija žodžiu buvo nurodyta A. R.. Trečiasis asmuo sudarant draudimo sutartį kaip tarpininkas atstovauja draudėjo interesams. Trečiasis asmuo negalėjo paaiškinti, ar A. R. buvo pas juos atvykęs, ar jam buvo nuvežtas pasirašyti draudimo polisas. Negalėjo taip pat atsakyti, kas šiuo atveju pildė prašymą sudaryti draudimo sutartį, tačiau patvirtino, kad tai buvo ne UADBB „Legator“ darbuotojas. Draudimo taisyklėse yra apibrėžta, kas yra standartinė draudimo sutarties galiojimo teritorija.
Atsiliepimas
14. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Papildomai nurodė, jog UAB „Urban Logistic“ yra savo srities profesionalas, jeigu jam nebūtų tikusi draudimo apsaugos galiojimo teritorija, jis draudimo sutarties nebūtų pasirašęs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
15. ieškinys atmestinas.
16. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės kaip draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką pagal vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį.
17. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes tarp trečiojo asmens UAB „Urban Logistic“ ir ieškovės UAB „Bunasta“ 2017-07-17 buvo sudaryta Krovinių ekspedijavimo, deklaravimo ir garantavimo, atliekant muitinės procedūras, paslaugų suteikimo sutartis Nr. 2/41 (e. b. l t., b. l. 38–45). Pagal šios sutarties 5.1 punktą šalys susitarė, kad trečiajam asmeniui UAB „Urban Logistic“ bus užtikrintas muitinės mokesčių apmokėjimas tam, kad būtų atlikta muitinės tranzito procedūra. Šios sutarties pagrindu tarp UAB „Urban Logistic“ ir UAB „Bunasta“ susiklostė garantijos teikimo santykiai. Ieškovė sumokėjo pagal Rusijos muitinės pretenziją dėl UAB „Urban Logistic“ vežto dingusio krovinio 1 298 591,27 Rusijos rublių (e. b. l t., b. l. 18) ir įgijo teisę pagal šalių sudarytą sutartį reikalauti, jog šią sumą (18 973,12 Eur) jai atlygintų UAB „Urban Logistic“. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1063-1066/2018 tenkintas UAB „Bunasta“ ieškinys UAB „Urban Logistic“, priteista ieškovei UAB „Bunasta“ iš atsakovės UAB „Urban Logistic“ 18 973,12 Eur, 8 proc. metinės procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos.
18. Ieškovei nepavykus atgauti šios sumos iš trečiojo asmens „Urban Logistic“, ieškovė pateikė ieškinį šioje byloje, prašydama priteisti draudimo išmoką iš atsakovės ERGO Insurance SE, kuri su trečiuoju asmeniu UAB „Urban Logistic“ 2017-01-25 buvo sudariusi vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį Nr. 710-932-329909 (e. b. 1 t., b. l. 19–25, su parašais 1 t., b. l. 80–86). Šioje draudimo sutartyje draudimo objektu nurodyta: „krovinių vežėjo automobiliais atsakomybė pagal 1956 m. CMR konvenciją bei pagal Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę, kiek ja gali remtis turinti teisę į draudimo išmoką, bet neviršijant CMR konvencijos nuostatų“. Draudimo sutarties sudedamąja dalimi yra ir vežėjų automobiliais atsakomybės (CMR) draudimo taisyklės Nr. 019, galiojusios nuo 2014-08-01 (toliau – ir draudimo taisyklės; e. b. 1 t., b. l. 87–92). Sprendžiant klausimą dėl to, ar nagrinėjamu atveju atsakovei atsirado pareiga mokėti draudimo išmoką, turi būti nustatyta, ar įvyko draudžiamasis įvykis.
19. Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-378/2016). Atsakovė šioje byloje savo pareigą išmokėti ieškovei draudimo išmoką ginčijo pirmiausia tuo pagrindu, jog šiuo atveju draudimo apsaugos galiojimo teritorija neapėmė Rusijos. Sutiktina su šiuo atsakovės argumentu. Iš byloje esančios vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutarties Nr. 710-932-329909 matyti, jog NVS šalių (įskaitant Rusiją) teritorija buvo aiškiai išskirta iš šia draudimo sutartimi apimamos draudimo apsaugos galiojimo teritorijos. Vadovaujantis šios draudimo sutarties ypatingųjų sąlygų 3.1 punktu, draudimo apsaugos galiojimo teritorija buvo nurodyta „Europa, išskyrus Airiją, Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę, Turkija, Pietų Italiją (į Pietus nuo Romos), NVS šalis“ (e. b. 1 t., b. l. 81).
20. Esant aiškiam draudimo sutarties šalių susitarimui, nekyla ir poreikio aiškinti šią sutartį, pasitelkiant CK 6.193 straipsnyje numatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Pritartina ir atsakovės argumentui, jog minėta draudimo sutarties sąlyga nėra standartinė, o individuali, t. y. šalys ją aptarė atskirai ir draudėjo UAB „Urban Logistic“ direktorius A. R. savo parašu patvirtino su ypatingosiomis sutarties sąlygomis susipažinęs. Nors A. R. šioje byloje pateiktu atsiliepimu į ieškinį tvirtino, jog sudaromą draudimo sutartį supratęs taip, kad draudimo apsauga apima ir Rusiją, tačiau tokiam vertinimui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Kaip minėta, pačioje draudimo sutartyje buvo įtvirtinta aiški draudimo apsaugos netaikymo NVS šalims išimtis. Anketoje draudimo sutarčiai sudaryti draudėjas nurodė, jog 100 proc. pervežimų vykdoma iš/į ES šalių (išskyrus pietų Italiją), taip pat pažymėta standartinė draudimo sutarties galiojimo teritorija (e. b. 2 t., b. l. 34–36). Teismas neturi pagrindo pritarti ieškovės vertinimui, jog anketoje esantis pasirinkimas „standartinė draudimo sutarties galiojimo teritorija“ nėra aiškus. Tokia išvada darytina įvertinus kitus anketoje nurodytus du galimus draudimo sutarties galiojimo teritorijos pasirinkimus: „išplėsta Europa įskaitant Bosniją, Juodkalniją, Turkiją, Pietų Italiją (... km į pietus nuo Romos)“ ir „galiojimas NVS ...km į Rytus nuo Vilniaus“. Taigi draudėjas, siekdamas draudimo apsaugos Rusijoje, turėjo atitinkamai pasirinkti draudimo sutarties galiojimą NVS šalyse. Be to, atsakovė pagrįstai atkreipia dėmesį ir į tą faktą, jog draudimo sutarties pasiūlyme taip pat buvo aiškiai nurodyta analogiška draudimo apsaugos galiojimo teritorija kaip ir vėliau šalių sudarytoje draudimo sutartyje (e. b. 1 t., b. l. 172). Ieškovė nepagrįstai remiasi atsakovės interneto svetainėje pateikiama draudimo skaičiuokle, nes ji skirta kitos rūšies – kelionių, o ne vežėjų automobiliais atsakomybės, draudimo sutartims (e. b. 1 t., b. l. 118–119).
21. Vadovaujantis draudimo taisyklių 14.1 punktu, „draudimo apsauga galioja draudimo liudijime nurodytos teritorijos ribose. Tuo atveju, jei krovinio pakrovimo/iškrovimo vieta yra už šios teritorijos ribų, draudiminė apsauga negalioja visam pervežimui, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip“. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje nustačius šalių susitarimą draudimo apsaugos netaikyti vežimams Rusijoje, ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.
22. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir tuo pagrindu, jog, atsakovės vertinimu, ieškovė yra netinkamas subjektas reikšti tokio pobūdžio reikalavimus. Sutiktina su atsakove, jog šiuo atveju buvo sudaryta ne laidavimo draudimo sutartis, o vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartis, tačiau tai neleidžia vertinti, jog tokio pobūdžio draudimo sutartis nesuteikia teisės ieškovei reikšti reikalavimo išmokėti draudimo išmoką (jeigu būtų nustatytas draudžiamojo įvykio faktas).
23. Šiuo atveju byloje tarp šalių nekilo ginčo, kad tokiam pervežimui, koks buvo vykdomas nagrinėjamu atveju, taikytinos CMR konvencijos nuostatos. Taip pat šalys neginčijo ir to fakto, jog trečiajam asmeniui UAB „Urban Logistic“ kilo sutartinė civilinė atsakomybė pagal UAB „Urban Logistic“ ir ieškovės 2017-07-17 sudarytą Krovinių ekspedijavimo, deklaravimo ir garantavimo, atliekant muitinės procedūras, paslaugų suteikimo sutartį. Ši sutartinė atsakomybė kilo būtent dėl ginčo pervežimo – dalies krovinio nepristatymo muitinei. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamas atvejis patenka į atsakovės apdraustą vežėjo atsakomybės pagal CMR konvenciją apimtį. Pervežimo procese dalyvauja ne vienas veikėjas, su kuriais vežėją gali sieti įvairios sutartys, tačiau CMR konvencijos nuostatų analizė neleidžia padaryti išvados, jog teisė reikalauti žalos atlyginimo iš vežėjo būtų suteikta tik kuriai nors daliai šių asmenų. Iš esmės tokia teisė suteikiama kiekvienam asmeniui, kuris faktiškai patyrė nuostolių. Pažymėtina, jog draudimo sutartyje draudimo objektu buvo numatyta krovinių vežėjo automobiliais atsakomybė pagal 1956 m. CMR konvenciją, nedarant jokių išlygų dėl šios draudimo apimties ar asmenų, kurie turėtų teisę reikšti reikalavimą išmokėti draudimo išmoką. Šioje byloje esant nustatytam ieškovės nuostolių patyrimo faktui, teismui nekilo abejonių ir dėl ieškovės kaip nukentėjusio asmens tiesioginio reikalavimo teisės draudiko atžvilgiu buvimo.
24. Atsakovė kaip trečią nesutikimo su ieškinio reikalavimais argumentą nurodė tai, jog, atsakovės vertinimu, šiuo atveju įvykis pripažintinas nedraudžiamuoju, nes kilo dėl draudėjo didelio neatsargumo. Remiantis draudimo taisyklių 6.1.3 punktu, kaip vienas iš nedraudžiamųjų įvykių nurodytas atvejis, kuomet „žala atsirado dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Dideliu neatsargumu laikomas draudėjo ar apdraustojo elgesys, pasireiškiantis veikimu ar neveikimu, kurio draudėjas ar apdraustasis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs“. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir draudimo sutarties ypatingųjų sąlygų 2.4 punkte: „Kai nuostoliai atsiranda dėl draudėjo tyčios, didelio neatsargumo, nusikalstamos veikos ar neveikimo, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi <...> įvykis pripažįstamas nedraudiminiu, dėl kurių draudimo įmonė neprivalo mokėti draudimo išmokų“. Didelio neatsargumo sąvoka teismų praktikoje nuolat plėtojama ir aiškinama kaip kaltės forma, kuri pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017 25 punktą; 2017 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-219/2017 36 punktą).
25. Ieškovė, remdamasi CK 6.1014 straipsnio 2 dalimi, numatančia, jog įstatymas gali nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo dėl to, kad draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo, teigia, jog atsakovė, draudimo taisyklėse numatydama draudėjo didelį neatsargumą kaip nedraudžiamąjį įvykį, neteisėtai bando išvengti šio įstatymo numatyto ribojimo. Su tokiais ieškovės argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Atvejus, kuomet draudikui nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką, gali numatyti ne tik įstatymas, bet ir šalių sudaryta draudimo sutartis. Paminėta įstatymo nuostata neturėtų būti aiškinama kaip draudžianti šalims sutartyje susitarti, jog draudėjo didelis neatsargumas laikytinas nedraudžiamuoju įvykiu. Toks aiškinimas atitinka sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnis), jis yra pagrįstas ir tuo, jog draudiko suteikiama draudimo apsauga nėra absoliuti, o šalys yra laisvos apibrėžti draudimo objektą. Be to, draudėjo nepateisinamas netinkamas veikimas yra pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką ir vadovaujantis CK 6.1013 straipsnio 3 dalimi: draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar išvengti. Šiuo atveju sąlyga dėl draudėjo didelio neatsargumo buvo įtvirtinta tiek standartinėse draudimo sąlygose (draudimo taisyklėse), tiek šalių atskirai aptartose ypatingosiose sąlygose, su kuriomis draudėjas patvirtino susipažinęs, todėl teismas neturi pagrindo manyti, jog toks šalių susitarimas dėl kurių nors priežasčių prieštarautų įstatymui.
26. Nustačius, jog atsakovė turi teisę remtis draudimo sutarties sąlygomis dėl draudėjo didelio neatsargumo kaip nedraudžiamojo įvykio, nustatytina, ar šiuo atveju trečiojo asmens UAB „Urban Logistic“ (draudėjo) elgesys pripažintinas dideliu neatsargumu. Teismo vertinimu, šiuo atveju draudėjo elgesys atitinka šio sprendimo 24 punkte aptartą tiek draudimo sutartyje, tiek teismų praktikoje pateiktą didelio neatsargumo sąvoką. Tokia išvada darytina įvertinus sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą surinktus duomenis. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-08-28 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (e. b. 1 t., b. l. 95–98) užfiksuoti ginčo pervežimą vykdžiusio vairuotojo paaiškinimai, jog jis 2017-07-24 Krovinį perdavė Michailui (e. b. 1 t., b. l. 96), UAB „Urban Logistic“ direktoriaus paaiškinimai, jog vairuotojas atsirado, tačiau negalėjo paaiškinti, kur automobilis, vairuotojas nurodęs, jog automobilį perdavė nepažįstamam asmeniui (e. b. 1 t., b. l. 97). Į bylą nebuvo pateikta duomenų, jog Krovinys būtų buvęs perduotas jį priimti įgaliotam asmeniui, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės agrumentais, jog Krovinys buvo ne prarastas, o tik perduotas kitam vairuotojui. Vadovaujantis draudimo sutarties priede Nr. 2 pateiktais nurodymais vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais, krovinys perduodamas tik teisėtam krovinio gavėjui ar įgaliotiems jų atstovams, prieš tai pagal pateiktus atstovų dokumentus su nuotrauka, vardu ir pavarde nustačius jų identiškumą (e. b. 1 t., b. l. 84). Teismo vertinimu, Krovinio perdavimas nepažįstamam asmeniui prieš tai neįsitikinus jo teise šį krovinį priimti, laikytinas elementarių atsargumo taisyklių nesilaikymu, atitinkančiu didelio neatsargumo sąvoką.
27. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors šiuo atveju ieškovė ir yra laikytina tinkamu subjektu reikalauti išmokėti draudimo išmoką, tačiau atsakovei tokia pareiga nekyla, įvertinus tai, jog įvykis, dėl kurio prašoma išmokėti draudimo išmoką, kilo ne draudimo apsaugos galiojimo teritorijoje, be to, jis pagrįstai atsakovės pripažintas nedraudžiamuoju įvykiu, nes kilo dėl draudėjo didelio neatsargumo. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškinį, atsakovei pripažintina teisė reikalauti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovės. Pagal atsakovės pateiktus duomenis, šioje byloje ji patyrė 1 452 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, todėl ši suma priteistina atsakovei iš ieškovės (e. b. 2 t., b. l. 21–23).
29. Iš ieškovės valstybės naudai taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei Ergo Insurance SE, veikiančiai per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą (filialo kodas 302912288), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bunasta“ (juridinio asmens kodas 302926843) 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bunasta“ (juridinio asmens kodas 302926843) 36,60 Eur (trisdešimt šešis eurus 60 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.