Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-11-24 · Civilinė byla Nr. e2-1682-869/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-24
Bylos Nr.
e2-1682-869/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28883-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Jocienė
Ieškovas
D. Ž.
Atsakovas
D. Ž.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1682-869/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28883-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; (S) 3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė,sekretoriaujant Natalijai Tomilinai,dalyvaujant ieškovei D. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui D. Ž. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

2019 m. rugsėjo 30 d. ieškovė D. Ž. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui D. Ž., prašydama: 1) priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui D. Ž. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 240 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą mokant į ieškovės nurodomą banko sąskaitą: (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, laikotarpiu nuo 2019 metų vasario mėnesio iki rugpjūčio mėnesio, sudarantį 1680 Eur.

Teismui pateiktame ieškinyje D. Ž. nurodė, jog šalys (duomenys neskelbtini) yra sudarę santuoką, turi nepilnametį sūnų D. Ž. Šalių santuoka nėra nutraukta, tačiau sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2014 metų birželio mėnesio. Per šį laikotarpį iki 2019 metų vasario mėnesio atsakovas sūnaus išlaikymui iš viso yra skyręs apie 650-700 Eur. Nuo 2018 metų birželio mėnesio iki 2019 metų vasario mėnesio atsakovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui skyrė tik po 100 Eur per mėnesį. Taigi, nepilnametį vaiką išlaiko ir jo poreikiais rūpinasi tik ieškovė. Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė detalizavo sūnaus poreikius, kurie kiekvieną mėnesį sudaro: maitinimas namuose (pusryčiai, pietūs, vakarienė) – 166 Eur; maitinimas mokykloje – 44 Eur; higienos prekės (šampūnas, muilas, burnos higienos priemonės, tualetinis popierius ir kt.) – 10 Eur; buities prekės (patalynė, rankšluosčiai, skalbimo milteliai, buities chemijos prekės ir kt.) – 8 Eur; sveikata (vaistai nuo peršalimo, vitaminai, reguliarūs apsilankymai pas stomatologą) – 12 Eur; kirpykla – 10 Eur; (duomenys neskelbtini) gydymas (mėnesinis vizitas) – 40-60 Eur; priemonės, reikalingos ugdymui (knygos, pratybos, rašymo priemonės, sąsiuviniai) – nenurodyta; ekskursijos, klasės fondas, kalėdinės dovanėlės, nuotraukos, šventės ir kt. (papildomos išlaidos ugdymui) – 5 Eur; telefono sąskaitos papildymas – 5 Eur; vaikiškos knygos, žurnalai, vaiko gimtadieniai, draugų gimtadieniai, parodos, kiti renginiai, žaislai – 38 Eur; kompiuteris, perkamas 5 metų laikotarpiui, vaiko baldai (buitinė technika) – 27,50 Eur; poreikiai būstui (komunalinių paslaugų, interneto, kabelinės televizijos mokestis) – 93 Eur; transporto išlaidos (mėnesinis viešojo transporto bilietas) – 2 Eur. Viso sūnaus kasdieniams poreikiams ieškovė išleidžia apie 480,50 Eur. Ieškovė pažymėjo, jog vaikui yra paskirtas (duomenys neskelbtini) gydymas, t. y., (duomenys neskelbtini) gydomas (duomenys neskelbtini) pagalba. Preliminari gydymo trukmė yra 5-6 metai, gydymo kaina 3000-4000 Eur. Gydymas jau pradėtas, klinikoje reikia lankytis kiekvieną mėnesį, apsilankymas kainuoja 40 – 60 Eur. Šiuo metu gydymui yra išleista 1036 Eur suma. Be to, buvo sumokėta 120 Eur suma už (duomenys neskelbtini). Ši suma buvo sumokėta grynaisiais, tačiau čekio ieškovė neišsaugojo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečiui sūnui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 240 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2019 metų vasario mėnesio iki ieškinio pareiškimo dienos už kiekvieną nemokėtą mėnesį, sumokant po 240 Eur. pateikdama teismui ieškinį D. Ž. nurodė, jog gyvena su tėvais bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (e. b. l. 1-4).

Teismo posėdžių metu ieškovė D. Ž. pareikštą ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais ir motyvais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog ieškovė iš atsakovo yra gavusi apie 600-700 Eur, atsakovas yra pirkęs keletą porų batų, kuprinę, kurią vėliau atsiėmė. Tuo metu, o kai atsakovas dirbo UAB „DPD Lietuva“, sūnaus išlaikymui teikdavo apie 100 Eur per mėnesį, tačiau nuo 2019 m. vasario mėnesio atsakovas sūnui neskyrė nei euro. Ieškovė paaiškino, jog sūnui yra sudėti (duomenys neskelbtini), berniukas periodiškai lankosi pas (duomenys neskelbtini), be to, sūnaus laikysena yra netaisyklinga, todėl reikės eiti pas fizioterapeutą. Pasisakydama apie vaiko poreikius, teismo posėdžio metu paaiškino, jog priemonės, reikalingos ugdymui (knygos, pratybos, rašymo priemonės, sąsiuviniai, kuprinė (30 Eur)) sudaro 70 Eur metams. D. Ž. nurodė, jog vaikas turi hobį, t. y., žaidžia kompiuterinius žaidimus, o tokio pomėgio kaina per mėnesį sudaro apie 30 Eur - ši suma yra įtraukta į laisvalaikio pomėgius. Ieškovė pasisakydama dėl poreikių būstui, teismo posėdžio metu sutikslino, jog komunalinių paslaugų, interneto, kabelinės TV mokestis per mėnesį vienam asmeniui vidutiniškai sudaro ne 93 Eur, o 45,75 Eur. Šiuo metu ieškovė dirba logistikos koordinatore, jos gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro apie 750 Eur, taip pat ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) kolegijoje, trečiame kurse (studijos kainuoja 850 Eur per metus).

Atsakovui D. Ž. teismo procesiniai dokumentai (ieškinys, teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo), išsiųsti ieškovės nurodytu adresu, buvo įteikti (b. p. l. 3). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2020 m. vasario 5 d. apie bylos nagrinėjimą atsakovas teismo papildomai informuotas telefonu (e. b. l. 73); 2020 m. spalio 13 d. apie bylos nagrinėjimą atsakovas telefonu taip pat informuotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (b. p. l. 61); teismo šaukimai į paskirtus teismo posėdžius atsakovui įteikti ir viešo paskelbimo spaudoje būdu. Atsakovas paskirtą bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

2019 m. spalio 33 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Tarnybos atstovė apsilankė ieškovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, jog ieškovė ir jos nepilnametis sūnus D. Ž. gyvena trijų kambarių, 61 kv. m ploto bute, nuosavybės teise priklausančiame ieškovės tėvams. Būstas su patogumais, švarus, erdvus, tvarkingas, su baldais bei buitine technika. Berniukas dalinasi kambariu su mama, jame turi atskirą lovą, darbo stalą, kambaryje yra kitų baldų bei ugdymo priemonių. D. Ž. Tarnybos atstovei paaiškino, kad su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2014 metų, per tą laikotarpį atsakovas vaiko išlaikymui buvo davęs 600 Eur. Ieškovė nurodė, kad anksčiau atsakovas lankydavo vaiką bent kartą į savaitę, kartais nakvodavo, eidavo kartu pramogauti, tačiau paskutiniu metu jis nebendrauja nei su ieškove, nei su vaiku, nesidomi sūnaus gyvenimu. Ieškovė teigė viena pati besirūpinanti sūnumi, jo išlaikymu, auklėjimu bei ugdymu.

Apsilankyti D. Ž. gyvenamojoje vietoje Tarnybos atstovei nepavyko, dėl ko su atsakovu bendrauta mobiliuoju telefonu. Atsakovas paaiškino, jog ieškinyje nurodytu adresu nebegyvena, šiuo metu yra Panevėžyje pas tėvą, o po kurio laiko ketina važiuoti gyventi į Šiaulius pas mamą. Atsakovas sutinka, jog vaikui reikia teikti išlaikymą bei teigė teikęs po 100 Eur per mėnesį, kai dirbo, tačiau nesutiko su ieškinyje nurodyta išlaikymo suma. D. Ž. nurodė, kad išlaikymą vaikui nustojo teikti patyręs traumą, nes ligos išmokos nebeužteko. Atsakovas paaiškino, kad dėl (duomenys neskelbtini) jam buvo atlikta operacija, po kurios buvo paskirta 20 dienų reabilitacija ir iki dabar atsakovas turi nedarbingumo pažymėjimą. Papildomai pažymėjo esąs registruotas Užimtumo tarnyboje. Vyras pasakojo, jog jo santykiai su vaiku nutrūko prieš metus, jo manymu, prie to prisidėjo ieškovė. Atsakovas teigė, kad iki tol jis su sūnumi susitikdavo ir bendraudavo, jie eidavo į kiną, kartu yra pirkę sportbačius vaikui. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad nesutinka su jo sūnui paskirtu (duomenys neskelbtini) gydymu, nes vaiko (duomenys neskelbtini) dar nėra susiformavęs, o gydymas atliekamas tik dėl estetikos.

D. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos šeštokas, papildomų būrelių nelanko. Vaikas didelių sveikatos nusiskundimų, išskyrus (duomenys neskelbtini), neturi. Vaikas nešioja (duomenys neskelbtini) ir jam yra reikalinga nuolatinė (duomenys neskelbtini) priežiūra. Tarnybos atstovė individualiai bendravo su berniuku, išklausė vaiko nuomonę. D. nurodė, kad su tėčiu bendrauti nenori ir nebendrauja, minėjo, kad jis prieš juodu su mama smurtavo, nebandė atsiprašyti, nebandė su juo susisiekti bei pradėti bendrauti iš naujo. Berniukas pasakojo, kad kartą gavo iš tėčio dovanų telefoną, kuriuo jis nesinaudojo, bei dušo gelį, bet tėtis niekada nebuvo davęs kišenpinigių. Vaikas pyksta ant tėčio. D. nurodė, kad juo rūpinasi mama, jiedu daug kalbasi ir būna kartu, mama domisi jo pasiekimais mokykloje, prižiūri jo sveikatą, kartu visada kur nors važiuoja. Berniukas pasakojo, kad nors mama perka bei gamina maistą, perka rūbus bei reikiamas priemones į mokyklą, apmoka stovyklas bei ekskursijas, duoda kišenpinigių, tačiau ji ne visada gali patenkinti visus vaiko norus. Paminėjo, jog praeitą vasarą mama negalėjo apmokėti norimos stovyklos. Šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų Tarnybai nėra žinoma.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktoje išvadoje nurodoma, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis galėtų būti pakankamas vaiko interesams patenkinti, nors atsakovas ir nurodė, jog prašoma priteisti išlaikymo suma yra didelė. Nepaisant to, kad atsakovas šiuo metu turi sveikatos problemų, tačiau jis yra darbingo amžiaus, dėl ko gali imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Laikinas nedarbingumas nesudaro pagrindo neteikti nepilnamečiui vaikui tinkamo dydžio išlaikymo. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į pateiktą informaciją, Tarnyba palaiko ieškovės prašymą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Nustačius, kad iki kreipimosi į teismą dienos tėvas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo turėtų būti tenkinamas (e. b. l. 41-43).

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant (e. b. l. 67, 140).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad nepilnametis D. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės D. Ž. ir atsakovo D. Ž. sūnus (e. b. l. 5). Šalys susituokė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9), santuokos nėra nutraukę, tačiau nuo 2014 metų šalių santykiai nutrūko, ieškovė su atsakovu kartu nebegyvena. Nepilnametis D. Ž. gyvena kartu su motina (ieškove) ieškovės tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 9). Ieškovė 2019 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 240 Eur per mėnesį. Atsakovas ieškovės reikalavimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo, prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio bei atsiliepimo byloje nepateikė. Tarnyba palaikė ieškovės prašymą dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimai (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Žemesnės instancijos teismas

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini, užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Bylos duomenimis šalių nepilnamečiui sūnui D. Ž. yra (duomenys neskelbtini) metų. Teikdama teismui ieškinį ieškovė detalizavo sūnaus poreikius, kurie kiekvieną mėnesį sudaro: maitinimas namuose (pusryčiai, pietūs, vakarienė) – 166 Eur; maitinimas mokykloje – 44 Eur (22 d. x 2 Eur dienai); higienos prekės (šampūnas, muilas, burnos higienos priemonės, tualetinis popierius ir kt.) – 10 Eur; buities prekės (patalynė, rankšluosčiai, skalbimo milteliai, buities chemijos prekės ir kt.) – 8 Eur; sveikata (vaistai nuo peršalimo, vitaminai, reguliarūs apsilankymai pas (duomenys neskelbtini)) – 12 Eur; kirpykla (vidutiniškai kartą per mėnesį) – 10 Eur; (duomenys neskelbtini) gydymas – 40-60 Eur (teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, jog pas gydytoją yra vykstama ne kas mėnesį, o kas pusantro mėnesio, todėl šios išlaidos per mėnesį vidutiniškai sudarytų po 33 Eur); priemonės, reikalingos ugdymui (knygos, pratybos, rašymo priemonės, sąsiuviniai) – 70 Eur metams, kas atitinkamai sudarytų apie 6 Eur per mėnesį; ekskursijos, klasės fondas, kalėdinės dovanėlės, nuotraukos, šventės ir kt. – 5 Eur; telefono sąskaitos papildymas – 5 Eur; ieškovė taip pat nurodė, nupirkusi sūnui mobilaus ryšio telefoną, kainavusį 159 Eur; vaikiškos knygos, žurnalai, vaiko gimtadieniai, draugų gimtadieniai (gimtadieniui skiriama apie 25 Eur, jų būna 4-5 per metus), parodos (MO muziejus, parodos Litexpo parodų centre, Knygų mugė), kiti renginiai, žaislai (vaikas turi hobį, t. y., žaidžia kompiuterinius žaidimus, o tokio pomėgio/ kompiuterinio žaidimo kaina per mėnesį sudaro apie 30 Eur ir ši suma yra įtraukta į laisvalaikio pomėgius) – 38 Eur; kompiuteris, perkamas 5 metų laikotarpiui, taip pat įsigytas planšetinis kompiuteris, buitinė technika, vaiko baldai (sūnui planuojama įsigyti sofa) – 27,50 Eur; poreikiai būstui (komunalinių paslaugų, interneto, kabelinės TV mokestis) – apie 46 Eur; transporto išlaidos (mėnesinis viešojo transporto bilietas) – 2 Eur. Viso sūnaus kasdieniams poreikiams ieškovė nurodė išleidžianti apie 440 Eur.

Teismo vertinimui, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus amžių, 2 Eur per dieną, kas atitinkamai sudarytų 44 Eur per mėnesį (22 dienos (darbo) x 2 Eur) išlaidoms pietums mokykloje, pripažintinos protingomis ir pagrįstomis. Nepaisant to, jog ieškovė neteikė į bylą įrodymų apie patiriamas išlaidas maistui, atsižvelgiant į visuotinai žinomas maisto produktų kainas bei kartu įvertinus aplinkybę, jog šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, todėl maistas yra perkamas ir gaminamas ne vien tik sūnui, teismas pagrįstomis ir protingomis išlaidomis nepilnamečio D. Ž. maitinimui namuose pripažįsta 166 Eur per mėnesį. Tokiu atveju, bendros vaiko maitinimui namuose bei mokykloje patiriamos išlaidos sudarytų 210 Eur per mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos išlaidos sveikatos priežiūrai (12 Eur/mėn.), higienos prekėms (10 Eur/mėn.), buities prekėms (8 Eur/mėn.), kirpyklai (10 Eur/1 kartas/mėn.), pramogoms ir laisvalaikiui (į kuriuos įeina vaiko hobis - kompiuteriniai žaidimai, kurie ieškovei kas mėnesį kainuoja apie 30 Eur) (38 Eur/mėn.), nurodomos išlaidos telefono sąskaitos papildymui (5 Eur/mėn.), mėnesinio viešojo transporto bilietui (2 Eur/mėn.), papildomos išlaidos ugdymui (ekskursijos, klasės fondas, kalėdinės dovanėlės ir pan.) (5 Eur/mėn.) atitinka vidutines rinkos kainas bei yra protingo dydžio.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodomos išlaidos priemonėms, reikalingoms ugdymui (knygos, pratybos, rašymo priemonės, sąsiuviniai, kuprinė), sudarančioms apie 70 Eur/metams, kas atitinkamai sudarytų 6 Eur/mėn., atitinka vidutines rinkos kainas bei taip pat yra protingo dydžio.

Nors ieškovė detalizuodama vaiko poreikius neįtraukė drabužių bei avalynės, teismo vertinimu, tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) metų jaunuolio aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga 40-50 Eur suma. Nors tokia suma nėra reikalinga kiekvieną mėnesį ar net sezoną, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas auga ir yra reikalinga jį aprūpinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne, tikėtina, jog vidutinės mėnesio išlaidos aprangai (drabužiams ir avalynei) per mėnesį jaunuoliui sudaro apie 40-50 Eur suma.

Būtinuoju vaiko poreikiu pripažintinos išlaidos būsto išlaikymui. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, susijusius su komunalinių paslaugų apmokėjimu, teismas pripažįsta įrodyta, jog šalių nepilnamečiui sūnui tenkanti 3 kambarių, 61 kv. m. būsto komunalinių mokesčių bei kitų mokesčių (už televiziją, internetą) dalis vidutiniškai sudaro apie 46 Eur per mėnesį.

Ieškovė nurodė, jog sūnaus būtiniesiems poreikiams yra priskiriamas kompiuterio bei planšetinio kompiuterio įsigijimo išlaidos, atitinkamai sudarančios 801 Eur ir 324 Eur. Be to, prie būtinųjų sūnaus poreikių ieškovė priskyrė ir baldų – sofos-lovos įsigijimą, kurią ketina sūnui nupirkti ateityje. Detalizuodama šiuos poreikius ieškovė nurodė, jog skaičiuojant mėnesiui, tokios išlaidos sudarytų apie 27,50 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė sutiko, jog tiek baldai, tiek ir kompiuteris perkami ir tarnauja kelerius metus. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius apie prekių (kompiuterio bei planšetinio kompiuterio) įsigijimą (e. b. l. 10; 87). Pasisakydamas dėl ieškovės nurodomų išlaidų baldams bei kompiuteriams įsigyti pagrįstumo, teismas pažymi, jog tiek baldų, tiek ir kompiuterio (planšetinio ar kt.) įsigijimas, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio sūnaus amžių, ugdymo proceso Lietuvoje organizavimą, vykdytą nuotolinį mokymą ir pan.) pripažintinas būtinuoju vaiko poreikiu, todėl ieškovės nurodomas išlaidas, sudarančias 27,50 Eur/mėn., pripažįsta įrodytomis ir pagrįstomis.

Tiek detalizuodama sūnaus būtinuosius poreikius (poreikių lentelėje nurodytas kas mėnesį mokamas 40-60 Eur mokestis už (duomenys neskelbtini) paslaugas, tačiau teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad ši suma yra mokama kas 1,5 mėnesio), tiek teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog šalių nepilnametis sūnus turi (duomenys neskelbtini) problemų, kurios gydomos (duomenys neskelbtini). Siekdama šias aplinkybes pagrįsti ieškovei teismui pateikė medicininius duomenis, patvirtinančius, jog šalių nepilnamečiui sūnui yra nustatyta diagnoze – (duomenys neskelbtini) (diagnozės kodas pagal TLK - (duomenys neskelbtini)) (e. b. l. 82). Duodama paaiškinimus teismui ieškovė nurodė, jog tol, kol konsultacijos buvo nemokamos, atsakovas joms neprieštaravo. Spręsdamas dėl ieškovės nurodomų išlaidų nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini) gydymui pagrįstumo, teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-520 dėl (duomenys neskelbtini) aparatų skyrimo ir kompensavimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis tvarkos aprašo patvirtinimo, buvo patvirtinta (duomenys neskelbtini) aparatų, už kuriuos mokama privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, tvarka. Į šį sąrašą yra įtrauktos tik itin sunkios formos (duomenys neskelbtini) anomalijos, kurios nagrinėjamu atveju nėra nustatytos šalių nepilnamečiui vaikui. Dėl šios priežasties nėra pagrindo pripažinti, kad šalių nepilnamečiui sūnui D. Ž. yra galimas (duomenys neskelbtini) gydymas, kuris būtų kompensuojamas privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Byloje ieškovė pateikė 2018 m. rugpjūčio 22 d. (duomenys neskelbtini) klinikos (duomenys neskelbtini) pažymą, kurioje nurodoma jog D. Ž. reikalingas (duomenys neskelbtini) gydymas (duomenys neskelbtini) pagalba; preliminari gydymo trukmė 5-6 metai; kaina 3000-4000 Eur (e. b. l. 23). Byloje ieškovė pateikė sūnaus (duomenys neskelbtini) gydymui faktiškai patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus (e. b. l. 24, 25, 28); bei medicinos dokumentų išrašą/siuntimą su nurodyta nepilnamečio vaiko diagnoze – (duomenys neskelbtini) (diagnozės kodas pagal TLK-(duomenys neskelbtini)) (e. b. l. 82). Atsižvelgiant į teismo posėdžio metu ieškovės nurodytą aplinkybę, jog šiuo metu tęsiant sūnaus (duomenys neskelbtini) gydymą yra reikalinga kas pusantro mėnesio lankytis pas specialistą ir vieno tokio vizito kaina svyruoja nuo 40 iki 60 Eur (vidutiniškai 50 Eur), teismas sprendžia, jog per mėnesį šių išlaidų padengimui yra reikalinga 33 Eur suma. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sumažina ieškovės nurodomas išlaidas sūnaus (duomenys neskelbtini) dantų gydymui iki 33 Eur/mėn.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, išklausęs ieškovės paaiškinimų, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, jog šalių nepilnamečio sūnaus D. Ž. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 460 Eur suma.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, nuo 2020 m. sausio 1 d. sudaranti 60,06 Eur (iki 2020 m. sausio 1 d. – 50,16 Eur). Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Dėl šios priežasties, įvertinus tėvams teikiamos išmokos vaikui dydį, kuri savo esme yra skirta vaiko poreikių tenkinimui, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio sūnaus D. Ž. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 400 Eur suma, kurią turėtų skirti abu tėvai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų pirmiau išvardytų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų ir jų dydžio (CPK 185 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį. Bylos duomenimis ieškovė be šalių nepilnamečio sūnaus kitų išlaikytinių neturi, yra sveika, darbingo amžiaus, dirba (duomenys neskelbtini) logistikos koordinatore (e. b. l. 32-36), gauna vaiko priežiūros išmoką. Ieškovei priskaičiuotas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, šioje įmonėje sudaro 999,18 – 1642,30 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog vidutiniškai per mėnesį, atskaičius mokesčius, ji gauna apie 750 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė asmeninės nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto (e. b. l. 160). VĮ Regitra duomenimis, ieškovė transporto priemonių nėra įgijusi (e. b. l. 152). Juridinių asmenų registro duomenimis, ieškovės vardu nėra registruotų juridinių asmenų akcijų ar kitų dalyvavimo juridinių asmenų veikloje faktų (e. b. l. 161). Duomenų apie ieškovės turimus įsiskolinimus hipotekos, turto arešto aktų bei antstolių informacinės sistemos registruose nėra (e. b. l. 153-156). Bylos duomenimis, ieškovė jau yra pilnai įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus kreditoriui UAB „SB lizingas“ už sūnui pirktą planšetinį kompiuterį (e. b. l. 90-93). Apklausta teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog turi finansinių įsipareigojimų, kadangi per mėnesį 33 Eur skiria įmokoms už įsigytą kompiuterį sumokėti, taip pat yra panaudojusi apie 250 Eur kredito kortelės sumą

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovas į nagrinėjamą bylą nepateikė jokių įrodymų apie savo darbingumą, sveikatos būklę, kitus turimus išlaikytinius bei turtinę padėtį.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 13 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovo pasinaudojimas įstatymo suteikta teise neteikti pozicijos dėl pareikšto ieškinio, duomenų apie savo turtinę padėtį bei sveikatos būklę, negali paneigti vaiko teisės į tinkamą jo būtinųjų poreikių patenkinimą. Į bylą teismo išreikalauti duomenys iš viešųjų registrų patvirtina, jog atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių Lietuvos Respublikoje neturi (e. b. l. 150, 162), valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nuo 2019 m. gegužės mėnesio nedirba, gauna valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokas (e. b. l. 141-149). Vadovaujantis antstolių informacinės sistemos, turto arešto aktų registro bei hipotekos registro duomenimis, atsakovas neturi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų kreditoriams (e. b. l. 157-159). Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog kiek jai yra žinoma, atsakovas yra sveikas, jauno, darbingo amžiaus vyras, neturintis kitų išlaikytinių, dirbęs (duomenys neskelbtini) rūšiuotoju/krovėju. Duomenų apie turimas sveikatos problemas atsakovas teismui nepateikė, todėl teismas sutinka su Tarnybos išvada, jog jis yra darbingo amžiaus, dėl ko gali imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti.

Teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, jog abi šalys lygiomis dalimis turi prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo ir pareiškė reikalavimą iš atsakovo D. Ž. nepilnamečio sūnaus D. Ž. išlaikymui priteisti po 240 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės. Nustačius, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikių patenkinimui per mėnesį yra reikalinga apie 400 Eur suma, teismas sprendžia, jog abu tėvai lygiomis dalimis turėtų prisidėti šių poreikių tenkinimo ir šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui D. Ž., sudarantis po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t .y., nuo 2019 m. rugsėjo 30 d., iki jo pilnametystės.

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė D. Ž. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nuo 2014 metų birželio mėnesio šalių santykiai yra nutrūkę, ieškovė su atsakovu nebendrauja, per šį laikotarpį atsakovas preliminariai yra sumokėjęs 650-700 Eur, yra pirkęs vaikui keletą porų batų. Pasak ieškovės, nuo 2018 metų birželio mėnesio iki 2019 metų vasario mėnesio atsakovas šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui skyrė po 100 Eur per mėnesį, o nuo 2019 m. vasario mėnesio atsakovas jokiu kitu būdu ar forma neprisideda prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 30 d.), už kiekvieną nemokėtą mėnesį sumokant po 240 Eur per mėnesį. Pažymėtina, jog skaičiuodama išlaikymo įsiskolinimo dydį ieškovė klaidingai nurodė galutinę priteistiną išlaikymo įsiskolinimo sumą, kadangi skaičiuojant po 240 Eur per mėnesį x 8 mėnesius, bendra išlaikymo įsiskolinimo suma sudarytų ne 1680 Eur, o 1920 Eur.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju atsakovas neteikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu jis sūnui teikė materialinį išlaikymą, būdamas informuotas apie Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, šia byla nesidomėjo, teismo posėdyje nedalyvavo ir nepateikė atsiliepimo/paaiškinimų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad nurodytu laikotarpiu vaiko išlaikymo pareigą jis vykdė visa apimtimi ar iš dalies.

Svarbu tai, jog ieškovės nurodomas sumas atsakovas skyrė iki 2019 m. vasario mėnesio. Duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2019 m. vasario 1 d.) atsakovas būtų prisidėjęs prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, byloje nėra.

Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kokią konkrečią pinigų sumą ji skyrė nepilnamečio sūnaus D. Ž. išlaikymui per laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, nėra pagrindo išvadai, kad prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu turėjo ir galėjo teikti sūnui D. Ž. išlaikymą. Atsižvelgiant į teismo priteistą periodinį išlaikymą, sudarantį po 200 Eur kas mėnesį, teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkina iš dalies ir iš atsakovo priteisia 1600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. (8 mėn. x 200 Eur = 1600 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti iš dalies, t. y., 83,33 proc. (reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 83,33 proc., reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas 83,33 proc.). Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra atleista CPK 83 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 90 Eur žyminio mokesčio, kurį sudaro 36 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo (1600 Eur x 3 proc. x 75 proc.) ir 54,00 Eur už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (200,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudaro 19,04 Eur, kas atitinkamai sudarytų po15,87 Eur iš atsakovo (83,33 proc.) ir 3,17 Eur iš ieškovės (16,67 proc.). Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, valstybės naudai priteistinos iš ieškovės, byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis), tačiau teismas priteisia valstybės naudai 15,87 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos (2019 m. rugsėjo 30 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., sudarantį 1600,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų).

Paskirti ieškovę D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 90,00 Eur (devyniasdešimt eurų) žyminio mokesčio, ir 15,87 Eur (penkiolika eurų, 87 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, viso 105,87 Eur (vienas šimtas penki eurai, 87 euro centai). Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Mokėjimo kvitus būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Jocienė