Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų O. A. ir T. K. bendrą ieškinį atsakovui G. K. dėl paramos pilnamečiui vaikui teikimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė O. A. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo G. K. išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. K., gim. 2002-10-04, nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, perio­dinėmis išmokomis, po 200,00 Eur, taip pat priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m rugsėjo 15 d. (ieškinio teismui pateikimo dienos), pinigais, po 200,00 Eur už kiekvieną mėnesį, viso už 24 mėnesius - 4800,00 Eur. Nurodė, kad santuokos su atsakovu sudarę nebuvo, su atsakovu kurį laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį iki 2016 metų. Sūnus T. K. gimė (duomenys neskelbtini). Atsakovas tėvystę pripažino. Iki 2018 metų atsakovas materialiai padėdavo ir rūpin­davosi sūnumi, tačiau nuo 2018 m. rugsėjo vidurio jokios paramos vaikui nebeteikia, vai­ko išlaikymo našta atiteko jai vienai. Nuo 2018 m. vasaros keletą kartų kreipėsi į at­sakovą, prašydama prisidėti prie sūnaus išlaikymo, atsakovas sutikdavo, pažadė­davo, tačiau nedarė. Sūnus jau greitai sulauks pilnametystės, o kadangi paskutinius du metus jo išlaikymu turėjo rūpintis viena, be atsakovo pagalbos, tai iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.

T. K. sukakus 18 m. ((duomenys neskelbtini)), ieškovai O. A. ir T. K. patikslino ieškinį, kuriuo prašo priteisti ieškovui T. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo G. K. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki kol T. K. mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir nebus vyresnis kaip 24 metai; taip pat priteisti iš G. K. 4 800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo už nepilnamečio sūnaus T. K. išlaikymą už laikotarpį nuo 2018-09-15 iki (duomenys neskelbtini) (24 mėnesiai x 200,00 Eur) ieškovės O. A. naudai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad T. K. (duomenys neskelbtini) sukako 18 metų, jis mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, IVa klasėje. T. K. mokosi pakankamai gerai, geriau sekasi lietuvių kalba ir literatūra, tikslieji mokslai sekasi sunkiau. Kadangi T. K. moksi gimnazijoje, siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, pats dirbti ir užsidirbti galimybių neturi. T. K. su seserimi V. T. bei jos sužadėtiniu D.S. gyvena seneliams priklausiusiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos r. Ieškovė O. A. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. A. ir išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) Kretingos r. Nepaisant to, T. K. pilnai išlaiko mama ir jos sutuoktinis - skiria piniginių lėšų kasdienėms reikmėms, nuperka maisto, higienos priemonių, drabužių ir kitų būtinųjų prekių, apmoka komunalinių išlaidų dalį. T. K., baigęs mokyklą ir įgijęs vidurinį išsilavinimą, ketina ir toliau mokytis, siekti aukštojo išsilavinimo, tik šiuo metu dar nėra galutinai apsisprendęs dėl studijų krypties. T. K. pats neturi galimybės dirbti ir gauti pajamų, nes mokosi pagrindinės mokyklos dieniniame skyriuje, dėl ko jam reikalinga tėvų parama. Tam, kad būtų patenkinti bent būtinieji T. K. poreikiai, kiekvieną mėnesį reikia skirti pinigines lėšas maistui, higienos priemonėms, komunalinių mokesčių daliai, rūbams ir avalynei. T. yra aktyvus, lanko sporto klubą (duomenys neskelbtini), kas taip pat kiekvieną mėnesį kainuoja po 25,00 Eur, vartoja maisto papildus. Kiekvieną mėnesį T. K. išlaidas sudaro viso 500 Eur. Ieškovė O. A. ir G. K. vedė bendrą šeimos ūkį iki 2016 metų rugsėjo mėnesio. Nutrūkus šalių santykiams dar kurį laiką atsakovas padėjo išlaikyti sūnų, skirdavo po 80,00 Eur per mėnesį. Tačiau nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio atsakovas piniginių lėšų sūnaus išlaikymui nebeskyrė, nuo išlaikymo pareigos nusišalino. Nuo 2018-09-15 ieškovė viena išlaiko sūnų T. K.. Ieškovė O. A. nuo gyvenimo su atsakovu skyrium pradžios nekaupė prekių įsigijimo kvitų ir negali tiksliai nurodyti, kiek išlaidų patyrė sūnaus T. išlaikymui šiuo laikotarpiu. Išlaidų vaikui buvo patiriama tada, kai būtina, negalvojant, kad vėliau gali tekti įrodinėti tikslius patirtų išlaidų dydžius teisme. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti teismų praktikoje pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Orientacinis kriterijus reiškia, kad ieškovas neturi pareigos bylos nagrinėjimo metu visiškai tiksliai įrodyti, kokia pinigų suma reikalinga kas mėnesį vaiko išlaikymui, nes išlaikymui reikalinga pinigų suma gali keistis priklausomai nuo metų sezono, ekonomikos ir rinkos kainų pokyčių, vaikų sveikatos būklės ir pan. Ieškovė mano, kad būtų teisinga ir protinga iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už sūnaus T. K. išlaikymą už laikotarpį nuo 2018-09-15 iki (duomenys neskelbtini) (sūnaus T. K. pilnametystės), skaičiuojamą po 200,00 Eur už mėnesį, t. y. mažesniu nei teismų praktikoje orientaciniu laikomas MMA, viso 4 800,00 Eur (24 mėnesiai x 200,00 Eur).

Atsakovas atsiliepimo nei į ieškinį, nei į patikslintą ieškinį neteikė.

Atsakovas G. K. teismo posėdyje iš dalies sutiko su ieškiniu, sutiko su sūnaus reikalavimu dėl išlaikymo, bet nesutiko su išlaikymo įsiskolinimu. Paaiškino, kad sutinka sūnui mokėti po 150 Eur. Jis su ieškove išsiskyrė 2016 metais, ji išėjo gyventi pas dabartinį savo vyrą, o sūnus liko namuose gyventi vienas. Nuo 2018 metų jis teikė sūnui išlaikymą, duodavo kas savaitę ir po 30 Eur, ir po 40 Eur ir mokėjo iki 2020 m. kovo mėnesio pradžios. Įrodymų neturi. Negali suskaičiuoti, kiek iš viso yra skyręs pinigų išlaikymui. Kol sūnus ėjo į mokyklą, duodavo pinigų ir rūbams. Pinigus visada davė sūnui, ne ieškovei, nes ja nepasitikėjo. Žino, kad sūnus dirbo Klaipėdoje, Palangoje statybose nelegaliai, įrodymų neturi. Jis dirba pavienius darbus nelegaliai, registruotas užimtumo tarnyboje, išmokų negauna. Dirba po 3 dienas per savaitę, per dieną uždirba po 30 Eur. Turi 9 klasių išsilavinimą, profesijos nėra įsigijęs. Sveikatos problemų neturi. Gyvena (duomenys neskelbtini) kaime su sutuoktine. Sutuoktinė šiuo metu išvykusi į Ukrainą, būstą nuomojasi. Atsirastų geresnio darbo, bet riboja tai, kad nevairuoja automobilio. Paskutinį kartą oficialiai dirbo firmoje (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku nuo 2019 m. gruodžio iki 2020 m. gegužės pradžios. Gaudavo į rankas po 600 Eur. Pasibaigus užsakymui, darbo sutartis nutrūko. Kretingoje statybinėse įmonėse darbo ieškotis nebandė. Nuo 2020 m. gruodžio 18 d. niekur nedirbo, o iki tol dirbo įvairius statybos darbus neoficialiai ir visada gaudavo po 30 Eur per dieną. Jam pragyvenimui kas mėnesį užtektų ir 200 Eur. Sūnui mokėtų kas mėnesį po 200 Eur, jei tiek jam duotų ir sūnaus mama. Sūnus jam sakė, kad jį išlaiko ne mama, o sesuo. Tėvas turi pareigą išlaikyti vaiką, bet po skyrybų jis neliko gyventi su mama, liko gyventi vienas. Per Kalėdas davė T. dovanų 30 Eur.

Liudytojas A. A. teismo posėdyje parodė, kad yra ieškovės O. A. sutuoktinis. Nuo 2016 metų su ieškove veda bendrą ūkį, abu augino ieškovės sūnų T. T. tėvas mažai sūnumi rūpinosi. Būdavo atvejų, kad paskambinęs pasakydavo, kad sūnus atvažiuotų pinigų, bet kol sūnus nuvažiuodavo, tėvas jau būdavo neblaivus ir pinigų neduodavo. T. liko gyventi mamos namuose, jam į tuos namus vežė maistą, mokėjo mokesčius. 2018 metais jis dirbo iki bankrutavo firma, po to užsiregistravo darbo biržoje, gaudavo išmokas 9 mėnesius, po to įsidarbino individualioje įmonėje. 2018 metais bendros šeimos pajamos buvo nuo 800 iki 1000 Eurų. Gyvena jo tėvo namuose, jiems padeda ir tėvukas, kuris gauna pensiją. T. jis rūpinosi ir šiuo metu rūpinasi. T. geras, paklusnus, negeria, nerūko. Pavasarį, kai vyko nuotolinis mokymas, išvyko pas dėdę į Klaipėdą, nes dėdė turėjo nusipirkęs treniruoklį. T. nei pavasarį, nei vasarą nedirbo. Sutuoktinė šiuo metu nedirba, nes turi problemų su sveikata. Jo tėvui 93 metai, sega onkologine liga, juo pilnai rūpinasi ieškovė. Turi ūkį savo poreikiams patenkinti. Tai ką užaugina, skiria ir vaikams.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje dėl išlaikymo T. K. priteisimo nurodoma, kad T. K. gyvena mediniame vieno aukšto trijų kambarių name su daliniais patogumais (apie 60 kv.m.) nuosavybės teise priklausančiame O. A.. Namas priklausė O. A. tėvams. Būstas kuklus, vietos nedaug, bet prižiūrėtas, tvarkingas ir švarus. Ieškovė ištekėjusi už A. A., išsikraustė į (duomenys neskelbtini) kaimą, name liko gyventi sūnus ir vyresnioji dukra su šeima. T. norėjo likti gyventi name, nes iš (duomenys neskelbtini) kaimo jam patogiau važiuoti į mokyklą Kretingoje. Motina sūnų lanko beveik kasdien, dažnai bendrauja telefonu, visus reikalingus produktus ir daiktus superka ir atveža, ruošia maistą, rūpinasi vaiko mokymusi, namų švara ir buitimi. T. paprastai visus savaitgalius leidžia motinos namuose (duomenys neskelbtini), padeda ūkyje. Name yra du miegamieji kambariai, svetainė sujungta su virtuve. Namas šildomas malkomis. Į namą atvestas vandentiekis, bet dar nepajungtas, vanduo imamas iš šulinio, tualetas lauke. T. turi atskirą, apie 13 kv. m. kambarį. Namuose yra visi būtiniausi namų apyvokos daiktai, indai ir prietaisai. T. K. mokosi Kretingos (duomenys neskelbtini) gimnazijos 4 kl. Vaikinas mokosi vidutiniškai, dar nesugalvojo, kokią studijų sritį pasirinkti. Sunkiau sekasi matematika, patinka lietuvių kalba ir literatūra, biologija. T. yra sveikas jaunuolis, vakarais kasdien bėgioja apie 10 km, sportuoja sporto klube Klaipėdoje, rugsėjo mėnesį dėl problemų su oda padarė pertrauką. Mama papasakojo, kad sūnui žiemai reikia naujos šiltos striukės, batų, džinsų, megztinių, marškinių. Taip pat, naujiems mokslo metams reikia nupirkti reikalingas kanceliarines priemones, pratybas. T. šiemet baigiamieji metai mokykloje, šia proga planuojama rengti šimtadienį, bus šventinis vakaras, todėl reikės kostiumo - 200 Eur, šventiniam vakarui renkama po 50 Eur, mokyklai ir mokytojams dovanoms - 30 Eur. T. laukia savo gimtadienio, nes nori išsilaikyti vairavimo teises, tam reikės 340 Eur. O. A. perka T. maistą („pripildo šaldytuvą“), kai tik šis pasako, kad jam ko nors trūksta, taip pat - buitinę chemiją, higienos priemones, vitaminus, esant reikalui - vaistus. Anot ieškovės, namo, kur gyvena sūnus, išlaikymui išleidžia: elektrai - 20 Eur/mėn., internetui - 12 Eur/mėn, malkoms žiemai - 220 Eur. Ieškovė nedirba, todėl T. išlaiko iš sutuoktinio uždirbamų lėšų, A. A. tam neprieštarauja. Prie maisto pirkimo ir namo išlaikymo prisideda T. sesuo V. su sužadėtiniu. Motina O. A. yra sudariusi geras gyvenimo sąlygas T. K. ilsėtis ir mokytis. O. A. sutuoktinis A. A. dirba IĮ (duomenys neskelbtini) vidaus apdailininku, vakarais prisiduria prie algos dirbdamas su gintaru. T. teigimu, tėvas prie išlaikymo neprisideda nuo 2018 m. kovo mėn, anksčiau jis duodavo sūnui po 20 Eur savaitei. T. nerimauja, kad tėvas piktnaudžiauja alkoholiu, su juo ir sese praktiškai nebendrauja ir jais nesirūpina. G. K. paaiškino, kad su vaiko motina nebuvo susituokę, tačiau kartu gyveno iki 2016 m. Dabar sūnui išlaikymo neteikia, tikslaus momento iki kurio teikė išlaikymą, pasakyti negali, mano, kad 2020 m. birželio mėnesį buvo skolingas sūnui 216 Eur. Pinigų ieškovei neduodavo, duodavo tik sūnui. Atsakovas teigia, kad yra vedęs, turi kitą šeimą, vaikų, yra sveikas ir turi darbą, jo pajamos apie 600 Eur/mėn. Jei tik pinigų sūnui reikėdavo, jis visada jų duoda. Sūnus pas jį ir jo motiną atvažiuoja, jie bendrauja. O. A. ieškinyje nurodyto išlaikymo sūnui atsakovas G. K. teikti nesutinka. Patikrinus Socialinių paslaugų informacinės sistemos (toliau - SPIS) duomenų bazę nustatyta, kad O. A. šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, šeimai netaikytas atvejo vadybos procesas, vaiko teisių pažeidimai šeimoje nenustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas G. K., motina ieškovė O. A. (buvusi pavardė T.). T. K. mokosi Kretingos (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, IV klasėje. Mokinių registre T. K. užregistruotas vidurinio ugdymo programoje nuo 2019-09-01 iki 2020-08-31 ir nuo 2020-09-01. Kretingos (duomenys neskelbtini) gimnazija nurodė, kad karantino metu (nuo 2020-03-13) T. K. nepraleido nei vienos pamokos, už darbus atsiskaitė. T. K. gyvena name, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos r. sav., kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso O. A.. O. A. niekur nedirba, nuo 2019-04-26 gauna nedarbo draudimo išmoką, kuri mažėja nuo 490,40 iki 288,68 Eur. Ieškovės sutuoktinis A. A. nuo 2019-10-11 gauna nedarbo draudimo išmoką, kurios dydis nuo 509,00 Eur palaipsniui mažėja iki 369,12 Eur. A. A. 2018 m. ir 2019 m. dirbo iki 2019-09-27, šiuo metu taip pat dirba nuo 2020-08-04. Ieškovai transporto priemonių neturi, A. A. turi 2001 m. automobilį Ford Mondeo. T. K. nedirba, registruoto turto neturi, iš Sodros jokių išmokų nuo 2018-01-01 negavo. Atsakovas nedirba, turto ir kitų išlaikytinių neturi.

Dėl paramos pilnamečiui vaikui priteisimo.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni nei 24 metų amžiaus ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio mokslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui ir (ar) studentui įgyvendinti šią teisę, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo būtino vidurinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių atitinkamų mokyklų dieniniuose skyriuose, paramos teikimo (išlaikymo) institutas nėra tapatūs, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Išlaikymas pilnamečiam vaikui, kuris mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, priteisiamas esant visoms sąlygoms: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turimą turtą, pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.), poreikius (mokestį už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinąsias išlaidas). Nustatydamas paramos būtinumą ir vaiko išlaikymo dydį, teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Vidurinio ugdymo, kurio paskirtis padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis ir (ar) kvalifikaciją, programą vykdo gimnazijos, vidurinės, profesinės ir kitos mokyklos (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 11 straipsnis).

Įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro teisines prielaidas moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, kaip visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindo, o tėvų pareiga padėti moksleiviui skiriamu išlaikymu mokytis reiškia bendrųjų atsakomybės ir solidarumo šeimos santykiuose principų įgyvendinimą (CK 3.3, 3.5 straipsniai). Kita vertus, įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo veikti sąžiningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis).

Mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, įprastinėmis užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą.

Kaip jau minėta, išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas kai yra visuma įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas T. K. mokosi Kretingos (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, IV klasėje, t.y. jis atitinka pirmąją sąlygą, su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui. Antroji sąlyga, su kuria siejamas išlaikymo priteisimas pilnamečiam vaikui – vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pažangiu mokymusi vidurinėje mokykloje laikytinas mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę, turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Ieškovas byloje pateikė pažymą dėl mokymosi, kurioje nurodyta, kad ieškovas karantino metu (nuo 2020-03-13) nepraleido nei vienos pamokos, už darbus atsiskaitė. Pagal Mokinių registrą, T. K. vidurinio ugdymo programoje registruotas nuo 2019-09-01 iki 2020-08-31 ir nuo 2020-09-01, ir šiuo metu mokosi paskutinėje gimnazijos klasėje, t.y. po 2019-2020 m. mokslo metų buvo perkeltas į aukštesnę klasę ir tęsia mokslus 2020-2021 metų mokslo metais. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad T. K. atitinka sąžiningai ir pažangiai besimokančio moksleivio kriterijus.

Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji, todėl apie tai teismas sprendžia įvertinęs surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007). Byloje duomenų, kad ieškovas būtų dirbęs nuo 2020-10-04 ir kad jo vardu būtų registruotino turto, nepateikta. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad šiuo metu mokosi paskutinėje gimnazijos klasėje, dėl karantino šiuo metu vyksta nuotolinis mokymasis. Teismo vertinimu, nors ieškovas yra įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau besimokydamas pagal vidurinio ugdymo programą, įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs visapusiškai išlaikyti, kadangi didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, pamokų lankymui, žinių tobulinimui, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinančius dokumentus, be kurių negalėtų ateityje studijuoti, dirbti ir materialiai save, o prireikus – ir tėvus, išlaikyti.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas yra pakankamai rūpestingas, vykdydamas savo pareigą mokytis. Ieškovui, besimokančiam pagal vidurinio ugdymo programą, neabejotinai reikalingos lėšos maistui, aprangai, sveikatai, higienos priemonėms, laisvalaikiui. Be to, ieškovui tenka ir dalis komunalinių mokesčių, į kuriuos įeina mokestis už elektrą, atliekų tvarkymą, telefoną ir internetą. Ieškovas paaiškino, kad jo poreikiams patenkinti reikalinga 500 Eur suma per mėnesį. Jis sportuoja, iki karantino lankė sporto klubą, maitinosi sveikiau. Rudenį turėjo ir sveikatos problemų, teko lankytis pas gydytoją, pirkti vaistus. Jį išlaiko tik mama – ieškovė O. A.. Jis gyvena mamos name. Mama rūpinasi namo šildymu, moka mokesčius už elektrą, atliekų sutvarkymą, taip pat perka jam maistą, rūbus, avalynę, higienos ir mokymosi priemones, duoda pinigų laisvalaikiui. T. K. 2020-12-04 kaip moksleiviui skirta socialinė parama (pietūs ir parama mokinio reikmenims įsigyti). Ieškovė O. A. nurodė, kad gautus vaiko pinigus ir minėtą paramą, iš viso 100,00 Eur perveda ieškovui T. K.. Byloje esantys receptai patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo mėn. T. K. lankėsi Northway medicinos centre Klaipėdoje ir jam buvo išrašyti vaistai, kurių bendra vertė 33,40 Eur. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. A. (ieškovės O. A. sutuoktinis) patvirtino, kad T. K. remia sutuoktinė, kuriai jis padeda.

Nors T. K. savo poreikių smulkiai nedetalizavo, teismas laiko, kad išlaikymo (paramos) prašantis asmuo ir gali jų nedetalizuoti, jeigu jie yra minimalūs. Tokia linkme plėtojama ir teismų praktika. Šiuo atveju ieškovas nurodo savo poreikius nežymiai didesnius nei gaunama viena minimali mėnesinė alga, atskaičius mokesčius – 500 Eur (nuo 2021-01-01 MMA yra 642 Eur ir sudaro 468,41 Eur, atskaičius mokesčius). Į bylą pateiktas tik vienas kvitas apie sumokėtas telekomunikacines paslaugas 2020-12-12 (20,90 Eur) ir vietinės rinkliavos sąskaita už komunalinių atliekų tvarkymą 2020 m., kurioje visų metų T. K. tenkanti dalis sudaro 15,48 Eur. Kitų, išlaidas pagrindžinčių duomenų, T. K. nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad T. K. mokosi paskutinėje gimnazijos klasėje, jo laukia baigiamieji brandos egzaminai, jis sportuoja ir stengiasi sveikai maitintis, teismas pripažįsta, kad faktiškai ieškovo poreikiai sudaro 500,00 Eur per mėnesį. 100,00 Eur jis gauna kaip vaiko pinigus ir savivaldybės skirtą paramą mokymosi reikmėms, todėl poreikių patenkinimui jam reikalinga suma lieka 400,00 Eur.

Kasacinis teismas formuojamojoje teismų praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymo leidėjui įtvirtinus tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, kai jie mokosi mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni kaip 24 metai, negalima nepaisyti tėvų galimybių. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančio tėvo (motinos) ar kitų šeimos narių padėties, nustatyti paramos teikimą tais atvejais, kai ji daro esminę žalą tėvui (motinai), teikiančiam paramą, taip pat tais atvejais, kai dėl tėvo (motinos) turtinės padėties nustatyta parama apskritai negalėtų būti įvykdyta. Tėvų turtinė padėtis paprastai yra vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Įvertinus ieškovo poreikius, būtina nustatyti, ar atsakovas turi realių galimybių teikti išlaikymą ir kokio dydžio. Nors atsakovas turto neturi, nedirba, tačiau kitų išlaikytinių ir sveikatos problemų, kurios objektyviai jam trukdytų dirbti ir uždirti, irgi neturi. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad dirba statybose nelegaliai ir uždirba, taip pat sutiko, kad sūnui kaip moksleiviui parama reikalinga bei sutinka su ieškovo reikalavimu. Iš pradžių atsakovas nurodė, kad sutinka mokėti po 150,00 Eur per mėnesį, bet baigiamuosiuose kalbose nurodė, kad sutinka su visa sūnaus prašoma suma.

Atsižvelgdamas į atsakovo žodžiu išsakytą poziciją dėl ieškovo T. K. reikalavimo, jo amžių, sveikatos būklę, gabumus ir veiklos pobūdį, teismas pripažįsta, kad atsakovas yra pajėgus teikti paramą sūnui, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atskovo pilnamečiam sūnui priteistina parama per mėnesį po 200,00 Eur, kas sudaro ½ nuo reikalingos 400,00 Eur sumos. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo tėvų pareigos teikti materialinę paramą pilnamečiui vaikui lygių galimybių principo. Minėta suma priteistina nuo ieškovo pilnametystės dienos, t. y. nuo 2020-10-04 iki tol, kol ieškovas mokysis pagal vidurinio ugdymo programą. Šiuo metu priteisti išlaikymą sąlyginai kaip prašoma ieškiniu iki ieškovas mokysis ir pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą negalima, nes teismo sprendimas sąlyginis negali būti, todėl ieškinio reikalavimas spręstinas tik esamai situacijai, o šiuo metu T. K. mokosi pagal vidurinio ugdymo programą. Ar jis tęs mokslus po vidurinio išsilavinimo įgijimo ir kokius, šiuo metu nėra galimybių nuspręsti, nes ir pats ieškovas dar nėra apsisprendęs, o ir/ar nesėkmės atveju jis kaip pilnavertė asmenybė turės imtis priemonių pasirūpinti pats savo pragyvenimo šaltiniu, kadangi tokiais atvejais įstatymai jam teiktinos paramos teisinio pagrindo nenumato.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnis, 3.192¹ straipsnis, 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus ieškovo poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimą dalyje dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos civlinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Ieškinį šioje dalyje patenkinus, naikintinos teismo 2020-11-26 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės: laikinas išlaikymas ieškovui T. K. (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Dėl skolos (išlaikymo įsiskolinimo) priteisimo.

Ieškovė O. A. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018-09-15 iki 2020-10-04, skaičiuojant po 200,00 Eur, iš viso 4800,00 Eur. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka ir teismo posėdyje nurodė, kad sūnui išlaikymą teikė iki 2020 m. kovo mėnesio pradžios, duodamas po 30 - 40 Eur per savaitę. Ieškovai nurodė, kad jokių lėšų atsakovas sūnaus išlaikymui prašomu laikotarpiu neskyrė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis) nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje, tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

Taigi tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama priteisti 4800,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, turi įrodyti, jog atsakovas nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki 2020 m. spalio 4 d. (sūnaus pilnametystės) neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, o atsakovas, pagrįsdamas savo atsikirtimus, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybę, jog šiuo laikotarpiu jis teikė išlaikymą sūnui.

Šalys (ieškovė ir atsakovas) kartu negyvena nuo 2016 metų, šalių sūnus liko gyventi su mama, pastarosios namuose. Ieškovė nurodo, kad visą šį laikotarpį ji teikė išlaikymą sūnui, atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo nuo 2018 m. rugsėjo 15 d., iki to laiko skirdavo po 80,00 Eur per mėnesį. Būtiniesiems sūnaus poreikiams patenkinti tenkančios išlaidos vidutiniškai per mėnesį sudarė 400,00 Eur, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo už atsakovą įvykdytą šalių sūnaus T. K. išlaikymo dalį už laikotarpį nuo 2018-09-15 iki sūnaus pilnametystės – (duomenys neskelbtini). Taigi, šis ieškovės reikalavimas yra reiškiamas ne dėl išlaikymo vaikui priteisimo, bet siekiant atgauti už atsakovą įvykdytą šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymo dalį, t. y. šis reikalavimas reiškiamas CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Ieškovė savo reikalavimo teisės atsakovui atsiradimo faktiniu pagrindu nurodė tai, kad šalių sūnus, po šalių išsiskyrimo 2016 m. liko gyventi su ja ir ji visą laiką juo rūpinosi bei jį išlaikė, atsakovas prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo nuo 2018-09-15, todėl ieškovė įvykdė už atsakovą jo nepilnamečio sūnaus išlaikymo prievolę. Prievolės už atsakovą įvykdymo dydžiui pagrįsti ieškovė nuurodė sūnaus T. K. poreikius ginčo laikotarpiu ir per mėnesį jo naudai išleidžiamą sumą, kuri, anot ieškovės, buvo apie 400 Eur. Ieškovė taip pat pateikė kvitą dėl vienos prekės, skirto sūnui, įgijimo – antčiužinio (2020-09-03, 99,45 Eur, kuris pirktas ieškovės sutuoktinio marčios vardu, kad gauti nuolaidą), vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimus 2018-2020 m., įrodančius mokesčių dydį už atliekų tvarkymą mokėjimą namuose, kuriuose gyveno ir šalių sūnus.

Nors ieškovė teismui nepateikė sūnaus išlaikymo išlaidas pagrindžiančius įrodymus, vis dėlto, kaip nurodoma teismų praktikoje, pati nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolės prigimtis ir jos vykdymo ypatumai lemia ir tam tikrus šios prievolės įvykdymo už vieną iš tėvų įrodinėjimo ypatumus.

Ieškovės ir atsakovo prievolės išlaikyti nepilnametį sūnų egzistavimo faktą ir prievolės dydį lemia CK normos, reglamentuojančios tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra įtvirtinta įstatymo, t. y. ji egzistuoja ir jos dydis yra nulemtas įstatymo, nepriklausomai nuo to, ar yra priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

Šiuo atveju šalių susitarimo dėl sūnaus išlaikymo dydžio nebuvo. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, šalims išsiskyrus, ją pakankamai ilgą laiką tenkino atsakovo mokama 80 Eur dydžio per mėnesį išmoka. Ir tik atsakovui visiškai nebeskiriant lėšų sūnaus išlaikymui, ieškovė pareiškė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, reikalaudama po 200,00 Eur per mėnesį.

Rungtyniškumo (rungimosi) principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tai reiškia, kad ieškovei reikia įrodyti ieškinio, o atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

Atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, kad šalių sūnus T. K. bendru šalių sutarimu gyveno su ieškove (ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos teisme nebuvo), ieškovė šiuo laikotarpiu rūpinosi sūnumi, atsakovas neįrodė, kad teikė išlaikymą sūnui, todėl akivaizdu, kad šiuo laikotarpiu būtent ieškovei teko pareiga kasdien, nuolat ir nepertraukiamai rūpintis šalių nepilnamečiu sūnumi ir patirti jo išlaikymo išlaidas. Atsakovas nesutinkamas su ieškovės reikalavimu, teigia, kad sūnus gyveno vienas su sesers šeima, bet tai nepaneigia fakto, kad jis gyveno ieškovės namuose ir ieškovė rūpinosi sūnumi, jo išlaikymu ir jis tuo laikotarpiu buvo tinkamai prižiūrimas.

Teismo vertinimu, ieškovės pateiktų įrodymų pakanka tam, jog būtų įsitikinta, kad ieškovė įvykdė prievolę išlaikyti šalių nepilnametį sūnų už atsakovą. Nustatyta, kad šalių sūnus gyveno ieškovės namuose, jos žinioje, juo ieškovė rūpinosi ir jis buvo jos išlaikomas. Atsakovui neįrodžius, kad jis įvykdė savo prievolę išlaikyti šalių nepilnametį sūnų, yra pagrindas daryti išvadą, kad tokį išlaikymą sūnui teikė ieškovė. Tai reiškia, kad ieškovė teikė kasdienį, vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Išlaikymo dydis tarp šalių nebuvo sutartas ir nebuvo teismo sprendimu nustatytas. Ieškovė ilgą laiką tenkinosi atsakovo savanoriškai sūnui periodiškai mokamomis išmokomis, kurių dydis, anot ieškovės, buvo apie 80 Eur per mėnesį. Ieškovė rašytiniais įrodymais nepagrindė sūnaus išlaikymo išlaidų, todėl teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių ilgą laiką buvusią situaciją dėl vaiko išlaikymo ir tai, kad ieškovė ilgą laiką nesikreipė į teismą dėl jo, nors jos pačios finansinė padėtis visą tą laiką nebuvo gera, kas lemia ir išvadą, jog 400,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį ieškovei būtų buvę sudėtinga teikti ištisai du metus, todėl teismas jos prašomą priteisti skolą už vaiko išlaikymą mažina, skaičiuodamas ne po 200 Eur, o po 150 Eur per mėnesį, t.y. iki 3600 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovai buvo atleisti, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškovų patenkintus ieškinio reikalavimus mokėtinas 135,00 Eur žyminis mokestis ((200,00 Eur x 12 mėn. + 3600,00 Eur) x 3 proc. x 75 proc.). Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovo į valstybės biudžetą pritistina 135,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 1,3 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-09-01 sprendimu Nr. (8.3) TP-20-T-1202-9581 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė O. A. buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-11-10 pažymą Nr. (12.34) PT-5364 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 394,21 Eur advokato užmokestis. Patenkinus 75 proc. ieškovės ieškinio reikalavimo, iš atsakovo priteistina 295,65 Eur (394,21 Eur x 75 proc.) teisinės pagalbos išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė O. A. patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atstovavimo išlaidos, ieškovas T. K. – 315,00 Eur, kurias sudaro: 200,00 Eur atstovavimo išlaidos ir 115,00 Eur išlaidos, susijusios su teismo sprendimo (nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) vykdymu. Ieškovo T. K. ieškinio reikalavimą patenkinus pilnai, iš atsakovo priteistina 315,00 Eur bylinėjimo išlaidų. Patenkinus 75 proc. ieškovės ieškinio reikalavimo, ieškovei iš atsakovo priteistina 225,00 Eur ( 300,00 Eur x 75 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Pagal 2020-01-13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Patenkinus 84 proc. bendrų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 5,57 Eur (6,64 Eur x 84 proc.) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paramą ieškovui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki ieškovas mokysis pagal vidurinio ugdymo programą.

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3600,00 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus eurus) skolą (išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. rugsėjo 15 d. iki (duomenys neskelbtini)) ieškovei O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 315,00 Eur (tris šimtus penkiolika eurų) ieškovui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 225,00 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) ieškovei O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 135 Eur (vieną šimtą trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 5,57 Eur (penkis eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Priteisti iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 295,65 Eur (du šimtus devyniasdešimt penkis eurus 65 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, šią sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Sprendimo dalį dėl paramos periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020-11-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: laikiną išlaikymą T. K., priteistą iš atsakovo G. K..

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.