- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-14
- Bylos Nr.
- A20.-174-1237/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-16-3-00140-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Masiulianec
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Linai Verikovskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl sulaikymo taikymo Azerbaidžiano Respublikos piliečiui H. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Teikimu prašoma taikyti užsieniečiui sulaikymą trims mėnesiams iki 2025 m. birželio 13 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos. Atstovė prašė teikimą tenkinti.
2. Užsienietis ir jo atstovas prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonė, įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis pranešti apie savo buvimo vietą. Nurodė, kad nesutinka grįžti į kilmės valstybę. Pažymėjo, kad turi draugę, su kuria planavo susituokti, ji gyvena Kaune, vardu K., tačiau tikslaus adreso ir pavardės negali pasakyti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja
Teikimas tenkintinas iš dalies.
3. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 24S245461, atsisakė Azerbaidžano Respublikos piliečiui H. A., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – Užsienietis), išduoti leidimą laikinai gyventi, nes UAB ,,Energy saving technologies LT“ (toliau – Bendrovė) ir užsienietis per Migracijos departamento nustatytą terminą nepateikė Bendrovės duomenų ir dokumentų, pagrindžiančių, kad Bendrovė vykdo Lietuvos Respublikoje tarpininkavimo rašte nurodytą veiklą ir, kad jai vykdyti reikalingas kviečiamas asmuo. Užsienietis pateikė savo paso kopijas.
4. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) 2025 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą Nr. 25S46926, kuriuo nusprendė grąžinti minėtą asmenį į kilmės valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2025 m. kovo 7 d., užsienietis supažindintas su sprendimu pasirašytinai 2025 m. vasario 15 d. Šengeno informacinėje sistemoje yra įvestas perspėjimas dėl atvykimo ir apsigyvenimo Šengeno erdvėje, galiojantis iki 2030 m. vasario 15 d. Sprendimo Nr. 25S46926 užsienietis neskundė, jo neįvykdė, nepateikė elgesį pateisinančių priežasčių ir toliau tęsė savo neteisėtą buvimą Šengeno erdvėje.
5. 2025 m. kovo 13 d., apie 17.35 val., VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus, sprendimu dėl užsieniečio sulaikymo iki 48 val. Nr. 25S69083, užsienietis buvo sulaikytas, kadangi minėto užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtas, jis neišvyko iš Šengeno teritorijos iki vizos galiojimo pabaigos. Užsienietis tą pačią dieną perduotas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centrui.
6. Iš byloje esančių Vidaus reikalų sistemos informacinės duomenų bazės bei Lietuvos migracinės informacinės sistemos MIGRIS duomenų matyti, kad 2024 m. spalio 4 d. užsienietis atvyko teisėtai į Vokietijos Federacinę Respubliką, turėdamas Vokietijos Federacinės Respublikos išduotą nacionalinę vizą D Nr. 070088955, galiojusią nuo 2024 m. spalio 4 d. iki 2024 m. spalio 30 d. bei Azerbaidžano Respublikos piliečio pasą Nr. C05022842. Pasibaigus vizos D Nr. 070088955 galiojimui, užsienietis neišvyko iš Šengeno zonos ir tęsė neteisėtą buvimą. Užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, Azerbaidžano Respublikos pilietis H. A., gim. 1999 m. gruodžio 6 d., turi pasą Nr. C05022842, išduotą 2024 m. rugsėjo 14 d., galiojantį iki 2034 m. rugsėjo 13 d. Užsienietis prašydamas leidimo laikinai gyventi Lietuvoje Migracijos departamentui prie LR VRM pateikė pasą, kuriame buvo spaudai kuriuos sutikrinus su paso originalu jie nesutapo. Bylos nustatyta, kad užsieniečiui buvo išduota Vokietijos Federacinės Respublikos vizą. Šiuo metu užsienietis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą ar priimtus ir (ar) įsiteisėjusius sprendimus. Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje nėra duomenų apie paskelbtą įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo. Administracinių nusižengimų registre nėra duomenų apie užsieniečio atliktus administracinius nusižengimus. Lietuvos migracinėje informacinėje sistemoje nėra duomenų apie tai, kad minėtas užsienietis būtų pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
7. Užsienietis neįvykdė sprendimo dėl grąžinimo ir savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 23 straipsnio 2 punkto ir 39 straipsnio 1 punkto nuostatomis, užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas dėl grąžinimo į kilmės valstybę, kurio užsienietis neįvykdė, todėl yra pagrindas jo sulaikymui.
8. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
9. Įvertinus tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta (turi galiojantį pasą), kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, teikia pagalbą teismui bendradarbiauja su institucijomis, sprendžiančiomis klausimą dėl jo teisinės padėties, tačiau neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir lėšų pragyvenimui (teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti savo gyvenamosios vietos adreso), neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti savo draugės su kuria ketina tuoktis pavardės ir gyvenamosios vietos) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą tokio pobūdžio bylose, daroma išvada, kad Įstatymo tikslų galima pasiekti taikant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę (apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo) 3 (tris) mėnesius. Šios priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo teikimas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 115 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 117 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
tenkinti iš dalies Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.
Skirti Azerbaidžano Respublikos piliečiui H. A., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2025 m. birželio 13 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.