- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-02
- Bylos Nr.
- e2S-671-267/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-00981-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. U., J. U.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. U. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ladavas“ prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys: R. U. (skolininkas), J. U., išieškojimą vykdanti antstolė V. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Ladavas“ prašė teismo nustatyti, kad skolininkui R. U. priklauso 1/2 dalis J. U. pajamų, gaunamų kaip darbo užmokestis. Nurodė, kad nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra būtina, kad būtų galima antstolei toliau atlikti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje ir išieškojimas nebūtų atidėtas vienerių metų terminui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino – nustatė, kad skolininkui R. U. bendrojoje jungtinėje su sutuoktine J. U. nuosavybėje priklauso 1/2 dalis sutuoktinės J. U. gaunamų pajamų iš darbinės veiklos.
3. Teismas nurodė, kad antstolis pagrįstai vykdymo eigoje areštavo R. U. priklausančias lėšas – darbo užmokestį, gaunamą jo sutuoktinės J. U., kadangi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kt. išmokos.
4. Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad R. U. ir J. U. santuoka nutraukta, padalytas sutuoktinių turtas, taip pat nenustatyti kiti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, taip pat ir pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos.
5. Teismas pažymėjo, kad asmeninis skolininko prievolės kreditorei pobūdis nereiškia, kad išieškojimas pagal šią prievolę negali būti nukreipiamas į skolininko sutuoktinės gaunamas išmokas, nes išieškojimas šioje vykdomojoje byloje bus nukreipiamas ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, o į skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama įstatymo nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. U. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. skolininkas buvo pasirašęs su antstole V. Š. susitarimą dėl skolos dengimo dalimis;
6.2. skolininko mokėjimai buvo sutrikę dėl COVID-19 viruso paskelbto karantino, kadangi buvo sutrikusi įmonės veikla, kurioje skolininkas dirba, tačiau įmonės veikla jau atnaujinama, todėl bus gaunamos pakankamos lėšos ne tik įmonės veiklai tęsti, bet ir skolininko atlyginimo didinimui, dėl ko susidarys galimybė ne tik vykdyti įsipareigojimą dengiant skolą dalimis, bet ir dengti įsiskolinimą didesnėmis dalimis;
6.3. J. U. prisideda prie savo sutuoktinio R. U. išlaikymo, teikdama materialinę pagalbą jo senyvo amžiaus tėvams, kas įeina į sutuoktinio pareigas, todėl 1/2 dalies jos atlyginimo pripažinimas jungtine sutuoktinių nuosavybe su iš to kylančiomis teisinėmis pasekmėmis, ženkliai apsunkins susidariusią padėtį;
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Ladavas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. skolininkas nedengė įsiskolinimo nei iki karantino, nei po jo, kitaip tariant, vengė ir vengia atsiskaitymo su išieškotoju;
7.2. skolininko atskirojo skundo argumentai, kvestionuojantys atlyginimo pripažinimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra atmestini kaip nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyta skolininko turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, dalis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skolininko dalies nustatymo sutuoktinės gaunamose pajamose
11. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė V. Š. vykdo skolos išieškojimą iš skolininko R. U. išieškotojos UAB „Ladavas“ naudai pagal Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl siūlymo kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo antstolė išieškotojui pasiūlė per vieną mėnesį nuo siūlymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto ir pajamų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Išieškotoja UAB „Ladavas“ antstolės nustatytu terminu pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkui R. U. priklauso 1/2 dalis J. U. pajamų, kaip darbo užmokestis.
12. Vykdydamas išieškojimą, antstolis nustatė, kad skolininkas dirba, tačiau darbo užmokestis per mėnesį apie 40 Eur, atskaitymų negaunama, turto neturi. Skolininkas buvo pateikęs prašymą mokėti skolą dalimis, įmokėjo dvi įmokas, tačiau nuo 2020 m. vasario 17 d. įmokų nebegaunama.
13. Iš atskirajame skunde nurodytų motyvų darytina išvada, kad suinteresuoto asmens R. U. skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad teismas nepagrįstai pripažino sutuoktinės gaunamas pajamas (atlyginimą) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėjas teigia, kad buvo pasirašęs su antstole susitarimą dėl skolos dengimo dalimis, tačiau skolos dengimas laikinai sutriko dėl paskelbto karantino, be to, nurodo, kad turi tėvus, kuriems materialiai padeda jo sutuoktinė, o 1/2 dalies jos atlyginimo pripažinimas jungtine sutuoktinių nuosavybe ženkliai apsunkintų situaciją.
14. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Kai sutuoktinių bendro turto teisinis režimas yra nustatytas įstatyme, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005).
16. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011). Kol santuoka nėra nutraukta, nėra pagrindo netaikyti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismo išvados, kad skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos yra sutuoktinio bendrosios jungtinės nuosavybės dalimi, į kurią būtų galima nukreipti išieškojimą, yra pagrįstos.
17. Pažymėtina, kad apelianto argumentai, jog jis buvo sudaręs su antstole susitarimą dėl skolos dengimo dalimis, tačiau skolos dengimas laikinai sutriko dėl paskelbto karantino, neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui. Šiuos apelianto argumentus paneigia 2020 m. gegužės 26 d. antstolės siūlyme kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo išdėstytos aplinkybės, kad skolininkas buvo pateikęs prašymą mokėti skolą dalimis, įmokėjo dvi įmokas, tačiau nuo 2020 m. vasario 17 d. įmokų nebegaunama. Be to, karantinas Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas tik nuo 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo“. Tai reiškia, kad skolininkas dar iki karantino pradžios nevykdė su antstole sudaryto susitarimo.
18. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Nagrinėjamu atveju apeliantas apsiriboja tik savo paaiškinimais, jog jo sutuoktinė J. U. materialiai prisideda prie jo tėvų išlaikymo, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Taigi apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su sutuoktinės materialine pagalba jo tėvams, pačios savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Nustačius turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalį, nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto (tame tarpe ir piniginių lėšų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių bendro turto dalis bei procesinės teisės normas, susijusias su skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkui R. U. priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės J. U. gaunamo darbo užmokesčio, todėl panaikinti ar keisti teisėtos ir pagrįstos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.