Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Regimanto Budreikos pareiškimą dėl leidimo įeiti į skolininko būstą, suinteresuoti asmenys: išieškotojas AB DNB bankas, skolininkų V. V. ir K. V. kuratorius advokatas Giedrius Ulinskas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 31 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo antstolio Regimanto Budreikos pareiškimas dėl leidimo įeiti į skolininkų V. V. ir K. V. būstą. Pareiškėjas prašo teismo leidimo įeiti į skolininkų V. V. ir K. V. gyvenamąsias patalpas - butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno m., unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Nurodė, kad vykdo vykdomąjį dokumentą dėl 24720,54 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo, išieškotojo AB DNB bankas naudai. Atliekant vykdymo veiksmus nustatyta, kad skolininkai nedirba, draudžiamųjų pajamų negauna, bute (duomenys neskelbtini), Kaune, negyvena, kaimynų teigimu jie išvykę į užsienį, jų buvimo vieta nėra žinoma, tačiau jiems priklauso butas, kuris yra įkeistas išieškotojui. Siekiant nustatyti įkeisto turto rinkos vertę, yra būtinybė apžiūrėti skolininkams nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, nes tai reikalinga išieškojimui vykdyti. Kadangi skolininkų buvimo vieta nėra žinoma, vykdymo procese yra paskirtas jų kuratorius, butas yra užrakintas, norint apžiūrėti skolininkų gyvenamąsias patalpas būtinas teismo leidimas.

Remiantis LR CPK 593 str. nuostatomis pareiškimas dėl leidimo įeiti į skolininko būstą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus apie tai suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis pareiškėjo teismui pateiktas įrodymais nustatyta, kad antstolio Regimanto Budreikos kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0085/15/01772 pagal 2015 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą dėl 24720,54 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo (vykdomosios bylos b.l. 5). Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad skolininkui V. V. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 2-jų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno m. (vykdomosios bylos b.l. 17-18). Nurodytas nekilnojamasis turtas įkeistas išieškotojui AB DNB bankui (vykdomosios bylos b.l. 3-4). Kauno apylinkės teismo 2015-12-01 nutartimi skirtas kuratorius (vykdomosios bylos b.l. 46). Nustatyta, kad antstolis negali patekti į skolininkų gyvenamąsias patalpas, todėl, siekdamas nustatyti pagal vykdomąjį dokumentą realizuotino turto rinkos vertę, antstolis mano esant būtina apžiūrėti skolininkams nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas ir tam reikalinga teismo nutartis.

Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos, nes tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas geriausiai atitinka byloje dalyvaujančių asmenų interesus, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio teismo sprendimo vykdymo tvarka reglamentuojama LR CPK VI dalyje. Pagal šios LR CPK dalies normas vykdomuosius dokumentus vykdo antstolis, kuris visų pirma turi siekti apsaugoti išieškotojo interesus, kartu vadovautis interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, gindamas išieškotojo interesus, neturi pažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). (2011 m. balandžio 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas proceso teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius.

LR CPK 634 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Viena iš tokių priemonių, numatyta LR CPK, yra apžiūrėti ir įvertinti gyvenamąsias patalpas. Patekimo į gyvenamąsias patalpas tvarka reglamentuota LR CPK 615 str. Remiantis LR CPK 615 str. 1 d. antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis turi teisę į jas įeiti tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, išskyrus LR CPK 615 str. 3 d. numatytas išimtis (LR CPK 615 str. 2 d.). Minėtos nuostatos įtvirtintos ne tik siekiant užtikrinti vykdymo teisėtumą, bet ir tam, kad nebūtų pažeistos būsto neliečiamumo garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str. nustatyta, kad žmogaus būstas neliečiamas, be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą.

Skolininkams V. V. ir K. V. tinkamai nevykdant savo kreditorinius įsipareigojimus ir antstoliui pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus pagal 2015 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą dėl išieškojimo, skolininkai teismo antstolio, vykdančio vykdomąjį dokumentą, neįleidžia į gyvenamąsias patalpas. Skolininkų elgesys, kai jie, nenurodę pagrįstų argumentų dėl tokio savo elgesio, neįleidžia antstolio į gyvenamąsias patalpas siekiant atlikti turto apžiūrą ir įvertinti jo būklę, laikytinas netinkamu, pažeidžiančiu vykdymo proceso dalyvių pareigą tarpusavyje bendradarbiauti, siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Vykdomojoje byloje duomenų apie tai, kad antstoliui patekus į skolininkų gyvenamąsias patalpas bus pažeistos jų teisės ar teisėti interesai, nėra. Antstoliui siekiant kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą, t.y. parduoti iš varžytynių nekilnojamąjį turtą bei tiksliai nustatyti priverstinai realizuotino nekilnojamojo turto būklę, kuri yra svarbi tiek išieškotojui, tiek ir skolininkams, kadangi neatlikus parduodamo turto apžiūros ir nenustačius jo būklės galėtų būti pažeisti arba skolininko, arba išieškotojo interesai, būtina apžiūrėti gyvenamąsias patalpas, o tai objektyviai padaryti galima tik patekus į šias patalpas. Taigi teismas konstatuoja, kad skolininkams V. V. ir K. V. nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., yra būtina apžiūrėti siekiant tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Skolininkams neįsileidžiant antstolio į nurodytas gyvenamąsias patalpas, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, mano, kad antstolio Regimanto Budreikos pareikštas pareiškimas dėl leidimo įeiti į skolininko būstą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 593 str., 615 str., teismas

nutarė:

Pareiškimą tenkinti.

Leisti antstoliui Regimantui Budreikai, įeiti į skolininkams V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį ir skolininko V. V. vardu įregistruotą – 2-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis neskundžiama.