Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2025-07-02 · Civilinė byla Nr. e2-602-450/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-02
Bylos Nr.
e2-602-450/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Suinteresuotas asmuo
A. D., J. S.
Advokatai
Juozas Viščinis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-602-450/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00022-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.2.6.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 2 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Luvel transportas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutarties dalies, kuria likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Luvel transportas“ nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, civilinėje byloje pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Luvel transportas“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos ,,Gamtutė“, skundą dėl 2025 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo 1–uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, suinteresuoti asmenys – A. D., J. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) „Luvel transportas“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė), atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) ,,Gamtutė“, pateikė skundą dėl kreditorių susirinkimo sprendimo, prašydama: 1) panaikinti LUAB „Luvel transportas“ 2025 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą 1–uoju darbotvarkės klausimu dėl reikalavimo teisės pardavimo; 2) perduoti klausimą nagrinėti kreditorių susirinkimui iš naujo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas iš kreditorių A. D. ir J. S..

2. Pareiškėja nurodė, kad, dar prieš UAB „Luvel transportas“ bankroto bylos iškėlimą, 2022 m. balandžio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė UAB „Luvel transportas“ naujajam kreditoriui R. R. perleido reikalavimo teises į UAB „Rensas“, patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-501-931/2022. Antstolio Ramūno Kamarausko 2022 m. birželio 23 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas Nr. S-22-55-13323 patvirtina, kad R. R. iš UAB „Rensas“ buvo išieškota 347,68 Eur bylinėjimosi išlaidos, 15 456,53 Eur skola ir 1 590,54 Eur palūkanos, iš viso – 17 394,75 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kreditorius A. D. užginčijo 2022 m. balandžio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-905-433/2023 pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų UAB „Luvel transportas“ ir R. R. 2022 m. balandžio 27 d. pasirašytą reikalavimo perleidimo sutartį; teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartimi paliktas nepakeistas.

4. Nemokumo administratorė 2025 m. vasario 28 d. organizavo bendrovės kreditorių susirinkimą dėl reikalavimo teisės pardavimo, kuriame pasiūlė reikalavimo pardavimo tvarką – turto pardavimą vykdyti dvejose varžytynėse, nustatyti turto pardavimo kainą ir kita. Kreditorių A. D. ir J. S. balsais buvo priimtas nutarimas dėl reikalavimo teisės pardavimo, turtas realizuojamas tokia tvarka: 1) turto pardavimą vykdyti pirmose varžytynėse; nustatyti pradinę varžytynių pardavimo kainą – 14 000 Eur; 2) nepardavus varžytynėse reikalavimo teisės per 15 dienų už nurodytą kainą, pasiūlyti LUAB „Luvel transportas“ kreditoriams (pirmiausia pasiūlant pirmosios eilės kreditoriams, o šiems atsisakius – proporcingai antrosios eilės kreditoriams) perimti bendrovės 17 394,75 Eur reikalavimo teisę (ar jos dalį) į R. R., atitinkamai sumažinant finansinių reikalavimų dalį LUAB „Luvel transportas“ bankroto byloje; 3) nerealizavus turto nurodyta tvarka, šaukti kreditorių susirinkimą naujai turto pardavimo kainai ir tvarkai nustatyti.

5. Nemokumo administratorės nuomone, priimtas nutarimas yra neteisėtas, pažeidžia kreditorių teises ir kreditorių lygiateisiškumo principą. Šiuo nutarimu suteikiama teisė išimtinai kreditorių grupei neatlygintinai perimti bendrovės turtą. Kitiems kreditoriams yra apribojama ne tik tokia teisė, bet ir galimybė, pardavus turtą ir gavus pajamų, jiems gauti finansinių reikalavimų patenkinimą. Patvirtinta pardavimo tvarka prieštarauja Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) numatytiems turto pardavimo principams. Be to, turto pardavimo atveju būtų gauta didesnė nauda nei turto neatlygintino perdavimo kreditoriams atveju. Pardavus šį turtą, būtų gautos pajamos, iš kurių būtų dengiamos bankroto proceso administravimo išlaidos, o likus lėšų – ir kreditorių finansiniai reikalavimai. Turtą perdavus neatlygintinai vienam kreditoriui, kitų kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų – ir bankroto proceso administravimo išlaidos, liktų nepadengtos. JANĮ 95 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad kreditorių finansiniai reikalavimai yra dengiami po galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo, kai yra aišku, kokios buvo bankroto proceso administravimo išlaidos. Šiuo metu nemokumo administravimo procesas nėra pasibaigęs. Be to, jeigu pirmosios eilės kreditoriai atsisakytų ir neperimtų reikalavimo teisės, proporcingai savo turimų finansinių reikalavimų apimčiai, būtų neaišku, kaip nemokumo administratorė turėtų / galėtų paskirstyti perimamo reikalavimo dydį likusiems kreditoriams, šiems pareiškus norą perimti tokį reikalavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi nemokumo administratorės skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino LUAB „Luvel transportas“ 2025 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 1–uoju darbotvarkės klausimu dėl reikalavimo teisės pardavimo 2 punktą, kuriame nutarta: „nepardavus varžytynėse reikalavimo teisės per 15 dienų už aukščiau nurodomą kainą, pasiūlyti LUAB „Luvel transportas“ kreditoriams (pirmiausia pasiūlant pirmosios eilės kreditoriams, o šiems atsisakius – proporcingai antrosios eilės kreditoriams) perimti šią bendrovės 17 394,75 Eur reikalavimo teisę (ar jos dalį) į R. R., atitinkamai sumažinant kreditorinių finansinių reikalavimų dalį LUAB „Luvel transportas“ bankroto byloje“.

7. Teismas konstatavo, kad 2025 m. vasario 28 d. LUAB „Luvel transportas“ kreditorių susirinkime dalyvavo 6 kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma sudaro 87,63 proc. visų LUAB „Luvel transportas“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dydžio. Kreditorių susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų teismas nenustatė.

8. Teismas pažymėjo, kad ginčo turtą perėmus kreditoriams, 2025 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkime patvirtinta turto realizavimo tvarka, nesant kito likviduojamos dėl bankroto bendrovės realizuotino turto, jokia apimtimi nebūtų dengiamos bankroto proceso administravimo išlaidos. JANĮ 95 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad kreditorių reikalavimai yra dengiami po galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo.

9. Teismo vertinimu, kreditorių susirinkimo patvirtinta turto realizavimo tvarka pažeidžia kreditorių lygiateisiškumo principą. Turtą sudaro 17 394,75 Eur reikalavimo teisė. Byloje patvirtinti 7 243,90 Eur pirmosios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai; antrosios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 54 547,88 Eur, todėl jiems liktų 10 150,85 Eur reikalavimo teisės dalis, kitą reikalavimo dalį perėmus pirmosios eilės kreditoriams. Mažiausio finansinio reikalavimo suma sudaro 89,90 Eur, tai reikštų, kad kreditorių susirinkimo nutarimo nustatyta tvarka šiam kreditoriui tektų teisė į 16,73 Eur dydžio finansinio reikalavimo patenkinimą, o kreditorius turėtų pradėti savarankišką teisinį procesą visam turimam reikalavimui patenkinti. Tokia situacija negali būti laikoma protinga ir atitinkanti visų kreditorių interesus.

10. Šių argumentų pagrindu teismas panaikino LUAB „Luvel transportas“ 2025 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo dalį, kuria nutarta: nepardavus varžytynėse reikalavimo teisės per 15 dienų už aukščiau nurodomą kainą, pasiūlyti LUAB „Luvel transportas“ kreditoriams (pirmiausia pasiūlant pirmosios eilės kreditoriams, o šiems atsisakius – proporcingai antrosios eilės kreditoriams) perimti šią bendrovės 17 394,75 Eur dydžio reikalavimo teisę (ar jos dalį) į R. R., atitinkamai sumažinant kreditorinių reikalavimų dalį LUAB „Luvel transportas“ nemokumo byloje.

11. Nemokumo administratorė MB ,,Gamtutė“ prašė priteisti 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas iš kreditorių A. D. ir J. S.. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateiktais duomenimis, išlaidos advokato pagalbai nėra apmokėtos. Nemokumo administratorė pateikė MB ,,Gamtutė“ buvusio vadovo N. M. ir advokato Juozo Viščinio susitarimą dėl atstovavimo išlaidų civilinėje byloje Nr. eB2-1863-392/2025 apmokėjimo atidėjimo, kuriuo susitarta, kad advokato pagalbos išlaidos bus apmokėtos pardavus bendrovės turtą bankroto procese – 17 394,75 Eur reikalavimo teisę į R. R..

12. Teismas pažymėjo, kad MB ,,Gamtutė“ nariais yra advokatas Juozas Viščinis ir K. M.. Vadinasi, MB ,,Gamtutė“ per savo vadovą N. M. likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditorių sąskaita perka teisines paslaugas iš savo narių (pati iš savęs). Teismas tai įvertino šiurkščiu LUAB „Luvel transportas“ kreditorių, MB ,,Gamtutė“, N. M. bei Juozo Viščinio interesų konfliktu, todėl iš sąžiningai šioje byloje savo teises ginančių kreditorių nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, kurios faktiškai ir nebuvo patirtos. Nurodė, kad, skundą patenkinus iš dalies, reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas negalėtų būti tenkinamas visa apimtimi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. LUAB „Luvel transportas“, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Gamtutė“ (toliau – apeliantė), atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutarties dalį, kuria nebuvo priteistos bylinėjimosi išlaidos bei prašymą patenkinus, priteisti bendrovės nemokumo administratorei dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

13.1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi skundą dėl kreditorių susirinkime priimto nutarimo patenkinus iš dalies, nebuvo priteistos nemokumo administratorės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurių dydis, skundą patenkinus iš dalies sudaro 600 Eur.

13.2. Advokatas Juozas Viščinis yra MB „Gamtutė“ narys, ši informacija yra viešai prieinama. Advokatas buvo pasirinktas atstovauti bendrovę teisme, nes jis yra nemokumo administratorius, administruoja nemokumo procesus, turi praktikos šioje srityje ir jo valandos įkainis yra 100 Eur, t. y. protinga kaina. JANĮ ar kituose teisės aktuose nenumatyta draudimo advokatui, kaip nemokumo administratorės mažosios bendrijos nariui, teikti paslaugas likviduojamai dėl bankroto bendrovei, atvirkščiai – tokia praktika yra neišvengiama bankroto procesuose.

13.3. LUAB „Luvel transportas“ šiuo metu neturi lėšų, iš kurių galėtų apmokėti išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, todėl tokios paslaugos yra teikiamas „į skolą“. Šiuo atveju tokių paslaugų pirkimas iš MB ,,Gamtutė“ nario, leido susitarti ir atidėti apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas, kitais atvejais tai padaryti nepavyktų.

13.4. Teisės aktuose nėra numatyto draudimo susijusiems asmenims atstovauti teisminiame procese bankroto byloje. Paslaugos teikiamos advokato, kuris yra ir nemokumo administratorius, todėl jis turi patirties ir žino bankroto bylų specifiką.

Atsiliepimas

14. Kreditorė J. S. atsiliepime į LUAB „Luvel transportas“ atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

14.1. Kreditorė pritaria skundžiamoje nutartyje išdėstytiems teismo argumentams. Teismas pagrįstai nukrypo nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklių.

Žemesnės instancijos teismas

14.2. Bylinėjimosi išlaidos šioje byloje susidarė dėl nemokumo administratorės nesąžiningumo: ji nuo bankroto bylos iškėlimo, praėjus daugiau nei metams, nesiėmė veiksmų skoloms iš bendrovės skolininkų R. R. bei buvusio vadovo A. D. išieškoti; neatskleidė kreditoriams bei valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registrui aktualios bendrovės finansinių duomenų, neidentifikavo debitorių (skolininkų) – veikė bendrovės skolininkų naudai.

14.3. Vilniaus apygardos teismas patenkino ne 50 proc., o 1/3 dalį skundo dėl kreditorių susirinkime priimto nutarimo panaikinimo, nes skundžiamas kreditorių susirinkimo sprendimas sudarytas iš trijų dalių.

14.4. Nemokumo administratorė skunde prašė panaikinti visą kreditorių susirinkimo nutarimą, tačiau teismas panaikino 1/3 dalį šio nutarimo – 2 punktą, kuriuo buvo nutarta reikalavimo teisės į skolininką nepardavus varžytynėse, pasiūlyti LUAB „Luvel transportas“ kreditoriams perimti bendrovės 17 394,75 Eur reikalavimo teisę. Likusios dvi ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo dalys paliktos nepakeistos. Bet kokiu atveju nemokumo administratorei atlygintinos bylinėjimosi išlaidos, patenkinus skundo dalį (1/3), galėtų sudaryti tik 360,36 Eur (1 200 Eur / 33,33 proc .).

15. Kreditorius A. D. atsiliepime į LUAB „Luvel transportas“ atskirąjį skundą prašė Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tapačiais argumentais, kuriuos nurodė kreditorė J. S. atsiliepime į skundą.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo argumentų

18. Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų likviduojamam dėl bankroto juridiniam asmeniui atlyginimo. Nemokumo administratorė nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, iš dalies patenkinus jos skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, nebuvo pagrindo jai priteisti dalį prašomų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas.

19. JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato, kad bylinėjimosi ir sprendimų vykdymo išlaidos priskiriamos prie bankroto proceso administravimo išlaidų. Vadinasi, teismo procese, kuriame dalyvavo bankrutuojantis juridinis asmuo, patirtos bylinėjimosi išlaidos vertintinos šio asmens patirtomis išlaidomis, jos gali būti priteisiamos ir atlyginamos iš juridinio asmens bankroto proceso administravimo išlaidų.

20. Galioja bendroji taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidas patiria bankrutuojanti įmonė kaip byloje dalyvaujantis asmuo, o ne jos vardu veikiantis bankroto (nemokumo) administratorius, todėl ir bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos bankrutuojančios įmonės, o ne bankroto administratoriaus naudai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1483/2012; 2023 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-993-798/2023).

21. JANĮ nenustato specialių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims taisyklių, todėl, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo, vadovaujamasi bendrosiomis CPK teisės normomis (JANĮ 15 straipsnio 2 dalis, CPK 1 straipsnio 1 dalis).

22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

23. Byloje nustatyta, kad LUAB „Luvel transportas“ 2025 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkime buvo sprendžiama dėl bendrovės reikalavimo teisės į skolininką R. R. realizavimo tvarkos. Nemokumo administratorė nesutiko su kreditorių susirinkime priimtu nutarimu dėl reikalavimo teisės pardavimo tvarkos, todėl pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, kad iš esmės dviejų bendrovės kreditorių sprendimu buvo nustatyta turto realizavimo tvarka pažeidžia kitų kreditorių interesus. Vadinasi, civilinis procesas teisme buvo inicijuotas LUAB „Luvel transportas“ ir visų jo kreditorių interesams apginti.

24. Tarp LUAB „Luvel transportas“ ir advokato Juozo Viščinio buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis (2 t., b. l. 140–142). Skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo pateikė ir LUAB „Luvel transportas“ civiliniame procese atstovavo advokatas Juozas Viščinis. Advokatas, atstovaudamas LUAB „Luvel transportas“, pateikė prašymą iš suinteresuotų asmenų bendrovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 184–186, 195). Advokatas taip pat pateikė į bylą susitarimą su LUAB „Luvel transportas“ dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo, kuriame nurodyta, kad advokatas ir bendrovė susitarė, jog civilinės bylos procese patirtos teisinės pagalbos išlaidos bus apmokėtos bankroto procese, pardavus bendrovės turtą.

25. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad Juozas Viščinis ir K. M. yra nemokumo administratorės MB „Gamtutė“ nariai, jų sprendimu nuo 2024 m. balandžio 13 d. MB „Gamtutė“ vadovu buvo paskirtas N. M. (3 t., b. l. 19).

26. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs bendrovės nemokumo administratorės skundą dėl 2025 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 1–uoju dienotvarkės klausimu, netenkino nemokumo administratorės prašymo atlyginti bendrovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas tokį sprendimą grindė tuo, kad MB ,,Gamtutė“ nariais yra pats advokatas Juozas Viščinis ir K. M., vadinasi, MB ,,Gamtutė“ per savo vadovą N. M. likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditorių sąskaita perka teisines paslaugas iš savo narių (pati iš savęs). Teismas tai įvertino šiurkščiu LUAB „Luvel transportas“ kreditorių, MB ,,Gamtutė“, N. M. bei Juozo Viščinio interesų konfliktu. Todėl, teismo vertinimu, iš sąžiningai šioje byloje savo teises gynusių kreditorių nepriteisė bylinėjimosi išlaidų, be to, teismas pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidos faktiškai nebuvo patirtos, kadangi apmokėjimas už suteiktas paslaugas advokato teisines paslaugas šalių susitarimu buvo atidėtas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms.

27. Nors byloje susiklosčiusioje faktinėje situacijoje dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytų aplinkybių galima MB „Gamtutė“ ir Juozo Viščinio interesų konflikto regimybė, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti tokį konfliktą iš tiesų egzistavus. Išvados dėl interesų konflikto egzistavimo yra vertinamojo pobūdžio, todėl aplinkybės, kurių pagrindu padaroma tokia išvada, kiekvienu atveju turi būti vertinamos individualiai pagal susiklosčiusią bylos faktinę situaciją.

28. Nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas bendrovę atstovaujamos nemokumo administratorės reikalavimas panaikinti ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą. Apeliacinės instancijos teismo požiūriu, sprendimas pasitelkti profesionalaus advokato pagalbą teisinei pagalbai teikiant skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo realizuoti, atitiko bendrovės interesus.

29. Nemokumo administratorė nurodė ir pagrindė argumentais, kodėl šioje konkrečioje situacijoje buvo priimtas sprendimas pasitelkti advokato Juozo Viščinio pagalbą: 1) advokatas yra ir nemokumo administratorius bei administruoja tokius procesus, t. y. turi patirtį bankroto procesuose; 2) jo valandinis įkainis 100 Eur yra protinga kaina; 3) teisės aktuose nenumatyta draudimo advokatui, kuris yra ir nemokumo administratorės, t. y. mažosios bendrijos narys teikti paslaugas likviduojamos dėl bankroto bendrovės bankroto procese; 4) LUAB „Luvel transportas“ šiuo metu neturi lėšų, iš kurių galėtų apmokėti už suteiktas teisines išlaidas advokatui, todėl šios paslaugos, šalių susitarimu, buvo suteiktos „į skolą“, susitarus dėl jų apmokėjimo atidėjimo.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrovės nemokumo administratorės nutarties 29 punkte išvardytos individualios aplinkybės, kurios nulėmė bendrovės pasirinkimą pasitelkti advokatą Juozą Viščinį nesudaro pagrindo vertinti šioje konkrečioje situacijoje interesų konflikto fakto JANĮ 38 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.134 straipsnio prasme. Mažosios bendrijos narys, turintis patirties bankroto bylose ir veikiantis savo profesinėje srityje (kaip advokatas), turi teisę gauti atlygį už jo suteiktas teisines paslaugas byloje, atstovaujant bendrovę, o tokia faktinė situacija nesudaro pagrindo konstatuoti interesų konflikto buvimo fakto.

31. Advokato išrašytos sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas neįrodo, kad buvo piktnaudžiaujama teise į atlygį už suteiktas teisines paslaugas, o, kaip nurodyta pirmiau, klausimo dalykas bei sudėtingumas (kreditorių susirinkime priimto nutarimo ginčijimas) leido bendrovei pasitelkti teisinę pagalbą. Aptartos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad advokato teisinė pagalba buvo pasitelkta nepagrįstai. Todėl nepagrįsta būtų tik dėl teisines paslaugas suteikusio subjekto, kaip asmens, konstatuoti, kad šioje situacijoje bendrovę atstovavęs advokatas veikė esant interesų konfliktui. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo, bendrovės skundą patenkinus iš dalies, priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (jų dalį).

32. Byloje pateiktos už suteiktas teisines paslaugas išrašytos sąskaitos faktūros ir susitarimas dėl teisinių išlaidų mokėjimo atidėjimo.

33. Pagal kasacinio teismo praktiką, tam, kad pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį bylą laimėjusiai šaliai būtų atlygintos jos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ji turi pateikti teismui prašymą dėl šių išlaidų atlyginimo, dokumentus, patvirtinančius advokato suteiktas paslaugas ir jų kainą, ir kad nurodytos sumos yra apmokėtos.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 konstatavo, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti šalies pareigą teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu ribojanti tokių išlaidų atlyginimo priteisimą, jeigu prašymas dėl jo priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, negali būti aiškinama kaip užkertanti kelią šalių susitarimu atidėti išlaidų advokato pagalbai apmokėjimą, o teismui – spręsti dėl tokių atidėtų išlaidų atlyginimo priteisimo iš priešingos šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip įtvirtinanti pareigą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo siekiančiai šaliai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikti dokumentus, patvirtinančius konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), o ne šių išlaidų apmokėjimą. Tuo atveju, kai šalis, siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo byloje, yra sudariusi susitarimą dėl tokių išlaidų mokėjimo atidėjimo, teismui kartu su prašymu priteisti tokių išlaidų atlyginimą bei dokumentais, patvirtinančiais konkrečias advokato (advokato padėjėjo) suteiktas paslaugas ir jų kainą (dydį), turi būti pateikti ir dokumentai, kurie patvirtina, kad nurodyto dydžio išlaidos būtinai (neišvengiamai) turės būti apmokėtos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamų atstovavimo išlaidų mokėjimo atidėjimą gali patvirtinti rašytinis šalies susitarimas su advokatu dėl paslaugų kainos (jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar mokėjimų išdėstymo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog, priteisiant atstovavimo išlaidų atlyginimą iš pralaimėjusios šalies, svarbu, kad teismui pateiktuose dokumentuose būtų užfiksuotas šalies įsipareigojimas apmokėti advokato paslaugas, t. y. kad šios išlaidos pagal sutartinius įsipareigojimus yra neišvengiamos, nes šis susitarimas bus vykdomas. Kasacinis teismas pažymėjo, jog toks CPK 98 straipsnio 1 dalies aiškinimas ir taikymas užtikrina priešingos šalies teisę pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl kitos šalies išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo, teismui atitinkamai tenka pareiga procesiniame sprendime pasisakyti dėl tokių išlaidų pagrįstumo, sąsajumo su nagrinėjama byla bei jų atitikties Rekomendacijų nuostatoms (kasacinio teismo nutarties 102, 106 punktai).

35. Vadovaujantis pirmiau nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu, byloje pateikti duomenys konstatuoti, kad bendrovės patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje yra realiai patirtos. Sąskaitos už suteiktas teisines paslaugas išrašytos LAUB „Luvel transportas“, kuriai ir buvo suteiktos paslaugos; jas apmokėti atskiru susitarimu įsipareigojo pati bendrovė.

36. LUAB „Luvel transportas“ kreditoriai 2025 m. vasario 28 d. susirinkime 1–uoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą dėl reikalavimo teisės realizavimo tokia tvarka: 1) turto pardavimą vykdyti pirmose varžytynėse; nustatyti varžytynėse pradinę pardavimo kainą – 14 000 Eur; 2) nepardavus varžytynėse reikalavimo teisės per 15 dienų už aukščiau nurodomą kainą, pasiūlyti LUAB „Luvel transportas“ kreditoriams (pirmiausia pasiūlant pirmosios eilės kreditoriams, o šiems atsisakius – proporcingai antrosios eilės kreditoriams) perimti bendrovės 17 394,75 Eur dydžio reikalavimo teisę (ar jos dalį) į R. R., atitinkamai sumažinant kreditorių finansinių reikalavimų dalį LUAB „Luvel transportas“ nemokumo byloje; 3) nerealizavus turto pirmiau nurodoma tvarka, šaukti kreditorių susirinkimą naujai turto pardavimo kainai ir tvarkai nustatyti.

37. Bendrovės nemokumo administratorės skundą dėl BUAB „Luvel transportas“ 2025 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo panaikinimo pirmosios instancijos teismas patenkino iš dalies ir panaikino 2025 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo 1–uoju darbotvarkės klausimu dėl reikalavimo teisės pardavimo, 2 punktą, kuriuo buvo nutarta: „nepardavus varžytynėse reikalavimo teisės per 15 dienų už aukščiau nurodomą kainą, pasiūlyti LUAB „Luvel transportas“ kreditoriams (pirmiausia pasiūlant pirmosios eilės kreditoriams, o šiems atsisakius – proporcingai antrosios eilės kreditoriams) perimti šią bendrovės 17 394,75 Eur dydžio reikalavimo teisę (ar jos dalį) į R. R., atitinkamai sumažinant kreditorinių finansinių reikalavimų dalį LUAB „Luvel transportas“ nemokumo byloje“. Likusias ginčijamo nutarimo dalis paliko nepakeistas.

38. Nurodytina, kad nepaisant to, jog bendrovės nemokumo administratorės skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo iš esmės buvo grindžiamas kreditorių sprendimo dėl siūlymo kreditoriams perimti reikalavimo teisę į bendrovės skolininką kritika, byloje buvo pareikštas materialusis reikalavimas panaikinti ne dalį šio kreditorių susirinkimo nutarimo, bet visą nutarimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrąja prasme byloje buvo sprendžiamas vienas klausimas – dėl kreditorių susirinkime patvirtintos reikalavimo teisės pardavimo tvarkos teisėtumo, tačiau kreditorių susirinkime pasiūlyta ir kreditorių patvirtinta bendrovės reikalavimo teisės į skolininką R. R. pardavimo tvarka buvo suskirstyta trimis etapais (aptarta šio turto pardavimo tvarka). Dėl to teismas pateikė savo išvadą dėl kiekvieno turto pardavimo tvarkos etapo teisėtumo ir pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys į jiems pareikštą reikalavimą dėl reikalavimo teisės realizavimo tvarkos panaikinimo atsikirtimus taip pat pareiškė dėl kiekvieno siūlomos šios turto realizavimo tvarkos etapo (ne)pagrįstumo.

40. Kaip nurodyta nutarties 37 punkte, pirmosios instancijos teismas nepagrįstu pripažino dalį kreditorių susirinkimo nutarimo – t. y. kreditorių sprendimą, nepardavus varžytynėse reikalavimo teisės per 15 dienų už nurodomą kainą, pasiūlyti LUAB „Luvel transportas“ kreditoriams (pirmosios ir (ar) antrosios eilės) perimti bendrovės 17 394,75 Eur dydžio reikalavimo teisę (ar jos dalį) į R. R., atitinkamai sumažinant kreditorių finansinių reikalavimų dalį LUAB „Luvel transportas“ nemokumo byloje. Kitas skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo dalis (1 ir 3 punktus) paliko nepakeistas.

41. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstais pripažįsta atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodytus kreditorių argumentus, kad šioje byloje yra pagrindas bendrovei atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai jos patenkintų reikalavimų dalimi, t. y. 1/3 dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepimuose į atskirąjį skundą pateiktas patenkintų reikalavimų ir atlygintinų išlaidų apskaičiavimas procentine išraiška (33,33 proc.), o ne idealiąja dalimi (1/3 dalis) nėra teisingas, kadangi tokiu būdu atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydis būtų apskaičiuojamas ne nuo visų patirtų bylinėjimosi išlaidų, o tik nuo 99,99 proc.

42. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

43. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

44. Tuo atveju, kai teismui priimant galutinį sprendimą (nutartį), atstovavimo išlaidos šalies dar nėra apmokėtos, sprendžiant dėl šaliai priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio pagal Rekomendacijų 7 punktą, taikytinas koeficientas nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 106 punktą).

45. Bendrovė patyrė 600 Eur skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo parengimo išlaidų (2 t., b. l. 186) ir 600 Eur dubliko parengimo išlaidų (2 t., b. l. 195). Skundžiamos nutarties priėmimo metu pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, maksimali priteistina suma už skundą dėl kreditorių susirinkimo parengimą yra 934,36 Eur (2 335,90 x 0,4), o pagal Rekomendacijų 8.3 papunktį, maksimali priteistina suma už dubliko parengimą yra 3 503,85 Eur (2 335,90 x 1,5). Bendrovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl atlygintinos išlaidos skaičiuotinos nuo visos jų sumos. Bendrovei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, atlygintina 400 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (1 200 Eur / 3 = 400 Eur). Šios bylinėjimosi išlaidos bendrovei atlyginamos jam priteisiant lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų A. D. bei J. S..

46. Nors atskirajame skunde bylinėjimosi išlaidas prašoma atlyginti bendrovės nemokumo administratorei, tačiau galioja bendroji taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidas patiria likviduojama dėl bankroto bendrovė, kaip byloje dalyvaujantis asmuo, o ne jos vardu veikianti nemokumo administratorė, todėl ir bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos bendrovei, o ne nemokumo administratorei (žr. nutarties 20 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties

47. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas nagrinėjamu atveju reikšmingas faktines aplinkybes, padarydamas išvadą dėl interesų konflikto fakto buvimo, kadangi advokatas, atstovavęs bendrovę byloje yra ir MB „Gamtutė“ narys, todėl neteisingai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims bankroto procese taisykles. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas prašymas atlyginti bendrovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje, pakeistina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – bendrovės prašymas patenkinamas iš dalies ir priteisiamas 400 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 16 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas priteisti likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Luvel transportas“ bylinėjimosi išlaidas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Luvel transportas“ (juridinio asmens kodas 226209920) iš atsakovų A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 200 Eur (du šimtus eurų) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėja Asta Radzevičienė