Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo (kreditoriaus) skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu atsakovo bankrutavusios A. B. firmos bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo nuspręsta tam tikrą lėšų sumą panaudoti bankroto administravimo išlaidoms padengti, turinio teisėtumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

teismas nenurodė kokiais įrodymais remdamasis padarė išvadą, kad butu iki 2011 m. liepos 12 d. naudojosi būtent buto savininkės įgalioti asmenys;aplinkybė, kad butas nebuvo perduotas bankroto administratoriui natūra, nereiškia, kad jis nebuvo bankroto administratoriaus žinioje;bankroto administratorius, realizavęs butą, atsiskaitė už komunalines paslaugas, įskaitant ir karštą vandenį, iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų, tačiau atsisakė apmokėti už 79 m3 karšto vandens, kurie susidarė kaip faktinio ir deklaruoto sunaudoto vandens kiekio neatitikimas, užfiksuotas 2011 m. lapkričio 4 d.;teismas priteisė bankroto administratoriaus naudai 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, nors pagal Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 18.5 punktą galėjo būti priteista ne daugiau kaip 400 Lt.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus; tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2010 yra konstatavęs, kad: „įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą individualiai įmonei, yra apribojama ir įmonės savininko disponavimo jo turimu turtu teisė patvirtintų įmonės kreditorių reikalavimų ir bankroto bylos administravimo apimtimi“.

Iš šių teisinių nuostatų bei kasacinio teismo praktikos teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuo nutarties iškelti individualiai įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo momento jos turimu turtu turi teisę disponuoti tik bankroto administratorius Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Tuo tarpu individualios įmonės savininkui yra apribojama teisė disponuoti jo turtu kreditorių finansinių reikalavimų ir bankroto administravimo išlaidų apimtyje, turint tikslą išsaugoti galimybę į šį turtą nukreipti išieškojimą, jei neužtektų pačios įmonės turto minėtų reikalavimų ir išlaidų patenkinimui (CK 2.45 str., 2.50 str. 4 d.). Vadinasi, įstatymo leidėjas nesieja bankroto bylos iškėlimo momento su bankrutuojančios individualios įmonės savininko turto perdavimo bankroto administratoriui momentu. Atitinkamai iš to darytina išvada, kad ir bankroto administratoriaus pareiga išsaugoti neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko turtą bei atitinkamai kreditorių susirinkimo (komiteto) pareiga spręsti dėl šio turto išlaikymo išlaidų priskyrimo/nepriskyrimo bankroto administravimo išlaidoms bei dėl jų atlyginimo iš lėšų, gautų iš tokio turto realizavimo, neatsiranda nuo bankroto bylos iškėlimo neribotos civilinės atsakomybės įmonei momento. Minėtos bankroto administratoriaus ir kreditorių susirinkimo (komiteto) pareigos, susijusios su tokio turto apsauga ir išlaikymu, atsiranda tik nuo to momento, kai teismas, nustatęs, jog bankrutuojančios (bankrutavusios) individualios įmonės turto neužtenka kreditorių finansiniams reikalavimams ir bankroto administravimo išlaidoms patenkinti, leidžia nukreipti išieškojimą į šį turtą ir bankroto administratorius įgyja teisę bei pareigą šiuo turtu disponuoti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka bei jį saugoti (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p., 11 str. 3 d. 3 p.-4 p., 14 str., CK 2.45 str., 2.50 str. 4 d.). Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad nuo bankroto bylos atsakovui iškėlimo momento bankroto administratorius pradėjo atsakovo savininkės butu disponuoti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, dėl ko nuo bankroto bylos iškėlimo susidariusios buto išlaikymo išlaidos turi būti laikomos administravimo išlaidomis (CPK 12 ir 178 str.).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. nutartimi leido bankrutavusios A. B. firmos administratoriui UAB „Valeksa“ nukreipti išieškojimą į A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 29-30). Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, ši nutartis nebuvo apskųsta, todėl ji įsiteisėjo 2011 m. liepos 11 d. Iš į bylą pateiktos 2011 m. liepos 12 d. Turto apžiūros akto kopijos (b.l. 31-32) matyti, kad atsakovo bankroto administratoriaus įgaliotas atstovas A. G., vykdydamas minėtą nutartį, 2011 m. liepos 12 d. apžiūrėjo atsakovo savininkei priklausantį butą, fiksavo jame esančius daiktus bei skaitiklių parodymus ir pastabose nurodė, kad šiame bute niekas negyvena. Vadinasi, nuo 2011 m. liepos 12 d. turto apžiūros akto surašymo datos bankroto administratorius pradėjo įgyvendinti pareigą, susijusią su šio turto valdymu Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, tai yra jo perėmimu savo žinion, saugojimu bei realizavimu, turint tikslą patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 6 d., CK 2.50 str. 4 d.). Atitinkamai iš to darytina išvada, kad nuo 2011 m. liepos 12 d. atsirado pareiga ir kreditorių susirinkimui (komitetui) visas pagrįstas ir protingas išlaidas, būtinas šio turto vertės išsaugojimui, priskirti prie bankroto administravimo išlaidų bei jas atlyginti iš realizuoto bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės turto Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Įmonių bankroto įstatymo 23 str. 5 p., 36 str.). Tuo tarpu pareiškėjas (kreditorius), teigdamas, kad bankroto administratoriui šis butas buvo perduotas iki turto apžiūros akto surašymo, dėl ko ir su jo išlaikymu susijusios išlaidos, atsiradusios dar iki šio akto surašymo, turi būti priskiriamos prie administravimo išlaidų, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Todėl šie pareiškėjo (kreditoriaus) atskirojo skundo argumentai atmetami kaip neįrodyti (CPK 12 ir 178 str.).

Kaip matyti iš pareiškėjo (kreditoriaus) 2011 m. lapkričio 4 d. Karšto vandens skaitiklių patikrinimo, plombavimo, nuplombavimo ir perplombavimo akto bei 2011 m. liepos 12 d. turto apžiūros akto, abejose aktuose karšto vandens skaitiklio rodmenys sutampa – 870 m3 (b.l. 9, 31-33). Pareiškėjas (kreditorius) 2011 m. gruodžio 21 d. rašte atsakovo bankroto administratoriui nurodė, kad šiame bute karšto vandens rodmenys nėra deklaruoti bei atitinkamai apmokėti nuo 2011 m. balandžio mėnesio, o pagal paskutinius deklaruotus skaitiklio duomenys 2011 m. kovo mėnesį karšto vandens buvo sunaudota 791 m3 (b.l. 9). Kadangi pareiškėjas neginčijo 2011 m. liepos 12 d. turto apžiūros akte užfiksuotų skaitiklio duomenų, kurie patvirtina, jog nuo 2011 m. liepos 12 d. šiame bute karštu vandeniu nebuvo naudotasi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad sunaudoto karšto vandens neapmokėtas skirtumas susidarė nedeklaravus ar netinkamai deklaravus sunaudoto karšto vandens kiekį iki 2011 m. liepos 12 d. turto apžiūros akto surašymo. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad bet kokios išlaidos, susijusios su šio buto išlaikymu ir/ar naudojimu, įskaitant ir išlaidas dėl karšto vandens sunaudojimo, iki jo perdavimo bankroto administratoriaus dispozicijon Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka pagal 2011 m. liepos 12 d. turto apžiūros aktą, negali būti pripažįstamos bankroto administravimo išlaidomis. Pareiškėjui neįrodžius, kad minėtas butas atsakovo bankroto administratoriui valdyti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka buvo perduotas ankščiau nei iki 2011 m. liepos 12 d. turto apžiūros akto, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad prie bankroto administravimo išlaidų galėtų būti priskirtinos kaip būtinos šiam butui išlaikyti ir išsaugoti išlaidos už šiame bute sunaudotą karštą vandenį dar iki 2011 m. liepos 12 d. (CPK 12 ir 178 str.).

Teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl pareiškėjo atskirojo skundo teiginių apie kitų išlaidų, susijusių su buto išlaikymu, priskyrimą bankroto administravimo išlaidoms, nes jie neturi teisinės reikšmės, sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą dėl konkrečios rūšies išlaidų priskyrimo/nepriskyrimo bankroto administravimo išlaidoms.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo atskirojo skundo argumentą, kad teismas, priteisdamas iš pareiškėjo advokato išlaidas turėjo vadovautis Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.15 punktu. Pastarajame punkte yra įtvirtintas rekomenduotinas maksimalus priteistinas už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydis, mokant už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai. Tuo tarpu šioje byloje skundžiama nutartis buvo priimta žodinio proceso tvarka. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į pareiškėjo skundą parengimą, neviršijant minėtose rekomendacijose 8.2 punkte įtvirtinto rekomenduotino maksimalaus užmokesčio dydžio už advokato teikiamą teisinę pagalbą.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė bankrutuojanti įmonė kaip byloje dalyvaujantis asmuo, o ne jos vardu veikiantis bankroto administratorius, todėl ir bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos bankrutuojančios įmonės, o ne bankroto administratoriaus naudai. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis patikslinama, nurodant, jog 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovui bankrutavusiai A. B. firmai (CPK 93 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (kreditoriaus) UAB „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias administravimo išlaidų pobūdį bei konkrečių išlaidų, susijusių su individualios įmonės savininko turto išsaugojimu, priskyrimą administravimo išlaidoms. Kadangi teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, bei CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.), pareiškėjo (kreditoriaus) atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.), patikslinant rezoliucinę dalį, jog bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo (kreditoriaus) bankrutavusios įmonės naudai.

Atmetus pareiškėjo (kreditoriaus) atskirąjį skundą, atsakovui bankrutavusiai A. B. firmai iš pareiškėjo priteisiamos išlaidos, patirtos dėl advokato pagalbos apmokėjimo už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (CPK 93 str. 1 d., 98 str., 302 str., 338 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsiliepimo turinį bei ginčo sudėtingumą, taip pat atsižvelgusi į Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.15 punktu, priteistinas išlaidas mažina nuo 600 Lt iki 400 Lt (CPK 98 str. 2 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad 1 000 Lt b bylinėjimosi išlaidos dėl advokato pagalbos apmokėjimo yra priteisiamos iš pareiškėjo (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atsakovui bankrutavusiai A. B. firmai.

Priteisti iš pareiškėjo (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ (įmonės kodas 111760831, buveinė registruota adresu Jočionių g. 13, Vilnius) atsakovui bankrutavusiai A. B. firmai (įmonės kodas 123290396, buveinės adresas: Žėručio g. 13-5, Vilnius) 400 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl advokato pagalbos apmokėjimo.