Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB DNB bankas ieškinį atsakovams T. K. ir E. K. dėl negrąžinto vartojimo kredito, palūkanų, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas AB DNB bankas ieškiniu (b. l. 1-3) prašo priteisti solidariai iš atsakovų T. K. ir E. K. neįvykdytus įsipareigojimus pagal Susitarimą Nr. 1900-2008-16746/1 dėl 2008 m. liepos 3 d. Kreditavimo sutarties Nr. 1900-2008-46746 sąlygų pakeitimo: 37369,69 Lt pradelstą negrąžintą vartojimo kreditą, 21133,21 Lt palūkanas ir 3077,000 Lt delspinigius, neįvykdytus įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį Nr. K-1900-2009-24: 2732,02 Lt pradelstą negrąžintą vartojimo kreditą, 1631,71 Lt palūkanas ir 237,58 Lt delspinigius, 19,22 procentų palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintų vartojimo kreditų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas, įskaitant 1985 Lt žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovas T. K. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka, jog skola, palūkanos ir delspinigiai būtų priteisti solidariai iš abiejų atsakovų, kadangi paskola buvo imama abiejų atsakovų poreikiams tenkinti, o dabar E. K. vengia pareigos įvykdyti prievolę pagal paskolos sutartį, todėl visas civilinio ieškinio reikalavimas bus nukreiptas į jį - T. K.. Prašo, kad ieškiniu reikalaujama suma būtų padalinta atsakovams į lygias dalis, kurią sutinka apmokėti. Nesutinka su ieškovo apskaičiuotomis 21133,21 Lt dydžio palūkanomis, kadangi tai akivaizdžiai neatitinka proporcingumo pricipo, nes palūkanos per tokį trumpą laiką sudaro daugiau nei pusę skolos, mano, jog ieškovas nori pasipelnyti iš situacijos. Nesutinka, kad nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo būtų priteisiamos 19,22 proc. dydžio palūkanos, kadangi tai akivaizdžiai per daug, sutinka mokėti 0,5 procentus metinių palūkanų.

Į teismo posėdį ieškovo atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai. Ieškovo atstovas adv. L. P. teismui pateikė prašymą bylą 2014-01-09 parengiamajame teismo posėdyje nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant ir nepereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės, o parengiamąjį teismo posėdį atidėti, suteikiant teisę ieškovui per 14 dienų nuo 2014-01-09 pateikti patikslintą ieškinį. Netenkinus prašymo dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo, prašė teismo posėdį dėl bylos nagrinėjimo iš esmės paskirti vėlesnei datai, suteikiant galimybę ieškovui pateikti papildomus paaiškinimus. Nurodė, kad banko iš atsakovų pagal 2008-07-03 kreditavimo sutartį su vėlesniais pakeitimais prašoma priteisti palūkanų suma yra mažesnė negu bankas galėtų reikalauti iš atsakovų pagal kreditavimo sutarties sąlygas. Banke įdiegus naujas kompiuterines sistemas tapo sudėtingesnis banko skolininkų skolų, kurios buvo apskaičiuotos iki šių sistemų įdiegimo, detalus pagrindimas. Atsakovų skolos galutinio dydžio klausimas vis dar sprendžiamas, tačiau jo išspręsti iki šiol nėra pavykę ir dėl šios priežasties bankas šiai dienai vis dar negali pateikti detalaus prašomų priteisti palūkanų paskaičiavimo. Tuo tarpu skolą skaičiuojant rankiniu būdu, atsakovų mokėtina palūkanų suma būtų dar didesnė negu prašoma priteisti iš atsakovų: vien už laikotarpį nuo kreditavimo sutarties nutraukimo (2011-06-01) iki 2013-06-24 apskaičiuota palūkanų suma sudaro 15063,20 Lt, o pagal pasirašant 2009-07-28 susitarimą numatytą palūkanų mokėjimo grafiką, kuriame numatytos tik mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos ir jų dydžiai nustatyti laikant, kad atsakovai kreditą grąžins grafike nustatytais terminais, už laikotarpį nuo 2009-07-28 iki 2011-05-31 atsakovai turėjo sumokėti 8204,49 Lt palūkanų. Atsižvelgiant į tai, bankas yra priėmęs sprendimą tikslinti ieškinio reikalavimus, tačiau dėl skolos apskaičiavimo sudėtingumo, iki parengiamojo teismo posėdžio jų objektyviai nespėta parengti.

Atsižvelgęs į tai, kad ieškovo ieškinys pateiktas dar 2013-07-29, į tai, kad ieškovas yra bankas, atstovaujamas advokatų, į tai, kad pirmasis byloje paskirtas parengiamasis teismo posėdis (2013-11-22) buvo atidėtas taip pat ieškovo prašymu, sudarant galimybę ieškovui pateikti norimus dokumentus, į tai, kad ieškovo atstovas neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį jau antrą kartą, prašymą skirti kitą posėdį teismui pateikė antrojo parengiamojo posėdžio (2014-01-09) išvakarėse (b.l. 66), teismas daro išvadą, kad ieškovas ne dėl objektyvių priežasčių nepasinaudojo jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, nesiekė greito bylos išnagrinėjimo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, todėl, siekdamas užkirsti kelią proceso vilkinimui, nutarė netenkinti ieškovo prašymo dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo ar bylos nagrinėjimo iš esmės atidėjimo vėlesniam laikui, ir, prašant atsakovui, išnagrinėjo bylą iš esmės nedalyvaujant ieškovo atstovui.

Atsakovė E. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, kartu išaiškinant teismo teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (b. l. 63). Apie neatvykimo priežastis atsakovė teismui nepranešė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, bylos eiga visiškai nesidomėjo, todėl pripažintina, kad atsakovė į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės dalyvavimo teismo posėdyje nepripažinus būtinu, byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2008-07-03 ieškovas AB DNB bankas (tuometinis pavadinimas - AB DnB NORD bankas) ir atsakovai T. K. bei E. K. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 1900-2008-46746, pagal kurią atsakovams buvo suteiktas 40 000,00 Lt kreditas su 10,81 proc. metinėmis palūkanomis. Atsakovai pagal šią sutartį įsipareigojo iki 2013-06-30 grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, kas mėnesį mokėdami nustatyto dydžio įmokas pagal suderintą grafiką (b. l. 13-17). Atsakovams tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, šalys 2009-07-28 sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-1900-2009-24, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovams 2732,02 Lt kreditą su 12,81 proc. dydžio metinėmis palūkanomis, skirtą turimų įsiskolinimų pagal 2008-07-03 kreditavimo sutartį Nr. 1900-2008-46746 padengimui. Pagal šią sutartį atsakovai įsipareigojo iki 2012-06-26 grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, kas mėnesį mokėdami nustatyto dydžio įmokas pagal paskolos grąžinimo bei palūkanų mokėjimų grafikus (b. l. 5-12). Be to, tą pačią dieną šalys sudarė susitarimą Nr. 1900-2008-46746/1 dėl 2008-07-03 kreditavimo sutarties Nr. 1900-2008-46746 sąlygų pakeitimo, pagal kurį galutinis kredito grąžinimo terminas buvo nustatytas iki 2013-06-26, palūkanų dydis padidintas iki 12,81 proc. dydžio, nauja redakcija išdėstyta sutarties bendroji dalis bei suderinti nauji paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikai. Šio susitarimo sudarymo dieną atsakovų paimta ir negrąžinta kredito suma sudarė 37 369,69 Lt (b. l. 18-24). Minėtų sutarčių pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, atsakovams kilo pareiga grąžinti gautą kreditą sutartyje nustatytu laiku ir tvarka bei mokėti palūkanas (CK 6.870 str. 1 d., 6.873 str. 1 d., 6.886 str.).

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovai savo sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, t. y. nuo 2009-08-26 nemoka palūkanų pagal 2009-07-28 susitarimą Nr. 1900-2008-16746/1, nuo 2009-09-25 nemoka palūkanų pagal 2009-07-28 kreditavimo sutartį Nr. K-1900-2009-24, taip pat nuo 2010-06-26 nevyko dalinių kreditų grąžinimų pagal abi sutartis. Atsakovas šios ieškovo nurodytos aplinkybės neneigė, pripažino, kad prievolių ieškovui nevykdė nuo 2009 metų. Atsakovams tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, 2011-05-10 pranešimais ieškovas informavo atsakovus, kad iki 2011-05-30 nesumokėjus įsiskolinimų pagal 2009-07-28 Kreditavimo sutartį Nr. K-1900-2009-24 ir sutartį Nr. 1900-2008-16746/1 arba nesuderinus mokėjimų grafiko, minėtos kreditavimo sutartys nuo 2011-06-01 bus nutrauktos ir jiems kils pareiga grąžinti visą iki tol negrąžintą kredito dalį (b. l. 71-73). Duomenų, kad atsakovai įvykdė šį ieškovo reikalavimą ir sumokėjo pradelstas mokėti įmokas, byloje nėra. Tokiu būdu byloje įrodyta, kad atsakovai pažeidė CK 6.1, 6.38 str. nuostatas, nevykdė piniginių prievolių sąžiningai, tinkamai bei per nustatytus terminus pagal sutarčių nurodymus, todėl ieškovas turėjo pagrindą sutartis nutraukti ir reikalauti grąžinti visą kredito sumą, sumokėti palūkanas ir delspinigius (CK 6.874 str. 2 d., 2009-07-28 sutarčių bendrosios dalies 28-31.1 p., 32.1. p.).

Atsakovų prievolės, kylančios iš kreditavimo sutarčių, yra solidarios atsakovų prievolės, kadangi tiek pirminėje 2008-07-03 Kreditavimo sutartyje Nr. 1900-2008-46746 (sutarties bendrosios dalies 38 p.), tiek pagal 2009-07-28 susitarimą nauja redakcijoje išdėstytose šios sutarties bendrosios dalies sąlygose (33 p.) bei 2009-07-28 kreditavimo sutartyje Nr. K-1900-2009-24 (sutarties bendrosios dalies 33 p.) yra numatyta, kad už sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymą kredito gavėjai (t. y. atsakovai) atsako solidariai ir bankas turi teisę reikalauti iš abiejų kredito gavėjų arba bet kurio iš jų atskirai įvykdyti tiek visą prievolę, tiek bet kurią jos dalį, taip pat savo nuožiūra turi teisę prievolės neįvykdymu arba netinkamu įvykdymu padarytus nuostolius ar jų dalį reikalauti atlyginti iš abiejų kredito gavėjų kartu arba bet kurio iš jų atskirai. Kadangi solidarioji skolininkų pareiga yra nustatyta kreditoriaus interesų užtikrinimui, skolininko reikalavimu solidarioji prievolė negali būti padalinta. Pakeisti solidarią skolininkų prievolę į dalinę galima tik kreditoriaus sutikimu. Iš ieškovo atstovo pateiktų 2014-01-08 rašytinių paaiškinimų (b. l. 66-70) matyti, jog ieškovas nesutinka su prievolių pagal kreditavimo sutartis padalijimu ir prašo skolą priteisti solidariai. Todėl tenkinti atsakovo prašymą ir įsiskolinimą pagal kreditavimo sutartis iš atsakovų priteisti lygiomis dalimis nėra pagrindo.

Atsižvelgdamas į atsakovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovė E. K. šiuo metu nedirba ir jokio turto neturi, dėl ko visos prievolės ieškovui bus vykdomos iš atsakovo turto, teismas išaiškina atsakovui, kad solidariųjų bendraskolių tarpusavio santykiams taikytina CK 6.9 str. 1 d., pagal kurią solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 str.), todėl toks bendraskolis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti atgręžtinį reikalavimą kitiems bendraskoliams.

Pagal ieškinyje pateiktus paskaičiavimus, 2013-06-24 atsakovų neįvykdyti įsipareigojimai pagal 2009-07-28 Kreditavimo sutartį Nr. K-1900-2009-24 buvo: 2732,02 Lt negrąžintas kreditas ir 1631,71 Lt nesumokėtos palūkanos, neįvykdyti įsipareigojimai pagal susitarimą Nr. 1900-2008-16746/1 dėl 2008-07-03 kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo buvo: 37369,69 Lt negrąžintas kreditas ir 21133,21 Lt nesumokėtos palūkanos.

Dėl atsakovų negrąžintų kreditų sumų dydžio ginčo byloje nėra, todėl ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina iš viso 40101,71 Lt negrąžinto vartojimo kredito (37369,69 Lt pagal 2008-07-03 Kreditavimo sutartį Nr. 1900-2008-46746, kurios sąlygos buvo pakeistos 2009-07-28 susitarimu Nr. 1900-2008-16746/1, ir 2732,02 Lt pagal 2009-07-28 Kreditavimo sutartį Nr. K-1900-2009-240) (CK 6.6. str., 6.213 str. 1 d.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovų 21133,21 Lt palūkanų pagal 2009-07-28 susitarimą Nr. 1900-2008-16746/1 dėl 2008-07-03 kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo ir 1631,71 Lt palūkanų pagal 2009-07-28 kreditavimo sutartį Nr. K-1900-2009-24, iš viso 22764,92 Lt palūkanų. Atsakovas T. K. iš esmės pripažįsta prievolę mokėti palūkanas, palūkanų paskaičiavimo teisingumo neginčija, tačiau prašo mažinti palūkanas, kadangi, atsakovo manymu, palūkanos, viršijančios pusę kredito sumos, neatitinka proporcingumo principo.

Sutarčių teisės bendrojoje teisės normoje – CK 6.37 straipsnio 1 dalyje – nustatyta, kad palūkanos pagal prievoles gali būti nustatytos įstatymuose arba šalių susitarimuose. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, kuri reglamentuoja paskolos sutarties palūkanų nustatymą ir skaičiavimą, nustatyta, kad palūkanų (pelno palūkanų) už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas kompensuojamojo pobūdžio palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad atlygintinės paskolos sutarties atveju, kai paskolos gavėjas pažeidžia sutartinę prievolę grąžinti skolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui tiek sutartas arba įstatyme pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį nustatytas pelno palūkanas, tiek ir kompensuojamojo pobūdžio palūkanas, nustatytas CK 6.210 straipsnyje.

Nagrinėjamu atveju, pagal abi kreditavimo sutartis atsakovai įsipareigojo mokėti ieškovui 12,81 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas (Kreditavimo sutarties Nr. K-19000-2009-24 specialiosios dalies 5.1. p.; Kreditavimo sutarties Nr. 1900-2008-46746, kurios sąlygos buvo pakeistos 2009-07-28 susitarimu, specialiosios dalies 5.1. p.). Pagal kreditavimo sutarčių bendrosios dalies 14 p. šios mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos (pelno palūkanos) skaičiuojamos iki viso kredito sugrąžinimo bankui dienos. Sutartyje numatytų mokėjimo palūkanų nėra pagrindo vertinti kaip neprotingai didelių, atsižvelgiant į tai, kad 2009-07-28, t. y. kreditavimo sutarties Nr. K-1900-2009-24 bei susitarimo dėl kreditavimo sutarties Nr. 1900-2008-46746 sąlygų pakritimo sudarymo metu 1 metų VILIBOR palūkanų norma (t. y. vidutinė tarpbankinė palūkanų, už kurias bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšų litais kitiems bankams, norma) siekė net 9,66 proc. Neabejotina ir tai, kad sutartinių palūkanų dydį lėmė ir paskolos rizikingumas, kadangi atsakovų prievolių pagal kreditavimo sutartis įvykdymas nebuvo užtikrintas įkeitimu ar laidavimu. Be to, atsakovai 2008-07-03 kreditavimo sutartimi priimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, dėl ko šalys 2009-07-28 sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-1900-2009-24, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovams 2732,02 Lt kreditą, skirtą turimų įsiskolinimų pagal 2008-07-03 kreditavimo sutartį Nr. 1900-200846746 padengimui, bei pakeitė minėtos 2008-07-03 kreditavimo sutarties sąlygas, atitinkamai padidinant palūkanų dydį nuo 10,81 proc. iki 12,81 proc. metinių palūkanų. Todėl atsižvelgiant į tuo metu buvusią situaciją finansų rinkose bei ieškovo prisiimtą riziką dėl sutarties neįvykdymo, spręstina, kad 12,81 proc. dydžio palūkanos nepažeidžia sąžiningumo, protingumo reikalavimų ir nėra nepagrįstai didelės.

Be to, kreditavimo sutarčių bendrosios dalies 15 p. numatyta, kad praleidus sutartyje nustatytus kredito sugrąžinimo terminus, už laiku nesugrąžintą kredito sumą kredito gavėjai privalo papildomai prie sutarties specialiojoje dalyje numatytų palūkanų (t. y. 12,81 proc. dydžio pelno palūkanų) mokėti bankui papildomas palūkanas nuo laiku negrąžintos kredito sumos, kurių dydis yra penkiasdešimt procentų sutarties specialiojoje dalyje nustatytų metinių palūkanų dydžio (kas sudaro 6,405 proc.). Papildomos palūkanos sumokamos kartu su sutarties specialiojoje dalyje numatytomis palūkanomis. Papildomos palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo sutartyje numatytų kredito grąžinimo terminų pasibaigimo ir skaičiuojamos iki visos pradelstos kredito dalies sugrąžinimo bankui dienos. Taigi šalys susitarė, kad atsakovams laiku negrąžinant paskolos, jie nuo laiku negrąžintos paskolos dalies privalės mokėti ne tik mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, bet ir kompensuojamo pobūdžio 6,405 proc. dydžio metines palūkanas. Pažymėtina, kad nors sutartyse nustatytos kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos yra didesnės nei numato įstatymas, nes pagal CK 6.210 str. 1 d. piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, tačiau įstatymas nedraudžia sutartimi nustatyti kitokį palūkanų dydį (CK 6.37 str. 3 d., 6.210 str. 1 d.). Teismo vertinimu, 6,405 proc. dydžio kompensacinės palūkanos neprieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams, ir nėra aiškiai per didelės.

Sprendžiant ieškovo reikalavimą dėl priskaičiuotų 22764,92 Lt palūkanų priteisimo pažymėtina ir tai, kad iš pateiktų palūkanų mokėjimo grafikų (b. l. 11-12, 23-24) matyti, kad tinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo atveju, t. y. kiekvieną mėnesį grąžindami kreditų dalis ir taip atitinkami mažindami negrąžintų kreditų, nuo kurių skaičiuojamos palūkanos, sumą, jie būtų privalėję sumokėti 12391,94 Lt palūkanų. Tuo tarpu atsakovai savo sutartinių įsipareigojimų visiškai nevykdo nuo 2009 metų (daugiau nei 4 metai), skolos sumažinti nesistengia, naudojasi ieškovo pinigais, todėl pagal kreditavimo sutarčių nuostatas jie privalo sumokėti daugiau palūkanų, negu būtų sumokėję tinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju. Atsakovai kreditavimo sutartis sudarė laisva valia, buvo supažindinti su sutarties sąlygomis, tarp jų ir mokėtinų palūkanų dydžiu bei su sutarties sąlygomis, numatančiomis atsakomybę, kylančią netinkamų įsipareigojimų vykdymo atveju (pareigą mokėti papildomas palūkanas), todėl prieš sudarydami sutartis jie galėjo ir privalėjo apsvarstyti bei įvertinti pinigų skolinimosi kainą ir riziką, galimas pasekmes sutarties nevykdymo atveju.

Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad kreditavimo sutartyse nustatytų mokėjimo funkciją ir kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų dydžio nėra pagrindo pripažinti neprotingu ir nesąžiningu, į tai, kad atsakovai ilgiau nei 4 metus nevykdo prievolių ieškovui, nesistengia mažinti skolos dydžio ir visą šį laikotarpį naudojosi ieškovo pinigais, sprendžia, kad mažinti ieškovo paskaičiuotas ir reikalaujamas priteisti 22764,92 Lt palūkanas nėra pagrindo, nes palūkanų mažinimas pažeistų kreditoriaus teisėtus lūkesčius dėl prievolės pažeidimo gauti sutartyje sulygtą atlyginimą už naudojimąsi kreditu bei užtikrinti savo nuostolių atlyginimą. Todėl šis ieškovo reikalavimas tenkintinas, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistinos 22764,92 Lt palūkanos (CK 6.6. str., 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d., 6.872 str., 6.874 str. 1 d., Kreditavimo sutarčių specialiosios dalies 5.1. p., bendrosios dalies 14 p. ir 15 p.).

Kreditavimo sutarčių bendrosios dalies 23 p. numatyta, kad už laiku nesumokėtas palūkanas kredito gavėjai įsipareigoja kiekvieną pradelstą dieną mokėti bankui 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Remdamasis šia sutarčių nuostata ieškovas prašo priteisti iš atsakovų iš viso 3314,58 Lt delspinigius, paskaičiuotus nuo nesumokėtų palūkanų sumos. Konstatavus, kad atsakovai sutartinų įsipareigojimų ieškovui nevykdė, palūkanų nemokėjo, atsakovui šį ieškovo reikalavimą pripažįstant, ieškovui solidariai iš atsakovų priteistina 3314,58 Lt delspinigių (CK 6.71 str., 6.256 str. 2 d., Kreditavimo sutarčių bendrosios dalies 23 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal sudarytų kreditavimo sutarčių specialiosios dalies 5.1. ir bendrosios dalies 15 p. nuostatas šalys susitarė, kad įsipareigojimų nevykdymo atveju kredito gavėjai iki visiško kredito grąžinimo mokės palūkanas už naudojimąsi kreditu, atliekančias mokėjimo funkciją (12,81 proc. dydžio), taip pat pusės jų dydžio papildomas palūkanas (6,405 proc.), atliekančias kompensacinę funkciją, į aukščiau nurodytus motyvus, jog sutartyse nustatytų palūkanų dydžio nėra pagrindo pripažinti neprotingu ir nesąžiningu, ieškovo reikalavimas dėl 19,22 proc. dydžio palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintų kreditų sumos (40101,71 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-07-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikytinas neprieštaraujančiu CK 6.37 str. 1-3 d., 6.872 str. 2 d., 6.874 str. 1 d. reikalavimams, šalių sudarytų sutarčių nuostatoms bei teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2005; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-509/2010 ir kt.). Tačiau ieškovas ne visai teisingai apskaičiavo palūkanų dydį, kadangi sutarties specialiojoje dalyje numatytų palūkanų (12,81 proc.) ir penkiasdešimt procentų šių palūkanų dydžio (6,405 proc.) suma yra 19,215 proc., bet ne 19,22 kaip paskaičiavo ieškovas. Dėl šios priežasties ieškovui solidariai iš atsakovų priteistinos 19,215 proc. dydžio palūkanos, bet ne prašomos 19,22 proc. dydžio palūkanos.

Ieškovas pateiktą ieškinį apmokėjo 1985 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Kadangi ieškovo ieškinys yra iš esmės tenkinamas, atmetama tik nežymi dalis ieškinio reikalavimų (palūkanų dydis mažinamas vos 0,05 proc.), taip pat atsižvelgiant į tai, kad tenkinami visi žyminiu mokesčiu apmokestinti ieškinio reikalavimai, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas visas sumokėtas 1985 Lt žyminis mokestis, t. y. po 992,50 Lt iš kiekvieno atsakovo. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas šioje byloje turėjo 1573 Lt atstovavimo išlaidų, iš kurių 1300 Lt yra atlyginimas už teisines paslaugas ir 273 Lt PVM (b. l. 31, 44). Kadangi ieškovas yra PVM mokėtojas, turintis PVM mokėtojo kodą, 273 Lt PVM suma neįtraukiama į atlygintiną atstovavimo išlaidų sumą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą, jeigu jis, vykdydamas savo tiesioginę veiklą, perka PVM apmokestinamas paslaugas. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai susijusios su ieškovo vykdoma veikla, todėl ieškovas turės teisę susigrąžinti savo veiklos pagrindu sumokėto PVM sumą, lygią PVM sumai, nurodytai advokato išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje. Dėl to atstovavimo išlaidų dalies, kurią sudaro PVM, priteisimo atveju, ieškovas galėtų be pagrindo pasipelnyti, tą pačią sumą tiek prisiteisdamas iš priešingos šalies, tiek ir atsiimdamas iš valstybės. Spręsdamas dėl 1300 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškinį šioje byloje parengė ieškovo darbuotojas, bet ne ieškovą atstovaujantys advokatai, ieškovo atstovai parengė tik pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo (b. l. 42-43), prašymą dėl parengiamojo posėdžio atidėjimo (b. l. 57) bei rašytinius paaiškinimus (b. l. 66-70), nei viename teismo (parengiamajame) posėdyje nedalyvavo. Todėl atsižvelgiant į suteiktų paslaugų apimtį, pagrįstomis šioje byloje laikytinos 300 Lt dydžio atstovavimo išlaidos, kurios iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 150 Lt iš kiekvieno (CPK 98 str.).

Teismas šioje byloje patyrė 21,37 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir procesinius veiksmus byloje), kurios pritiestinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 10,69 Lt iš kiekvieno (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 40101,71 Lt (keturiasdešimt tūkstančių vieną šimtą vieną litą 71 ct) negrąžinto vartojimo kredito, 22764,92 Lt (dvidešimt du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt keturis litus 92 ct) palūkanų, 3314,58 Lt (tris tūkstančius tris šimtus keturiolika litų 58 ct) delspinigių ir 19,215 procentų metines palūkanas nuo 40101,71 Lt sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2013-07-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui AB DNB bankas, į. k. 112029270.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 992,50 Lt (devynis šimtus devyniasdešimt du litus 50 ct) žyminio mokesčio ir po 150,00 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų iš kiekvieno atsakovo ieškovui AB DNB bankas, į. k. 112029270.

Priteisti iš atsakovų po 10,69 Lt (dešimt litų 69 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per bylą nagrinėjusį Kėdainių rajono apylinkės teismą.