Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2021-09-27 · Administracinė byla Nr. I1-5211-414/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-09-27
Bylos Nr.
I1-5211-414/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00696-2021-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Rimantas Giedraitis (pirm.)
Pareiškėjas
L. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-5211-414/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00696-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 27 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 7 000 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde, procesiniuose dokumentuose „Skundo trūkumų pašalinimas“ ir „Atsikirtimas į atsiliepimą“ (b. l. 1–4, 14–15, 59–60) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki skundo padavimo teismui dienos (skundas paduotas 2021 m. balandžio 22 d.; b. l. 16) atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Reguliariai, tam tikrais laikotarpiais buvo apgyvendinamas 6-o būrio kamerose Nr. 103, Nr. 117, Nr. 105 ir Nr. 118, kuriose nebuvo užtikrintas 3,6 kv. m. gyvenamas plotas. Dušas drausmės grupėje buvo be pertvarų, vandens kranai nulaužyti, nebuvo veidrodžių. Jis yra drovus, jam svarbi savigarba, todėl kartą per savaitę naudodamasis dušu, kuriame nebuvo privatumo, jautėsi dirglus, sapnuodavo košmarus, buvo piktas, susierzinęs, konfliktavo su pareigūnais. Dėl psichologinių problemų į specialistus nesikreipė. Prašė atsakovo atsiliepimą pripažinti nepagrįstu ir neatitinkančiu realybės, nes jo pateiktose nuotraukose fiksuoti ne drausmės grupės dušai ir ne ta kamera, kurioje jis gyveno, kamerų plotai pateikti neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto. Jis kiekvienu atveju kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, tačiau atsakovas teismui pateikė tik du skundus. Prašė priteisti neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Marijampolės pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Marijampolės PN) su skundu nesutiko. Atsiliepime (b. l. 20–24) nurodė gyvenamąsias ir kamerų tipo patalpas, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu bausmę atliko pareiškėjas, jų plotus, jose apgyvendintų asmenų skaičių, darė išvadą, kad patalpų plotas nebuvo per mažas. Pažymėjo, kad pareiškėjas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose visą dieną galėjo laisvai judėti, sportuoti, eiti į darbą, biblioteką, valgyklą ir pan. Gyvenamųjų patalpų, dušų, sanitarinių mazgų, tualetų, ventiliacijos įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Teisės aktuose nėra numatyta, kad dušo patalpose turėtų būti pertvaros, tačiau tokios pertvaros yra, todėl pareiškėjo teiginiai dėl neužtikrinto privatumo duše yra deklaratyvūs. Patalpos vėdinamos per langus arba yra įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema, įstaigoje užtikrinama tinkama patalpų oro temperatūra. Remontai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius bei darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl kamerose tenka daryti pakartotinį remontą ir ne visada pavyksta atlikti tiek remontų, kiek buvo suplanuota dėl atsiradusių papildomų išlaidų. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą..

Pareiškėjui ir atsakovui apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 56, 57, 58), pareiškėjas ir atsakovas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 4, 24), byla nagrinėtina proceso dalyviams nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d., 78 str. 6 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki skundo padavimo dienos (skundas išsiųstas 2021 m. balandžio 22 d.) neužtikrinant tinkamo gyvenamojo ploto ir privatumo naudojantis dušu, taip pat dėl dušo patalpose nulaužytų kranų ir nesančių veidrodžių.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam turinti tekti gyvenamojo ploto norma nebuvo užtikrinta 6-o būrio kamerose Nr. 103, Nr. 117, Nr. 105 ir Nr. 118, dalį kameros ploto užėmė sanitarinis mazgas.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (galiojo iki 2020 m. sausio 21 d., toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2 punktą bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galioja nuo 2020 m. vasario 6 d., toliau – ir Įsakymas) 2.2 punktą pataisos namų kamerų tipo patalpose minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Atsakovo atsiliepime, dokumentuose „Perkėlimai (3250 P. L.)“ (b. l. 52) ir „Tarnybinis pranešimas“ (b. l. 48) pateiktais duomenimis, pareiškėjas 6-o būrio drausmės grupėje buvo apgyvendintas kameroje Nr. 118 (dabartinis Nr. 21), kurios plotas yra 15,55 kv. m., joje įrengta 4-ios miegamos vietos, kameroje Nr. 126 (dabartinis Nr. 27), kurios plotas 10,54 kv. m., įrengtos 2-i miegamos vietos ir kameroje Nr. 122 (dabartinis Nr. 23), kurios plotas 10,67 kv. m., įrengtos 2-i miegamos vietos. Atsakovo nurodytas aplinkybes, apie kamerų Nr. 21, Nr. 23 ir Nr. 27 plotus bei jose įrengtas miegamąsias vietas patvirtina „Marijampolės pataisos namų (duomenys neskelbtini) drausmės grupės ir kamerų tipo patalpų schema su joje pažymėtu įspėjamosios signalizacijos ir vaizdo stebėjimo sistemos išdėstymu“ (b. l. 27). Tokiu būdu, pagal atsakovo pateiktus duomenis, pareiškėjui drausmės grupės kamerose teko atitinkamai 3,89 kv. m., 5,27 kv. m. ir 5,34 kv. m. gyvenamojo ploto, taigi, turėjusi tekti gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo.

Nors atsakovo apteikti kamerų numeriai neatitinka pareiškėjo skunde nurodytų, tačiau pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 59-69) kamerų, kuriose jis buvo apgyvendintas, jų plotų ir įrengtų miegamųjų vietų kiekio neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo atsiliepime pateiktais duomenimis ir į bylą patektais įrodymais. Tačiau pareiškėjas nurodė, kad kamerų plotai pateikti, neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo ploto.

Pastebėtina, kad asmens laikymo pataisos namuose sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime nėra nurodoma, jog į ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje paprastai aiškina, kad toks teisinis reguliavimas nereikalauja taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017). Nagrinėjamu atveju, pagal bylos duomenis, pareiškėjui drausmės grupės kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. ploto norma ginčui aktualiu laikotarpiu pažeista nebuvo, todėl skaičiuojant ploto normą iš bendro kameros ploto sanitarinio mazgo užimamas plotas neišskaičiuojamas ir nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės galėjo būti pažeidžiamos neužtikrinant minimalaus gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpose.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad dušo patalpose pertvaros yra įrengtos, nors teisės aktai nenumato prievolės tokias pertvaras įrengti. Į bylą pateikė dušo patalpų nuotrauką (b. l. 33). Pareiškėjas teigia, kad nuotraukoje užfiksuotas vaizdas neatitinka realybės, nes tai yra ne 6-o būrio (ne drausmės grupės) dušo patalpos. Atsakovas, gavęs pareiškėjo atsikirtimą į atsiliepimą (b. l. 62), jokių papildomų įrodymų, galinčių paneigti pareiškėjo argumentus apie netinkamą nuotrauką, į bylą nepateikė.

Atsakovo nurodytą aplinkybę, kad drausmės grupės būrio dušo patalpose yra įrengtos pertvaros paneigia į bylą pateikti pataisos įstaigos administracijai pareiškėjo rašyti skundai (b. l. 39, 40, 42–43) ir atsakymai, kuriuose nurodoma, kad bus apsvarstyta galimybė duše įrengti pertvarą (2019 m. spalio 30 d. atsakymas; b. l. 38), kad pertvara drausmės grupės dušuose bus įrengta numatytų atlikti darbų tvarka ir grafiku (2020 m. birželio 16 d. atsakymas; b. l. 41), kad pertvara kamerų tipo patalpų dušuose bus įrengta užbaigus statybinių medžiagų viešojo pirkimo procedūras (2020 m. spalio 1 d. atsakymas; b. l. 44).

Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius, tačiau reikalavimo, jog privalomai dušuose turėtų būti pertvaros, tarp jų nėra. Todėl teismas pritaria atsakovo argumentui, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušinėje įrengti pertvaras. Tačiau LVAT praktikoje pripažįstama, kad nors sienelių dušo patalpose neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo ir yra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui. Nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016).

Nagrinėjamoje byloje ypač prastos pareiškėjo teises pažeidžiančios kalinimo sąlygos nėra nustatytos, todėl nėra pagrindo pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau pripažintina, kad dėl pertvarų tarp dušo čiaupų (galvučių) nebuvimo, pareiškėjo privatumas duše buvo pažeidžiamas. Teismas vertina, kad laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpose, t. y. nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d., dušuose nebuvo įrengta pertvarų o tai galėjo sukelti pareiškėjas perteklinius nepatogumus naudojantis dušu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo suteikiama galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę naudotis dušu (Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktas), kad drausmės grupės nuteistieji dušu naudojasi trečiadieniais (b. l. 37), pareiškėjui atsikirtime į atsiliepimą aplinkybių, kad drausmės grupėje jis bausmę atliko laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. (b. l. 52) neginčijant, vertintina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo privatumas naudojantis dušu galėjo būti pažeistas 12 dienų (kartų).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš patirtų nepatogumų dėl dušuose nulaužytų vandens kranų ir nesančių veidrodžių.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose (toliau – ir Normos), nurodoma, kad dušo patalpoje turi būti veidrodis, 1 vnt. (Normų 13.4 p.).

LVAT savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 5 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 56 str. 5 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas; žr. pvz. LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Nagrinėjamu atveju Marijampolės PN teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginį, jog dušo patalpose nebuvo veidrodžio. Teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo įpareigojęs atsakovą pateikti teismui informaciją apie maudymosi duše sąlygas (b. l. 17). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad dušo patalpos įrengtos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, tačiau įrodymų patvirtinančių veidrodžius dušuose į bylą nepateikė. Atsakovui nurodytų aplinkybių nepaneigus, tikėtina pareiškėjo pateiktais duomenimis ir vertintina, kad dušo patalpose veidrodžių nebuvo, todėl darytina išvada, kad Normos buvo pažeistos.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas raštu būtų reiškęs pretenzijas Marijampolės PN administracijai dėl dušuose nulaužytų vandens kranų ir šių gedimų šalinimo, o pataisos įstaigos administracija nebūtų į tokius skundus (prašymus) reagavusi. Kitų konkrečių, detalizuotų aplinkybių dėl nulaužytų vandens kranų dušuose pareiškėjui nenurodžius, tokią aplinkybę vertinti pareiškėjo naudai nėra pagrindo, todėl argumentai dėl dušuose nulaužytų kranų atmestini kaip nedetalizuoti ir neįrodyti.

Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 59–60) nurodė, jog dėl pasivaikščiojimo kiemeliuose ir kamerose nesančių pareigūnų iškvietimo mygtukų, kviečiant pareigūnus, daužant ranka duris, buvo skausminga. Pastebėtina, kad ginčo teisme ribos yra apibrėžiamos pareiškėjo skunde nurodomu dalyku ir išdėstomais teisiniais ir faktiniais pagrindais – nurodant konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar teisės aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą (ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p.); aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas, ir tai patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.); nurodant reikalavimus – t. y. tas teisės aktuose numatytas priemones ir būdus, kuriomis turi būti apginamos pažeistos teisės (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.). Tikslaus asmens teises pažeidžiančių faktų ir tai patvirtinančių aplinkybių įvardijamas yra svarbus kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims teikiant atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, ir teismui, kuris turi atlikti nurodomų asmens teisių ir teisėtų interesų galimų pažeidimų vertinimą. Teismo atliekamas vertinimas negali būti išplečiamas į naujus faktus, naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pareiškėjo skunde (žr., pvz., LVAT 2019 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4301-968/2019).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas skunde aplinkybių dėl pasivaikščiojimo kiemeliuose ir kamerose nesančių pareigūnų iškvietimo mygtukų nebuvo nurodęs, dėl aplinkybių išplėtimo atsakovas turėtų parengti naują atsiliepimą į pareiškėjo naujus argumentus, kurie nebuvo nurodyti skunde, tai prieštarautų koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui, todėl teismas naujų aplinkybių dėl pasivaikščiojimo kiemeliuose ir kamerose nesančių pareigūnų iškvietimo mygtukų nevertina, kaip išeinančių už nagrinėjamo ginčo ribų ir dėl jų nepasisako.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis jautėsi dirglus, sapnuodavo košmarus, buvo piktas, susierzinęs, konfliktavo su pareigūnais, dėl psichologinių problemų į specialistus nesikreipė. Minėti bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad dėl atsakovo nepakankamo veikimo (neužtikrinant privatumo drausmės grupės duše ir dušuose neįrengtų veidrodžių) pareiškėjo patirti neigiami potyriai nebuvo ilgalaikiai ar itin intensyvūs.

Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas tam tikrais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Atsižvelgiant į pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis dušu ir neįrengti veidrodžiai dušų patalpose nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 4 d.), pareiškėjo patirto diskomforto dydį (trumpalaikiai nepatogumai, dėl pažeidimų pareiškėjui kilusių ilgalaikių neigiamų pasekmių nenustatyta), nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vertintina, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimuose nustatytomis sąlygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Toks vertinimas atitinka naujausią LVAT formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-383-624/2021). Todėl pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo L. P. teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sąlygomis buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Giedraitis