Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-09-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-504-468/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-05-21Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-09-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-12
Bylos Nr.
1A-504-468/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-61157-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Kazlauskienė, Ugnius Trumpulis, Stasys Lemežis
Nuteistasis
M. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-504-468/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61157-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; . 1.1.13; 2.4.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų Stasio Lemežio, Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei,dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei,nuteistojo M. P. gynėjai adv. Silvai Mardosaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-21 nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. P. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, M. P. į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017-11-23 09.45 val. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – nepakeista ir palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. P. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir R. P. paskirta vienerių metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. R. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. R. paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį.

Nuosprendis R. P. ir A. R. atžvilgiu neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

M. P. pripažintas kaltu dėl to, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė ir pardavė narkotines medžiagas: 2017-11-23 apie 9.20 val. romų gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš R. P. neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 0,00046 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,019 g narkotinės medžiagos – metadono, iš kurių 0,00014 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,006 g narkotinės medžiagos – metadono. 2017-11-23, apie 9.25 val. (duomenys neskelbtini), už 24 Eur neteisėtai pardavė A. R., o likusias 0,00032 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,013 g narkotinės medžiagos – metadono neteisėtai laikė slaptavietėje, (duomenys neskelbtini), kol policijos pareigūnai 2017-11-23, apie 10.10 val. juos surado ir paėmė.Tokie M. P. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinio skundo argumentai

Nuteistasis M. P. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-21 nuosprendį pakeisti bei sušvelninti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų. Taip pat, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti galutinę vienerių metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Nurodo, kad jis nuo pat pradžių pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Mano, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis buvo teistas už baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir laikė, kad teistumas nėra išnykęs, nes už baudžiamojo nusižengimo padarymą nuteistiesiems asmenims teistumas neatsiranda. Taigi, M. P. manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino šią aplinkybę ir paskyrė per griežtą bausmę.Teismo posėdžio metu nuteistojo M. P. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė - apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo M. P. nusikalstamus veiksmus ir paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Nuteistasis M. P. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo neginčija, sutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per didelę laisvės atėmimo bausmę, todėl prašo ją sumažinti.Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 61 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Taigi BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, Nr. 2K-194/2011, Nr. 2K-95/2014, Nr. 2K-238-139/2015, Nr. 2K-48-303/2016). Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014 ir kt.).Nustatydamas konkretų laisvės atėmimo bausmės dydį už M. P. padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas, be kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, atsižvelgė į nusikaltimo pobūdį, stadiją, kaltės formą. M. P. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą. Jis nusikalto iš savanaudiškų paskatų, tokiu būdu siekdamas gauti neteisėtų pajamų. Nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo padarymo labai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė parodymus ir parodė visas jam su nusikalstamos veikos padarymu reikšmingas aplinkybes. Nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai įvertino M. P. asmenybę apibūdinančius duomenis. Jis nevedęs, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nusikalto, būdamas ne kartą baustas administracine tvarka ir už nusižengimus, susijusius su narkotinių medžiagų vartojimu be gydytojo paskyrimo (t. 2, b. l. 47-57). Teisiamojo posėdžio metu M. P. paaiškino, kad jis nusikaltimą padarė, norėdamas gauti pinigų narkotikams, kuriuos vartojo nuo 14-15 metų. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, M. P. neigiamai charakterizuojančios aplinkybės. M. P. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino tą aplinkybę, kad jis praeityje buvo teistas už baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir be pagrindo nurodė, kad teistumas už minėtos nusikalstamos veikos padarymą nėra išnykęs. Teisėjų kolegija sutinka su M. P. apeliacinio skundo argumentu, kad baudžiamasis nusižengimas teistumo ir su juo susijusių teisinių pasekmių neužtraukia, todėl aplinkybės susijusios su M. P. teistumo išnykimu/neišnykimu skiriant bausmę iš nuosprendžio 7 lapo 5 pastraipos šalintinos. Vis dėlto, nuorodos apie teistumo neišnykimą pašalinimas iš nuosprendžio nereiškia, kad teisiamam asmeniui už baudžiamojo nusižengimo padarymą priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir paskyrus bausmę laikoma, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė ir teisiamas nebuvo. Baudžiamasis nusižengimas yra taip pat pavojinga ir baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, už kurios padarymą, skirtingai nei už nusikaltimą, nenumatyta laisvės atėmimo bausmė. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad M. P. nusikalto, esant neišnykusiam teistumui, tačiau, skirdamas bausmę ir vertindamas nuteistojo asmenybę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis praeityje buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Tai rodo, kad M. P. atžvilgiu praeityje priimtas apkaltinamasis nuosprendis jam teigiamos įtakos nepadarė ir nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Taigi ši aplinkybė yra svarbi ir sprendžiant dėl nuteistajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydžio.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytus bausmės skyrimo pagrindus, daro išvadą, kad nuteistajam už padarytą nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra mažesnis, nei straipsnio sankcijose numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, atitinka bausmės tikslus, nurodytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, neprieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis) ir nėra aiškiai per griežta, todėl mažinti pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtą bausmę dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, galutinę subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu.Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-21 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodomų motyvų nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-21 nuosprendžio 7 lapo 5 pastraipos ( b.l. 169 2 t.) šalinama nurodyta aplinkybė „teistumas nėra išnykęs“.

Teisėjai Daiva KazlauskienėStasys LemežisUgnius Trumpulis