- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-22
- Bylos Nr.
- A-63-3775-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00035-2009-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Civilinės aviacijos administracijai
- Advokatai
- Vaidas Paulauskas, Henrikas Celencevičius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Henrikui Celencevičiui
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios akcinės bendrovės „flyLAL – Lithuanian Airlines“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios akcinės bendrovės „flyLAL – Lithuanian Airlines“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Civilinės aviacijos administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas bankrutuojanti akcinė bendrovė „flyLAL – Lithuanian Airlines“ (toliau – ir BAB „flyLAL Lithuanian – Airlines“, Bendrovė, pareiškėjas) skundu (I tomas, b. l. 4 ? 5, 18 ? 19, II tomas, b. l. 147) ir patikslintu skundu (III tomas, b. l. 114 – 122) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas teismo panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 3-11 „Dėl licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimo sustabdymo“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir Susisiekimo ministerija, atsakovas) sprendimas, kuriuo sustabdomas licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimas, nepagrįstas nei faktais, nei teisės normų reikalavimais. Jis nėra gavęs jokių nurodymų dėl skrydžių saugos trūkumų, kurių nepašalinus būtų stabdomas Bendrovės vežėjo pažymėjimas ar licencija. Priimant įsakymą buvo pažeista konstitucinė nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, nes tokio įsakymo priėmimas buvo politiškai naudingas tik pačiam jį priėmusiam subjektui, o ne visuomenei. Be to, įsakymo priėmimo metu jis buvo sustabdęs savo veiklą, taigi licencijos galiojimo sustabdymas jokio realaus poveikio nesukėlė, tačiau tik apsunkino galimybes atnaujinti veiklą. Poveikio priemonių skyrimas nesant realaus pagrindo yra neteisėtas viešojo administravimo subjektų veiksmas. Nurodė, kad Oro licencijavimo taisyklių 32 punkte įtvirtintas reikalavimas apie licencijos galiojimo sustabdymą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pranešti licencijos turėtojui ir nurodyti terminą, per kurį jis turi atlikti reikiamus pertvarkymus ar pašalinti pažeidimus. Jam nebuvo pateiktas joks dokumentas, nurodantis, kokius veiksmus jis turi atlikti, tokiu būdu atsakovas apribojo jo galimybes apsiginti. Pareiškėjo nuomone, atsakovas taip pat pažeidė gero viešojo administravimo bei tinkamo proceso principus, nes, atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas įsakymas dėl licencijos galiojimo sustabdymo priimtas tą pačią dieną kaip ir Civilinės aviacijos administracijos įsakymas dėl oro vežėjo pažymėjimo galiojimo sustabdymo, jam nebuvo palikta laiko ginčyti Civilinės aviacijos administracijos įsakymo, kuriuo remiantis ir priimtas ginčijamas įsakymas.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I tomas, b. l. 154 ? 158, III tomas, b. l. 163 – 169) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, jog 2009 m. sausio 16 d. buvo gautas Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. 4R-14 „Dėl AB „flyLAL –Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimo sustabdymo“, kuriuo sustabdytas Bendrovės oro vežėjo pažymėjimo galiojimas. 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (toliau – ir Reglamentas) 9 straipsnio 5 dalyje įteisinta imperatyvi nuostata, kad jei Bendrijos oro vežėjo pažymėjimas sustabdomas ar atšaukiamas, tai kompetentinga licencijas išduodanti institucija nedelsdama sustabdo ar atšaukia to oro vežėjo licenciją oro susisiekimui vykdyti. Todėl, vadovaujantis šia Reglamento nuostata bei atsižvelgiant į Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 4R-14 „Dėl AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimo sustabdymo“, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3-11 „Dėl licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimo sustabdymo“ buvo sustabdytas licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimas. Atsakovo nuomone, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atliko visus teisės aktų nustatytus veiksmus, susijusius su licencijos galiojimo sustabdymu. Atsiliepime taip pat nurodė, jog skunde išdėstytas pareiškėjo teiginys, kad Civilinės aviacijos administracijos sprendimas nemotyvuotas, yra nepagrįstas, nes įsakyme įvardinta, kad vežėjo pažymėjimo galiojimas stabdomas dėl nepatenkinamos aviakompanijos finansinės padėties. Be to, motyvai pareiškėjui jau buvo žinomi iš patikrinimų, ankstesnių raštų ir įvykių. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pagal Reglamento 6 straipsnio 1 dalį, licencijos oro susisiekimui vykdyti išdavimas ir jos galiojimas priklauso nuo sąlygos turėti galiojantį oro vežėjo pažymėjimą. Sustabdžius šį pažymėjimą, nedelsiant sustabdoma licencija. Oro vežėjo pažymėjimo galiojimo sustabdymas yra teisiškai reikšminga ir pakankama aplinkybė licencijai sustabdyti. Taigi ginčijamame įsakyme nurodytas teisinis įsakymo priėmimo pagrindas. Pareiškėjui, dirbančiam oro pervežimų srityje, turėjo būti žinomi teisės aktuose nustatyti reikalavimai ir jų nesilaikymo pasekmės. Atsakovai nuolat domėjos Bendrovės finansine padėtimi, konsultavosi dėl galimybių toliau vykdyti veiklą. Pažymėjo, kad Susisiekimo ministerija, priešingai nei teigia pareiškėjas, vadovaudamasi konstitucine nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, Reglamento nuostatomis, siekdama apsaugoti viešąjį interesą, privalėjo nedelsiant reaguoti į susidariusią situaciją ir, sužinojusi apie Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymą, priimti atitinkamus sprendimus. Pareiškėjo veikla buvo sustabdyta ne ginčijamu įsakymu, bet Bendrovės generalinio direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymu, vėliau jo iniciatyva iškelta bankroto byla, o įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, licencijos galiojimas turėjo būti panaikintas pagal Licencijavimo taisyklių 33.4 punktą (32.4 punktą – nuo 2009 m. spalio 16 d.). Taigi veiklos atnaujinimo klausimas negalėtų būti sprendžiamas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Civilinės aviacijos administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I tomas, b. l. 36 – 49) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Civilinės aviacijos administracija nurodė, kad pirminė atsakovų užduotis, vykdant oro vežėjų sertifikavimą ir licencijavimą, yra skrydžių saugos užtikrinimas, siekiant apsaugoti keleivių ir kitų žmonių gyvybę bei sveikatą, apsaugoti nuo didelio masto turtinės žalos padarymo. Oro vežėjo finansinė padėtis turi tiesioginę įtaką skrydžių saugai. Į finansinę padėtį, kaip vieną svarbiausių kriterijų, atsižvelgiama sprendžiant tiek dėl oro vežėjo pažymėjimo išdavimo bei galiojimo, tiek dėl licencijos išdavimo ir galiojimo. Be to, dėl susidariusios sunkios finansinės situacijos 2009 m. sausio 16 d. buvo sustabdytas Bendrovės oro vežėjo pažymėjimas. Oro vežėjo pažymėjimo sustabdymas ipso facto reiškia, jog oro vežėjas nesugeba užtikrinti saugios oro vežėjo pažymėjime nurodytos veiklos vykdymo, todėl sprendimas palikti tokiam oro vežėjui licenciją toliau teikti oro susisiekimo paslaugas dėl potencialios rizikos keleivių saugai būtų nepateisinamas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu (IV tomas, b. l. 67 – 72) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, spręsdamas ginčą, nustatė, kad 2006 m. gruodžio 5 d. Civilinės aviacijos administracija pareiškėjui išdavė licenciją oro susisiekimui vykdyti Nr. 001, o 2008 m. liepos 25 d. jam buvo išduotas civilinės aviacijos vežėjo pažymėjimas Nr. LT-001. 2008 m. gruodžio 3 d. Susisiekimo ministerija kreipėsi į Civilinės aviacijos administraciją, prašydama įvertinti, ar Bendrovės finansiniai sunkumai neturi įtakos vežėjo vykdomų operacijų saugai. 2008 m. gruodžio 4 d. Civilinės aviacijos administracijos direktorius kreipėsi į pareiškėją, prašydamas informuoti, ar Bendrovė turi pakankamai finansinių galimybių užtikrinti skrydžių saugos reikalavimus. Pareiškėjas 2008 m. gruodžio 24 d. informavo, kad Bendrovė turi finansinių galimybių užtikrinti skrydžių saugos reikalavimus. 2008 m. gruodžio 16 d. atlikus Bendrovės bazinio objekto auditą, nustatyti tam tikri trūkumai, kuriuos nurodyta ištaisyti iki 2009 m. vasario 1 d., taip pat nustatyti finansinės padėties prastėjimo požymiai: didelis kadrų mažėjimas, tiekėjų atsisakymas teikti kreditus, skrydžių skaičiaus ir jų dažnio mažėjimas. 2008 m. gruodžio 31 d. Susisiekimo ministerija informavo pareiškėją apie atliktą bazinių objektų auditą bei jo rezultatus ir nurodė pateikti informaciją, ar Bendrovė gali vykdyti turimus ir galimus įsipareigojimus. 2009 m. sausio 13 d. pareiškėja informavo Susisiekimo ministeriją, kad Šveicarijos investicijų fondas įsigijo 100 procentų aviakompanijos akcijų, aviakompanijos trumpalaikis likvidumas bus užtikrintas suteikta paskola, o ilgalaikis mokumas – patvirtinus su fondu suderintą ateities skrydžių tinklelį. 2009 m. sausio 16 d. Bendrovės generalinis direktorius priėmė įsakymą Nr. 1R-1517 sustabdyti Bendrovės veiklą ir apie tai tą dieną viešai paskelbė, kad Šveicarijos investicijų fondas neatliko lėšų pervedimo ir dėl to aviakompanija nuo 2009 m. sausio 17 d. stabdo veiklą. Nustatyta, kad Bendrovės vadovas 2009 m. sausio 22 d. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą Bendrovei ir bankroto administratoriumi skyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 9 d. nutartį paliko nepakeistą. Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 4R-14 „Dėl AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimo sustabdymo“, atsižvelgus į tai, kad nepalanki finansinė Bendrovės padėtis kelia grėsmę skrydžių saugai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos vežėjų sertifikavimo nuostatų 35.3 punktu, nuo 2009 m. sausio 17 d. sustabdytas Bendrovės vežėjo pažymėjimas Nr. LT-001, išduotas 2008 m. liepos 25 d. Byloje taip pat nustatyta, kad Susisiekimo ministras 2009 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3-11 „Dėl licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimo sustabdymo“ sustabdė licencijos oro susisiekimui vykdyti Nr. 001, išduotos 2006 m. gruodžio 5 d. AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“, galiojimą nuo 2009 m. sausio 17 d. Atsakovas įsakymu sustabdė licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimą vadovaudamasis 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (OL 2008 L 293. p. 3) 9 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, kad jei Bendrijos oro vežėjo pažymėjimas sustabdomas ar atšaukiamas, tai kompetentinga licencijas išduodanti institucija nedelsdama sustabdo ar atšaukia to oro vežėjo licenciją oro susisiekimui vykdyti (teisinis įsakymo priėmimo pagrindas). Taip pat įsakymo preambulėje nurodyta, kad įsakymas priimtas atsižvelgiant į Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 4R-14 „Dėl AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimo sustabdymo“ (faktinis įsakymo priėmimo pagrindas). Teismas rėmėsi 2000 m. spalio 17 d. Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 (redakcija iki 2011 m. vasario 28 d.) 6 straipsnio 2, 3 dalimis, 54 straipsnio 1 dalimi, 56 straipsnio 1 dalimi, Reglamento 6 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio b punktu, 9 straipsnio 5 dalimi. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-774/2010 konstatavo, kad iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad oro vežėjo pažymėjimo galiojimo sustabdymas ar atšaukimas yra ta teisiškai reikšminga bei pakankama aplinkybė, kuri sudaro prielaidas bei sąlygas atitinkamai apriboti asmens subjektinę teisę – teikti oro susisiekimo paslaugas, sustabdant ar atšaukiant asmeniui išduotą licenciją. Pagal Reglamento 3 straipsnio nuostatas, kompetentinga licencijas išduodanti institucija neišduoda licencijų oro susisiekimui vykdyti ir nepalieka jų galioti, jei nesilaikoma bet kurio šiame skyriuje nustatyto reikalavimo. Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Bendrijos oro vežėjas kompetentingai licenciją išduodančiai institucijai visada turi sugebėti įrodyti, kad jis laikosi visų šio skyriaus reikalavimų. Bylos įrodymai patvirtina, kad Civilinės aviacijos administracijos direktorius įsakymu sustabdė pareiškėjai išduoto vežėjo pažymėjimą nuo 2009 m. sausio 17 d., kuris buvo išduotas 2008 m. liepos 25 d. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą, 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą dalyje dėl Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 4R-14 „Dėl AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimo sustabdymo“ panaikinimo paliko nenagrinėtu. Pareiškėjas šio įsakymo teisėtumo apeliacine tvarka neskundė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartimi apeliacinis procesas dėl šio įsakymo teisėtumo nutrauktas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. 4R-14 „Dėl AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimo sustabdymo“ sudarė teisėtą ir pakankamą pagrindą sustabdyti licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimą. Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu (2008 m. spalio 6 d. įstatymo Nr. X-1743 redakcija) ir pažymėjo, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas ir sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-774/2010 konstatavo, kad ginčijamame įsakyme yra nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindai bei kad nurodytas faktinis pagrindas yra grindžiamas teisiškai reikšminga aplinkybe, kuri yra pakankama, jog atsirastų reikiamos prielaidos bei sąlygos, kad būtų galima sustabdyti pareiškėjui išduotos licencijos galiojimą, o tuo pačiu priimti ir ginčijamą įsakymą. Dėl to, teismo nuomone, nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad ginčijamas įsakymas neatitinka imperatyvių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Teismas taip pat vadovavosi Reglamento 14 straipsniu, Licencijų vykdyti oro susisiekimą išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 483, 32 punktu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Susisiekimo ministerija sustabdė pareiškėjui išduotos licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimą nedelsiant tą pačią dieną po to, kai gavo informaciją, jog Civilinės aviacijos administracijos direktorius priėmė įsakymą dėl oro vežėjo pažymėjimo galiojimo sustabdymo. Pažymėjo, kad Reglamentas reikalavimo nurodyti terminą, per kurį licencijos turėtojas privalo atlikti reikiamus pertvarkymus ar pašalinti pažeidimus licencijos sustabdymo atvejais, nenumato. Pagal teisės aktų hierarchiją Europos Sąjungos reglamentai taikomi valstybėse narėse tiesiogiai ir teisės normų kolizijos atveju turi viršenybę Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų atžvilgiu. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-774/2010 konstatavo, kad oro vežėjo teisė būti išklausytam, kai yra sustabdomas jam išduotos licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimas, nėra absoliuti, ji gali būti ribojama poreikiu „taikyti skubos tvarką“. Šiuo atveju svarbu įvertinti, ar egzistavo skubos poreikis, dėl kurio įsakymas sustabdyti licencijos vykdyti oro susisiekimą galiojimą priimtas itin skubiai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas vykdė veiklą specifinėje susisiekimo srityje, kuriai keliami itin aukšti saugumo, reputacijos reikalavimai. Bylos medžiaga patvirtina, kad Bendrovė turėjo finansinių sunkumų, didėjo įsiskolinimas Tarptautiniam Vilniaus oro uostui, buvo atšaukta didelė dalis skrydžių, buvo mažinami žmogiškieji ir techniniai ištekliai. Be to, Bendrovės vadovas 2009 m. sausio 16 d. informavo Susisiekimo ministeriją apie tai, kad pareiškėjo veikla sustabdoma nuo kitos dienos dėl itin prastos finansinės padėties, apie tai buvo paskelbta viešai, 2009 m. sausio 22 d. Bendrovės vadovas su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovo 2010 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 3-558 pareiškėjui yra panaikinta licencija oro susisiekimui vykdyti, apskundus šį įsakymą, Vilniaus apygardos administracinis teismas jo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, siekiant užtikrinti viešąjį interesą, sprendimas sustabdyti licencijos galiojimą nedelsiant, gavus informaciją apie oro vežėjo pažymėjimo galiojimo sustabdymą, yra teisėtas ir pagrįstas. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. 3-11 „Dėl licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimo sustabdymo“ yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra jokio teisinio pagrindo skunduose išdėstytais argumentais, todėl pareiškėjo AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (IV tomas, b. l. 80 – 100) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – jo skundą tenkinti, priteisti iš atsakovo šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad skundžiamas įsakymas, kuriuo sustabdomas licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimas, nėra pagrįstas nei faktais (vien nuoroda į kitą atsakovui pavaldžios institucijos individualų administracinį aktą), nei teisės normų reikalavimais (atsakovo rašte tai nenurodyta). Teismo sprendimas, kuriuo paliekamas galioti nemotyvuotas įsakymas, pažeidžia ne tik Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, bet ir teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus, pakerta privačių subjektų pasitikėjimą viešojo administravimo subjektais, be to, neatsižvelgta, kad aiškiai nenurodant įsakymo priėmimo motyvų yra apsunkinama jo teisė į gynybą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvus reikalavimas individualiame administraciniame akte nurodyti šio akto apskundimo tvarką, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šio argumento visiškai nepasisakė, todėl šioje dalyje sprendimas yra be motyvų. Tokio individualaus administracinio akto priėmimas taip pat yra tiesioginis Viešojo administravimo įstatyme 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinto įstatymo viršenybės principo pažeidimas.
3. Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo, nes įsakymas atsakovo atstovo (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro) nėra pasirašytas, jis nėra patvirtintas atsakovo antspaudu, tačiau ir dėl šio skundo pagrindo pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė ir su tuo susijusių argumentų nepaneigė.
4. Teismo sprendimas yra pagrįstas prielaida, kad Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. 4R-14 „Dėl AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimo sustabdymo“ yra teisėtas ir pagrįstas.
5. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-774/2010 dėl Reglamento 14 straipsnio nėra juridiškai įpareigojantis. Situacijos tinkamai negalima kvalifikuoti, jei nėra Europos Sąjungos teisę aiškinančių institucijų išaiškinimo dėl Reglamento 14 straipsnio taikymo. Sprendime nurodytų Reglamento 14 straipsnio normos išaiškinimų nėra pateikta ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje. Netgi priešingai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje vyrauja nuomonė, kad jei per administracinę procedūrą suinteresuotajam asmeniui numatoma teisė būti išklausytam, teisinis aktas, kuriuo užbaigiama ši procedūra, gali būti priimtas tik išklausius šį suinteresuotąjį asmenį.
6. Nacionaliniai teismai, nagrinėdami bylas, tik taiko Europos Sąjungos teisės normas, tačiau negali jų aiškinti ir privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimu. Todėl teismui neteisėtai išaiškinus Europos Sąjungos teisės normas (Reglamento 14 str.), buvo padaryti pažeidimai jas taikant, taip pat Teismų įstatymo 33 straipsnio 3 dalies, Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies normų pažeidimai.
7. Kadangi Reglamento 14 straipsnyje įtvirtinta teisė gali būti ribojama tik išimtiniais atvejais, pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, ar nagrinėjamoje byloje (t. y. priimant įsakymą) buvo pagrindas riboti Reglamento 14 straipsnio taikymą ir nesuteikti pareiškėjui teisės būti išklausytam. Nėra abejonių, kad nagrinėjamoje byloje jokio ypatingo atvejo nebuvo – pats teismas konstatavo, kad pareiškėjas jau sustabdė veiklą ir ketino nevykdyti skrydžių, taigi akivaizdu, kad jokios būtinybės imtis ypatingai skubių veiksmų nebuvo, todėl licencijos galiojimas skrydžių saugumui jokios grėsmės nekėlė. Nagrinėjamoje byloje Reglamento 9 straipsnio 5 dalies pagrindu licencijos galiojimas skubos tvarka buvo sustabdytas nesant tam pagrindo.
8. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybių dėl Reglamento 9 straipsnio 5 dalies, 14 straipsnio normų taikymo ir jų santykio, akivaizdžiai parodo, kad priimant sprendimą byla buvo išnagrinėta skubotai, neištirtos ir nenustatytos visos svarbios nagrinėjamai bylai aplinkybės.
9. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė savo pozicijos pagristi faktiniais įrodymais, nes pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos išreikalauti iš atsakovo.
10. Įsakymas jokių pozityvių teisinių ar faktinių pasekmių nesukuria – juo nėra saugomas viešas interesas, skrydžių sauga, nes pareiškėjas ir taip nebevykdė jokios veiklos, galinčios kelti šiems objektams grėsmę. Tuo tarpu, įsakymas sukuria ženklias neigiamas pasekmes pareiškėjui, kuriam apsunkinama galimybė, kreditorių komitetui priėmus atitinkamą sprendimą, atnaujinti veiklą. Įsakymas, neatliekantis jokios pozityvios funkcijos, tačiau apsunkinantis pareiškėjo, esančio blogoje finansinėje padėtyje situaciją, žeidžiantis jo kreditorių ir galimai viešąjį, interesus laikytinas pertekliniu viešuoju administravimu, pažeistas konstitucinis imperatyvas, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 str.).
11. Priimant įsakymą, buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam bei jo teisės dalyvauti administracinėje procedūroje, įtvirtintos Reglamento 14 straipsnyje, nes pareiškėjui nebuvo leista pasisakyti prieš įsakymo priėmimą. Tuo pačiu tokie atsakovo veiksmai reiškia ir nepiktnaudžiavimo valdžia principo (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 4 p.) pažeidimą, nes atsakovas nemotyvuotai ir nepagrįstai, piktnaudžiaudamas turimais įgaliojimais ir formaliai taikydamas teisę, apribojo pareiškėjo teises. Tuo pačiu, įsakymu pažeistas oro susisiekimo licencijavimo taisyklių 32 punktas, kadangi nepateikdamas konkrečių reikalavimų, kuriuos įgyvendinus pareiškėjo licencijos galiojimas būtų pratęstas, atsakovas nepagrįstai apribojo pareiškėjo teises bei nesuteikė galimybės pašalinti sąlygų, neva neleidžiančių jam turėti licencijos, tokiu būdu nepagrįstai apribodamas galimus pareiškėjo gynybos būdus.
12. Sprendimas pažeidžia bendruosius gero viešojo administravimo, tinkamo proceso principus ir Administracinių bylų teisenos įstatymo procesinės teisės normas, kadangi įsakymas buvo priimtas 2009 m. sausio 16 d., tą pačią dieną, kaip ir Civilinės aviacijos administracijos įsakymas, kuris skundžiamame įsakyme yra nurodytas kaip vienas šio individualaus administracinio teisės akto priėmimo pagrindų. Tokie skuboti ir kryptingi atsakovo veiksmai pritaikant poveikio priemonę pareiškėjui negali būti vertinami kaip nešališkas ir tinkamas viešasis administravimas, neatitinka bendrųjų gero viešojo administravimo principų, pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą procesą.
13. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymu prijungė su nagrinėjamu ginču nesusijusį Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kitoje byloje dėl kito individualaus administracinio teisės akto, priėmė iš atsakovo atstovo baigiamąsias kalbas raštu ir jas prijungė neatsiklausęs pareiškėjo atstovo nuomonės, neleidęs su ja susipažinti ir pateikti savo argumentų. Tuo tarpu pareiškėjui buvo atsakyta įrodinėtinas aplinkybes pagrįsti įrodymais ir tokie įrodymai buvo neprijungti ir neišreikalauti, o papildyti bylos medžiagą neleista.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (IV tomas, b. l. 149 – 156) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš BAB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ šioje byloje Susisiekimo ministerijos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Pareiškėjas nepagrįstai atmeta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-774/2010 konstatuotas aplinkybes bei pateiktus išaiškinimus, aktualius šią administracinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme po to, kai nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi ši administracinė byla grąžinta nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas tinkamai įvertino įsakymo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, t. y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas pareiškėjui išduotos licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimą sustabdė vadovaudamasis 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 9 straipsnio 5 dalimi (teisinis įsakymo priėmimo pagrindas) ir Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 4R-14 „Dėl AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimo sustabdymo“ (faktinis įsakymo pagrindas).
3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P62-164/2011 buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodytoje administracinėje byloje. Taigi Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. 4R-14 (faktinis įsakymo priėmimo pagrindas) yra teisėtas ir nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka.
4. Tai, kad įsakyme nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, neturi jokios įtakos priimto įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, apskundimo tvarkos nenurodymas neužkirto kelio pareiškėjui pasinaudoti teisminės gynybos priemonėmis ir ginčyti įsakymą teisme. Pareiškėjo teiginiai, jog skundžiamas įsakymas buvo netinkamai pasirašytas, neatitinka tikrovės. Teismui buvo pateiktas įsakymo nuorašas, iš kurio matyti, kad šis įsakymas yra tinkamai pasirašytas.
5. Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Reglamento 14 straipsniu, kuris numato galimybę tam tikrais atvejais taikyti „skubos tvarką“, t. y. licencijos galiojimą sustabdyti apie tai iš anksto neinformavus skydžių bendrovės. Teismas detaliai vertino „skubos tvarkos“ taikymą nagrinėjamu atveju: teismas įvertino tai, kad pareiškėjas vykdė veiklą specifinėje susisiekimo srityje, kuriai keliami itin aukšti saugumo, reputacijos reikalavimai; pareiškėjas turėjo finansinių sunkumų, didėjo jo įsiskolinimai Tarptautiniam Vilniaus oro uostui, buvo atšaukta didelė dalis skrydžių, buvo mažinami žmogiškieji ir techniniai ištekliai; pareiškėjo vadovas 2009 m. sausio 16 d. informavo Susisiekimo ministeriją apie tai, kad pareiškėjo veikla sustabdoma nuo kitos dienos dėl itin prastos finansinės padėties, apie tai taip pat buvo paskelbta viešai, o 2009 m. sausio 22 d. pareiškėjo vadovas su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
6. Susisiekimo ministerija, vadovaudamasi Konstitucijos 5 straipsniu (valdžios įstaigos tarnauja žmonėms), Reglamento nuostatomis (6 str., 9 str. 5 d.) bei siekdama apsaugoti viešąjį interesą, privalėjo nedelsdama reaguoti į susidariusią situaciją ir, sužinojusi apie Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 4R-14, priimti atitinkamus sprendimus. Susisiekimo ministras, priimdamas įsakymą, taikė švelniausią Reglamento 9 straipsnio 5 dalyje numatytą poveikio priemonę, t. y. licencijos galiojimo sustabdymą, bet ne licencijos galiojimo panaikinimą (Reglamento 9 str. 5 d.).
7. Šiuo konkrečiu atveju Susisiekimo ministras, priimdamas įsakymą taikė Reglamento 14 straipsnį, kuris numato galimybę tam tikrais atvejais taikyti „skubos tvarką“, t. y. licencijos galiojimą sustabdyti apie tai iš anksto neinformavus skydžių bendrovės. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad tariamas Licencijavimo taisyklių 32 punkto pažeidimas neturi jokios įtakos įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjas nepagrįstai (klaidingai) nurodo, kad priėmus įsakymą buvo labai apsunkinta jo galimybė atnaujinti veiklą. Jo veikla buvo sustabdyta ne ginčijamu įsakymu, bet AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ generalinio direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 1R-1517, kuris buvo priimtas atsižvelgiant į 2009 m. sausio 16 d. aviakompanijos akcininkų susirinkimo sprendimą sustabdyti aviakompanijos veiklą ir viešai paskelbti, kad ji negali vykdyti savo įsipareigojimų bei kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Po kelių mėnesių Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ iškėlė bankroto bylą. Bankroto byla buvo iškelta AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ vadovo (generalinio direktoriaus) iniciatyva ir sprendimu. Įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, objektyviai neturėjo ir negalėjo turėti pakankamai techninių, organizacinių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad galėtų atnaujinti veiklą ir saugiai vykdyti oro skrydžius. Be to, teisės aktai neužkirto kelio pareiškėjui nustatyta tvarka atnaujinus oro vežėjo pažymėjimo galiojimą, kreiptis į Susisiekimo ministeriją dėl licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo (Licencijavimo taisyklių 32 p.), tačiau jis tokio prašymo dėl licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo Susisiekimo ministerijai nepateikė. Teisės aktai nenumatė galimybės įsiteisėjus teismo nutarčiai įmonei iškelti bankroto bylą spręsti pareiškėjo licencijos galiojimo atnaujinimo klausimų.
9. Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 4R-168 „Dėl AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ buvo panaikintas AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ 2008 m. liepos 25 d. išduoto vežėjo pažymėjimo Nr. LT-001 galiojimas (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3-643 patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos vežėjo pažymėjimo išdavimo tvarkos aprašo 41.3 p.). Į bylą pateikti iš Civilinės aviacijos administracijos gauti dokumentai (2010 m. rugpjūčio 24 d. ir 25 d. tarnybiniai pranešimai, 2010 m. rugpjūčio 18 d. vežėjo bazinių objektų patikros lapas), susiję su Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 4R-168, kurie patvirtina, kad šiuo metu pareiškėjas nebeturi jokių techninių, finansinių ir žmogiškųjų resursų vykdyti/tęsti oro susisiekimą (Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 2 str. 26 d., 54 str. 1 d.).
10. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 3-558 „Dėl licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimo panaikinimo“ buvo panaikintas licencijos oro susisiekimui vykdyti Nr. 001, 2006 m. gruodžio 5 d. išduotos AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“, galiojimas. Tuo pačiu įsakymu buvo pripažintas netekusiu galios ir skundžiamas įsakymas. Atsižvelgiant į tai, kad AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ 2006 m. gruodžio 5 d. išduotos licencijos oro susisiekimui vykdyti Nr. 001 galiojimas yra panaikintas, ginčas dėl tos pačios licencijos galiojimo sustabdymo (dėl įsakymo teisėtumo) nebeturi teisinės/faktinės reikšmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje nustatyta, kad 2006-12-05 Civilinės aviacijos administracija pareiškėjai išdavė licenciją oro susisiekimui vykdyti Nr.001, o 2008-07-25 pareiškėjui buvo išduotas civilinės aviacijos vežėjo pažymėjimas ( I t., b.l. 17, 32).
2009-01-16 pareiškėjos ( bendrovės) generalinis direktorius įsakymu Nr. 1R-1517 sustabdė Bendrovės veiklą ir apie tai tą dieną viešai paskelbė nurodant, kad Šveicarijos investicijų fondas neatliko lėšų pervedimo ir dėl to aviakompanija nuo 2009-01-17 stabdo veiklą (I t., b.l. 151, 133). Pareiškėjo bendrovės vadovas 2009-01-22 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir teismas 2009-03-09 nutartimi iškėlė bendrovei bankroto bylą ( I t., b.l. 136-141).
Civilinės aviacijos administracijos direktorius 2009-01-16 įsakymu Nr. 4R-14, atsižvelgiant į tai, kad nepalanki finansinė pareiškėjo padėtis kelia grėsmę skrydžių saugai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos vežėjų sertifikavimo nuostatų 35.5 punktu, nuo 2009-01-17 sustabdė bendrovės vežėjo pažymėjimą Nr. LT-001 ( I t., b .l. 51).
Susisiekimo ministras 2009-09-16 įsakymu Nr. 3-11 sustabdė licencijos oro susisiekimui vykdyti Nr. 001, išduotos 2006-12-05 AB „FLYlal-Lihuaniain Airines“ galiojimą nuo 2009 m. sausio 17 d. ( I t., b.l. 53).
Pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 3-11 „Dėl licencijos oro susisiekimui vykdyti galiojimo sustabdymo“.
Licencijų oro susisiekimui vykdyti išdavimas, civilinės aviacijos valstybinė priežiūra Aviacijos įstatymo 6 straipsniu yra pavestas Civilinės aviacijos administracijai ( 2000 m. spalio 17 d. Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 6 str. 2,3 d., redakcija galiojusi iki 2011-02-28).
Aviacijos įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti oro susisiekimą ir specialiuosius aviacijos darbus galima tik turint galiojantį vežėjo pažymėjimą.. Jį susisiekimo ministro nustatyta tvarka išduoda arba pripažįsta galiojančiu Civilinės aviacijos administracija.
Aviacijos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad oro susisiekimui vykdyti vežėjas privalo turėti Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos Civilinės aviacijos administracijos išduotą licenciją.
Pareiškėjas skundžiamo įsakymą ginčija tuo aspektu, kad jį priimant buvo pažeistas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos bei pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam.
Byloje nagrinėjamu atveju aktualios yra Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (2008 m. spalio 6 d. įstatymo Nr. X-1743 redakcija) nuostatos,kurios numato kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.). Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 d.).
Iš šio teisės akto ir jo preambulės („Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai“) matyti, kad jame yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui bei jo rekvizitams ir nėra nustatyta reikalavimų individualaus administracinio akto formai.
Individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti.
Todėl skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius.
Darytina išvada, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y., turi būti įvertinama kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.
Byloje nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių bei jį įgyvendinantys teisės aktai.
Iš ginčijamo įsakymo matyti, kad jame kaip faktinis pagrindas yra nurodytas Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. 4R-14 „Dėl AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimo sustabdymo“, o teisės norma, kuria remiantis priimamas ginčijamas įsakymas - 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 9 straipsnio 5 dalis.
Pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 6 straipsnio 1 dalį Licencijos oro susisiekimui vykdyti išdavimas ir jos galiojimas visada priklauso nuo sąlygos turėti galiojantį Oro vežėjo pažymėjimą, kuriame būtų nurodytos veiklos, kuriai išduota licencija oro susisiekimui vykdyti, rūšys.
Minėtų taisyklių 9 straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad „Jei Bendrijos oro vežėjo pažymėjimas sustabdomas ar atšaukiamas, tai kompetentinga licencijas išduodanti institucija nedelsdama sustabdo ar atšaukia to oro vežėjo licenciją oro susisiekimui vykdyti.“
Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad Oro vežėjo pažymėjimo galiojimo sustabdymas ar atšaukimas yra ta teisiškai reikšminga bei pakankama aplinkybė, kuri sudaro prielaidas bei sąlygas atitinkamai apriboti asmens subjektinę teisę – teikti oro susisiekimo paslaugas, sustabdant ar atšaukiant asmeniui išduotą licenciją.
Byloje nustatyta, kad Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2009 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 4R-14 „Dėl AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ vežėjo pažymėjimo sustabdymo“, nuo 2009 m. sausio 17 d. buvo sustabdytas pareiškėjui išduoto oro vežėjo pažymėjimo galiojimas dėl nepalankios pastarojo finansinės padėties (t. 1, b. l. 51).
Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad ginčijamame įsakyme yra nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindai bei kad nurodytas faktinis pagrindas yra grindžiamas teisiškai reikšminga aplinkybe, kuri yra pakankama, jog atsirastų reikiamos prielaidos bei sąlygos, kad būtų galima sustabdyti pareiškėjui išduotos licencijos galiojimą, o tuo pačiu priimti ir ginčijamą įsakymą.
Pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 14 straipsnį „Kompetentinga licencijas išduodanti institucija užtikrina, kad priimant sprendimą sustabdyti arba atšaukti Bendrijos oro vežėjo licenciją oro susisiekimui vykdyti, atitinkamam Bendrijos oro vežėjui suteikiama galimybė būti išklausytam, atsižvelgiant į poreikį kai kuriais atvejais taikyti skubos tvarką.“, t. y., oro vežėjo teisė būti išklausytam, kai yra sustabdomas jam išduotos licencijos galiojimas, nėra absoliuti, ji gali būti ribojama poreikiu „taikyti skubos tvarką“.
2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių 9 straipsnio 5 dalis licencijas išduodančią instituciją, tais atvejais kai sustabdomas oro vežėjo pažymėjimas, įpareigoja nedelsiant sustabdyti licencijos galiojimą. Šis teisinis reguliavimas lemia, kad atsakovas, priimti ginčijamą įsakymą, galėjo ir neišklausęs pareiškėjo argumentų dėl licencijos sustabdymo ir šia teise pasinaudojo pagrįstai.
Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas 2009 m. sausio 16 d., t. y., tą pačią dieną kai buvo priimtas ginčijamas įsakymas, pareiškėjui pranešė apie licencijos sustabdymą (t.1, b. l. 52), tuo įvykdydamas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 483 patvirtintų Oro susisiekimo licencijavimo taisyklių 32 punkte nustatytą reikalavimą, apie licencijos galiojimo sustabdymą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo pranešta licencijos turėtojui.
Atsakovo neįvykdymas kitos minėtų Oro susisiekimo licencijavimo taisyklių 32 punkto reikalavimo dalies – pranešime apie licencijos sustabdymą nurodyti terminą, per kurį licencijos turėtojas privalo atlikti reikiamus pertvarkymus ar pašalinti pažeidimus, nelaikytina esminiu pareiškėjo subjektinių teisių suvaržymu. Pagal teisės aktų hierarchiją Europos Sąjungos priimti reglamentai Lietuvos Respublikoje yra taikomi tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių, tokio reikalavimo - nurodyti terminą, per kurį licencijos turėtojas privalo atlikti reikiamus pertvarkymus ar pašalinti pažeidimus, licencijos sustabdymo atvejais, nenumato. Todėl pareiškėjo argumentai dėl Oro susisiekimo licencijavimo taisyklių 32 p. pažeidimo, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjo pateikti su apeliaciniu skundu rašytiniai dokumentai nepaneigia skundžiamo įsakymo teisėtumo.
ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.. Teisėjų kolegija tokių pažeidimų nenustato. Taip pat nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 142 straipsnio 2 dalyje.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos įrodymus, priimdamas skundžiamą sprendimą materialinės teisės normų bei procesinio įstatymo pažeidimų, kurie galėtų būti pagrindu naikinti šį sprendimą, nepadarė.
Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo AB „ flyLAL-Lithuanian Airines“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.