Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. Š. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2096-156/2015 pagal pareiškėjos antstolės D. P. pareiškimą skolininkui L. Š. ir suinteresuotam asmeniui R. Š. dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Nurodo, kad apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jai nebuvo pranešta. Apie tai, kad jos sutuoktinis turėjo baudų, suinteresuotas asmuo R. Š. nieko nežinojo, šios baudos jam buvo paskirtos dar tada, kai jie net nebuvo susituokę (susituokė 2008-08-14), todėl ji neturėtų mokėti savo sutuoktinio asmeninių skolų.Su sutuoktiniu negyvena apie 3 metus, viena pati išlaiko jų mažametę dukrą, iš sutuoktinio jokios paramos negauna (jis yra bedarbis), skyryboms neturi pinigų, todėl jie oficialiai dar yra susituokę. Ji pati jokių skolų neturi. Dirba pardavėja, jos gaunamos pajamos yra 308 Eur per mėnesį, iš šių pinigų išlaiko butą (apie 100 Eur kas mėnesį), moka mokestį už darželį (70 Eur kas mėnesį), to, kas lieka, vos užtenka dviese su vaiku išgyventi iki kito algos.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

CPK 593 str. reglamentuota pareiškimų teismui nagrinėjimo vykdymo proceso metu tvarka ir nurodyta, kad šio Kodekso numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu (CPK 593 str. 1 d.); pareiškimus dėl atsakomybės užvykdomojo dokumento praradimą (šio Kodekso 618 straipsnis), dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo (šio Kodekso 744 straipsnis), taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus (CPK 593 str. 2 d.); šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės (CPK 593 str. 3 d.); dėl pareiškimo apylinkės teismas priima nutartį. Jos patvirtinta kopija išsiunčiama suinteresuotiems asmenims, o žodinio nagrinėjimo atvejais – posėdyje nedalyvavusiems suinteresuotiems asmenims (CPK 593 str. 4 d.); dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo, ir kitais šiame Kodekse numatytais atvejais gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 593 str. 4 d.).

Nurodytų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir apie tokio pareiškimo nagrinėjimą nepranešdamas suinteresuotiems asmenims, šiuo konkrečiu atveju skolininko sutuoktinei R. Š., nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių tokio prašymo nagrinėjimo tvarką. Pirmosios instancijos teismo nutartis, vadovaujantis CPK 593 str. 4 d., buvo išsiųsta suinteresuotam asmeniui R. Š., kuri, vadovaudamasi CPK 593 str. 4 d., teismo nutartį apskundė atskiruoju skundu, todėl jos procesinės teisės pažeistos nebuvo.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jo asmeninį turtą, į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka. CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymėtina, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.). Byloje nėra ginčo, jog skolininko prievolė išieškotojai antstolei D. P. yra jo asmeninė. Todėl skola išieškotojui turi būti išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise skolininkui priklausančio turto, o jo nepakakus, ir iš jam tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalies.

Iš vykdomoje byloje Nr. 66-1275/2008 esančių duomenų matyti, kad skolininkas L. Š. šiuo metu niekur nedirba, jokių pajamų negauna, piniginių lėšų bankų sąskaitose neturi, todėl pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad yra pagrindas, vadovaujantis įstatymo nuostatomis (CPK 667 str.), nustatyti skolininko L. Š. turto dalį jo sutuoktinės R. Š. gaunamame darbo užmokestyje (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d. 5 p.).

Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 str.). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3–5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Remiantis tuo, pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skolininko L. Š. turto dalis, lygi 1/2 R. Š. gaunamo darbo užmokesčio, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su bendraturčiu L. Š..

Pažymėtina, kad kai sutuoktinio asmeninė prievolė (jos dalis) įvykdoma bendro turto sąskaita, šis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, o kompensavimo klausimas paprastai spręstinas dalijant bendrą sutuoktinių turtą (CK 3.98 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Dėl išdėstyto, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį nepakeistą.