Telšių apylinkės teismo nuosprendis, 1-121-1139/2024

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-03-28
Bylos Nr.: 1-121-1139/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-39950-2023-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Ilona Rimkuvienė
Kaltinamasis: L. S.
Nukentėjusysis: L. P.
Advokatai: Albertas Kruminas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-121-1139/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39950-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.14.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.1.14; 2.1.15.1.1 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 28 d.Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė,sekretoriaujant Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant prokurorui Anatolijui Ivanovui,kaltinamajam L. S.,nukentėjusiajam L. P., jo atstovui advokatui Albertui Kruminui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis - vykdo individualią veiklą, teistas:

1. 2021 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, - 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda; 2022 m. kovo 28 d. bauda sumokėta;

2. 2023 m. spalio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį - 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda, bauda nesumokėta – nepasibaigęs sumokėjimo terminas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. L. S. 2023 m. spalio 16 d. apie 21.15 val. (duomenys neskelbtini), atėjęs į L. P. nuosavybės teise priklausančią sodybą, tyčia atsineštu kirviu nukirto du vaismedžius: slyvą, 100,00 eurų vertės, ir trešnę, 120,00 eurų vertės, po to du kartus kirviu trenkė ir sugadino kieme stovėjusio automobilio Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą, 300,00 eurų vertės, po to kelis kartus kirviu trenkė ir išdaužė gyvenamojo namo plastikinio lango stiklo paketą, 250,00 eurų vertės, ir sugadino tinklelį nuo uodų, 120,00 eurų vertės, ir tokiais savo veiksmais sunaikino ir sugadino svetimą, L. P. priklausantį turtą, viso 890,00 eurų vertės, ir padarė L. P. 890,00 eurų turtinę žalą. Tokie jo veiksmai atitinka nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismo posėdžio metu kaltinamasis L. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad konfliktas tarp jo ir kaimyno L. P. kilo dėl tarp jų sklypų įsiterpusio žemės sklypo. Pripažįsta, kad pažeidė du medelius, jų nenukirto visai, tik pažeidė. Nežino, ar jie toliau neš vaisius. Dar išdaužė „Škoda“ automobilio priekinį langą. Automobilis stovėjo kaimyno kieme. Kaimynas – L. P. Dar išdaužė gyvenamojo namo langą. Irgi L. P. Išdaužė tą langą, kuris buvo arčiausiai mašinos. Nežino, kurių patalpų tas langas. Langas atrodo, kad plastikinis. Vienas langas. Nematė tinklelio, gal jis buvo iš vidaus. Jei jis buvo, tai turbūt, kad sugadino ir tinklelį. Langą išdaužė su kirviu. Visus daiktus išdaužė su kirviu. Nepamena kiek kartų trenkė į automobilį. Vieną kartą tai tikrai, bet galėjo būti ir du kartai, nepamena. Į gyvenamojo namo langą irgi nepamena kiek kartų trenkė. Gali būti, kad trenkė ne vieną kartą. Sutinka su nukentėjusiojo nurodyta sugadinto turto verte. Žalos neatlygino, nes neturėjo tiek iš karto pinigų, norėjo mokėti dalimis, iš pradžių L. P. sutiko, pasirašė raštelį, bet po to L. P. apsigalvojo ir jį atsiėmė. Galėtų dabar sumokėti 300 Eur iškart, o paskui likusią sumą dalimis. Blogai vertina savo elgesį. Kai kalbėjo, nukentėjusiojo atsiprašė. Gailisi dėl to, ką padaręs. Tą vakarą buvo blaivus. Kai nuėjo prie kaimyno, automobilis stovėjo prie gyvenamojo namo. Nepamena, ar pas kaimyną tuo metu degė lange šviesa. Nepagalvojo apie tai, ar jis yra namie, ar ne. Girdėjo, kad pradėjo šaukti kaimyno žmona, ji buvo namo viduje. Tada jis nuėjo nuo namo.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta rašytinė medžiaga, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu. Nukentėjusiojo atstovo advokato prašymas apklausti liudytoją L. P., kuri, kaip nurodė, patyrė stresą ir galėtų patikslinti aplinkybes apie kaltinamojo elgesį iki įvykio ir po įvykdytos nusikalstamos veikos, teismo posėdžio metu buvo atmestas byloje nutarus atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą.

4. Nukentėjusysis L. P. teismo posėdžio metu apklaustas tik dėl civilinio ieškinio aplinkybių patikslinimo. L. P. paaiškino, kad turtinei žalai pagrįsti neturi jokių dokumentų teismui pateikti. Nurodė, kad visi daiktai pirkti senai ir neturi išlikusių dokumentų. Dėl žalos, padarytos automobiliui, paskambino į centrą, kur mašina pirkta, klausė, kiek kainuoja stiklo pakeitimas. Pranešė, kad 300 eurų. Paskui už langą tie, kurie darė langą, padavė sąmatą, kurioje nurodyta, kiek kainuoja langas, tinklelis, sąmatos teismui neturi pateikti. Dėl medelių internetu kreipėsi į žemės ūkio atstovybę, kokia galėtų būti vertė. Nurodė, kad galėtų būti nuo kelių šimtų iki tūkstančio. Medeliams 10 metų, jie dėl kaltinamojo veiksmų nuvirto - iškirto du trečdalius medžio kamieno. Kitą dieną atkėlė, susuko su lentelėmis, kad stovėtų. Reikės pavasarį pirkti naujus ir atsodinti. Medelių vertę nustatė pagal internete rastą informaciją.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

5. Be paties kaltinamojo prisipažinimo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

5.1. Nukentėjusysis L. P. 2023 m. spalio 17 d. parodė, kad 2023-10-17 jis su žmona L. P. buvo namuose (duomenys neskelbtini), skaitė. Apie 21.15 val. išgirdo duslius garsus, lyg kas kapotų malkas. Po kiek laiko išgirdo du garsus, panašius į stiklo dūžį. Po to nepažįstamas asmuo priėjo prie jų svetainės lango ir kažkokiu daiktu pradėjo daužyti langą. Jo žmona išsigando ir pradėjo klykti, bandė apsimesti, jog skambina į policiją, garsiai šaukė, kad jis bėgtų pasiimti šautuvą. Nepažįstamasis išgirdęs, jog yra kviečiama policija, liovėsi daužyti langą ir pasišalino. Sulaukęs policijos pareigūnų išėjo į kiemą. Tik išėjęs pastebėjo, jog svetainės plastikinis langas, kuris buvo trigubo stiklo, matmenys 83x87, yra išdaužtas. Lango vertė 250 eurų. Buvo apgadintas ir lango tinklelis nuo uodų, kurio vertė 120 eurų. Apžiūrėjęs automobilį Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog priekinis stiklas yra suskaldytas dvejose vietose, matėsi iškirstos skylės. Automobilio lango vertė 300 eurų. Eidami per kiemą pastebėjo nukirstus du vaismedžius: slyvą 100 eurų vertės ir trešnę 120 eurų vertės. Iš viso jam padaryta 890 eurų turtinė žala. Kas apgadino jam priklausantį turtą, jis nematė. Tik gali pasakyti, jog neseniai buvo kilę ginčiai su šalia, (duomenys neskelbtini) gyvenančiais kaimynais. Ginčai ir barniai buvo kilę dėl to, kad kaimynai neprižiūri savo augintinio, šuns, kurį nuolat paleidžia lakstyti po kiemą, kuris yra neaptvertas. Bendraujant su kaimynu pastarasis užsiminė, jog jis vieną kartą padarys taip, kad jie čia nebegyvens (b. l. 28, 35);

5.2. Nukentėjusysis L. P. 2023 m. lapkričio 23 d. papildomai parodė, kad įvykio metu buvo nukirsti du vaismedžiai, kurie jau vaisių neduos. Jis tuos vaismedžius sodino jam priklausančiame sklype savo rankomis, tiems medžiams buvo jau 10 metų. Paties įvykio, kaip kaimynas gadino jo turtą, jis nematė, išėjo į lauką vėliau. Pajutęs, kad jo namų langą pradėjo kapoti, jis tikrai į lauką nėjo, nes nežinojo, kas ten ką gali jam padaryti. Kai išėjo į lauką, jau jokio žmogaus nebuvo, tik jo sugadintas turtas, kurio bendra vertė 890,00 eurų. Iki šio momento kaimynas pas jį nebuvo atėjęs, neatsiprašė ir dėl žalos atlyginimo nekalbėjo. Jis dar tikisi, kad kaimynas pats geranoriškai atlygins jam padarytą žalą. Dėl valdiškos žemės, kuri yra tarp jo ir kaimyno namų, buvo sutarta, kad ją galima dalintis pusiau (b. l. 54-57);

5.3. Liudytoja L. P. 2023 m. spalio 24 d. parodė, kad ,,(duomenys neskelbtini)" bendrijos soduose turi sodą, kurį kartu su vyrų L. P. prižiūri. 2023-10-16 apie 21.15 val. būdama sode su vyrų išgirdo duslius garsus, lyg kas kapotų malkas. Po kiek laiko išgirdo du garsus, panašius į stiklo dūžį. Po to nepažįstamas asmuo priėjo prie svetainės lango ir kažkokiu daiktu pradėjo daužyti langą, kurį išdaužė. Ji labai išsigando, pradėjo klykti, sakė vyrui, kad šis bėgtų pasiimti šautuvą. Nepažįstamasis išgirdęs, jog yra kviečiama policijos pagalba, liovėsi daužyti langą ir iš kiemo pasišalino. Kai asmuo pasišalino, ji iškvietė policijos pareigūnus. Kas apgadino jiems priklausantį turtą, ji nematė ir nežino. Tik gali pasakyti, jog neseniai buvo kilę nesutarimai su šalia gyvenančiais (duomenys neskelbtini) namo kaimynais. Susidariusi įtampa buvo dėl to, kad kaimynai neprižiūrėjo savo augintinio, šuns. Kaimynas L. vieną kartą vasarą buvo užėjęs pas juos pasikalbėti, buvo neblaivus, kalbėjo apie šuniuko atliekamus reikalus, taip pat priekaištavo dėl jam pakeistų elektros skaitiklių, kuriuos pakeitė ne jie, o ESO darbuotojai. 2023-10-14 ryte jos vyras pastebėjo, kaip kaimynų šuo atliko gamtinius reikalus jų sodo teritorijoje, todėl neapsikentęs nuėjo iki kaimynų ir šiems apie tai pasakė. K. I. atėjo ir susirinko šuns išmatas, nekonfliktavo. Ji žino, kad pas kaimynus yra vaizdo stebėjimo kamera, bet nežino, ar filmuoja tą teritoriją, kurioje buvo jų medeliai. Daugiau, kiek teko bendrauti su L., pastarasis jiems jokių grasinimų neišreiškė (b. l. 82-85);

5.4. Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). (b. l. 12-22, 60, 64, 65-70);

5.5. VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso L. P. (b. l. 59);

5.6. VĮ „Registrų centras“ duomenimis sklypas su statiniais (duomenys neskelbtini), priklauso L. P. (b. l. 61-64);

5.7. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš L. S. mobilaus ryšio telefono paimti du 12 s trukmės vaizdo įrašai ir dvi vaizdo įrašų nuotraukos. Apžiūrimas vaizdo įrašas VID_20231103_105309, kurio trukmė 12 s, vaizdo metu yra perfilmuojamas vaizdas iš reikalaujamų daiktų pateikimo metu pateikto L. S. telefono, kuriame matomas tamsus paros metas ir žmogus, t.y. L. S., kuris užsidengęs galvą kapišonu 2023-10-16 18:12:33 val. eina prie savo malkinės. Jo abi rankos kišenėse. Vyras prieina prie malkų, kažką pasiima į vieną ranką ir nueina. Ką pasiima, vaizdo įraše sunku įžiūrėti. Užfiksuotos dvi nuotraukos, kuriuose vaizdas yra užfiksuotas iš tamsiu paros metu esančio žmogaus prie malkinės. Apžiūrimas vaizdo įrašas VID_20231103_110004, kurio trukmė 12 s. Matoma, kad vaizdas užfiksuotas dienos metu 2023-11-03 11.00 val., o telefone matomas vaizdas dienos metu, kuriame užfiksuota ta pati malkinė 2023-11-03 9:00:15 val. (b. l. 122-125, diskas bylos gale).

Dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

6. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis teisės pažeidimas. Pagal turto vertės išaiškinimą, pateiktą BK 190 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), numatyta, kad šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Pagal 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur (nuo 2018 01-01). Taigi atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 10 MGL dydžio sumą (500 Eur).

7. Kaltinamasis pripažino, kad jis sugadino svetimą turtą, t. y. kad su kirviu sugadino kieme stovinčio automobilio Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą, gyvenamojo namo plastikinio lango stiklo paketą ir tinklelį nuo uodų, neginčijo, kad su kirviu kirto ir du vaismedžius. Nors nurodė, kad jų visiškai nenukirto, tačiau taip pat nurodė, kad nežino, ar tie vaismedžiai toliau dėl to galės augti ir nešti vaisius. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad medeliai kirsti su kirviu ne vieną kartą ir jie yra visiškai pažeisti (b. l. 18-21). Taigi iš esmės kaltinamasis pripažino visas kaltinime nurodytas aplinkybes dėl nukentėjusiajam L. P. priklausančio turto sugadinimo. Kaltinamasi taip pat neginčijo ir sugadinto turto vertės, sutiko su nukentėjusiojo nurodyta sugadinto turto verte, kuri yra 890 Eur.

7.1. Teismas pažymi, kad sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinė nutartis Nr. 2K-84/2015).

Žemesnės instancijos teismas

8. Analizuojamu atveju nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad jis sugadintų daiktų vertę nustatė remdamasis viešoje erdvėje esančia informacija bei gavę informaciją apie automobilio stiklo bei lango ir tinklelio nuo uodų vertę iš atitinkamų įmonių, t. y. remdamasis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Nors rašytinių įrodymų, patvirtinančių sugadinto turto vertę, byloje nėra pateikta, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodytomis vertėmis, kurių neginčija ir kaltinamasis. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad L. S. veika pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, t. y. sugadinto turto vertė viršija 10 MGL.

9. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti įrodymai (aptarti nuosprendžio 5 punkte ir jo papunkčiuose) patvirtina, kad L. S. sugadino atsineštu kirviu faktiškai nukirto du vaismedžius: slyvą ir trešnę, sugadino kieme stovėjusio automobilio Skoda Rapid, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinį stiklą, išdaužė gyvenamojo namo plastikinio lango stiklo paketą ir sugadino tinklelį nuo uodų.

10. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis nurodė, kad jis nukentėjusiajam priklausantį turtą sugadino supykęs ant kaimyno, t. y. iš pykčio. Neginčijo fakto, kad visus daiktus sugadino su atsineštu kirviu. Tokie veiksmai suponuoja išvadą, kad jis suvokė savo veikos pavojingumą, suprato, kad gadina svetimą turtą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

11. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamojo L. S. kaltė padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma. Teismas tokią išvadą daro remdamasis paties kaltinamojo tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais. Byloje nenustatyta, kad byloje esantys įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, nuosekliai tarpusavyje susiję ir patvirtina nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo, leistinumo reikalavimus ir laikytini L. S. kaltės įrodymais. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes L. S. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje.

III. Bausmės kyrimo motyvai

12. Už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką numatytos alternatyvios bausmės rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

13. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 41, 54 straipsniuose išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltės formą (tiesioginė tyčia), veikos padarymo motyvus, į nusikalstamos veikos pobūdį. (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikaltimas padarytas veikiant tyčia). Taip pat į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes: nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, pakartotinai atsiprašė nukentėjusiojo ir teismo posėdžių salėje (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalie 13 punktas). L. S. buvo nuteistas 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 50 MGL bauda (bauda sumokėta 2022-03-28). Be to, padarė jam 2023 m. spalio 16 d. priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis nuteistas pagal BK 243 straipsnį ir BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 60 MGL (3000) Eur bauda nesumokėta – nepasibaigęs sumokėjimo terminas ( įpareigotas baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.(BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis).

14. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, nusikaltimas padarytas tą pačią dieną kai jam buvo priimtas baudžiamasis įsakymas ir jis nuteistas už pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį. Kaltinamasis ir anksčiau ne kartą buvo teistas, tačiau teistumai iki 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžio priėmimo buvo išnykę (buvo teistas 2002-2006 m., paleistas iš įkalinimo įstaigos 2011 m.), tačiau tai taip pat neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį (b. l. 92-102). L. S. baustas administracine tvarka, nuobauda galioja, bauda (300 Eur), paskirta 2021 m. balandžio 15 d., nėra sumokėta (b. l. 103). L. S. nuo 2023 m. birželio 29 d. vykdo individualią veiklą (b. l. 105), nuo 2023 m. rugsėjo 28 d. registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 91).

15. Teismas, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, atsižvelgdamas į sukeltas pasekmes - padaryta žala nėra didelė, tačiau ji neatlyginta, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta paskiriant laisvės apribojimo bausmę. Teismas pažymi, kad kaltinamajam paskirti baudą nėra tikslinga, nes prieš tai jam už padarytas nusikalstamas veikas buvo skiriamos baudos, tačiau jo tai nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo, taip pat yra duomenys, kad nėra sumokėjęs baudos ir už administracinį nusižengimą, be to, pats kaltinamasis nurodė, kad jo pajamos per mėnesį sudaro apie 1500 Eur (tokių duomenų teismui nepateikė) turi kreditinių įsipareigojimų ir net negali atlyginti iš karto visos padarytos turtinės žalos. Taip pat įvertinus kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, jo asmenybę, tai, kad jis pripažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prieš tai paskirtą bausmę (baudą) yra įvykdęs, nėra pagrindo skirti griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Įvertinus visas aplinkybes, tai, kad nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, skiriama laisvės apribojimo bausmė jos trukmę nustatant artimą vidurkiui (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką nuo pat pradžių, teismas mano, kad nėra tikslinga taikyti kaltinamajam intensyvią priežiūrą. Tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vedamas pykčio bei tai, kad iki šiol nėra savanoriškai atlyginęs bent dalies padarytos turtinės žalos, yra dirbantis, įpareigotinas dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 6 mėnesius atlyginti turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 punktai).

16. Kaltinamasis L. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

17. Atsižvelgus į tai, kad nusikalstama veika padaryta iš karto po paskutinio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 16 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu bendrintina vadovaujantis BK 64 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant visą 2023 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę ir skirtina galutinė subendrinta bausmė (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys, BK 65 straipsnio 2 dalis).

IV. Civilinio ieškinio išsprendimas

18. Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pareiškė nukentėjusysis L. P., kuriuo prašo iš kaltinamojo L. S. priteisti 890 Eur turtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad turtinę žalą patyrė dėl sugadintų daiktų.

19. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys

20. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo patirtą turtinę žalą. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad daiktų įsigijimo dokumentų neturi, o turto vertes nustatė remdamasis viešoje erdvėje nurodytomis daiktų kainomis bei pasikonsultavęs su atitinkamomis įmonėmis. Patvirtino, kad jokių duomenų apie daiktų vertes jis neturintis pateikti. Teismas pažymi, kad šiuo atveju, kaltinamasis neginčijo sugadinto turto vertės, be to, paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus, t. y. didelė reikšmė suteikiama daikto savininko nuomonei apie to daikto vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-298-697/2016, 2K-240-696/2017). Atsižvelgus į tai, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodytomis sugadintų daiktų vertėmis, su kuriomis sutinka ir pats kaltinamasis.

21. Kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas yra tyčinis, jis suprato ką daro ir norėjo taip veikti. Būtent kaltinamojo veiksmai yra susieti priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajam atsiradusiais neigiamais padariniais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš kaltinamojo L. S. nukentėjusiajam priteisti 890 Eur turtinei žalai atlyginti.

V. Proceso išlaidos ir kiti klausimai

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, tik jeigu jos yra realios, t. y. realiai turėtos išlaidos. Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, ir bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, į byloje pateiktu įrodymus dėl patirtų išlaidų.

23. Nukentėjusysis L. P. baudžiamojoje byloje patyrė 200 Eur atstovavimo išlaidų ir prašė jas priteisti iš kaltinamojo L. S. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas nurodė, kad šias išlaidas sudaro civilinio ieškinio parengimas, atstovavimas ikiteisminio tyrimo metu bei teisme.

24. Nagrinėjamu atveju yra pateikti duomenys, kad nukentėjusysis advokatui A. Kruminui sumokėjo 200 Eur (b. l. 76). Byloje yra pateiktas civilinis ieškinys, advokatas nukentėjusiojo interesus atstovavo ir teismo posėdyje. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei atsižvelgus į atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo” patvirtintus maksimalius dydžius už procesinių dokumentų parengimą baudžiamosiose bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą yra realios ir pagrįstos rašytiniais duomenimis. Nukentėjusiojo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, be to, jos atitinka kaltinamojo L. S. materialinę padėtį (nurodė vykdantis individualią veiklą ir jo pajamos per mėnesį sudaro apie 1500 Eur), todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo L. S. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

25. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (bylos gale), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

26. Kardomoji priemonė – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirta 2023 m. lapkričio 3 d. nutarimu, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, L. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 punktais, nuteistąjį L. S. laisvės apribojimo bausmės metu įpareigoti:

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą galutinę šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine bausme visiškai jas sudedant ir paskirti L. S. galutinę subendrintą bausmę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros ir 60 MGL (3000 Eur, trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 punktais, nuteistąjį L. S. laisvės apribojimo bausmės metu įpareigoti:

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) per 6 mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo L. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš L. S. nukentėjusiajam L. P. 890 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš L. S. nukentėjusiajam L. P. 200 Eur (du šimtus eurą) patirtų atstovavimo išlaidų.

Išaiškinti L. S. kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba - Lietuvos probacijos tarnyba, Šiaulių regiono skyrius, Mažeikiai.

Išaiškinti, kad nuteistasis, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Ilona Rimkuvienė