Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorams Šarūnui Vaicekavičiui, Sauliui Kulikauskui ir Eglei Vėliulienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje;

T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 11 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas :

1 ) 2013 m. birželio 3 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu bausme 6 mėn., įpareigojant būti namuose nustatytu laiku;

2) 2013 m. gruodžio 2 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu subendrintu laisvės apribojimu bausme 8 mėn., įpareigojant būti namuose nustatytu laiku;

3) 2014 m. sausio 13 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu subendrintu laisvės apribojimu 1 m., įpareigojant būti namuose nustatytu laiku bei mokytis;

4) 2015 m. gegužės 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėn., BK 92 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskiriant elgesio apribojimą 12 mėn., įpareigojant per elgesio apribojimo laiką auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos bei uždraudžiant be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo keisti gyvenamąją vietą, bausmę atliko;

5) 2016 m. gruodžio 9 d. Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 2 m., bausmę atliko, teistumas neišnykęs,

kal­ti­na­mas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Š. ir D. Š., 2019 m. vasario 10 d., apie 1.00 val., Mažeikių mieste, prie Žemaitijos g. 11 namo, veikdami kartu, taksi automobilyje „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), T. Š. laikant rankoje peilį ir pridėjus jį taksi vairuotojui E. P. prie krūtinės, mojuojant peiliu, reikalavo iš nukentėjusiojo E. P. duoti alkoholio butelį, o D. Š. peiliu sudavus du smūgius E. P. į dešinį petį, taip padarant nukentėjusiajam E. P. dvi durtines-pjautines žaizdas dešinio žasto srityje su deltinio raumens sužalojimu ir taip padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą, po to, nukentėjusiajam E. P. stengiantis juos nuvyti nuo automobilio, T. Š. atidarius taksi automobilio „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, D. Š. iš bagažinės pagrobė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vertės alkoholio (brendžio) butelį, priklausantį E. P..

Apklaustas kaip kaltinamasis, D. Š. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis parodė, kas du broliu Tomu tą dieną atėjo pas A. D.. Ten buvo dvi merginos ir du vaikinai, visi gėrėme ir pritrūko gėrimų. Kažkas pasakė, kad galima nusipirkti iš taksistų, kažkas iškvietė taksi. Jiems išėjus, taksi jau stovėjo, vairuotoja buvo moteris. Paklausus ar turi alkoholio, ji atsakė, kad neturi ir pasiūlė nuvežti pas turinčius ir nuvežė į aikštelę prie prekybos centro „Maxima“. Išlipdamas jis pamatė, jog sėdynės kišenėje yra butelis alkoholio ir pasiėmė su savimi. Kad turi butelį, broliui nespėjo pasakyti, nes labai greitai, gal per 5 sekundas peršoko į kitą taksi. Jis atsisėdo ant galinės sėdynės, o brolis priekyje. Ar važiavo kur, neatsimena, bet žino, kad brolis ėmė taksisto prašyti butelio. Taksistui atsakius, kad neturi, brolis su juo susistumdė. Taksistas griebė brolį ir norėjo išstumti lauk, matė, kad ima metalinę lazdą. Tada jis labai išsigando ir, manydamas, kad broliui gresią pavojus, išsitraukė su savimi turėtą peiliuką ir porą kartų įdūrė taksistui į petį. Visi iššoko iš automobilio, vairuotojas juos ėmė vaikytis su metaliniu strypu, bet buvo labai slidu, todėl negalėjo pavyti, visi bėgo aplink mašiną. Jis buvo atsirėmęs į bagažinės dangtį, dėl ko šis atšoko, jokio butelio iš bagažinės neėmė. Peilius abu buvo pasiėmęs iš namų, nes brolis buvo sakęs, kad turi problemų. Peilį pametė bėgdamas, kur brolis padėjo peilį, nežino. Apie alkoholio pardavimą buvo kalba ir viename, ir kitame automobilyje, jų tikslas buvo iš taksisto nusipirkti alkoholio. Dėl alkoholio pardavimo brolis klausė taksisto, ką šis atsakė, nepamena, jis su vairuotoju nekalbėjo.

Apklaustas kaip kaltinamasis, T. Š. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis parodė, kad tą dieną gėrė pas A. D.. Pritrūkus gėrimų, sugalvojo išsikviesti taksi, kad iš taksisto gauti alkoholio. Jis su broliu D. išėjo į lauką, kur privažiavo moters vairuojamas taksi automobilis, jos paklausė ar turi butelį. Kadangi pastaroji neturėjo, juos nuvežė prie baro „Pegasas“, kur stovi daug taksi automobilių ir nurodė, kurio taksisto gali paklausti. Staigiai persėdo į nurodytą taksi automobilį, brolis atsisėdo ant galinės sėdynės. Jis paprašė pavežti iki draugo, kuris gyveno labai netoli, Žemaitijos gatvėje. Besukant į kiemą, pamatė, kad stovi policijos automobilis, todėl liepė važiuoti į gretimą kiemą, nes nenorėjo sutikti policijos dėl brolio problemų, nes jis buvo nusipjovęs apykoję ir buvo paieškomas. Taksi sustojus jo nurodytame kieme, paklausė ar turi butelį. Taksistas atsakė, kad butelio neturi ir pareikalavo susimokėti už atvežimą, tačiau tada jis pasakė, kad pinigų neturi. Tada taksistas stvėrė jam už peties ir norėjo išstumti lauk iš automobilio. Kadangi nemėgsta stumdomas, kad nuraminti taksistą, išsitraukė iš kišenės peilį. Peiliu nei grasino, nei kišo artyn, tiesiog, parodė, kad turiu peilį ir ramiai laikė rankoje. Taksistas iš karto nurimo ir visi išlipo iš automobilio. Matė taksi vairuotojo rankoje lazdą kai jis kėsinosi pagauti brolį, kuris bėgiojo apie mašiną. Kai pavyko atitrūkti nuo mašinos, nes buvo labai slidu, jie pasisukome bėgti link namų ir girdėjo kaip per raciją vairuotojas kviečia policiją. Kokiu metu brolis įdūrė taksistui nepastebėjo. Grįžus pas A., D. pastatė ant stalo nepilną alkoholio butelį. Iš kur jį gavo, neklausė. Visi toliau gėrė ir niekas nieko neklausinėjo kas ir iš kur. Paskui į namus pradėjo veržtis policija. Peilius buvo pasiėmę iš vakaro, dėl saugumo, savigynai, nes turėjo problemų, nenorėjo sutikti kai kurių asmenų. Naudoti peilį prieš taksistą nebuvo numatęs. Pinigų turėjo, bet ne tiek, kad sumokėti taksistui už butelį. Naktį tokios prekės kainuoja trigubai daugiau nei parduotuvėje, todėl tikėjosi susitarti ir gauti butelį skolon. Peilį parodė tam, kad išvengti tolesnio konflikto su taksistu, nes jis ėmė stumti jį lauk iš automobilio, manė, kad gali pulti. Turėjo galimybę pabėgti, bet jis nėra bailys ir nebėga nuo žmonių. Tikslas buvo nuraminti taksistą, kad nešokinėtų prieš jį. Matė, kad taksistas išsitraukė lazdą ir norėjo pagauti jo brolį, kuris bėgo apie bagažinę, matė, kad bagažinės dangtis lėtai pakilo, kodėl nežino. Jis butelio bagažinėje neieškojo, o ar ieškojo brolis, nežino. Brolis D. jam parodė nepilną butelį, jo manymu, brendžio, jau būnant lifte, grįžtant pas A., kambaryje jį pastatė ant stalo. Jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra neteisingai užrašyti, apklausos metu jis dar buvo neblaivus. Be to, buvo sulaikytas su nekaltu asmeniu – K., kurį vadina Vaiku, ir visą kaltę vertė ant jo, nes slėpė brolį. Vėlesnė apklausa taip pat neteisingai surašyta. Prisipažįsta, kad pasielgė chuliganiškai, bet plėšimo tikri neįvykdė, nukentėjusiojo atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamieji ir neprisipažino padarę nusikalstamą veiką, tačiau jų kaltę įrodo nukentėjusiojo, liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusysis E. P. parodė, jog dirba taksi vairuotoju. Tą naktį aikštelėje laukė klientų. Atvažiavo taksi, kurią vairavo moteris, kuri yra atvykusi į teismą liudytoja. Ji atvežė vaikinus, per raciją pasakė paimti iš jų du eurus, nes jai nesusimokėjo. Vaikinai persėdo į jo automobilį ir paprašė nuvežti į (duomenys neskelbtini) namą. Priekyje sėdėjo T. Š.. Įsukus į kiemą pamatė policijos automobilį ir vaikinai paprašė grįžti atgal. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, kur T. Š. išsitraukė peilį ir pareikalavo duoti butelį. Kad nespėtų įdurti, jis griebė už rankų, kad išsukti peilį, susigrūmė, tada kitas vaikinas tuo metu du kartus jam dūrė į petį. Tada jis išvirto iš automobilio, pasigriebė ratų atsukimo raktą ir stengėsi apsiginti. Iššoko ir T. Š.. Lauke buvo labai slidu, todėl jie, prisilaikydami automobilio, ėjo apie jį. Matė, kad D. Š. liko viduje ir vertė saloną, kažko ieškojo, paskui išlipo, matė, kad T. Š. atidarė bagažinę, abu naršė bagažinę, išmetė bagažinėje buvusį „adijalą“, raktų dėžę, rado užsilikusį butelį ir pabėgo. Lyg ir matė, jog iš bagažinės paėmė butelį, nors buvo tamsu. Mano, kad butelį galėjo turėti, nes neretai keleiviai palieka įvairius daiktus, butelis galėjo būti sugyventinės įduotame maiše su tuščia tara. Pretenzijų kaltinamiesiems neturi.

Liudytoja G. K. parodė, kad ji yra taksi vairuotoja ir tą naktį pagal iškvietimą iš Sodų g. 13 vežė du berniukus. Tik įsėdę į taksi, jaunuoliai pageidavo išgerti alaus, todėl ji pasiūlė nuvykti į naktinį barą „Pegasas“, juos paleido prie prekybos centro „Maxima“. Pamatė, kad jie staiga įsėdo pas kolegą į automobilį, todėl per raciją pasakė, kad paimtų 2 Eur už ją. Teigia, kad taksistai gėrimų neturi, tačiau būna, kad klientas netyčia palieka nugertą butelį taksi automobilyje, kai užmiega.

Liudytoja J. Š. parodė, jog ji yra kaltinamojo T. Š. sutuoktinė. Tą vakarą ji su A. D. buvo kavinėje „Pegasas“. A. namo išėjo anksčiau, vėliau jo kvietimu atėjo pas jį į namus. Ten buvo T., D., dar du vaikinai ir dvi nepažįstamos merginos, buvo vartojamas alkoholis. Ji su merginomis nuėjo parūkyti, o grįžus išgirdo į duris skambinant bei beldžiant policiją. Kadangi pareigūnų neįsileido, jie pagrasino išpjauti duris. Išgirdus pjūklo garsą, kažkas atidarė duris. Į vidų įpuolę policininkai uždėjo antrankius Tomui, A. ir vaikinui, kurį visi vadino Vaiku, ir juos išsivedė. Tuo metu D. buvo pasislėpęs po lova patalynės dėžėje, o policijos pareigūnams išėjus, išlindo. Ji klausinėjau, kas nutiko, kodėl išsivedė Tomą. Po to, kai išvyko policija, D. papasakojo apie taksistą, sakė, kad iš taksisto pasiėmėte butelį. D. pasakojo, kad taksisto prašė butelio skolon, kada tą butelį ir iš ko ėmė, ji nelabai suprato ir nesiaiškino. D. ją ramino, kad nieko blogo, kad išsiaiškins ir Tomą netrukus paleis, o jei nepaleis, jis nueis ir prisipažins. Ką prisipažins, nesakė. D. pasakojo įdūręs taksistui ar tai į kaklą, ar petį, jis pats nežinojo kur. D. buvo paieškomas policijos, nes pats buvo nusipjovęs apykoję.

BPK 276 straipsnio 2 dalies pagrindu buvo pagarsinti nepilnamečių liudytojų G. P. (1 t., b. l. 76-77), V. M. (1 t., 78, 79-80), ir K. L. (1 t., b. l. 81, 82-83, 144-145), parodymai, o BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pagarsinti liudytojo A. D. parodymai (1 t., b. l. 60-61), duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė liudytoja G. P. parodė, kad tą vakarą pas A. D., kartu su A. K., V. M. pabuvo apie 10 min. Policijos pareigūnams pradėjus belsti į duris, A. nurodė joms būti tyliai, išjungė šviesą. Įėję policijos pareigūnai išsivedė dalį žmonių, liko ji, A., V. ir J. Kaip atrodo D. ir T. ji nelabai žino. Joms būnant, niekas iš niekur neišlindo, jos su V. netrukus išėjo (1 t., b. l. 76-77).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametė liudytoja V. M. davė analogiškus parodymus. Liudytoja papildė, kad nežino, ar T. Š. ir D. Š. buvo tame bute. Vėliau A. jai pasakė, kad tą vakarą T. Š. buvo išvežtas iš buto policijos pareigūnų. Ant stalo matė alkoholio butelį su rudu skysčiu (1 t., b. l. 79-80).

Ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas K. L. parodė, kad tą vakarą pas A. D. gėrė alų, bute buvo A., J. ir T., jie gėrė brendį. Paskui jis užmigo, kaip atėjo G. ir V. – nematė. Prabudo nuo pjūklo garso, pamatė, kad Aldui ir Tomui policijos pareigūnai uždėjo antrankius, kartu su jais jis buvo pristatytas į policiją. Išvežant matė ant stalo butelį brendžio „G. C.“, iš kur jis atsirado, nežino. To butelio net nespėjo apsukti, nes atvyko policijos pareigūnai (1 t., b. l. 82-83).

Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tą vakarą kartu su A. K. grįžo pas jį iš Rygos. Nuėjo pas K., kur buvo ir Tomas, gėrė alkoholį. Paskui buvo „Lofte“, o vėliau su A. išėjo pas jį į namus, po 10-15 min. atėjo T. ir K., visi gėrė. Buvo ir V. bei G.. Jis buvo iškvietęs taksi, tačiau vėliau atšaukė, nes merginos, kurios norėjo važiuoti, persigalvojo. Ar T. ir K. buvo kur išėję, nepastebėjo. Visi buvę jo bute vaikščiojo rūkyti į balkoną, ir galėjo nepamatyti, jei ir buvo trumpam išėję. Su G. buvo išėjęs, galėjo užtrukti 20 min. Grįžus namo, rado policijos pareigūnus (1 t., 60-61).

2019 m. vasario 10 d. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. vasario 10 d., apie 1.00 val., Mažeikių m., Žemaitijos g., 11 namo kieme du vaikinai apie 18-20 metų amžiaus, grasindami peiliu tuoj pat jį panaudoti, reikalavo iš taksi vairuotojo E. P. butelio. Atsakius, kad neturi degtinės, vienas iš vaikinų dūrė peiliu į dešinį petį (1 t., b. l. 1).

Informacinėje pažymoje ROIK 0119000066052 užfiksuota informacija, gauta 2019 m. vasario 10 d., 1.32 val., apie tai, kad taksi vairuotojui prieš 15 min. 2 užpuolikai įdūrė peiliu į petį. Nuvykus paaiškėjo, kad du jaunuoliai iš taksi vairuotojo reikalavo degtinės ir grasino susidorojimu, jeigu neduos, vienas iš jų po grasinimo įdūrė į petį. Pranešėjas E. P. (1 t., b. l. 23-25).

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu Sodų 13-61, Mažeikiuose, butas, kuriame buvo sulaikyti nusikaltimo padarymu įtariami asmenys. Apžiūrint butą buvo paimtas virtuvinis peilis, daugiau reikšmingų pėdsakų bylai nesurasta (1 t., b. l. 28-32).

Parodymų patikrinimo vietoje su fotolentele fiksuojama, kad nukentėjusysis E. P. patvirtino savo parodymus, parodė kaip rankoje laikydamas peilį priekyje sėdintis vaikinas (T. Š.) reikalavo duoti butelį, kaip gale sėdintis vaikinas (D. Š.) jį tampė už drabužių, įdūrė peiliu, kaip jis išlipo iš automobilio rankoje laikydamas metalinį raktą, bei parodė kaip vaikinai ieškojo butelio jo automobilyje, nurodydamas, kad aukštasis vaikinas (T. Š.) atidarinėjo visas automobilio dureles ir bagažinę, o žemasis vaikinas (D. Š.) kuitėsi po jo automobilį ieškodamas butelio. (1 t., b. l. 42-48).

Asmens parodymo atpažinti protokole su fotolentele nurodyta, jog atpažinimo metu nukentėjusysis E. P. atpažino priekyje sėdėjusį asmenį – T. Š., kuris, rankoje laikydamas peilį, reikalavo duoti butelį (1 t., b. l. 51-54).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas garso įrašas, yra jo stenograma, kurioje nurodyta, jog nukentėjusysis E. P. skambino 1.27.46 val. ir pranešė, kad jam peiliu įdūrė vaikinas, šviesiais plaukais, kitas buvo tamsus, įrėmė peilį, norėjo degtinės, gauti (1 t., b. l. 87-89).

Iš Savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis pateikė rūbus, kuriuos vilkėjo įvykio metu. Šių drabužių apžiūra užfiksuota Daiktų apžiūros protokole su fotolentele: apžiūrėti rūbai yra sugadinti, matomos skylės, paliktos po sužalojimo peiliu. Skylės matomos peties srityje, analogiškai su padaryta žaizda petyje. Daiktai nutarimu grąžinti nukentėjusiajam (1 t., b. l. 90-91, 92-103, 104-105).

Savanoriško daiktų pateikimo protokole su fotolentele nurodyta, kad nukentėjusysis E. P. pateikė įrankį (raktą, skirtą ratų atsukimui), kurį laikė automobilio viduje ir kurį išsitraukė vaikydamasis kaltinamuosius aplink automobilį, nurodydamas, kad jokios teleskopinės lazdos neturi (1 t., b. l. 106-108).

Daikto apžiūros protokole su fotolentele fiksuota rakto, skirto atsukti automobilio ratus, apžiūra, nustatyta, kad įtariamųjų įvardyta teleskopinė lazda yra mechaninis raktas, skirtas atsukti automobilio ratus. Nustatyta, kad jis L raidės formos, ištraukiamas. Trumposios dalies ilgis 10 cm, ilgosios – 30 cm, išsitraukia iki 47 cm (1 t., b. l. 109-112). Nutarimu raktas grąžintas nukentėjusiajam (1 t., b. l. 113-114).

Specialisto išvadoje Nr. G 526/2019(04) nurodyta, jog E. P. padarytos dvi durtinės-pjautinės žaizdos dešinio žasto srityje su deltinio raumens sužalojimu. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjimo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. E. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl durtinių-pjautinių dešinio žasto žaizdų su deltinio raumens sužalojimu jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (1 t., b. l. 119-120).

Kvite nurodyta, kad Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui perduotas saugojimui peilis, esantis pakete (1 t., b. l. 121A).

2019 m. gegužės 7 d. Akistatos protokole fiksuojama, kad D. Š. parodė, kad dalyvavo šioje nusikalstamoje veikoje kartu su broliu T. Š.. Pripažino tai, kad jis peiliu žalojo taksi vairuotoją, kai pamatė, jog šis ima teleskopinę lazdą, peilį išmetė bėgdamas. Pažymėjo, kad jis sėdėjo galinėje keleivio sėdynėje (2 t., b. l. 194-195).

Iš santuokos liudijimo matyti, kad kaltinamasis T. Š. ir J. G. susituokė 2019 m. gegužės 2 d. (3 t., b. l. 58).

Kaltinamasis T. Š. buvo sulaikytas nuo 2019 m. vasario 10 d. iki 2019 m. vasario 11 d., suimtas nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. spalio 10 d. (2 t., 39, 46-48, 80-82, 3 t., b. l. 132-134, 4 t., b. l. 34-36).

Kaltinamajam D. Š. pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo, jam buvo paskirtas suėmimas (3 t., b. l. 5-7, nustatytas 1 mėnesio suėmimo terminas nuo 2019 m. balandžio 11 d., kuris pratęstas (3 t., b. l. 22-23. 52-54, 127-129, 4 t., b. l. 34-36).

Dėl veikų kvalifikavimo

BK 180 straipsnio 1 dalyje apibrėžta plėšimo sąvoka – už tokią veiką atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. BK 180 straipsnio 2 dalyje yra numatyti keli alternatyvūs kvalifikuojantys nurodytą nusikalstamą veiką požymiai – kai plėšimas padaromas įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, todėl bent vieno iš jų pakanka tam, kad plėšimas būtų kvalifikuotas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Išanalizavęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad surinkta pakankamai įrodymų pripažinti kaltinamuosius T. Š. ir D. Š. pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje. Teismas, vertindamas kaltinamojo T. Š. ir kaltinamojo D. Š. veiksmus įvykdant plėšimą, panaudojant peilį nukentėjusiojo atžvilgiu, daro išvadą, kad kaltinamojo T. Š. veika atitinka BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto plėšimo požymius, nes jis, veikdamas kartu su broliu D. Š., panaudodamas grasinimą peiliu, išsitraukęs peilį ir mojuodamas juo, reikalavo iš nukentėjusiojo E. P. duoti alkoholio butelį, o D. Š. peiliu sudavus du smūgius E. P. į dešinį petį, taip padarant nukentėjusiajam dvi durtines-pjautines žaizdas dešinio žasto srityje su deltinio raumens sužalojimu, t. y. padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą; po to, nukentėjusiajam E. P. stengiantis juos nuvyti nuo automobilio, T. Š. atidarius taksi automobilio „O. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, T. Š. iš bagažinės pagrobė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vertės alkoholio (brendžio) butelį, priklausantį E. P.. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs nukentėjusiojo parodymus, nes jis neneigė, jog matė T. Š. paimant butelį, nors ir neigė, kad butelį turėjo pardavimui, patvirtindamas, kad alkoholio butelis automobilyje galėjo būti. Teismas pripažįsta, kad grobdami svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkai suvokė, kad jį pagrobia palaužę nukentėjusiojo valią bei atėmę galimybę pasipriešinti, T. Š. grasinant peiliu bei D. Š. peiliu įduriant du kartus nukentėjusiajam į petį, jie numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo.

Iš kaltinimo išjungtina aplinkybė „pridėjus prie krūtinės“, nes nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis T. Š. peilį laikė arčiau savęs, nebuvo pridėjęs peilį prie kaklo, krūtinės, jis nurodė, kad tik pamatęs peilį, siekdamas, kad juo neįdurtų, griebė kaltinamajam T. Š. už rankų. Kaltinamasis T. Š. nuosekliai tvirtino, kad peilio prie krūtinės nebuvo pridėjęs, kitų įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę, byloje nėra surinkta.

Abiejų kaltinamųjų veikos atitinka BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamųjų T. Š. ir D. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, T. Š. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas BK 27 straipsnio prasme (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai), o kaltinamojo D. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktas).

Bausmės skyrimas

Nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamasis D. Š. buvo nepilnametis, pilnametystės amžius jam sueis 2020 m. sausio 19 d.

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis).

Vertindamas galimybės taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą BK 93 straipsnio pagrindu, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo kaltinamąjį D. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti nepilnametį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, tik tuo atveju, jei jis pirmą kartą padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, ir esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs vieną baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis D. Š. jau du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau išvadų nepadarė. Padarė sunkią nusikalstamą veiką, tačiau neprisipažino ją įvykdęs, nusikalto bendrininkaudamas su broliu, panaudodamas peilį niekuo nekalto žmogaus atžvilgiu, vedamas žemų tikslų – siekdamas gauti alkoholio.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir kt. (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 80 straipsnis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys, 91 straipsnio 3 dalis).

Individualizuodamas skiriamą bausmę kaltinamajam D. Š., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinę, baigtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriam sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad yra neteistas, tačiau du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau išvadų nedaro. Vertindamas nustatytas aplinkybes, derindamas humaniškumo principo reikalavimus su teisingumo principu, siekdamas padėti kaltinamajam pasitaisyti, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, teismas sprendžia, kad teigiamą įtaką kaltinamojo elgesio koregavimui turės laisvės atėmimo bausmė, įvertinus sunkinančią aplinkybę, jos trukmę parenkant kiek didesnę, nei sankcijos vidurkis, ją atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Individualizuodamas skiriamą bausmę kaltinamajam T. Š., teismas vertina tai, kad kaltinamasis padarė tyčinę, baigtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad teisiamas šeštą kartą, analogišką veiką buvo padaręs ir 2016 m. rugpjūčio 29 d., dėl ko buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, išvadų nedaro, teismas sprendžia, kad jo elgesio korekcijai gali turėti teigiamą poveikį reali laisvės atėmimo bausmė, kuri skirtina kiek didesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis, bausmę atliekant pataisos namuose, o nustatant jos trukmę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis teigiamai charakterizuojamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus specialistės (4 t., b. l. 19), yra vedęs ir prisideda prie vaikų išlaikymo (3 t., b. l. 58, 62, 63)

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktas, turinti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, perduotas saugojimui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, esantis pakete (1 t., b. l. 121A), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 312, 313 straipsniais,

nusprendžia:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. spalio 10 d.

T. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2019 m. vasario 10 d. iki 2019 m. vasario 11 d. – 1 (vieną) dieną ir suėmimo laiką nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. spalio 10 d.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, perduotas saugojimui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, esantis pakete (1 t., b. l. 121A), nuosprendžiui įsiteisė-jus sunaikintinas

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtiems kaltinamiesiems – nuo jo nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.