Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ pareiškimą skolininkei T. Ž. dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti skundą (prieštaravimus) dėl teismo išsakymo išdavimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

13. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neinformavo skolininkės apie priimtą teismo įsakymą, todėl ji neturėjo galimybės laiku apskųsti teismo procesinį dokumentą. Apie priimtą teismo įsakymą skolininkė sužinojo tik iš antstolės, kuri pradėjo priverstinį skolos išieškojimą. Teigia, kad skundžiamą nutartį priėmė teisėjas, neturėjęs teisės to daryti.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. lapkričio 27 d. gautas kreditorės UAB „Ignitis“ pareiškimas, pateiktas remiantis CPK 431 straipsniu, juo prašoma iš skolininkės T. Ž. priteisti 71,03 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

15. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. teismo įsakymu nutarė išieškoti iš skolininkės T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), 71,03 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 71,03 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 30 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir 8,23 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorei UAB „Ignitis“, įmonės kodas 303383884, buveinės adresas Žvejų g. 14, Vilnius, a. s. Nr. LT297300010002437047.

16. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. teismo pranešime nurodyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas kreditorės UAB „Ignitis“, įmonės kodas 303383884, buveinės adresas Žvejų g. 14, Vilnius, a. s. Nr. LT297300010002437047, pareiškimas dėl 71,03 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas 8,00 Eur žyminis ir 0,23 Eur bankui sumokėtas komisinis mokestis, išieškojimo iš skolininkės T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), jo pagrindu yra išduotas 2020 m. lapkričio 30 d. teismo įsakymas. Šiuo pranešimu, vadovaudamasis CPK 437 straipsnio 2 dalimi, teismas pranešė: 1) skolininkė turi teisę: 1.1) per 20 dienų nuo šio pranešimo įteikimo įvykdyti kreditoriaus reikalavimus bei sumokėti bylinėjimosi išlaidas ir apie tai raštu pranešti teismui; 1.2) per 20 dienų nuo šio pranešimo įteikimo raštu pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų (prieštaravimai gali būti nemotyvuoti); 2) jeigu skolininkė neįgyvendins 1 punkte nurodytų reikalavimų ir nepareikš prieštaravimų, tai teismo įsakymas bus vykdomas priverstinai; 3) tokiu atveju nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 30 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo skolininkė privalės mokėti palūkanas bei įstatyme ar sutartyje nustatytus delspinigius; 4) jeigu skolininkė teismui per 20 dienų nuo šio pranešimo įteikimo pareikš prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, kreditoriaus reikalavimu teismas nagrinės kreditoriaus pareiškimą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles; 5) priimdamas teismo įsakymą teismas netikrino kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Be kita ko, šiuo teismo pranešimu, vadovaujantis Teisėjų tarybos 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 13P-74-(7.1.2) patvirtinto „Dėl su teismo proceso bylomis susijusių elektroninių duomenų teismuose tvarkymo, įtraukimo į apskaitą ir saugojimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas tvarkos aprašo patvirtinimo“ tvarkos aprašo 12.1 punktu, skolininkė informuota apie galimybę prisijungti prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo http://e.teismas.lt.

17. CPK 437 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditoriaus pareiškimo kopija ir teismo įsakymo patvirtinta kopija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo įsakymo išdavimo išsiunčiamos skolininkui. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijomis teismas išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyta: 1) siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas (įskaitant delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas) ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo; 2) informacija, kad, neįvykdžius šios dalies 1 punkte nurodytų veiksmų, teismo įsakymas įsiteisės ir galės būti vykdomas priverstinai; 3) informacija apie tai, kad teismas kreditoriaus reikalavimu nagrinės pareiškimą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, jei skolininkas pareikš prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, ir apie tai, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas ir įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai; 4) informacija apie tai, kad, priimdamas teismo įsakymą, teismas netikrino kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo.

18. CPK 436 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas ir kad teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo.

19. CPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos, taip pat kad prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą, be to, jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas; teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas; prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 2 dalis).

20. Pirmosios instancijos teismas nurodo, kad teismo įsakymas skolininkei išsiųstas 2020 m. gruodžio 1 d. skolininkės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteiktas, kadangi skolininkė jo neatsiėmė per saugojimo pašte terminą. Teismas procesinius dokumentus išsiuntė skolininkei pakartotinai vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi. Teismo vertinimu, procesiniai dokumentai skolininkei laikomi įteikti tinkamai. Kadangi per nurodytą 20 d. laikotarpį skolininkė prieštaravimų nepateikė, teismo įsakymas įsiteisėjo 2021 m. vasario 13 d. Teismas, įvertinęs tai, kad skolininkė skundą teismui pateikė 2021 m. birželio 21 d., t. y. žymiai praleidusi įstatymo nustatytą terminą (kai teismo įsakymas jau buvo įsiteisėjęs), skundą (prieštaravimus) grąžino jį pateikusiam asmeniui. Be kita ko, teismas išaiškino, kad skolininkas turi teisę pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

21. Apeliantė nesutinka su skundžiama teismo nutartimi. Teigia, kad jai teismo įsakymas nebuvo įteiktas, dėl to buvo apribota jos galimybės laiku pateikti prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo. Apie teismo įsakymo išdavimą sužinojo iš antstolės, kuri pradėjo priverstinį skolos išieškojimą išduoto teismo įsakymo pagrindu.

22. CPK nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir būdus, nustato, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais (CPK 117 straipsnio 1 dalis). Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 1 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Registruotąja pašto siunta, per pasiuntinių paslaugų teikėjus, antstolius ir CPK 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka teismo siunčiami teismo šaukimai ir ieškiniai (pareiškimai, skundai, atsiliepimai į ieškinį, dublikai), apeliaciniai (atskirieji) skundai, kasaciniai skundai adresatams įteikiami pasirašytinai (CPK 124 straipsnio 1 dalis). Kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti šio CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami CPK 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka – procesinių dokumentų įteikimas kuratoriui ir procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu.

23. Pažymėtina, kad 2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XII-2751 CPK 123 straipsnio 3 dalis buvo papildyta nustatant naują procesinių dokumentų įteikimo būdą – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymą įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui. CPK 438 straipsnio nuostatos dėl procesinių dokumentų įteikimo ypatumų bylose dėl teismo įsakymo papildžius CPK 123 straipsnio 3 dalį nebuvo pakeistos, taigi darytina išvada, kad įstatymų leidėjo valia yra tokia, jog procesiniai dokumentai gali būti laikomi įteiktais pagal įstatymą fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir bylose dėl teismo įsakymo.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, kasacinėje byloje spręsdamas klausimą dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinių dokumentų įteikimo tvarką fiziniam asmeniui bylose dėl teismo įsakymo išdavimo, aiškinimo ir taikymo, pažymėjo, kad, taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi absoliučią teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Taigi visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų.

25. Kasacinis teismas 23 punkte nurodytoje byloje atkreipė dėmesį į tai, kad CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje sąlyga – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka. Taigi įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes.

26. Pažymėtina ir tai, kad CPK XXIII skyriuje įtvirtinto supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra. Teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų. Procesas dėl teismo įsakymo priėmimo yra specifinis: teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, neskundžiamas nei apeliacine, nei kasacine tvarka, įsiteisėja per 20 dienų terminą skolininkui nepareiškus prieštaravimų. Dėl išvardytų priežasčių šios kategorijos bylose ypač svarbu, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą (CPK 437, 438 straipsniai) ir turėtų realią galimybę per 20 dienų terminą pareikšti prieštaravimus. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kad skolininkas atsidurtų gerokai blogesnėje procesinėje padėtyje nei kreditorius: dėl kokių nors nuo jo nepriklausančių priežasčių negavęs ar nesusipažinęs su priimtu teismo įsakymu, šiam įsiteisėjus, neturėtų realių galimybių pasinaudoti teise į gynybą – pateikti atsikirtimų į nepagrįstą pareiškimą. Įsiteisėjęs teismo įsakymas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, kuris gali būti pateiktas vykdyti papildomai nesikreipiant dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą (CPK 436 straipsnio 4 dalis).

27. Pagal nuosekliai nagrinėjamu klausimu formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 2019 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).

28. Kaip minėta 19 punkte, skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos, taip pat kad prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą, be to, jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti.

29. Įstatymas neįvardija, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Nuspręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Atkreiptinas dėmesys, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis.

30. Byloje pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog nėra pagrindo netikėti skolininkės nurodytomis aplinkybėmis, kad apie Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. teismo įsakymą ji sužinojo tik 2021 m. birželio 15 d. iš antstolės gavusi pirmuosius vykdymo proceso dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės pripažintinos svarbiomis CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatyto dvidešimties dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos termino praleidimo priežastimis, todėl yra pagrindas terminą prieštaravimams pareikšti atnaujinti (CPK 439 straipsnio 2 dalis).

31. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius motyvus, kasacinio teismo praktiką, formuojamą dėl teismo įsakymų įteikimo fiziniams asmenims, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 22 d. nutartimi neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti skolininkės skundą (prieštaravimus dėl teismo įsakymo), nepagrįstai nurodė, kad skolininkė gali kreiptis su prašymu atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti, nors tokį prašymą skolininkė buvo pareiškusi skunde, ir tokio skolininkės prašymo nenagrinėjo.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo įsakymo įteikimą fiziniams asmenims, todėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atnaujintinas terminas skolininkės prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti ir prieštaravimų priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą skolininkės prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti ir prieštaravimų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.