Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas 30 kartų, paskutinius kartus teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį (keturios veikos) – trisdešimties parų arešto bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 9 d., 2024 m. gruodžio 5 d., 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiais, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 31 d. nuosprendžiu, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė ketverių metų ir vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs)

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir jam skirta vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2024 m. balandžio 29 d. apie 16.15 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į UAB „MAXIMA LT“ priklausančią parduotuvę „MAXIMA X-834“, esančią Švenčionių 44, Nemenčinėje, Vilniaus r. sav., kur iš prekybos salėje esančių lentynų tyčia paėmė keturis vienetus 0,5 litro talpos butelius konjako „Hennessy“, kurio 1 vieneto kaina 25,99 Eur, bendros 103,96 Eur vertės, keturis vienetus 0,5 litro talpos butelius konjako „Courvoiser VS“, kurio 1 vieneto kaina 24,99 Eur, bendros 99,96 Eur vertės, tris vienetus 0,7 litro talpos butelius konjako „Martell VS“, kurio 1 vieneto kaina 36,99 Eur, bendros 110,97 Eur vertės, vieną vienetą skrudinimui skirtos sumuštinių duonos „Toste“, kurios kaina 1,79 Eur, kurias susidėjo į pirkinių krepšelį, kurio vertė 3,75 Eur, ir išėjo iš parduotuvės už minėtas prekes nesumokėjęs. Tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „MAXIMA LT“ priklausantį nedidelės – 320,43 Eur. vertės turtą,

t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu P. P. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. balandžio 29 d. 16.15 val. „MAXIMA“, esančioje Vilniaus r., Nemenčinė, Švenčionių g. 44 neprisimena, bet sutinka, kad pavogė iš parduotuvės jam įteiktame pranešime apie įtarimą įvardytus daiktus. Jis šiuos daiktus pavogė, kad suvartotų pats, jų niekur nepardavinėjo. 2024 m. birželio 20 d. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis P. P. savo kaltę pripažino, parodė, kad nuoširdžiai gailisi, yra pasiryžęs žalą atlyginti. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo turinys jam yra suprantamas. Savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, yra pasiryžęs žalą atlyginti. Pripažįsta, kad padarė taip, kaip tai nurodyta pranešime apie įtarimą, pripažįsta, kad 2024 m. balandžio 29 d. 16.15 val. „MAXIMA“, esančioje Vilniaus r., Nemenčinė, Švenčionių g. 44, pavogė pranešime apie įtarimą nurodytas prekes. Šių prekių niekam nepardavė, sunaudojo savo reikmėms. Prekes vogė vienas (1 t., b. l. 55-57, 69-71).

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, kaltės nepripažįsta, sutinka teismui duoti parodymus. Teigė, kad nelabai prisimena įvykį, prašė remtis jo pirminiais parodymais. Negalėjo atsiminti, ką būtent ir kokį kiekį pavogė. Teismui parodžius įvykio vietoje užfiksuoto asmens nuotrauką kaltinamasis teigė, kad tai galimai yra jis. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus byloje esančią vaizdo medžiagą kaltinamasis parodė, kad jis negali atsiminti, vaizdo įraše gali būti ir ne jis, nes jame savęs nemato. Pažymėjo, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą jis nemato savo neleistinų veiksmų, prokurorės išsigalvojimas, kad jis ten buvo, kadangi jie kuria jam bylas, kad jis prisipažintų. Jeigu nepavogė - neprisipažins. Tvirtino, kad dažnai lankėsi parduotuvėje, bet ne visąlaik vogdavo, dėl tos datos balandžio mėnesį - neprisimena. Nors pasakė, kad nuoširdžiai gailisi, bet vaizdo įraše nemato neleistinų veiksmų. Papildomai 2024 m. spalio 22 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis parodė, kad nepripažįsta savo kaltės, tokių alkoholinių gėrimų neėmė. Ten buvo vienas epizodas, kuris nagrinėjamas jau kitame teisme, toje parduotuvėje buvo apsivogęs, bet visad pripažįsta, ką padaręs. Atlyginti žalą nori ir pageidauja, bet kur prirašyta nesąmonės - jis nesutinka. Šitame kaltinime nurodyti alkoholio kiekiai neteisingi, tik vieną kartą buvo apsivogęs toje parduotuvėje. Teigė, kad tik porą kartų iš viso yra buvęs Nemenčinėje (1 t., b. l. 142-144, 160).

Nors kaltinamasis kaltės nepripažinimo, jo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- liudytojo P. A. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kad yra saugos darbuotojas, kaltinamojo nepažįsta, nėra giminės. Prisimena įvykį. Buvo balandžio mėnuo, buvo atsiųstas dirbti Nemenčinėje. Įvykio metu buvo sulaikęs nepilnametį, laukė kol atvyks policija. Per kamerą pastebėjo, kad atėjo du vyriškiai, į krepšelį dėjo brangų alkoholį, bet kadangi tuo metu buvo sulaikę nepilnametį, todėl reikėjo nusisukti kartas nuo karto nuo kamerų. Tvirtino, kad kaltinamasis panašus į vieną iš tų vyriškių, vogusių alkoholį. Krepšelyje buvo sudėtas alkoholis, ant viršaus pridengė duona, bet jie, kaip pirkėjai, prekes krovė į krepšelį, o ne į savo tašę ar už kelnių. Paskutiniu momentu per duris išbėgo. Kadangi kaip jau minėjo, tuo metu buvo sulaikęs nepilnametį, todėl padarė įrašą ir pranešė apie vagystę. Viskas vyko Nemenčinėje, Vilniaus g., „Maxima“. Įėjimo yra vienos durys, bet palei kasas vienas išėjimas, o kitas iš salės išėjimas, o į lauką vienas išėjimas iš koridoriuko, tai jie už lentynų, tiesiai iš salės ir išbėgo. Perėjo į kitą pusę kelio. Jie išėjo per įėjimo duris. Žmogus kažkoks įeidinėjo ir atsidarė durys. Jie prie duonos vaikščiojo. Nebuvo įtarimo, kad vogs, nes prekes dėjo į parduotuvės krepšelius. Jie išbėgo tiesiai per įėjimo duris, išbėgo atrodo greitai. Kaip nustatytas vyriškis - nežino, jis pats padarė įrašus, paskui atvažiavo UAB „Maxima LT“ kiti, aukštesnes pareigas einantys darbuotojai, jo pamaina baigėsi, po to tik buvo policijoje apklausoje. Policijoje jo neparašė atpažinti asmens. Tuos žmones matė per kamerą tik padarė įrašus. Jį patį apklausė tik policijoje. Kokie tiksliai alkoholiniai gėrimai buvo pavogti - negalėjo prisiminti, bet pamena, kad tai buvo brangūs alkoholiniai gėrimai. Ir vienas, ir kitas vyriškis ėmė juos. Jam atrodo, kad jie perdavė vienas kitam tuos butelius. Tuo vyriškius stebėjo apie 7 minutes, su pertraukomis, nes buvo sulaikęs nepilnametį asmenį. Kas pavogta, nustatyta kiek žino, pagal įrašus, pagal etiketes, pagal tai, kas paimta iš lentynų. Paskaičiuota kas paimta, nes įraše matosi. Gal parduotuvė ir darė skaičiavimus, inventorizaciją, bet jis nežino, apsaugos darbuotojai to nedaro. Tuo metu dirbo svetimoje parduotuvėje, neturi darbuotojų numerių, darbuotojai nesinešioja telefonų. Nepilnametis verkė, tai buvo svarbiau, nei vagiamas alkoholis. Buvo nuspręsta likti su nepilnamečiu, jis vogė šokoladukus. Tas nepilnametis buvo pristatytas policijai. Visi pirkėjai deda į vežimėlius arba į krepšius, jei krautų į kelnes, tada žiūrėtų nuo situacijos, dabar yra kaip yra. Kai žmonės deda prekes į krepšelius, nepuola sulaikyti. Apsaugos postas sandėlyje, išėjimas kitoje pusėje. Jei ir būtų bėgęs, būtų nepavijęs. Iš veido mato, kad kaltinamasis matytas, panašus iš veido bruožų. Jam atrodo, kad jis pirmas išbėginėjo (1 t., b. l. 160-161);

- liudytojos A. V. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kad yra „Maximos“ Nemenčinėje pamainos vadovė. Pažįsta kaltinamąjį tik iš filmuotos medžiagos, jis nėra jai giminė. Žino, kad tą dieną, kai buvo padaryta žala jų parduotuvei, apsaugos darbuotojai buvo sulaikę berniuką su šokoladuku, o po to pagal filmuotą medžiagą pamatė, kad buvo pavogtas didelis kiekis alkoholio. Tai pastebėjo apsaugos darbuotojas pagal filmuotą medžiagą. Peržiūrėjo ir ji tą filmuotą medžiagą. Matė, kaip berniukas pavogė šokoladą ir apsauga prie jo priėjo, tada pamatė kitą vagystę. Tik pagal filmuotą medžiagą matė, kad pavogtas alkoholis. Užėjo į parduotuvę, buvo dviese, pririnko pilnus krepšelius ir išėjo pro duris nesumokėję. Kokios rūšies, kiek vienetų maždaug alkoholio, negalėjo tiksliai pasakyti, be tai buvo brangesni alkoholiniai gėrimai. Paaiškino, kad inventorizacija vyksta nuolat, brangų alkoholį nuolatos skaičiuoja. Matosi įrašuose, kad nesumokėjo ir išėjo. Pagal vaizdo įrašą gerai matosi kaip jie išeina iš parduotuvės, bet tuo metu berniukas su šokoladuku buvo sulaikytas. Ieškinį „Maxima“ atstovai surašė žiūrint vaizdo medžiagą, ten aiškiai matėsi, ką ima iš lentynų. Inventorizacija po įvykio buvo daryta. Mano, kad būtų galimybė pateikti inventorizacijos dokumentus. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus papildomai paaiškino, kad vaizdo įrašas yra pas apsaugos darbuotoją, pas jį tą vaizdo įrašą ir apžiūrinėjo. Įrašai saugomi, todėl, kad tai svarbūs dalykai. Negali atsakyti, ar galės pateikti įrašą. Tvirtino, kad įrašo neperdarinėjo. Kad vaizdo įrašai sutrumpinti ar sukarpyti - ją nustebino. Tyrėjui atidavė įrašus pilnus ir pati peržiūrėjo tuos įrašus prieš posėdį, aiškiai matosi, kad kaltinamasis balandžio 29 d., 16.15 val. ne vienas atėjęs, o su kitu asmeniu pasisavino prekių, 4 vnt. Hennessy, 4 vnt. Courvoisier, jie buvo dėžutėse, toliau skrudintą duoną ant alkoholio užsidėjo, paėmė „žemą startą“ ir išėjo per pagrindines duris. Kokias prekes ima, aiškiai matosi. Kur dėžutėse, tai ten „Courvoisier“. Jie atėjo tikslingai, tiesiai į alkoholio skyrių ir susidėjo brangiausias prekes, kurias vagia dažniausiai ir išėjo iš prekybos centro. Įrašus pateikė ir juos dar kartą peržiūrėjo. Matosi, ką ima. Jie buvo nesulaikyti, nes apsaugos darbuotojas stebėjo berniuką 16:08 val., o 16.12 val. užėjo kaltinamasis, o 16.15 val. išėjo pasisavinęs prekių už 320, 43 Eur. Yra dar vienas pareiškimas žmogui, kuris yra atėjęs kartu. Jis pasisavino prekių už 225,47 Eur. Krepšelio apačioje yra dėžutės. Nurodė, kad galės vaizdo įrašą pateikti teismui. Toje medžiagoje viskas matosi, nesupranta, kodėl ikiteisminio tyrimo metu viskas dingo. Parduotuvėje yra ir įėjimas, ir išėjimas. Jie šiek tiek pastovėjo ir išėjo. „Maximos“ civilinį ieškinį palaiko ir prašo priteisti pilna apimtimi. Brangų alkoholį pasiskaičiuoja visada. Reikia klausti apsaugos darbuotojo, kaip jis surinkinėjo tas pavogtas prekes. Jis, aišku, tai darė pagal vaizdo medžiagą. Jau ar nebus praėjus ta inventorizacija, nes likučiai „nusinulina“ po metinės inventorizacijos. Reikia sistemoje pasižiūrėti ar galima likučius pateikti su trūkumais. Negali atsakyti, kada daryta artimiausia iki vagystės inventorizacija, kadangi prižiūri 140 parduotuvių. Pati nedaro inventorizacijos. Daro apsaugos darbuotojai inventorizaciją. Atsakyti negali ar po įvykio daryta inventorizacija. Kas pavogta reiktų klausti apsaugos darbuotojo. Alkoholio likučius skaičiuoja nuolatos. Toje parduotuvėje skaičiuojami likučiai alkoholio nuolatos. Buvo tuo pačiu metu du asmenys. Buvo vagiamas alkoholis ir su dėžutėmis, ir be dėžučių, tai puikiai matosi vaizdo įraše (1 t., b. l. 188-190);

- liudytojo P. J. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kad nėra giminės su kaltinamuoju, nepažįsta kaltinamojo. Įvykį pamena, bet kaip nustatė, kad tai P. P. - nepamena. Pamena, kad berniukas buvo sulaikytas, o vyrai su pilnais krepšiais išėjo iš parduotuvės. Buvo gavęs du el. laiškus, kad veiką padarė P. P., bet bylos labai panašios, kad gali klysti. Buvo atpažintas P. P.. Kaltinamojo nuotrauka buvo duomenų registre, vaizdo įraše matomas, nustatė, kad tai jis iš veido bruožų. Nors nėra ekspertas, tačiau jam, kaip žmogui, jis buvo panašus į vaizdo įraše esantį žmogų. Kaltinamasis į atvaizdą vaizdo įraše labai panašus. Kai matė duomenų registre nuotrauką, ji nejuda, o vaizdo įraše yra dinaminis vaizdas, kai dabar mato žmogų gyvai jis tikrai labai panašus į vaizdo įraše užfiksuotą veiką padariusį asmenį. Dėl ekspertizės ne jis sprendžia. Administracinių nuobaudų kaltinamajam nesiuntė, gal kolegos siuntė. Teigė, kad labai panašus kaltinamasis į vaizdo įraše esantį žmogų. Du pranešėjai buvo, kurie pasakė jam, kad vaizdo įraše esantis žmogus panašus į P. P. (2 t., b. l. 5-6);

- 2024 m. gegužės 2 d. UAB „Maxima LT“ pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. balandžio mėn. 29 d., apie 16:15 val. parduotuvėje „Maxima X-834“, adresu Švenčionių 44, pilietis(-ė) (neprisistatęs) prekybos salėje pasiėmė prekių ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs (-usi) už šias prekes: 1. Konj. Hennessy 40% 0,5 l b/k 3245990287407 4 vnt., 1 vnt. kaina 25.99 eurų, suma 103,96 eurų; 2. Konj. Courvoisier VS, 40% 0.5l b/k 3049197110908 4 vnt., 1 vnt. kaina 24.99 eurų, suma 99,96 eurų; 3. Konj. Martell VS 40% 0.7l b/k 3219620000085 3 vnt. 1 vnt. kaina 36.99 eurų, suma 110.97 eurų; 4. Pirkinių krepšelis 1 vnt. kaina 3.75 eurų; 5. Skrudinta sumuštinių duona Toste b/k 4770163835509 1 vnt. kaina 1.79 eurų. Parduotuvei padaryta žala 320.43 eurų . Pilietis(-ė) nebuvo sulaikytas(-a). Vagystė pastebėta pasigedus prekių, peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus. Bendra MAXIMA LT, UAB parduotuvei padaryta žala 320.43 eurų. Prašo šį įvykį ištirti ir įpareigoti kaltą asmenį atlyginti padarytą žalą. Prekių trukumą ir vagystės faktą išsiaiškino apsaugos darbuotojas P. A.. Išnagrinėjus administracinę bylą, įsiteisėjusį nutarimą siųsti MAXIMA LT UAB įgaliotai atstovei Ramintai Kazlauskienei (tel. (duomenys neskelbtini)), adresu MAXIMA LT, UAB (duomenys neskelbtini) arba e-paštu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8);

- 2024 m. gegužės 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta- Vilniaus r., Nemenčinėje, Švenčionių g. 44, esanti parduotuvė „MAXIMA X-834“. Į parduotuvę patenkama pro automatiškai atsidarančias duris, pro kurias galima tik įeiti. Užėjus į parduotuvės vidų, dešinėje yra daržovių - vaisių skyrius, pasukus į kairę palei sieną yra lentynos, kur sudėti įvairūs duonos gaminiai. Parduotuvėje taip pat įrengtos kitos lentynos, kuriose sudėtos įvairios paskirties prekės, įrengtos fizinės ir savitarnos kasos. Parduotuvės kairėje, arčiau kasų yra įrengtas alkoholinių gėrimų skyrius, įrengtos lentynos, kuriose yra sustatyti įvairūs alkoholiniai gėrimai. Parduotuvės išėjimas yra už savitarnos ir fizinių kasų, t.y. atskiras išėjimas, pro kurį galima tik išeiti. Parduotuvėje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Daugiau pėdsakų tinkamų fiksavimui neaptikta. Įvykio vietos apžiūros rinkinys nenaudotas. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta. (1 t., b. l. 13-20);

- 2024 m. gegužės 13 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „29-04-24 16'15'26)(2)“. Atidarius vaizdo įrašą matoma parduotuvės „MAXIMA“ salė, įėjimo į parduotuvę, iš parduotuvės vidaus vaizdas. Pro įėjimo duris įeina žmogus (bruožų nesimato), atsidaro automatiškai durys ir du vyriškiai, tamsiai apsirengę eina link parduotuvės „MAXIMA“ įėjimo automatinių durų. Vyriškiai su pirkinių krepšiais eina vienas paskui kitą. Vyriškiai nešasi pirkinių krepšelius, kur sudėtos prekės. Vaizdo įrašo kokybė prasta, iškreiptas vaizdas. Vaizdo įrašo trukmė 12 s. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „(29-04-24 16'14'42)(1)“. Atidarius vaizdo įrašą, matomas vaizdas parduotuvės „MAXIMA X-384“ alkoholio skyrius, kur užfiksuotas vyriškis, rankoje laiko mėlynos spalvos pirkinių krepšelį, kuriame yra sudėtos prekės (prekės neįžiūrimos). Vyriškis vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų. Vyriškio apranga juodos spalvos batai, mėlynos spalvos džinsai, juodi, ilgom rankovėm marškiniai. Vaizdo įrašo kokybė prasta, iškreiptas vaizdas. Vaizdo įrašo trukmė 6 s. Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „(29-04-24 16'08'55)“. Atidarius vaizdo įrašą matoma parduotuvės „MAXIMA“ salė, įėjimo į parduotuvę, iš parduotuvės vidaus vaizdas. Į parduotuvę įeina berniukas. Vaizdo įrašo kokybė prasta, iškreiptas vaizdas. Vaizdo įrašo trukmė 4 s. (1 t., b. l. 23-26);

- 2024 m. gegužės 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. J. tarnybiniu pranešimu dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, kuriame nurodyta, kad Vilniaus apskrities Vyriausiame policijos komisariato Vilniaus rajono Policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-17986-24, dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 5 dalį, dėl to, kad 2024-04-29 16.15 val. iš parduotuvėje „MAXIMA X-834“, esančios Vilniaus r., Nemenčinėje, Švenčionių g. 44, nenustatytos tapatybės vyriškis pavogė prekes: 4 vnt. konjako butelių „Hennessy“, 1 vnt. kaina 25,99 Eur, 4 vnt. konjako butelių „Courvoiser“, 1 vnt. kaina 24,99 Eur, 4 vnt. butelių konjako „Martell VS“, 1 vnt. kaina 36,99 Eur, 1 vnt. pirkinių krepšelį, kurio kaina 3,75 Eur, 1 vnt. skrudinti skirtos sumuštinių duonos „Toste“, kurios kaina 1,79 Eur. Parduotuvė „MAXIMA X-834“ patyrė 320,43 Eur turtinę žalą. Parduotuvės vaizdo kameros užfiksavo asmenį galimai įvykdžiusį šią nusikalstamą veiką. Atliekant paieškos veiksmus buvo perduotas cirkuliaras dėl susipažinimo su minėta nuotrauka ir asmens atpažinimo. 2024-05-21 iš Vilniaus apskrities Vyriausio policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo Policijos komisariato tyrėjų buvo gauta informacija, kad „Maximos“ parduotuvės vaizdo kamerų užfiksuotas asmuo gali būti P. P., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus minėtą asmenį POLISII ir sulyginus gyventojų registre esančią P. P. nuotrauką buvo nustatyta, kad šis asmuo yra labai panašus į vaizdo kamerų užfiksuotą asmenį. Minėtas asmuo yra daug kartu baustas už analogiškas veikas, kas patvirtina įtarimus. Tolimesniam tyrimui yra tikslinga medžiagą perduoti proceso tyrėjams (1 t., b. l. 44-47).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 178 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą (vagystę). Vagystė pagal minėto straipsnio dispoziciją – tai svetimo turto pagrobimas, kuris suprantamas kaip neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą.

BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi, šiame skyriuje nurodytas turtas yra <...> nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Tai privilegijuota vagystės sudėtis, kuri vertinama kaip mažesnį pavojų visuomenei kelianti veika – baudžiamasis nusižengimas.

Nagrinėjamu atveju įvertinus paties kaltinamojo P. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip pat liudytojų parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, civilinio ieškovo pateiktus vaizdo įrašus, fotonuotraukas, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – 2024 m. balandžio 29 d. apie 16.15 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į UAB „MAXIMA LT“ priklausančią parduotuvę „MAXIMA X-834“, esančią Švenčionių 44, Nemenčinėje, Vilniaus r. sav., kur iš prekybos salėje esančių lentynų tyčia paėmė keturis vienetus 0,5 litro talpos butelius konjako „Hennessy“, kurio 1 vieneto kaina 25,99 Eur, bendros 103,96 Eur vertės, keturis vienetus 0,5 litro talpos butelius konjako „Courvoiser VS“, kurio 1 vieneto kaina 24,99 Eur, bendros 99,96 Eur vertės, tris vienetus 0,7 litro talpos butelius konjako „Martell VS“, kurio 1 vieneto kaina 36,99 Eur, bendros 110,97 Eur vertės, vieną vienetą skrudinimui skirtos sumuštinių duonos „Toste“, kurios kaina 1,79 Eur, kurias susidėjo į pirkinių krepšelį, kurio vertė 3,75 Eur, ir išėjo iš parduotuvės už minėtas prekes nesumokėjęs, bei tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „MAXIMA LT“ priklausantį nedidelės – 320,43 Eur. vertės turtą.

Kaltinamasis P. P. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus savo kaltę pripažino pilnai, dėl savo veiksmų gailėjosi ir sutiko atlyginti žalą. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis savo poziciją pakeitė ir teigė, kad įvykio aplinkybių nepamena, o vaizdo įraše, kuriame yra užfiksuotas nusikalstamą veiką darantis asmuo, yra ne jis.

Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas vyriausiasis tyrėjas P. J. paaiškino, kad asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, nustatė pagal UAB „MAXIMA LT“ vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuotas nusikalstamą veiką darantis asmuo, jo atvaizdą sulyginęs su kaltinamojo nuotrauka, esančia duomenų registre, kadangi kaltinamasis jau daug kartų teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Tvirtino, kad nors nėra ekspertas, bet sulyginus šiuos du atvaizdus, taip pat duodant parodymus teisimojo posėdžio metu ir matydamas kaltinamąjį teigė, kad kaltinamasis yra labai panašus į vaizdo įraše užfiksuotą asmenį.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. A. taip pat teigė, kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo labai panašus į kaltinamąjį, t. y. jį pamatęs teisiamojo posėdžio metu teigė, kad kaltinamasis yra jam matytas būtent iš vaizdo medžiagos. Liudytoja A. V., duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu, taip pat parodė, kad „pažįsta kaltinamąjį tik iš filmuotos medžiagos“, t. y. ji P. P. matydama teisiamojo posėdžio metu taip pat aiškiai atpažino pagal vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota vagystė.

Teisiamojo posėdžio metu buvo peržiūrėti UAB „Maxima LT“ pakartotinai pateikti vaizdo įrašai, iš parduotuvės, kurioje 2024 m. balandžio 29 d. apie 16.15 val. buvo pagrobtas 320,43 Eur nedidelės vertės turtas – alkoholiniai gėrimai, duona ir pirkinių krepšelis. Vaizdo įraše pavadinimu „13(29-04-24 16‘13’01) matoma kaip du vyrai su pirkinių krepšeliais alkoholio skyriuje į krepšelius deda alkoholinius gėrimus. Kaltinamasis nesutiko su tuo, kad vaizdo įraše matomas vyras apsirengęs tamsiai mėlynus ilgomis rankovėmis marškinius ir dedantis alkoholio butelius bei dėžutes (iš vaizdo įrašo matoma, jog paimama 11 vienetų, t.y. tiek, kiek nurodyta kaltinime) yra jis. Pažymėtina, kad kaltinamojo gynėjas advokatas taip pat teigė, kad abejotina, jog tai yra kaltinamasis P. P.. Kaltinamojo gynėjas pažymėjo, kad liudytojai duodami parodymus teigė, kad kaltinamasis P. P. panašus į vaizdo įrašuose matomą asmenį, todėl gynėjo nuomone, niekas vienareikšmiškai nepatvirtino, kad ten tikrai tas asmuo, todėl lieka nepašalinta abejonė.

Teismo vertinimu, sulyginus vaizdo įraše užfiksuoto asmens atvaizdą su byloje esančiu (1 t., b. l. 72), taip pat teismui matant P. P. teisiamojo posėdžio metu, nekyla abejonės, kad būtent minėtame vaizdo įraše, bei kituose UAB „Maxima LT“ pateiktuose vaizdo įrašuose, kuriuose užfiksuotas aptariamas įvykis, vienas iš asmenų, grobiančių svetimą turtą, yra kaltinamasis P. P.. Tai matyti tiek iš vaizdo įrašuose pakankamai gerai matomų veido bruožų, kūno sudėjimo, šukuosenos ir kito. Pažymėtina, ir tai, kad net trys liudytojai P. P. pamatę teisiamojo posėdžio metu bei vaizdo įrašuose, jį atpažino. Todėl pritartina prokurorės nuomonei, kad byloje surinktų įrodymų visuma nekelia abejonių, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas nedidelės vertės turtą grobiantis asmuo yra P. P.. Be to svarbu paminėti, kad pats kaltinamasis, duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, juos keitė, iš pradžių teigdamas, kad dažnai lankėsi aptariamojoje parduotuvėje, bet ne visąlaik ten vogdavo, todėl tos datos balandžio mėnesį neprisimena, tačiau taip pat nurodė, kad tik vieną kartą yra vogęs toje parduotuvėje, o Nemenčinėje iš viso yra buvęs tik porą kartų. Tokie nevieningi kaltinamojo parodymai tik patvirtina, kad jis bando išvengti atsakomybės, todėl parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu vertintini kritiškai.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas išreiškė poziciją, kad siekiant nustatyti, ar vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo neabejotinai yra P. P., šiuos vaizdo įrašus turėtų įvertinti ekspertas, todėl turėtų būti skirta ekspertizė. Pažymėtina, kad rašytinio prašymo su pateiktais konkrečiais klausimais ir užduotimis ekspertui gauta nebuvo. Šis žodinis prašymas teismo protokoline nutartimi buvo netenkintas nurodant, kad skirti ekspertizę netikslinga, kadangi duomenų yra pakankamai, kad teismas galėtų priimti galutinį procesinį sprendimą byloje. Taip pat pažymėtina, kad teismo vertinimu, atžvelgiant į vaizdo įrašus, esančius byloje, liudytojų parodymus ir kitą bylos medžiagą, kaltinamojo ir jo gynėjo prašymas dėl ekspertizės skyrimo šiuo atveju laikytinas pertekliniu, kadangi visi proceso dalyviai, išskyrus gynybą, vieningai vaizdo įrašuose atpažino P. P., todėl ekspertizės skyrimas šiuo atveju būtų laikytinas proceso vilkinimu.

Įvertinus anksčiau išdėstytą, teismas daro pagrįstą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis P. P. įvykdė nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybės, veikė tiesiogine tyčia – suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį (svetimo turto pagrobimą) ir norėjo taip veikti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes P. P. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybė sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos, kuri šiuo atveju priskiriama baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis), pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą – tiesioginę tyčią, turtinės žalos dydį, į kaltinamojo asmenybę: P. P. daugiau kaip 30 kartų teistas, didžioji dalis teistumų yra susijusių su svetimo turto pagrobimu, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, kurių didžioji dalis susijusi su svetimo turto pagrobimu (paskirtos baudos nesumokėtos) (1 t. b. l. 104-113), nedirbantis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Nusikalstamų veikų padarymo sistemiškumas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines kaltinamojo P. P. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybės, įvertinęs bausmių skyrimui pirmiau nurodytas ir reikšmės turinčias aplinkybes, daro pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą arešto bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į pagrobto turto vertę, įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir laipsnį, ankstesnį teistumą ir kitas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į kaltinamojo poziciją dėl kaltės. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamajam už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą skirtina 45 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra teisinga ir proporcinga kaltinamojo įvykdytai nusikalstai veikai.

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog P. P. atžvilgiu priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. ir 2025 m. balandžio 16 d. nuosprendžiai, kurie šio nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo dieną neįsiteisėję. Be to P. P. atžvilgiu taip pat yra neišnagrinėtų baudžiamųjų bylų. Todėl siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su minėtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis nebendrintina, tačiau pažymėtina, kad tai netrukdo, įsiteisėjus nuosprendžiui, paskirtų bausmių subendrinti vykdymo procese.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų

Civilinis ieškovas UAB „Maxima LT“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 320,43 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl P. P. padarytos nusikalstamos veikos, atlyginimo. Teismui pranešus apie teisiamojo posėdžio datą ir laiką, civilinio ieškovo atstovė pateikė prašymą nagrinėti baudžiamąją bylą nagrinėti civiliniam ieškovui nedalyvaujant.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, jog dėl P. P. padarytos nusikalstamos veikos UAB „Maxima Lt“ patyrė viso 320,43 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų, 43 ct) turtinės žalos. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nesutiko su civiliu ieškiniu, nes savo kaltės nepripažino. Tačiau įvertinus, kad byloje nustatyta, jog būtent kaltinamasis P. P. savo veiksmai sukėlė turtinę žalą UAB „Maxima LT“, todėl darytina išvada, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, kuriose nurodyta, jog dėl kaltinamajam P. P. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybės išlaidos sudaro – 387,50 eurų sumą (2 tomas, b. l. 12–15).

Pagal anksčiau suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Rašte, be kita ko, vadovaujamasi ir EŽTT praktika, kurioje akcentuojama, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbūs du aspektai – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, t. y. ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų. Taigi ir nauji BPK pakeitimai negali būti laikomi numatančiais pareigą teismui visais atvejais, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, priteisti iš asmens, pripažinto kaltu, išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.

Nagrinėjamu atveju teismas, remiantis įstatymu, nustatė privalomą gynėjo dalyvavimą procese, kadangi kaltinamasis P. P. baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu atliko laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį (BPK 51 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam buvo paskirtas ir procese dalyvavo gynėjas advokatas Aleksandr Palamarčuk. Teismas atsižvelgęs į kaltinamojo P. P. turtinę padėtį (nedirbantis, atlieka bausmę), taip pat į tai, kad jo atžvilgiu yra priimtų ir neįsiteisėjusių su svetimo turto pagrobimais susijusių nuosprendžių, kuriais skirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės, taip pat pareikštą civilinį ieškinį, kaltinamojo gynėjo prašymą nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, nes gynėjas procese dalyvavo ne dėl kaltinamojo noro, bet dėl įstatymu pagrįsto teismo sprendimo. Dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš P. P. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 58-61) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokai su laikmenomis, kuriuose CD laikmenos su vaizdo įrašais iš parduotuvės „Maxima“, taip pat vokas su laikmena, kuriuose CD laikmenos su teisiamojo posėdžio vaizdo įrašais (prisegti prie 1 tomo bylos viršelio) – paliktini saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. P. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Civilinio ieškovo UAB „Maxima LT“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo P. P. 320,43 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų, 43 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybinės teisinės pagalbos išlaidų už kaltinamajam P. P. suteiktą teisinę pagalbą 387,50 Eur priteisimo, netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokus su laikmenomis, kuriuose CD laikmenos su vaizdo įrašais iš parduotuvės „Maxima“, taip pat vokus su laikmenomis, kuriuose CD laikmenos su teisiamojo posėdžio vaizdo įrašais (prisegti prie 1 tomo bylos viršelio)– palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.