Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1130-569/2014,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduota Šiaulių apygardos teismo civilinė byla pagal atsakovės R. D. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-924-952/2014 pagal ieškovo Radviliškio rajono savivaldybės ieškinį atsakovei R. D., trečiajam asmeniui Radviliškio Lizdeikos gimnazijai, trečiajam asmeniui Radviliškio rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai, dėl atsakovės, kaip darbuotojos, neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, paskirta nagrinėti nurodytą bylą, nustatė, kad šioje byloje ieškovo (Radviliškio rajono savivaldybės) atstovu, dalyvavusiu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo Šiaulių apygardos teismo teisėjos N. M. sūnus A. M.. 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1130-569/2014, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nusišalino nuo bylos nagrinėjimo CPK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu. Siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl galimo nurodyto teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų šališkumo, Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti bylos perdavimo kitam teismui klausimą (CPK 34 str. 3 ir 5 d.; 3 str. 7 d.).

Prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinamas

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 5 dalį, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui.

Šiuo atveju apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-1130-569/2014 Šiaulių apygardos teismui pavesta vertinti teismo sprendimo, dėl Radviliškio rajono savivaldybės, kurią atstovavo teisėjos N. M. sūnus A. M., ieškinio, teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis tuo pagrindu, jog bylos šalį pirmosios instancijos teisme atstovavo apeliacinės instancijos teisme dirbančios teisėjos sūnus, teisėjų kolegija, kuriai buvo pavesta vertinti ginčo situaciją, nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, manydama, jog tokiais pat pagrindais nuo bylos nagrinėjimo nusišalintų ir kiti šio teismo Civilinių bylų skyriaus teismo teisėjai, perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti bylos perdavimo kitam teismui klausimą.

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, CPK 34 straipsnio 5 dalies norma byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais saugomų vertybių kontekste (CPK 7 str.), taikytina tais atvejais, kai byloje dalyvaujantis asmuo turi materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (ieškovas, atsakovas, trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje nr. 2KT-75/2012). Tai reiškia, kad nėra pagrindo perduoti bylą nagrinėti kitam teismui kiekvienu atveju vien dėl to, kad byloje dalyvaujančio asmens atstovo (advokato ar advokato padėjėjo ir pan.), neturinčio byloje materialiojo teisinio intereso, bet turinčio procesinį suinteresuotumą, sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) teisme, kuriam teisminga byla, dirba teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju. Tačiau toks šios nuostatos taikymas jokiais atvejais neturi prieštarauti teisingumo interesams ir asmens teisės į teisingą ir nešališką teismo procesą įgyvendinimui. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Aktualioje teismo nešališkumo klausimu Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. Hauschildt v. Denmark, no. 154, 24 May 1989, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, 21 December 2000, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., Miller and Others v. United Kingdom, nos. 45825/99, 45826/99 and 45827/99, 26 October 2004; Mežnarić v. Croatia, no. 71615/01, 15 July 2005, § 36; Wettstein v. Switzerland, cited above, § 47 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (žr. Pullar v. United Kingdom, 10 June 1996, Reports 1996-III, § 38).

Nagrinėjame atveju nesant realių faktų, kurie keltų abejonių dėl visų Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2A-1130-569/2014, darytina išvada, kad civilinę bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos teisme bylos šalims bus suteiktos pakankamos teisės į nešališką teismą garantijos. Todėl nėra pagrindo nušalinti visus šio teismo teisėjus ir perduoti civilinę bylą Nr. 2A-1130-569/2014 nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymi, jog teisėjai nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 3 straipsnio šeštąja dalimi, 34 straipsnio trečiąja ir penktąja dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Netenkinti prašymo perduoti iš Šiaulių apygardos teismo kitam tos pačios pakopos teismui nagrinėti civilinę bylą Nr. 2A-1130-569/2014.