- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-19
- Bylos Nr.
- e2YT-24024-534/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19149-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Pareiškėjas
- V. P., V. U.
- Suinteresuotas asmuo
- G. P., Lietuvos valstybė
- Advokatai
- Algis Lukoševičius
- Kategorijos
- 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjui V. P., pareiškėjų V. P. ir V. U. atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. P. ir V. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: G. P., Lietuvos valstybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
Šalies argumentai
pareiškėjaipareiškimu kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. U., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjo savo tėvo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti.
Nurodė, kad pareiškėjų tėvas bei suinteresuoto asmens G. P. sutuoktinis V. P. (toliau – ir palikėjas) mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas yra sudaręs 2009-02-05 oficialųjį testamentą (Notarinio registro Nr. 849) (toliau – ir Testamentas). Po Palikėjo mirties jo testamentiniai įpėdiniai – pareiškėjai – į palikimo vietos notarą nesikreipė, kadangi manė, jog pakanka per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, ir tuo pagrindu notaras išduos jai paveldėjimo teisės liudijimus į palikėjo turtą tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą.
Teismo posėdyje pareiškėjas irjo atstovas rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais. Teismo posėdyje apklaustos liudytojos H. J., L. A., V. K. nurodė: jos pažinojo palikėją, pažįsta pareiškėjus; pareiškėjai naudojosi palikėjo turtu (žemės sklypais, sodo nameliu), prižiūrėjo jį
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
CPK 444 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. To paties straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.
PagalCPK445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas V. P., kuris buvo sudaręs 2009-02-05 oficialųjį testamentą (notarinio registro Nr. 849). Pareiškėjai yra palikėjo įpėdiniai pagal testamentą. Paveldimą turtą pagal testamentą sudaro: 10000/29659 dalys žemės ūkio paskirties 2,9659 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., esantis (duomenys neskelbtini)., Registro Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis 0.0527 ha ploto žemės ūkio paskirties (naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypai) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v., esančio (duomenys neskelbtini), Registro Nr. 41/47515, (toliau – žemės sklypai); ½ dalis 96.29 m2 bendro ploto sodo namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 1S1/p, esančio (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – sodo namelis).
Po palikėjo mirties per CK 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjai į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
Šioje byloje esantys įrodymai (dokumentai, pareiškėjų paaiškinimai, liudytojų parodymai) patvirtina, kad pareiškėjai priėmė palikėjo palikimą, faktiškai pradėję valdyti paveldimąturtą, nes palikėjo turtu rūpinosi kaip nuosavu (CK 5.51 straipsnis) –po palikėjo mirties valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą (šienavo žemės sklypus, gyveno sodo namelyje), mokėjo su šiuo turtu susijusius mokesčius.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų pareiškimas tenkintinas visiškai.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams yra reikalingas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. U., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.