Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-726-480/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-04-14
Bylos Nr.: 2A-726-480/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-09100-2012-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė (pirm.), Albina Rimdeikaitė (pran.), Gintautas Koriaginas
Ieškovas: A. P.
Atsakovas: A. P., E. V.
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-726-480/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-09100-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 75.6.1;75.8;121.18;121.21; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6863-918/2013 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovėms A. P., E. V., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl mirusio sutuoktinio turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė nustatyti, kad J. P. ir A. P. santuokos metu įgyto turto - statybinių medžiagų, sunaudotų statant gyvenamąjį namą 1A1/Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 2Ilm , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 3Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei piniginių santaupų priklausė po 1/2 dalį ir pripažinti jam nuosavybės teisę į pusę statybinių medžiagų, kurių vertė nustatyta pagal VĮ Registrų centro duomenis yra 10479 Lt; priteisti ieškovui iš atsakovės A. P. 3304,45 Lt J. P. priklausiusią piniginių indėlių kompensaciją pinigais; priteisti solidariai iš atsakovių 71400 Lt; pripažinti ieškovui teisę naudotis 1/2 dalimi 930 kv.m. žemės klypo, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. 465 kv.m. ploto žemės sklypo; pripažinti ieškovui teisę į 2142 investicinius čekius, sumokėtus J. P. už žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pirkimą Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM. Ieškovas nurodė, kad J. ir A. P. susituokė 1955-10-29 ir iki J. P. mirties gyveno santuokoje. J. P. mirė 2012-11-19. Visą jo turtą 2012-02-08 paveldėjo A. P., kuris perėmė ir procesines J. P. teises ir pareigas civiliame procese. A. P. reikalauja, kad A. P. jam atiduotų tėvo turto dalį, sukauptą santuokos metu. Nurodė, kad A. P. kartu su J. P. sukauptą 149408,91 Lt sumą per kelis kartus paėmė iš banko sąskaitos ir J. P. jų neatidavė. Paskutinį kartą 2009 metais nuimta 71498,83 Lt, šią sumą A. P. perdavė E. V.. Kadangi E. V. sutiko tuos pinigus A. P. grąžinti, ieškovas reikalavimo priteisti pinigus iš E. V. nereiškia. Kur panaudota likusi pinigų dalis, ieškovas nežino. Nurodė, kad investiniai čekiai, kuriuos prašo padalinti, buvo tėvo J. P. asmeninė nuosavybė, kurią jis gavo iš valstybės. Statiniai registre įregistruoti, tačiau savininkas nenurodytas. Įregistruoti statinių nuosavybės teisės registre ieškovas negalėjo, nes reikia, kad atvyktų abu savininkai, o A. P. nesutinka dalyvauti žemės bei pastatų įteisinimo procese.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: nustatė, kad iki J. P. mirties bendroji jungtinė sutuoktinių J. P. ir A. P. nuosavybė buvo 71498,83 Lt piniginių lėšų suma, turtinė teisė į 930 kv. m. namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėta vienkartinė 4284 Lt įmoka investiciniais čekiais; nustatė, kad po J. P. mirties liko paveldimas turtas - ½ dalis 71498,83 Lt piniginių lėšų, E. V. įmokėtų į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, ½ dalis turtinės teisės į 930 kv. m. namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėta vienkartinė 4284 Lt įmoka investiciniais čekiais; kitus ieškinio reikalavimus atmetė; išaiškino šalims, kad į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT95 7300 0100 0222 9831 E. V. įmokėta 71498,83 Lt suma bus išmokėta šalims ar jų nurodytiems asmenims pateikus atitinkamai paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimus.

Teismas nustatė, kad J. P. ir atsakovė A. P. 1955-10-29 susituokė Kauno miesto civilinės metrikacijos biure. J. P. mirė 2012-11-19 santuokoje. Ieškovas A. P. 2012-11-27 kreipėsi Kauno m. 9-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir priėmė J. P. palikimą pagal testamentą. 2013-01-31 A. P. raštu informuota, kad ji turi kreiptis į notarų biurą dėl jai priklausančios dalies santuokinio turto. Paveldėjimo bylą tvarkanti notarė 2013-04-30 atsisakė ieškovui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi notarei nežinoma, kokia yra J. P. turto dalis. Byla teisme buvo pradėta J. P. iniciatyva, J. P. prašė padalinti santuokoje su A. P. įgytą turtą nenutraukiant santuokos. Mirus J. P., Kauno apygardos teismo 2013-02-27 nutarties pagrindu A. P. perėmė J. P. procesines teises ir pareigas.Atsakovė A. P. į paveldėjimo bylą tvarkančią notarę dėl nuosavybės teisės į atsakovei priklausančią turto dalį nesikreipė.

Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad sutuoktinių J. P. ir A. P. vardu nebuvo įregistruota transporto priemonių (I t. 79, 80 b. l.). Į bylą pateikta VĮ Registrų centro pažyma dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą patvirtina sutuoktinių J. P. ir A. P. vardu nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto (I t. 78 b. l.). Teismas nurodė, kad iš šios pažymos matyti, kad 1986-01-17 J. P. prašymu adresu (duomenys neskelbtini) yra atlikti statinių – gyvenamojo namo 1A1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato 3I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (šulinio, lauko tualeto, pavėsinės, tvoros, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, tačiau daiktinės teisės bei juridiniai faktai į šiuos nekilnojamuosius daiktus nėra įregistruoti (I t. 76 b. l.). Iš į bylą pateiktos 1981-06-24 Sodybinio sklypo suteikimo individualinio gyvenamojo namo statybai sutarties matyti, kad statytojui J. P. Kauno miesto vykdomojo komiteto 1980-07-23 sprendimu Nr. 354 neterminuotam naudojimui suteiktas sklypas (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų statybai pagal Kauno miesto vyriausiojo architekto patvirtintą projektą (I t. 89-90). Teismas nurodė, kad ieškovui Kauno apygardos teismo 2012-09-10 nutartimi (I t. 27-30 b. l.) buvo išaiškinta ieškovo pareiga patikslinti ieškinį. Tačiau nei pradinis ieškovas J. P., nei jo procesines teises perėmęs ieškovas A. P., nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kiek ir kokių medžiagų buvo sunaudota pastatų statybai, kokia šių medžiagų vertė, koks buvo J. P. indėlis įsigyjant statybines medžiagas, panaudotas statant šiuo metu vis dar neįregistruotus statinius. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad nėra galimybės pripažinti šalims nuosavybės teises į teisiškai neregistruotus pastatus (gyvenamąjį bei ūkinius pastatus ir kiemo statinius), nes šie pastatai neįteisinti sutuoktinių vardu, todėl nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovui aiškiai ir konkrečiai nenurodžius, ir neįrodinėjant prašomų dalinti statybinių medžiagų ir jų vertės, teismas sprendė, kad nėra galimybės nustatyti ir sutuoktinių nuosavybės teisės dalių į šias medžiagas. Dėl nurodytų aplinkybių ieškinio reikalavimus, kuriais prašoma nustatyti, jog J. P. priklausė ½ dalis statybinių medžiagų, panaudotų statant statinius (duomenys neskelbtini), ir pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į šių medžiagų 1/2 dalį, teismas atmetė. Nurodė, kad ieškovas dar J. P. esant gyvam turėjo šio išduotą įgaliojimą įregistruoti pastatus (duomenys neskelbtini), bei J. P. nuosavybės teisę į įstatinius, tačiau šios teisės nerealizavo. Taip pat nurodė, kad ieškovui A. P. tiek parengiamojo posėdžio, tiek teismo posėdžio metu buvo išaiškinta būtinybė įregistruoti pastatus ir tik po to spręsti dėl buvusių sutuoktinių turto dalies, tačiau ieškovas, atstovaujamas advokato, pasirinko kitokius teisminės gynybos būdus.

Teismas taip pat nurodė, kad Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1967 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 649, Kauno miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1980 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 209 ir 1980 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 354 (I t. 188-190 b. l.), J. P. buvo išskirtas 600 kv.m. ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). 1981 m. birželio 24 d. Kauno miesto vykdomojo komiteto Statybos ir architektūros valdyba J. P. suteikė 600 kv.m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir garažo statybai. 1992 m. lapkričio 25 d. J. P. iš A. P. investicinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pagal žemės sklypo įkainojimo aktą už 600 kv. m. žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), sumokėjo 4284 investicinius čekius (I t. 191 b. l.), tačiau valstybinės žemės sklypo perleidimo sutartis iki šiol nesudaryta. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad J. P. ir A. P. priklausė turtinė teisė sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurios šie nustatyta tvarka nebaigė realizuoti. Iš to, kad dokumentus žemei išpirkti tvarkė J. P., o investiciniai čekiai nurašyti iš A. P. sąskaitos, teismo vertinimu, akivaizdu, kad J. P. ir A. P. siekė įgyti žemės sklypą bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, todėl konstatavo, kad J. P. ir A. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė turtinė teisė į 930 kv. m namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėta vienkartinė 4284 Lt įmoka investiciniais čekiais. Atsakovei A. P. nepaneigus bendro sutuoktinių turto prezumpcijos, teismas nustatė, kad J. P. priklausė ½ dalis turtinės teisės į 930 kv. m. namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėta vienkartinė 4284 Lt įmoka investiciniais čekiais. Ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovui teisę naudotis ½ dalimi 930 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teismas atmetė, įvertinęs tai, kad bendraturčio perkamo žemės sklypo dalys registruojamos pagal priklausančias statinių dalis, o ne pagal faktinę naudojimosi tvarką, o statiniai šiuo atveju neįregistruoti.

Teismas nurodė, kad nors ieškovo teigimu, jo tėvas J. P. bei atsakovė A. P. buvo sutaupę 149408,91 Lt, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės ieškovas visiškai neįrodė. Atvirkščiai, iš byloje esančių sąskaitų išrašų teismas nustatė, kad ieškovo nurodoma 149408,91 Lt suma yra sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) debeto ir kredito apyvarta 2002-12-12 – 2009-12-03 laikotarpiu, t. y. ši suma parodo tik lėšų nurodytoje sąskaitoje nurodytu laikotarpiu judėjimą. 2009-11-23 – 2009-12-02 laikotarpiu iš įvairių terminuoto indėlio sąskaitų į šią sąskaitą buvo pervesta iš viso 71498,83 Lt suma. Nors atsakovė nurodė, kad šioje sąskaitoje buvusios lėšos yra jos asmeninė nuosavybė, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės jokiais įrodymais nepagrindė. Nurodė, kad aplinkybė, jog tam tikros lėšos yra laikomos vieno iš sutuoktinių vardu atidarytoje sąskaitoje pati savaime neįrodo, kad lėšos yra to sutuoktinio, kurio vardu atidaryta sąskaita, asmeninė nuosavybė. Atsakovės atstovas pripažino, kad lėšos buvo sutaupytos iš darbo užmokesčių, pensijų. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovei A. P. nepaneigus sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijos, teismas sprendė, kad J. P. ir A. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje turėjo 71498,83 Lt, iš kurių ½ dalis priklausė J. P.. Taip pat nurodė, kad atsakovė E. V. bylos nagrinėjimo metu į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 71498,83 Lt sumą, kurią jai 2009-12-02 perdavė saugoti atsakovė A. P.. Atsakovė E. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ši suma jai nepriklauso, buvo perduota jai pasaugojimui.

Ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovių A. P. ir E. V. J. P. priklausiusią piniginių lėšų dalį ir pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į paveldimą turtą, teismo vertinimu, taip pat yra atmestinas, kadangi šiuo teismo procesiniu sprendimu yra tik nustatyta mirusiojo J. P. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. sprendimas suteiks galimybę ieškovui gauti paveldėjimo teisės liudijimą iš notaro.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl piniginio indėlio 35794, 41 Lt priteisimo bei nuosavybės teisių pripažinimo į statybines medžiagas, sunaudotas nurodytų ieškinyje statinių statybai, ir teisės naudotis ½ dalimi ginčo sklypo, ir šioje dalyje ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas skundžiamojoje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl šių argumentų:

1. Dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo apeliantas kreipėsi į Kauno m. 9-jo notarų biuro notarę D. K., tačiau pastaroji paveldėjimo teisės liudijimo neišduoda, motyvuodama, kad A. P. nesikreipė dėl sutuoktinio dalies išskyrimo. Todėl, apelianto nuomone, ir ateityje jam gali būti neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas į J. P. priklausančius pinigus ir kitas turtines teises. Teismo motyvas, kad šios bylos kontekste turėtų būti sprendžiamas klausimas į privalomąją palikimo dalį yra nepagrįstas, nes A. P. nei šioje byloje, nei notarei nepareiškė jokių pretenzijų į privalomąją palikimo dalį. Teismui atmetus ieškinį, apeliantas, kilus ginčui, ateityje neturės galimybės kreiptis į teismą. Todėl mano, kad teismas turėjo priteisti jam ½ dalį piniginių lėšų 35794,41 Lt sumoje ir išspręsti ginčą pilnai. Teismas, atmesdamas šioje dalyje ieškinį, pažeidė koncentracijos ir ekonomiškumo principą. Net ir laikant teismo motyvus pagrįstais, apelianto nuomone, teismas turėjo taikyti LR CPK 296 straipsnio l dalies l punktą ir ieškinį šioje dalyje palikti nenagrinėtą.

2. Su atsakove A. P., gyvendami santuokoje, 1963 metais, pasistatė gyvenamąjį namą: Al/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 18400 Lt vertės, ūkinį pastatą 2Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 348 Lt, ūkinį pastatą 3Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1030 Lt vertės, ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1180 Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau iki šiol teisinė registracija neatlikta. Visi statiniai įvertinti 20958 Lt. Nors pastatų teisinė registracija yra neatlikta, tačiau pastatams naudota statybinė medžiaga ir ji turi VĮ Registų centras nustatytą vertę. Todėl, apelianto nuomone, teismas turėjo sunaudotas statybines medžiagas padalinti natūroje pusiau, kurias apeliantas vertina pagal Registrų centro nustatytą vertę. Praėjus 50 metų nuo statinių pastatymo, pateikti kokios medžiagos buvo sunaudotos ir jų įgijimo duomenų apeliantas negali. Todėl mano, kad teismo motyvas, jog ieškovas neįrodė, kiek statybinių medžiagų buvo sunaudota ir kad pastačius statinį medžiagos praranda savo kaip daikto teisinę prasmę savybes, neatitinka šiai konkrečiai bylai. Teisine prasme pastatytas statinys tampa statiniu tik jį teisiškai įregistravus. Bylos nagrinėjimo metu nekilo abejonių, kad pastatai pastatyti santuokos metu. Įstatymas preziumuoja, kad turtas įgytas santuokos metu tarp sutuoktinių dalijamas pusiau. Atsakovė šių aplinkybių neginčijo. Apeliantas nurodo, kad jis prašė ne už konkrečią sumą priteisti jam statybinių medžiagų, o teisę į jų ½ dalį. Atmetus ieškinį, jis ateityje negalės įteisinti savo vardu pastatytų statinių. Mano, kad teismo motyvas, jog perkamo žemės sklypo dalys yra registruojamos pagal priklausančių pastatų dalis, o ne pagal dabar naudojamą tvarką, neatitinka įstatymui. Nepriklausomai nuo to, ar žemė priklauso nuosavybės teise ar naudojama nuomos teise, teismui nustačius, kad jam priklauso ½ dalis įmokėtų už žemės sklypą investicinių čekių, tuo pačiu teismas netiesiogiai pripažino jam teisę pirkti ir naudotis ½ dalimi žemės sklypo. Apelianto nuomone, jeigu teismas laikė, kad turi būti pirma teisiškai įregistruoti statiniai, o po to reiškiami reikalavimai dėl teisės į statybines medžiagas ir teisės naudotis žemės sklypu, tai, sutinkamai su LR CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, turėjo ieškinį palikti nenagrinėtu, kaip neatitinkantį ieškinio turiniui keliamų reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto jos naudai bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus pripažinti A. P. nuosavybės teisę į pusę statybinių medžiagų, kurių vertė 10479 Lt, pripažinti ieškovui teisę naudotis ½ dalimi 930 kv. m. žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadangi namas ir ūkiniai pastatai yra neįteisinti, o 930 kv. m. žemė yra valstybės nuosavybė. Taip pat nurodo, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti jam iš atsakovės A. P. 35794,41 Lt piniginio indėlio dalį ir pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į paveldimą turtą, nes paveldėjimo bylą tvarkančiai notarei nėra aišku, koks buvo J. P. ir A. P. santuokinis turtas, ir kokia yra J. P. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė E. V. prašo priteisti jai iš apelianto 200 Lt išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Nurodo, kad nors apeliantas šioje byloje ją įtraukė atsakove, tačiau jokių reikalavimų jai nepareiškė, todėl negali būti iš jos priteisiamos ir bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas, netiesiogiai pripažinęs apeliantui teisę pirkti ir naudotis ½ dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), turėjo pripažinti ir apeliantui teisę naudotis ½ dalimi šio žemės sklypo. Priklausomai nuo to, kieno vardu ir kokiomis dalimis bus įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklype (duomenys neskelbtini), esančius statinius - gyvenamasis namas lAlž, ūkinis pastatas 2Ilm, ūkinis pastatas 3Ilm, kiemo statiniai (lauko tualetas, šulinys, pavėsinė, tvora, kiemo aikštelė), į kuriuos daiktinės teisės bei juridiniai faktai į nekilnojamuosius daiktus Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, pagal tai ir bus nustatomos kiekvieno bendraturčio perkamo žemės sklypo dalys, o ne pagal tai kaip naudojamas žemės sklypas. Todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, nuostatas, reglamentuojančias valstybinių žemės sklypų pardavimą, priėmė pagrįstą sprendimą, kad iki J. P. mirties bendroji jungtinė sutuoktinių J. P. ir A. P. nuosavybė buvo turtinė teisė į 930 kv.m. namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėta vienkartinė 4284 Lt įmoka investiciniais čekiais, ir nustatė, kad po J. P. mirties liko paveldimas turtas – ½ dalis turtinės teisės į 930 kv. m. namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėta vienkartinė 4284 Lt įmoka investiciniais čekiais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje nustatytą, kad J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1955-10-29 susituokė Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (t. 1, b. l. 81). Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1967 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. 649 (t. 1, b. l. 189), Kauno miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1980 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 209 (t. 1, b. l. 190), Kauno miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1980 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 354 (t. 1, b. l. 188), J. P. buvo išskirtas 600 kv.m. ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini). 1981 m. birželio 24 d. Kauno miesto vykdomojo komiteto Statybos ir architektūros valdyba J. P. suteikė 600 kv.m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir garažo statybai (t. 1, b. l. 187). Iš VĮ Registrų centro pažymų dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą matyti, kad 1986 m. sausio 17 d. J. P. prašymu adresu (duomenys neskelbtini) yra atlikti statinių – gyvenamojo namo 1A1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato 3I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (šulinio, lauko tualeto, pavėsinės, tvoros, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - kadastriniai matavimai, tačiau daiktinės teisės bei juridiniai faktai į paminėtus nekilnojamuosius daiktus Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti (t. 1, b. l. 76, 78). VĮ „Regitra“ duomenimis sutuoktinių J. P. ir A. P. vardu nebuvo įregistruota transporto priemonių (t. 1, b. l. 79, 80). Iš į bylą pateiktų „Swedbank“, AB sąskaitų išrašų (t. 1, b. l. 55-70), atsakovei A. P. nepaneigus sutuoktinių turto bendrumo prezumpcijos, byloje nustatyta, kad J. P. ir A. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje turėjo 71498,83 Lt piniginių lėšų. 1992 m. lapkričio 25 d. J. P. iš A. P. investicinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pagal žemės sklypo įkainojimo aktą už 600 kv. m. žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), sumokėjo 4284 investicinius čekius (t. 1, b. l. 191), tačiau valstybinės žemės sklypo perleidimo sutartis iki šiol nesudaryta. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, nustatyta tvarka suformuoto ir Nekilnojamo turto registre įregistruoto sklypo (duomenys neskelbtini), plotas yra 0,0930 ha (t. 1, b. l. 182). J. P. mirė 2012 m. lapkričio 19 d. santuokoje (t. 1, b. l. 117). Ieškovas A. P. 2012 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į Kauno m. 9-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo (t. 2, b. l. 66) ir priėmė J. P. palikimą pagal testamentą (t. 1, b. l. 116, t. 2, b. l. 65). 2013 m. sausio 31 d. atsakovė A. P. raštu informuota, kad ji turi kreiptis į notarų biurą dėl jai priklausančios dalies santuokinio turto (t. 2, b. l. 74). Paveldėjimo bylą tvarkanti notarė 2013 m. balandžio 30 d. atsisakė ieškovui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi notarei nežinoma, kokia yra J. P. turto dalis (t. 2, b. l. 77). Byla teisme buvo pradėta J. P. iniciatyva, J. P. prašė padalinti santuokoje su A. P. įgytą turtą nenutraukiant santuokos. Mirus J. P., Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 27 d. nutarties (t. 1, b. l. 132-134) pagrindu A. P. perėmė J. P. procesines teises ir pareigas, pateikė patikslintus ieškinius.

Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl turto, kuris iki vieno iš sutuoktinių mirties buvo bendroji jungtinė nuosavybė. Mirus vienam iš sutuoktinių, bendrosios jungtinės nuosavybės teisė pasibaigė (CK 3.100 str. 1 p.), o dėl mirusiajam priklausiusios turto dalies, anksčiau buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. Mirusiajam sutuoktiniui priklausiusi turto dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe, nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalis numatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir gyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomas nepriklausomai nuo turto įgijimo momento – iki ar po šio kodekso įsigaliojimo. Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad jis yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o procesinė pareiga paneigti šią prezumpciją tenka sutuoktiniui, teigiančiam, kad turtas priklauso jo asmeninės nuosavybės teise (CK 3.88 str. 2 d.; CPK 12, 178 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012, 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nėra ir negali būti sprendžiamas ieškovo nuosavybės teisės klausimas ar tam tikrų sumų išieškojimo ieškovo naudai klausimas; šios bylos tikslas yra nustatyti mirusiajam J. P. priklausiusio turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su A. P.. Atsižvelgiant į tai, įvertinusi bylos esmę ir įrodymų visumą, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti jam ½ dalį piniginių lėšų – 35 794,41 Lt sumoje ir išspręsti ginčą pilnai.

Apelianto samprotavimai, kad pirmosios instancijos teismas, netiesiogiai pripažinęs apeliantui teisę pirkti ir naudotis ½ dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), turėjo pripažinti apeliantui teisę ir naudotis ½ dalimi šio žemės sklypo, yra jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta jo nuomonė. Nors apeliantas teigia, jog teismo motyvas, kad perkamo žemės sklypo dalys yra registruojamos pagal priklausančių pastatų dalis, o ne pagal dabar naudojamą tvarką, iš esmės neatitinka įstatymui, tačiau konkretaus įstatymo nenurodo. Tokius jo argumentus paneigia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punktas, kuris numato, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Kitų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo atmesto jo reikalavimo pripažinti teisę naudotis ½ dalimi 930 kv. m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), apeliantas nenurodo.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė pareikštus reikalavimus dėl teisės į statybines medžiagas.

Bylos duomenimis, ieškovas A. P. patikslintu ieškiniu (t. 2, b. l. 36-37) prašė nustatyti, kad J. P. ir atsakovei A. P. santuokos metu įgyto turto - statybinių medžiagų, sunaudotų statant gyvenamąjį namą 1A1/Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 2Ilm , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 348 Lt, ūkinį pastatą 3Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausė po 1/2 dalį ir pripažinti jam nuosavybės teisę į pusę statybinių medžiagų, kurių vertė nustatyta pagal VĮ Registrų centro duomenis yra 10479 Lt. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tiek pradiniam ieškovui J. P., kuris buvo atstovaujamas dabartinio ieškovo A. P. kartu su advokatu V. Mikša, tiek J. P. procesiniam teisių perėmėjui – dabartiniam ieškovui A. P., kuris taip pat atstovaujamas advokato V. Mikšos, ne kartą buvo nustatomi terminai ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio reikalavimus bei pateikti ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Ieškovui aiškiai ir konkrečiai nenurodžius ir visiškai neįrodinėjant prašomų dalinti statybinių medžiagų ir jų vertės, pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma nustatyti, jog J. P. priklausė ½ dalis statybinių medžiagų, panaudotų statant statinius (duomenys neskelbtini), ir pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į šių medžiagų 1/2 dalį, atmetė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-01-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011 yra išaiškinęs, kad pastatas, kuris neįteisintas sutuoktinių vardu ir negali būti laikomas santuokoje įgytu turtu, tačiau medžiagos, ieškovės ir atsakovo panaudotos nurodytam objektui statyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas turėjo spręsti ir dėl šio turto - statybinių medžiagų - padalijimo, pasiūlyti šalims patikslinti savo reikalavimus, pasinaudoti ieškinio bei priešieškinio trūkumų šalinimo institutu, nes teismas šios kategorijos bylose yra aktyvus ir privalo teisingai padalyti visą buvusių sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Atsižvelgiant į tai, kad jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybę, o ši dalis yra nustatoma taikant CK trečios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą, paminėta kasacinio teismo praktika aktuali ir nagrinėjamai bylai. Nors pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai sprendė, kad nėra galimybės pripažinti šalims nuosavybės teises į teisiškai neįregistruotus pastatus (gyvenamąjį bei ūkinius pastatus ir kiemo statinius), o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, kiek ir kokių medžiagų buvo sunaudota pastatų statybai, kokia šių medžiagų vertė, koks buvo J. P. indėlis įsigyjant statybines medžiagas, panaudotas statant šiuo metu vis dar neįregistruotus statinius, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiaga, įvertinusi tai, jog ieškovas (apeliantas) nepagrįstai pastatų statybinių medžiagų vertę sutapatina su šių pastatų vidutine rinkos verte, nustatyta VĮ Registro centro taikant masinį vertinimą (t. 1, b. l. 77), prieina išvados, kad sutuoktinių bendras turtas kaip statybinės medžiagos liko nepadalytas, neįtrauktas į paveldimo turto masę.

Pagal paminėtą kasacinio teismo praktiką pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės pažeidimas yra esminis (CPK 331 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas, kuriuo prašoma nustatyti, kad J. P. ir A. P. santuokos metu įgyto turto - statybinių medžiagų, sunaudotų statant gyvenamąjį namą 1A1/Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 2Ilm , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 348 Lt, ūkinį pastatą 3Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausė po 1/2 dalį, naikintina ir ši bylos dalis perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes šalys ieškinyje ar priešieškinyje privalo nurodyti panaudotas statybines medžiagas, jų vertę ir pasiūlymus dėl jų padalijimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė E. V. prašo priteisti iš ieškovo 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 125-127). Atsižvelgiant į tai, jog iš naujo perduotinoje nagrinėti bylos dalyje atsakovei E. V. jokie reikalavimai nereiškiami, atsakovė vykdydama CPK 318 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (1500,00 Lt), yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus (CPK 93 str., 98 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį dėl atmesto ieškinio reikalavimo, kuriuo prašoma nustatyti, kad J. P. ir A. P. santuokos metu įgyto turto - statybinių medžiagų, sunaudotų statant gyvenamąjį namą 1A1/Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą 2Ilm , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 348 Lt, ūkinį pastatą 3Ilm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausė po 1/2 dalį, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kitas sprendimo dalį palikti nepakeistas.

Priteisti iš ieškovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Lt (du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Gintautas KoriaginasRūta PalubinskaitėAlbina Rimdeikaitė