Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-116-832/2017 pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei N. N. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pagal atsakovės N. N. priešieškinį ieškovui A. N. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. N. ieškiniu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydamas: 1) nutraukti jo ir atsakovės N. N. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti jo esamą pavardę, o atsakovei – pagal jos pageidavimą; 3) priteisti ieškovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise šį turtą: žemės sklypą (esantį (duomenys neskelbtini); daržines (esančias (duomenys neskelbtini); transporto priemonę „Opel Astra-G-Caravan“; transporto priemonę – priekabą „TOM 650“; 4) iš ieškovo už jam atitekusią didesnę dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turto atsakovei priteisti 1050 Eur piniginės kompensaciją, už namo remontą – 1450 Eur, iš viso – 2500 Eur kompensaciją; 5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.Nurodė, kad su atsakove kartu negyvena aštuonerius metus, bendro ūkio nebetvarko, santuokinio gyvenimo nebeveda. Ieškovo teigimu, abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas, todėl turėtų būti laikytina, kad jų santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos metu įgytą turtą ieškovas prašė priteisti jam, o atsakovei – piniginę kompensaciją. Teigė, kad kitas turtas yra įgytas asmenine ieškovo nuosavybe, jis nedalintinas ir paliktinas asmenine ieškovo nuosavybe.Atsakovė pareiškė priešieškinį bei pareiškimą dėl priešieškinio reikalavimų pakeitimo, kuriuo prašė: 1) atsakovės ir ieškovo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo buvusiai sutuoktinei palikti pavardę – N., o buvusiam sutuoktiniui – N.; 3) nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro: gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinė su tremperiu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažas su tremperiu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas su tremperiu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sandėlis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas su tremperiu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 4) nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro: gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sandėlis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sandėlis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; 5) ieškovui po santuokos nutraukimo priteisti: transporto priemonę „Opel Astra-G-Caravan“; transporto priemonę – priekabą „TOM 650“; nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro: gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinė su tremperiu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažas su tremperiu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas su tremperiu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sandėlis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas su tremperiu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 0,2700 ha žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 6) ieškovui priteisti nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro: gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sandėlis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sandėlis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 7) priteisti ieškovui daržinę (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinę (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini); 8) priteisti iš ieškovo 20556 Eur dydžio piniginę kompensaciją; 9) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko šalims santuokines pavardes: N., N. Priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise bendros 3021 Eur vertės šį registruotiną turtą: transporto priemonę „Opel Astra-G-Caravan“ (500 Eur vertės), priekabą „TOM 650“ (100 Eur vertės), žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (1332 Eur vertės); daržinę (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini) (83 Eur vertės); daržinę (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini) (84 Eur vertės); tvartą su tremperiu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (922 Eur vertės). Priteisė ieškovui kilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė 10150 Eur. Atsakovei iš ieškovo priteisė 18935,11 Eur dydžio kompensaciją už nelygiomis dalimis padalytą turtą. Priteisė iš ieškovo ir atsakovės po 396 Eur žyminio mokesčio valstybei. Kitą ieškovo ieškinio dalį ir atsakovės priešieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad šalių santuokoje trūko abipusės moralinės paramos, tarpusavio supratimo, bendro požiūrio į šeimoje iškilusios krizės sprendimo būdus, ieškovas atitolo nuo atsakovės, jų niekas nebesieja, šalys nebendrauja, todėl teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Teismas nustatė, kad ieškovo vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypai: 12,20 ha žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 7,72 ha žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 0,2600 ha žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir 0,3500 ha žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, nes yra paveldėti bei atkurta nuosavybė į buvusio savininko nuosavybės teises. Sprendė, kad šis turtas nedalintinas, dėl jo reikalavimų nereiškė ir atsakovė.Teismas ieškovo asmenine nuosavybe pripažino ir nekilnojamą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį sudaro: gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sandėlis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sandėlis (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad minėtas turtas ieškovui priklauso pagal 1997-12-03 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), šį turtą jam paliko palikėjas A. E. testamentu.

Teismas nurodė, kad kitas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, t. y.: transporto priemonė „Opel Astra-G-Caravan“ (500 Eur vertės), priekaba „TOM 650“ (100 Eur vertės), žemės sklypas 0,2700 ha ploto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (1332 Eur vertės), daržinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (83 Eur vertės); daržinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (84 Eur vertės), tvartas su tremperiu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (922 Eur vertės) buvo įgytas santuokos metu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas, kad tiek ieškovas ieškiniu, tiek atsakovė priešieškiniu šį turtą prašė priteisti natūra ieškovui, šį turtą priteisė ieškovui, o atsakovei priteisė kompensaciją, lygią pusei turto vertės, t. y. 1510,50 Eur.Likusį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), teismas laikė asmenine ieškovo nuosavybe, kadangi nustatė, jog turtas yra paveldėtas. Nesant byloje duomenų, kad minėtas turtas santuokos metu būtų pagerintas, teismas sprendė, kad jis nėra dalytinas ir paliktinas asmenine ieškovo nuosavybe.Teismas nustatė, kad santuokos metu šalys atliko gyvenamojo namo remonto darbus, pastatė rūsį ir pavėsinę. Teismas vadovavosi į bylą pateikta nepriklausomo turto vertintojo ataskaita, pagal kurią statybos išlaidų rinkos vertė sudarė 23760 Eur, todėl atsakovei priteisė pusę namo remonto ir atliktų statybos darbų sumos, t. y. 11 880 Eur. Lėšas, kurios ieškovo vardu atidarytoje sąskaitoje 2016-10-11 sudarė 939,23 Eur, laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl pusę šios sumos priteisė atsakovei, t. y. 469,61 Eur.Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė nepagrindė visų savo reikalavimų dėl santuokos metu įgytų dalytinų daiktų ir jų verčių. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovui lieka šeimos gyvenamoji patalpa, visą kilnojamąjį turtą 10150 Eur vertės priteisė ieškovui, o atsakovei priteisė 5075 Eur kompensaciją pinigais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Skųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantas (ieškovas) prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo dalį dėl kilnojamųjų daiktų vertės ir padalijimo būdo, prašo:

Ieškovui priteisti šį kilnojamąjį turtą: sekcija „Neris“ - 300 Eur, pietų stalas - 300 Eur, miegamasis - 200 Eur, virtuvinis stalas su kėdėmis - 200 Eur, prieškambaris - 100 Eur, kompiuterinis stalas - 30 Eur, odinis kampas - 400 Eur, televizorius - 230 Eur, kompiuteris - 150 Eur, lova - 215 Eur, prieškambaris - 145 Eur, dvi komodos - 116 Eur, du maži staliukai - 98 Eur, sekcija „Elitas“ - 200 Eur, minkštas kampas su foteliais - 150 Eur, laikro­dis - 20 Eur, muzikinis centras - 140 Eur, virtuvės reikmenys – 553,50 Eur, iš viso 3547,50 Eur vertės.

Atsakovei priteisti šį kilnojamąjį turtą: kilimas - 140 Eur, televizorius - 230 Eur, laikro­dis - 20 Eur dulkių siurblys - 30 Eur, muzikinis centras - 140 Eur, virtuvės reikmenys – 553,50 Eur, iš viso 1113,50 Eur vertės.

Atsakovei iš ieškovo priteisti: 1510,50 Eur kompensaciją pinigais už registruotą turtą, 5000,00 Eur kompensaciją pinigais už šeimos gyvenamojo namo remon­tą ir statybos darbus, 469,61 Eur už ieškovo A. N. sąskaitoje buvusias lėšas, 2434 Eur (3547,50 – 1113,50 = 2434) kompensacija pinigais už kilnojamąjį turtą, iš viso atsakovei priteisti iš ieškovo 9414,11 Eur (1510,50 + 5000,00 + 469,61 + 2434,00 = 9414,11) dydžio kompensaciją už nelygiomis dalimis padalintą turtą.

Priteisti iš atsakovės N. N. ieškovui A. N. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pridėti prie bylos teikiamus papildomus įrodymus.

Apeliantas (ieškovas) nurodė, kad teismas netinkamai nustatė santuokoje įgyto turto apimtį, vertę bei neteisingai pasirinko turto padalijimo būdą, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas teismo sprendimas šioje dalyje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Atsakovė byloje pateikė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje buvo apskaičiuotos nekilnojamojo turto: 1) rūsio, 2) pavėsinės, 3) gyvenamojo namo remonto, statybos darbų išlaidos, kurios pagal minėtą vertinimą sudaro 23760 Eur. Teismas neišsamiai ir vienpusiškai pasirėmė minėta ataskaita visiškai nekreipdamas dėmesio į tai, kaip joje buvo apskaičiuotos gyvenamojo namo remonto ir statybos darbų išlaidos. Ieškovo skaičiavimu pastatų ir darbų atkuriamoji vertė sudaro 19483 Eur (tokia suma susidaro imant tik lokalinės sąmatos eilutę „medžiagos“, įvertinus statymo būdą, naudotą fizinę pačios šeimos narių jėgą, pačių iš dalies pasigamintas medžiagas, remonto atlikimo laiką, to meto kainas). Pirmosios instancijos teismas į visa tai neatsižvelgė, o vienpusiškai pasirėmė minėta ataskaita, dėl kurios patikimumo kyla pagrįstų abejonių.

Pirmosios instancijos teismas, nors ir konstatuodamas, kad nei viena šalis nepateikė pagrindžiančių duomenų apie kilnojamųjų daiktų vertes, savo iniciatyva nustatė dalytino kilnojamųjų daiktų vertes. Kai kurie daiktai yra priskirtini ir turi būti įvardijami kaip gyvenamojo namo priklausiniai, tai: du vonios veidrodžiai (30 Eur vertės), dušo kabina (50 Eur vertės), šviestuvai (50 Eur vertės), karnizai (20 Eur vertės), įmontuotas virtuvinis (2600 Eur vertės). Be šių daiktų į dalytinų daiktų sąrašą neturi patekti ir sodo dekoracijos (619 Eur vertės) bei virtuvės reikmenys (1107 Eur vertės). Dėl kitų kilnojamųjų daiktų vertės pasakytina, kad teismas negalėjo vertinti savo iniciatyva kilnojamųjų daiktų verčių, taip pat turėjo motyvuoti, kodėl ir kuo remiantis nustato aptariamas vertes. Teismo sprendime net neaišku, ar teismas įvertino nurodomų daiktų nusidėvėjimo lygį, jų būklę ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės daiktų vertei.Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei piniginę kompensaciją, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovui paliekami seni daiktai, o atsakovei priteista piniginė kompensacija. Visiškai nesuprantama, kodėl teismas pasirinko tokį būdą, kad išimtinai visai apimčiai daiktų iš ieškovo atsakovei būtų priteista kompensacija pinigais, kadangi dalį daiktų galima pasidalyti sudarant daiktų sąrašą su vertėmis ir juos pasidalijant pusiau. Be to, teismas neįvertino ieškovo amžiaus, profesijos, gaunamų pajamų, galimybės užsidirbti, kadangi atsakovas nedisponuoja tokio dydžio suma, kurią teismas priteisė atsakovei, todėl bus priverstas realizuoti savo asmeninį turtą, tam, kad galėtų sumokėti priteistą kompensaciją. Taip teismas pažeidė proporcingumo bei šalių interesų pusiausvyros principus.Atsiliepdama į apeliacinį skundą, atsakovė prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Turto vertinimo ataskaitą atliko kvalifikuota turto vertinimo įmonė. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu kitos (paneigiančios ar patvirtinančios nustatytą turto vertę) turto vertinimo ataskaitos nepateikė, taip pat neprašė atidėti teismo posėdžio ir skirti papildomai laiko turto vertinimo ataskaitai užsakyti ir pateikti.Atsakovei priklauso kompensacija už lėšas, išleistas gyvenamojo namo remontui, kadangi jis buvo remontuojamas iš bendrų ieškovės ir atsakovo lėšų. Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiu, kad statybos darbai buvo atliekami iš pasigamintos medžiagos, nes naudojama buvo tik dalis medienos, o stogo danga, dažai, cementas, veržtai, vinys ir kt. buvo perkama parduotuvėje. Atsakovė pateikė visų neregistruotinų daiktų sąrašą bei nurodė jų vertes, atsižvelgdama į daiktų nusidėvėjimo laipsnį. Ieškovas neprieštaravo šioms atsakovės nurodytoms vertėms, priešingai – pateiktame atsiliepime į pareiškimą dėl priešieškinio reikalavimų pakeitimo nurodė atsakovės pateiktas vertes, tik nesutiko su neregistruotino turto padalijimo tarp jo ir atsakovės būdo.

Ieškovas, teikdamas naujus įrodymus po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (ieškovo) A. N. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme.

Apeliantas (ieškovas) apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą pridėti prie bylos naujus įrodymus. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias bylai aplinkybes. Apeliantas nenurodė priežasčių, kodėl šių įrodymų būtinybė iškilo po skundžiamo sprendimo priėmimo, taip pat neįvardijo, kas jam sukliudė tokį įrodymą pateikti pirmosios instancijos teisme. Pastebėtina, kad teismas negali būti aktyvesnis už pačią ginčo šalį, priešingu atveju būtų pažeisti dispozityvumo ir šalių rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad prašomi priimti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, dėl to juos atsisakytina priimti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 1980 m. rugsėjo 20 d. sudarė santuoką Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškiniu, atsakovė priešieškiniu ir pateiktu priešieškinio reikalavimų pakeitimu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalijimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Apeliantas (ieškovas) su sprendimu nesutinka iš dalies, ginčydamas sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto neregistruotino turto padalijimo ir padalijimo būdo.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto (ieškovo) pozicija, jog teismas neišsamiai ir vienpusiškai rėmėsi atsakovės pateikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteisti atsakovei pusę, t. y. 11 880 Eur, sumos už atliktą namo remontą ir statybos darbus, rėmėsi „JT auditas ir vertinimas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. JTN2017-01-30 duomenimis. Minėta vertinimo ataskaita atlikta kvalifikuotos turto vertinimo įmonės. Duomenų, jog apeliantas (ieškovas) būtų pateikęs kito nepriklausomo turto vertintojo ataskaitą, kuri paneigtų ar patvirtintų nustatytą turto vertę, nėra. Sutiktina ir su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog apeliantas (ieškovas) neprašė atidėti teismo posėdžio ir skirti papildomai laiko turto vertinimo ataskaitai užsakyti ir pateikti.

Kolegija pripažįsta, kad apeliantas nepagrįstai nurodo, kad lokalinėse sąmatose numatyti įkainiai turi būti įskaičiuotinos tik medžiagos. Negalima nuneigti to fakto, kad atsakovė savo darbu prisidėjo prie statybos, remonto ir šiltinimo darbų. Jos prisidėjimas gali pasireikšti ne tik fiziniu darbu statybose, bet ir maisto gaminimu, šiukšlių surinkimu, patalpų valymu. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija pripažįsta, kad nurodyti darbai turi savo įkainius, nepriklausomai nuo to, ar juos atlieka samdomi darbininkai, ar šeimos nariai.

Sutiktina su apelianto (ieškovo) pozicija, jog pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nustatė dalytinų kilnojamųjų daiktų vertes. Pažymėtina, jog, kada sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, procesinę pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą – jo kiekį, vertę bei pareikšti reikalavimą padalyti tokį turtą yra šalių pareiga (CPK 178 straipsnis, 382straipsnio 4 punktas). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė pateikė visų dalytinų kilnojamųjų daiktų vertes. Pirmosios instancijos teismas turi teisę ir net pareigą turto kainą nustatyti pats, jei turtas vertintinas pagal šalių nuomonę, nesant jo objektyvaus vertinimo. Nežiūrint į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priteistini daiktai negali būti įkainuojami per daug, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad joks turto vertinimas nebuvo atliktas.

Kolegija pripažįsta, kad virtuviniai reikmenys įvertinti aiškiai per didele kaina. Byloje nėra pateikta jų įsigijimo data, todėl yra pagrindo daryti išvadą, kad jų kaina sudaro ne daugiau kaip 50 procentų, todėl vertinama suma yra 554 Eur, o ne 1107 Eur. Analogiška situacija susiklosčiusi su baldais, todėl kai kurių kaina mažintina iki 50 procentų ir nustatytina tokia suma: sekcija „Neris“ – 350 Eur, odinis kampas – 580 Eur, sekcija „Elitas“ – 225 Eur. Įmontuoto virtuvinio komplekto pirkimo kaina sudarė 1713,10 Eur (perskaičiuota iš litų), todėl penktus metus naudojamas daiktas praranda vertės ir negali būti vertinamas 2600 Eur. Kolegija sprendžia, kad jo kaina gali būti mažinama iki 1300 Eur.

Sodybos puoselėjimo darbai atsakovės vertinti 1712 Eur, tačiau kolegija šią sumą mažina 160 Eur, kadangi nepagrįstai įskaičiuoti vienmečiai augalai, kurių turto dalijimo metu neabejotinai nebėra. Taigi, puoselėjimo darbai mažintini iki 1552 Eur. Dekoracijos įvertintos už 619 Eur. Kolegija pripažįsta, kad šios dekoracijos gali būti labai vertingos kaip prisiminimas, juolab, kad ieškovas nurodo jas įsigytas kaip dovaną. Tačiau kaip materialus turtas, turintis kainą, įvertintinas 309,50 Eur, t. y. sumažintas 50 proc.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija pripažįsta, kad šalys įsigijo šį turtą – sodybos puoselėjimo daiktus už 1552 Eur, virtuvės reikmenis už 553,50 Eur, baldus už 6603 Eur, įvairius namų apyvokos daiktus už 2637 Eur, indus už 610 Eur, virtuvės reikmenis už 553,50 Eur, vaismedžius už 297 Eur. Viso turto kaina yra 12552 Eur. Ieškovui tenka turto už 6832,05 Eur, atsakovei – už 5719,95 Eur. Tokiu atveju skirtumas, kuris turi būti priteisiamas iš ieškovo atsakovei, yra 1112,55 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui konstatuojant, jog apelianto (ieškovo) apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, spręstinas klausimas dėl apelianto (ieškovo) turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Į bylą pateikta sąskaita už teisines paslaugas Nr. TPS-61 bei pinigų priėmimo kvitas, liudijantis, kad apeliantas (ieškovas) patyrė bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurių dydis 300 Eur. Kadangi, kaip minėta, apelianto (ieškovo) apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, iš atsakovės N. N. priteistinos 150 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos apelianto (ieškovo) A. N. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Nustatyti, kad ieškovui A. N. tenka kilnojamojo turto už 6832,05 Eur sumą.

Sumažinti atsakovei N. N. iš ieškovo A. N. priteisiamos kompensacijos už kilnojamąjį turtą sumą iki 1112,55 Eur, nustatant, kad jai iš A. N. priteisiama kompensacija už nelygiomis dalimis padalintą turtą sudaro 14972,66 Eur sumą.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovės N. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 150 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.