- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- e1-493-927/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-5-00007-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- M. D. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,
M. D. V. (M. D. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis bei deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, moksleivis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. V. laikė, gabeno ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą, o būtent:
jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje įgijo žinomai netikrą (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) su M. D. V. (M. D. V.), gimusio (duomenys neskelbtini), duomenimis bei jį laikė prie savęs ir gabeno iki 2022 m. sausio 24 d. 00.36 val., kol (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje panaudojo tą dokumentą, pateikęs jį patikrinimui Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos pareigūnams, kurie jį sustabdė patikrinimui vairuojant transporto priemonę „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu M. D. V. 2022 m. sausio 24 d. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymo jis apklaustas parodė, kad jis kartu su tėvais nuo 2020 metų vasaros gyveno (duomenys neskelbtini). Jis išvykimo iš (duomenys neskelbtini) nebuvo deklaravęs. (duomenys neskelbtini) dirbo statybos sektoriuje. Kartu su juo dirbęs bendradarbis P. pasiūlė jam įsigyti vairuotojo pažymėjimą. P. sakė, kad pagamins jam (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą. P. kalbėjo lenkų ir anglų kalbomis, tačiau šio asmens kontaktų jis neturi. Jie sutarė dėl kainos. Po to jis P. perdavė dalį pinigų, tai yra 450 eurų už paslaugą. Tada bendradarbis nufotografavo jo pasą tam, kad vairuotojo pažymėjime būtų nurodyti tokie pat duomenys, kaip ir jo pase. 2021 metų gegužės mėnesį P. perdavė jam (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyti jo vardas, pavardė bei jo asmens duomenys. Gavęs vairuotojo pažymėjimą, jis P. sumokėjo dar 1450 eurų. Jis suprato, kad vairuotojo pažymėjimas netikras. Būdamas (duomenys neskelbtini), jis vairavimo mokykloje nesimokė ir jokių vairavimo egzaminų nelaikė. (Duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimu nesinaudojo. Jis įsigijo šį vairuotojo pažymėjimą, nes norėjo vairuoti. 2021 m. rugpjūčio 18 d. grįžo į Lietuvą. Jis grįžęs į Lietuvą, šį dokumentą turėjo su savimi. 2022 m. sausio 24 d. jam važiuojant iš draugo, (duomenys neskelbtini) prie namų jį sustabdė pasieniečiai. Pareigūnai paprašė pateikti automobilio dokumentus bei vairuotojo pažymėjimą. Jis pareigūnams pateikė (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti jo asmens duomenys. Pateikdamas šį dokumentą, suvokė, kad jis yra netikras. Kaip (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą įsigyti legaliu būdu, žino. Žino, kad reikia lankyti vairavimo kursus ir išsilaikyti egzaminą Regitroje. Šiuo metu yra užsiregistravęs Regitroje laikyti teorijos egzaminą. Jei išlaikys teorijos egzaminą, tai užsirašys į vairavimo mokyklą. (Duomenys neskelbtini) jis oficialiai vairuotojo pažymėjimo nebuvo įgijęs. Jis pripažįsta, kad vairuotojo pažymėjimas yra netikras. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 29-32).
Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:
– Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) 2022 m. sausio 24 d. Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos specialisto tarnybiniu pranešimu Nr. 156-196LU, kuriame nurodyta, kad 2022 m. sausio 24 d. 00.36 val. Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje jaunesnieji specialistai V. Š. (V. Š.) ir A. M. (A. M.) patikrinimui sustabdė transporto priemonę „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurią vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis M. D. V. (M. D. V.), gimęs (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu įtarimą sukėlė (duomenys neskelbtini) piliečio M. D. V. (M. D. V.) pateiktas (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas pilietis buvo sulaikytas ir pristatytas į Lavoriškių pasienio užkardos patalpas aplinkybių aiškinimuisi. M. D. V. prisipažino, kad jo pateiktas patikrinimui vairuotojo pažymėjimas yra netikras, paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą jis nusipirko (duomenys neskelbtini). Patikrinus dokumentą išsamiau, II-oje kontrolės linijoje VSC 4CX pagalba buvo nustatyta, kad pateiktas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra visiška klastotė. Netikras optiškai kintantis vaizdas, mikrotekstas neįskaitomas, stiprus, ryškus reagavimas UV šviesoje, atlikimo būdas – rašalinis spausdintuvas (b. l. 8-12);
– VSAT 2022 m. sausio 26 d. Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimo skyriaus specialisto išvada Nr. 109(KTS)–8, kurioje nurodyta, kad pateiktas tirti (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. M. D., gimusio (duomenys neskelbtini) vardu, yra netikras. Pateiktame tirti (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame V. M. D., gimusio (duomenys neskelbtini) vardu, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra (b. l. 20-22).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20) straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. D. V. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką – ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje įgijo žinomai netikrą (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) su M. D. V. (M. D. V.), gimusio (duomenys neskelbtini), duomenimis bei jį laikė prie savęs ir gabeno iki 2022 m. sausio 24 d. 00.36 val., kol (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje panaudojo tą dokumentą, pateikęs jį patikrinimui Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos pareigūnams, kurie jį sustabdė patikrinimui vairuojant transporto priemonę „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, specialisto išvadą, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami M. D. V. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.
Prokurorė siūlo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti kaltinamajam areštą. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad sutinka su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 45-48).
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į M. D. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltės formą - tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 41), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, moksleivis. Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – areštą, jo trukmę parenkant artimą įstatymo numatytam vidurkiui.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėdamas bausmės vykdymą teismas kaltinamajam gali paskirti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas.
Kaltinamasis anksčiau nėra baustas arešto bausme, o įvertinus anksčiau aptartus jo nusikaltimą ir asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, savo veiksmus vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, jauno amžiaus, moksleivis, todėl atsižvelgus į ankščiau minėtas aplinkybes ir į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, M. D. V. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo, dėl ko jam paskirstos arešto bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 3 mėnesių laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 8 punktuose numatytus įpareigojimus – neišeiti iš namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas ((duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) – panaikintinos teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas prie bylos medžiagos (voke prisegtas prie bylos viršelio) – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir atsižvelgiant į VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus prašymą, perduotinas VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui (b. l. 20).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. D. V. (M. D. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. D. V. (M. D. V.) galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 5, 8 punktais, M. D. V. (M. D. V.) paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – nustatant, kad M. D. V. (M. D. V.) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini) nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą ((duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą prie bylos medžiagos – perduoti VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriui.
Išaiškinti M. D. V. (M. D. V.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.