Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei B. T., išvadą teikianti institucija Varėnos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio sumažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Teismas netinkamai nustatė bylos aplinkybes bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismo motyvas, kad ieškovo turtinė padėtis nuo 2008 m. gruodžio 8 d. pasikeitė yra prieštaringas, priimtas netinkamai įvertinus esančius byloje įrodymus bei prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, nes teismas pats prieš tai nurodė, kad situacija yra pasikeitusi. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjus bylą iš esmės, gimė sūnus, todėl nesutinka su teismo sprendimo motyvu, jog negali gintis prieš kitus savo vaikus turtinės padėties pablogėjimu dėl to, jog atsirado dar vienas išlaikytinis.Teismas nurodo, kad byloje nėra duomenų apie įmokas bankui pagal kredito sutartį, tačiau šeimos bylose teismas turėjo pareigą veikti aktyviai, tokiu būdu buvo pažeistos CPK 179 str. 1, 2 d., CPK 376 str. 1 d. normos. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų apie papildomas išlaidas dėl sergančių tėvų priežiūros. Byloje pateikti įrodymai, jog tėvo ligos yra lėtinės, pastoviai gydomos medikamentais, ligų prognozė pasveikimo atžvilgiu bloga, o motinai yra nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis. Nurodytos aplinkybės įrodo, jog dėl to ieškovas turi išlaidų tiek lankydamas tėvus, tiek teikdamas jiems įmanomą pagalbą.Teismas nurodydamas, kad ieškovas yra jauno amžiaus ir turi galimybę dirbti, neįvertino, jog ieškovas yra statutinis valstybės tarnautojas (policijos pareigūnas), dirba patruliu slenkančiu (ne vienodu) darbo grafiku, todėl, esant tokiai situacijai, rasti papildomą darbą Varėnoje yra sudėtinga.Turimas, ieškovui padovanotas, nekilnojamasis turtas (žemė ir miškas), yra bendruose sklypuose su kitais bendraturčiais. Bendraturčių dalys nėra atskirtos ir jokių papildomų pajamų iš šio turto negaunama. Šis turtas jau buvo įvertintas priimant Varėnos rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą.Pareiga išlaikyti savo vaiką yra abiem tėvams vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Aplinkybė, kad esant priteistam 300 Lt išlaikymui sūnui, bei dar esantiems (atsiradusiems) 2 papildomiems išlaikytiniams, rodo ieškovo turtinės padėties pablogėjimą. Teismo sprendimu neįvertinta aplinkybė, jog atsakovė turi ir išlaiko tik vieną vaiką, o jos pajamos yra tokios kaip ieškovo arba dar didesnės.Nesutinka su teismo sprendimo motyvu, jog teismų praktikoje laikoma, kad išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis už minimalią mėnesinę algą, kadangi kiekvienos bylos aplinkybės yra skirtingos ir jos turi būti įvertinamos individualiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

Teismas teisingai, pilnai ir visapusiškai išnagrinėjęs bylą bei tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apelianto turtinė padėtis iš esmės nepablogėjo, o priešingai – pagerėjo (ieškovas įgijo nekilnojamojo turto, namą su ūkiniais pastatais, nemažai miško). Teismas teisingai įvertino ne tik apelianto gaunamas pajamas, bet ir turimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, kas atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.Nesutinkama su ieškovo argumentais, kad teismas turėjo būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus. Ieškovas, būdamas sąžiningas, veiksnus, apdairus asmuo, teikdamas ieškinį privalėjo pats pateikti visus galimus rašytinius įrodymus. Tačiau, net ir tuo atveju, vertinant ieškovo turtinę padėtį prisiimtų finansinių įsipareigojimų atžvilgiu, vaiko interesai vertintini kaip esminiai. Ieškovas turėjo įvertinti savo finansines galimybes prieš imdamas kreditą, kad to pasėkoje nenukentėtų jo vaikų interesai.Aplinkybė, kad ieškovo tėvai yra ligoti ir ieškovas turi pas juos važinėti bei prižiūrėti, pati savaime nepatvirtina ir neįrodo apelianto turimų išlaidų tėvų priežiūrai. Pats ieškovas dirba Varėnoje ir tėvų lankymas jam nekainuoja. Varėnoje gyvena vyresnioji ieškovo sesuo, kuri taip pat turi pareigą rūpintis savo tėvais. Ieškovo elgesys yra nesąžiningas, nėra duomenų, kad dėl objektyvių priežasčių ieškovas negalėtų gauti pajamų, iš kurių skirtų sūnaus išlaikymui. Teismas pagrįstai konstatavo, kad papildomų ieškovo išlaidų būstui bei jo tėvams remti būtinumo ieškovas neįrodė. Kai sprendžiamas klausimas dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, prioritetas teikiamas vaiko poreikiams. Nuo to laiko, kai ieškovo nepilnamečiui sūnui buvo priteistas 300 Lt išlaikymas, pastarojo poreikiai iš esmės pasikeitė – sūnus paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, todėl savaime išaugo ir išlaidos, reikalingos siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas jo visapusiškam vystimuisi. Be to, sūnus labai dažnai serga, kas taip pat reikalauja papildomų lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas prašo sumažinti 2008 m. gruodžio 8 d. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nuo 300 Lt iki 200 Lt, nes jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo (gimė du vaikai kitoje šeimoje).

Nustatyta, kad po 2008 m. gruodžio 8 d. teismo sprendimo atsakovės B. T., kuri augina šalių sūnų A., kurio poreikiai augant didėja, turtinė padėtis nepasikeitusi, jos darbo užmokestis yra apie 1 585 Lt (b. l. 90), ji turi gyvenamąjį namą, transporto priemonių neturi. Ieškovo turtinė padėtis pasikeitė, nes jam gyvenant kitoje santuokoje gimė du vaikai (dukra M. ir sūnus S. J.), dėl ko atsirado papildomų išlaikymo prievolių, o 2009 m. gegužės 5 d. ieškovas įgijo (dovanojimo sutartis) sodybą (duomenys neskelbtini), Varėnos r. Ieškovo gaunamas darbo užmokestis yra apie 1 932 Lt (b. l. 14), turi nekilnojamojo turto (minėtą sodybą bei yra 5 didelių žemės sklypų bendrasavininkas), turi dvi transporto priemones. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, dėl ko reikėtų mažinti priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. Pažymėtina, kad atsakovo dabartinė turtinė padėtis objektyviai leidžia jam teikti nepilnamečiui sūnui 300 Lt išlaikymą, kuris yra pakankamai mažas, galintis užtikrinti tik minimalius būtinus vaikui vystytis poreikius. Be to, sprendžiant šį ginčą, būtina atsižvelgti ir į nepilnamečio vaiko poreikius, t. y. į tai, jog vaiko poreikiai augant didėja. Taigi, sumažinus ir taip priteistą nedidelį išlaikymą, būtų pažeisti prioritetiniai vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principai (CK 3.3 str. 1 d.).

Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apelianto nurodytas aplinkybes, jog jis: 1) turi išlaidų dėl savo sergančių tėvų priežiūros, 2) moka kreditą bankui. Pažymėtina, kad apelianto tėvai yra savarankiškai gyvenantys asmenys, kurie turi tam tikras pajamas (pensija ir pan.), byloje nėra pateikta įrodymų, jog apeliantas savo pinigais prisideda prie jų išlaikymo ir tam yra būtinybė (CPK 178 str.), todėl ši apelianto nurodyta aplinkybė nėra reikšminga sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydžio. Tai, kad apeliantas yra paėmęs kreditą ir kas mėnesį moka apie 466 Lt įmokas, taip pat nėra pagrindas mažinti priteisto išlaikymo dydį, nes: pirma, kreditas yra paimtas kartus su sutuoktine V. K., antra, pats kredito gavimas iš banko patvirtina, jog apelianto turtinė padėtis yra pakankamai gera, trečia, kreditas paimtas savo gerbūviui gerinti (gyvenamojo namo rekonstrukcijai, remontui), kas negali būti pagrindu mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, t. y. netoleruotina situacija, kai tėvai gerindami savo perbūvį, siekia sumažinti teiktiną išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.), priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą.