Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-19 · Administracinė byla Nr. I-3565-428/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-06-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-01-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-19
Bylos Nr.
I-3565-428/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00262-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
H. Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3565-428/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00262-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 19 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–5, 11–12).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog Alytaus PN 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymu sustabdė nuteistųjų laiškų išsiuntimą, pasimatymų suteikimą, maisto produktų ir kitų būtiniausių reikmenų pirkimą, leidimą skambinti telefonu ir kitas teises, kadangi nuteistieji paskelbė bado akciją. Nurodė, jog minėtas įsakymas pažeidė pareiškėjo teises, kurios numatytos teisės aktuose. Teisės aktai nenumato, jog yra draudžiama badauti. Priešingai nuteistojo badavimas nėra draudžiamas. Jokios nuobaudos pareiškėjui nebuvo skirtos, todėl neaišku kodėl tai buvo pripažinta neteisėtais veiksmais. Tai sukėlė pareiškėjui neigiamus padarinius, neigiamą žalą asmens sveikatai. Minėtu įsakymu pareiškėjui buvo apribota teisė siųsti laiškus, skambinti bei įsigyti prekes. Pareiškėjas nurodė, jog bado akciją skelbė dėl to, jog yra bloginamos kalinimo sąlygos. Atsakovė priimdama įsakymą apribojo pareiškėjui bet kokiu būdu pranešti apie save artimiesiems. Pareiškėjas prašė, kad leistų artimiesiems pranešti kaip jis laikosi, tačiau nebuvo leista. Per ginčo laikotarpį negalėjo įsigyti higienos priemonių. Nurodė, jog teikė prašymą skirti jam kontaktinį pasimatymą su mama, tačiau negalėjo pasinaudoti, kadangi buvo išleistas įsakymas. Nurodė, jog teikė prašymą dėl būtiniausių higienos priemonių suteikimo. Tačiau higienos priemonės nebuvo skirtos, kadangi jis buvo mokus, o ginčo laikotarpiu įsigyti prekių negalėjo, nes buvo priimtas įsakymas, kuriuo buvo sustabdyta minėta teisė. Todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 16–19) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė pareiškėjo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 22 d. buvo laikomas 17 kamerų tipo patalpoje, nes buvo vykdoma jam drausminė nuobauda- perkėlimas į kamerų tipo patalpas 2 mėnesiams. Nuteistieji nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d. masiškai skelbė bado akciją, kadangi nebuvo patenkinti naujos nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimu. Atsižvelgiant į tai, ir buvo priimtas įsakymas, kuriuo buvo sustabdytos pareiškėjo ir kitų nuteistųjų teisės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, laikinai sustabdant pareiškėjo tam tikras teises (teisę apsipirkti, paskambinti, teisę į pasimatymus ir kt.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Bylos duomenimis (b. l. 11, 48) nustatyta, jog pareiškėjas 2018 m. lapkričio 13 d. paskelbė bado akciją dėl Teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 pakeitimų (protesto akcija, kad leistų kaliniams naudotis dieną čiužinį). Alytaus pataisos namai 2018 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 8-9793 pranešė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, jog jų įstaigoje 2018 m. lapkričio 13 d. 75 nuteistieji atsisakė valgyti įstaigoje pagaminto maisto dėl administracijos veiksmų bei dėl 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimų. Nurodė, jog nuteistiesiems buvo išaiškinta administracijos veiksmų apskundimo tvarka, nuteistųjų laikymo kamerų tipo patalpose tvarka ir sąlygos, badavimo pasekmės ir pasiūlyta badavimą nutraukti (b. l. 20).

Alytaus pataisos namų direktorius 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 2-1388 „Dėl nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų“, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistieji paskelbė badavimą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 118 ir 119 straipsniais nuo 2018 m. lapkričio 19 d. sustabdė: nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų su spauda įteikimą nuteistiesiems (1.1 p.); pasimatymų suteikimą nuteistiesiems (1.2 p.); maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą (1.3 p.); paskatinimo priemonių skyrimą nuteistiesiems (1.4 p.); leidimą skambinti telefonu (1.5 p.); kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą (1.6 p.) bei suteikė teisę nuteistiesiems, kuriems skirti ilgalaikiai pasimatymai, paskambinti artimiesiems (b. l. 28, 29). Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 2-1421 minėtas įsakymas neteko galios (b. l. 29).

Iš pateiktų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 25 d. paros (savaitės) įvykių suvestinių (b. l. 64–74) matyti, jog 2018 m. lapkričio 13 d. Alytaus PN užregistruota, jog 76 nuteistieji pareiškė atsisakymą valgyti dėl pradėto įgyvendinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkto pakeitimo, kuriuo numatomas patalynės surinkimas (b. l. 74). 2018 m. lapkričio 14 d. maitinimo atsisakė 139 nuteistieji (b. l. 73), 2018 m. lapkričio 15 d. maitinimo atsisakė 146 nuteistieji (b. l. 72), 2018 m. lapkričio 17 d. protestuodami nuteistieji prieš pradėtus įgyvendinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimus atsisakė valgyti 127 nuteistieji (b. l. 71), 2018 m. lapkričio 18 d. bado akciją tęsia 127 nuteistieji (b. l. 70), 2018 m. lapkričio 19 d. bado akciją tęsia 140 nuteistųjų (b. l. 69), 2018 m. lapkričio 21, 22 d. 226 nuteistieji buvo paskelbę bado akciją (b. l. 68, 67), 2018 m. lapkričio 23 d. bado akciją tęsia 33 nuteistieji (b. l. 66), 2018 m. lapkričio 24 d. nuteistieji atsisakė bado akcijos įteikdami raštiškus paaiškinimus ir iki 19 val. pataisos namuose palaikančių masinę bado akciją nebuvo (b. l. 65).

BVK 118 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu nuteistasis ar grupė nuteistųjų paskelbia badavimą pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo nedelsdamas išsiaiškinti badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus priežastis, nuteistųjų reikalavimus ir jų teisėtumą. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo apie tai nedelsdamas pranešti Kalėjimų departamento direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui ir imtis įmanomų priemonių teisėtiems nuteistųjų reikalavimams patenkinti. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu nuteistųjų reikalavimai yra neteisėti, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo asmeniškai apie tai pranešti nuteistiesiems ir pareikalauti neteisėtus veiksmus nutraukti. Šio nurodymo nevykdantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos.

BVK 119 straipsnio 1 dalis nustato: jeigu nuteistieji imasi neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę, pranešęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui, įsakymu laikinai sustabdyti: nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų įteikimą nuteistiesiems (1 dalies 1 punktas); pasimatymų suteikimą nuteistiesiems (1 dalies 2 punktas); maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą (1 dalies 3 punktas); paskatinimo priemonių skyrimą nuteistiesiems (1 dalies 4 punktas); leidimą skambinti telefonu (1 dalies 5 punktas); kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą (1 dalies 6 punktas). Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės nutraukiamos pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno įsakymu, kai išnyksta jų panaudojimo pagrindai.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 20 d.) 220 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims - moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Minėtas punktas teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčytas ir yra iki šiol galiojantis.

Teismas sprendžia, kad grupės nuteistųjų, į kurią įeina pareiškėjas, paskelbta bado akcija, kaip pasyvus protestas prieš Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimus, buvo nepagrįstas teisėtais reikalavimais, ir kad grupės nuteistųjų, į kurią įeina pareiškėjas, reikalavimai buvo neteisėti (leisti kaliniams kamerų tipo patalpoje naudoti dieną čiužinį). Taigi nuteistiesiems buvo pasiūlyta nutraukti neteisėtus veiksmus (grupinius neteisėtus veiksmus), t. y. nuteistieji (tame tarpe ir pareiškėjas) nevykdė pataisos įstaigos administracijos teisėtų reikalavimų ir tokiais veiksmais šiurkščiai pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarką.

Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymas Nr. 2-1388 „Dėl nuteistųjų neteisėtų grupinių veiksmų“ buvo priimtas atsižvelgiant į tai, jog nuteistieji paskelbė badavimą bei vadovaujantis BVK 118 ir 119 straipsniais. Alytaus PN įsakyme nenurodė neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką. Todėl teismas iš dalies pripažįsta, jog minėtas įsakymas buvo priimtas pažeidžiant BVK 119 straipsnio reikalavimus, kadangi nebuvo nurodytas faktinis įsakymo pagrindas. Be to, badavimo nedraudžia nei BVK, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatos.

Tačiau vertinant pateiktus teismui įrodymus bei atsižvelgiant į tai, jog grupė nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjas) bado akcijos metu kėlė neteisėtus reikalavimus, teismas sprendžia, jog atsakovė pagrįstai priėmė 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. 2-1388. Teismas sprendžia, jog atsakovė priimdama 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. 2-1388 veikė pagal situaciją pagrįstai ir teisėtai. Ir tai patvirtina prie skundo pateiktos Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 25 d. paros (savaitės) įvykių suvestinės, Alytaus pataisos namų 2018 m. lapkričio 14 d. raštas Nr. 8-9793 adresuotas Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei pareiškėjo medicinos dokumento išrašas (b. l. 48).

Pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo skirta nuobauda už neteisėtus veiksmus. Pastebėtina, jog BVK 118 straipsnio 2 dalis neįpareigoja skirti nuobaudas, o tik numato galimybę skirti nuobaudas. Tačiau BVK 119 straipsnis suteikia pataisos įstaigos pareigūnams teisę laikinai sustabdyti tam tikras nuteistųjų teises dėl neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiant pataisos įstaigos vidaus tvarką, ką Alytaus PN ir padarė priimdama 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. 2-1388.

Pareiškėjas teigė, jog bado akciją jis paskelbė 2018 m. lapkričio 13 d. ir apie tai pranešė savo artimiesiems, tačiau priėmus 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymą jis jau negalėjo savo artimiesiems paskambinti ir pranešti apie savo sveikatą. Tačiau kaip matyti iš pateikto medicinos išrašo (b. l. 48) pareiškėjas badavimo metu Sveikatos priežiūros tarnybos buvo prižiūrimas ir sekama jo sveikatos būklė kaip ir numato BVK 118 straipsnis bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 266–268 punktai. O tai, jog pareiškėjas negalėjo paskambinti artimiesiems sąlygojo nuteistųjų (tame tarpe ir pareiškėjo) neteisėti veiksmai nevykdant administracijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nutraukti bado akciją. Be to, pareiškėjas nuo 2018 m. lapkričio 22 d. buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpoje 2 mėnesiams ir jam buvo taikomas BVK 86 straipsnyje numatytas rėžimas, todėl paskambinti jis turėjo teisę tik 2 kartus per mėnesį. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas kreipėsi į administraciją, kad galėtų paskambinti giminaičiams nėra. Tokių įrodymų nepateikia ir pareiškėjas. Todėl pareiškėjo argumentai dėl negalėjimo paskambinti artimiesiems vertintini kaip deklaratyvūs, nesukeliantys pareiškėjui jokių realių teisinių pasekmių, todėl jų pagrindu negali būti konstatuota pareiškėjui galimai padaryta neturtinė žala.

Pareiškėjas skunde teigia, jog paskelbdamas apie badavimą jis neatsisakė gerti arbatų, sultinių, tačiau ginčo laikotarpiu negalėjo apsipirkti parduotuvėje, nes ši teisė taipogi buvo sustabdyta. Tačiau medicinos dokumento išrašas (b. l. 48) patvirtina, jog pareiškėjas 2018 m. lapkričio 13 d. pranešęs apie badavimo pradžią nurodė, jog nieko nevalgys, o vandens gers kiek nori. Iš to matyti, jog pareiškėjo įvykio aplinkybės yra prieštaringos ir nenuoseklios. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiga nurodyti faktines aplinkybes, kurios galėtų patvirtinti konkrečius pareiškėjo teisių pažeidimus tenka pačiam pareiškėjui. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl jo pažeistų teisių nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Duomenų apie tai, jog pareiškėjui trūktų visų higienos priemonių ginčo laikotarpiu (2018 m. lapkričio 19 d. – 26 d.) nėra, duomenų apie teiktą pareiškėjo prašymą dėl higienos priemonių įsigijimą byloje taip pat nėra ir be to pareiškėjas nenurodė kada tiksliai teikė prašymą. Todėl ir šios aplinkybės galimai sąlygojusios pareiškėjui kilusią žalą atmestinos kaip nepagrįstos. Pateiktame teismui pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraštyje matyti, jog 2018 m. lapkričio 23 d. buvo sumokėta parduotuvėje už prekes (b. l. 57) bei pareiškėjui buvo įteikta 2018 m. lapkričio 23 d. banderolė (b. l. 30). Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl galimybės įsigyti prekes iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Pareiškėjas, skunde teigė, kad ginčo laikotarpiu jis negalėjo pasimatyti su mama. Nurodė, jog nepamena kada teikė prašymą dėl pasimatymo suteikimo. Atsakovė nurodė, jog pareiškėjas teikė tik vieną prašymą ginčo laikotarpiu. Pagal pateiktą pareiškėjo pasimatymų apskaitą matyti, jog su mama pareiškėjas buvo pasimatyme 2010 metais, duomenų apie tai, jog jam buvo paskirtas pasimatymas ginčo laikotarpiu nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikia. Pateiktas pareiškėjo 2018 m. lapkričio 19 d. skundas (b. l. 33), kuriame pareiškėjas klausia kodėl jis negalėjo susitikti su mama 2018 m lapkričio 17 d., tačiau duomenų apie tai, jog pareiškėjui būtų skirtas pasimatymas laikotarpiu kai galiojo 2018 m. lapkričio 19 d. įsakymas nėra, todėl pareiškėjo argumentai dėl pasimatymo nesuteikimo ginčo laikotarpiu atmestini kaip nepagrįsti.

Kitų šiuo Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu pritaikytų apribojimų – pašto ir perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų įteikimo, paskatinimo priemonių skyrimo, kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimo – pareiškėjas skunde net nepaminėjo ir nenurodė, jog jis negalėjo gauti paskatinimų, dalyvauti masiniuose renginiuose, ir dėl to patyrė neturtinę žalą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo aspektu (t. y. dėl pareiškėjo teisių realizavimo laikino sustabdymo) nėra vienos iš būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – pareiškėjo patirtos žalos (CK 6.249 str.).

Patikimų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo, byloje nesurinkta bei nenustatyta ir pareiškėjo neturtinės žalos buvimo fakto (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei). Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo H. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė