Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo M. J. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-12-15 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biure pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 str. 1 d. Ikiteisminiu tyrimu nustatyta, kad M. J., 2013-12-09, apie 19 val., Klaipėdos m., vairuodamas automobilį Mercedes Benz C220, v/n (duomenys neskelbtini) (Jungtinės Karalystės registracija), išvažiuodamas iš kiemų teritorijos, esančios Minijos g. tarp namų Nr. 1 ir Nr. 3 į (duomenys neskelbtini) nepraleido pėsčiosios R. Š., kurios judėjimo kryptį kirto ir ją partrenkė, sukeldamas nesunkų sveikatos sužalojimą, kadangi R. Š. padarytas kairės pėdos I piršto distalinės falangos skeveldrinis lūžimas. M. J. kaltę pripažino ir jo veika kvalifikuojama pagal BK 281 str. 1 d., kadangi M. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 34 p., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu kitam asmeniui nesunkiai sutrikdyta sveikata.

2014-02-04 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-20 nutartimi patvirtino 2014-02-04 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą, kuriuo nutarta atleisti M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., padarymo; nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius; paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti vienerius metus vairuoti transporto priemones.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Remiantis pateiktais duomenimis matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas, 2014-02-20 nutartimi ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 30-1-00370-13 patvirtinus prokuroro nutarimą ikiteisminį tyrimą nutraukti ir, vadovaujantis BK 38 str. 1 d., M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. atleisti jam susitaikius su nukentėjusiąja, M. J. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vienerius metus vairuoti kelių transporto priemones.

BK 68 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai asmuo padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialiomis teisėmis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis šiomis specialiomis teisėmis. Taigi ir nutraukiant ikiteisminį tyrimą BPK 212 str. 3–7 punktuose numatytais atvejais, skirti baudžiamojo poveikio priemonę yra teismo teisė, o ne pareiga. Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio siekiama kriminaline bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo ir t. t. Įstatyme teismui paliekama diskrecijos teisė parinkti tinkamiausias baudžiamojo poveikio priemones ir jų skaičių. Svarbiausia, kad baudžiamojo poveikio priemonės darytų maksimalų poveikį asmeniui, kuriam jos skiriamos.

Vienas iš bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Tai suponuoja pareigą teismui skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų pagrįsti bei įgyvendinami. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į jos tikslus, kaltininko asmenybę, bylos aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonę paprastai skiriamas, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, kad BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinė byla Nr. 2K-427/2011).

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad M. J. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimas motyvuotas tuo, kad M. J. turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus – 2012-12-26 vairavo automobilį neatlikus valstybinės techninės apžiūros, neįregistruotą, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o 2013-08-24 vairavo automobilį neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei viršijo didžiausią leistiną greitį 35 km/h. Abiem šiais atvejais vairavo tą patį automobilį Mercedes Benz C220, v/n (duomenys neskelbtini), su kuriuo pažeidė Kelių eismo taisykles ir 2013-12-09, kuris ir vėl buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Nagrinėjamu atveju, darytina išvada, jog M. J. sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisyklių 240 p., kadangi automobilio Mercedes Benz C220, v/n (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas Jungtinėje Karalystėje, kurio vairas yra dešinėje pusėje, metus laiko neįregistruoja, neapdraudžia privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir tokiu automobiliu toliau naudojasi.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismas, uždrausdamas naudotis specialia teise, turėtų įvertinti, ar šia teise nėra pagrįsta darbinė ar profesinė asmens veikla. Iš teismui pateiktų duomenų, t.y. M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos, akivaizdu, kad M. J. darbas nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, kadangi įmonėje jis dirba autošaltkalvio –mechaniko pareigose. Esant tokioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas mano, kad uždraudimas M. J. naudotis transporto priemonių vairavimo teise faktiškai neturėtų įtakoti darbinės veiklos, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė ginčijamą baudžiamojo poveikio priemonę.

M. J. skunde taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė įtariamąjį R. V., kuris nėra susijęs su šia byla. Įvertinęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog R. V. paminėjimas nutartyje yra rašymo apsirikimas ir nesudaro pagrindo abejoti teismo objektyvumu, ar pakankamu įsigilinimu į bylos medžiagą, kadangi nutartyje teismas iš esmės išnagrinėjo visas su įvykiu susijusias aplinkybes ir tinkamai įvertino ir atsižvelgė į M. J. nurodytas aplinkybes ir jo asmenybę.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, M. J. asmenybę, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-20 nutartimi pagrįstai ir teisėtai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

M. J. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.